2021-09-22 Nr. AB-19160-3-65-3-00091-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-567-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00091-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovei G. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir Bendrovė) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovės G. D. priteisti 83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2013 m. nuostatai), o 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtino naujus Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Bendrovė pažymėjo, kad pagal minėtus nuostatus, vietinę rinkliavą administruoja paslaugos teikėjas, vykdantis vietinės rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, surinkimo organizavimą ir apskaitą, mokėjimo kontrolę. Kupiškio rajone šios paslaugos teikėjas pagal pasirašytas 2015 m. balandžio 14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-04.14.02 ir pagal 2018 m. balandžio 16 d. gatvių apšvietimo tinklų eksploatacijos, sanitarijos ir teritorijų valymo, viešųjų zonų ir kapinių priežiūros paslaugų sutartį Nr. B5-106 yra pareiškėjas. Pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 2 d. įgaliojimą Nr. SI-1, UAB „Kupiškio komunalininkas“ yra įgaliota atlikti visus procesinius veiksmus, iš nemokių gyventojų išieškant vietinės rinkliavos mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Bendrovė pažymėjo, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Kupiškio rajono savivaldybėje. Nurodė, kad atsakovė iki 2016 m. lapkričio 30 d. buvo deklaruota prie Kupiškio rajono savivaldybės, tačiau gyveno (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 30 d. G. D. penkiais nepilnamečiais vaikais deklaruojasi adresu, kur ir gyvena. Pareiškėjas akcentavo, kad atsižvelgus į tai, jog šeimoje yra daugiau nei trys nepilnamečiai vaikai, pagal patvirtintus nuostatus taikoma lengvata ir rinkliavos mokestis skaičiuojamas tik už pirmus du nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. mokestis buvo skaičiuojamas tik G. D., o nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. jis skaičiuojamas už atsakovę ir du jos nepilnamečius vaikus; per nurodytą laikotarpį iš viso susidarė 83 Eur vietinės rinkliavos skola. Bendrovė pažymėjo, kad G. D. nėra gyvenamojo būsto savininkė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymą patenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės G. D. priteisė 66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

5. Teismas nustatė, kad atsakovės gyvenamoji vieta iki 2016 m. lapkričio 30 d. buvo deklaruota Kupiškio rajono savivaldybėje, o faktiškai ji gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. lapkričio 30 d. G. D. ir penki jos nepilnamečiai vaikai savo nuolatines gyvenamąsias vietas deklaravo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo apskaičiavimu, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. atsakovė privalėjo sumokėti 83 Eur vietinės rinkliavos. Bendrovė apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą G. D. informavo pranešimais. Pagrindo abejoti vietinės rinkliavos administratorės pateiktais skaičiavimais teismas nenustatė.

6. Pacitavęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad 2013 m. nuostatų 2.3 ir 2.4 punktai nustatė, jog komunalinių atliekų turėtojas, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtojas, yra asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų ir sodų bendrijas), kuris turi komunalinių atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų. Teismas padarė išvadą, kad G. D., kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kupiškio rajono savivaldybėje deklaravęs asmuo ir kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų motina, ginčo laikotarpiu privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, tačiau jos nemokėjo.

7. Remdamasis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu, šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia siejama su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą per pašto įstaigą buvo pateiktas 2020 m. balandžio 1 d.

9. Atsižvelgęs į aptartus argumentus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2353 redakcija) 1 dalies nuostatos, nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

10. Atsižvelgęs į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, teismas sprendė, kad vietinės rinkliavos išieškojimui už 2016 sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį yra pasibaigęs senaties terminas, todėl pareiškėjo UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą tenkino iš dalies. Sprendžiant dėl priteistinos vietinės rinkliavos sumos, buvo atsižvelgta į Bendrovės pateiktus duomenis, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. ketvirčiui vietinės rinkliavos apskaičiuojamas dydis vienam asmeniui sudarė 4,25 Eur, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 5,5 Eur.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės prašymą tenkinti visiškai ir jai iš atsakovės G. D. priteisti 83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

12. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jam nebuvo priteista 17 Eur vietinė rinkliava iš atsakovės, susidariusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymas nustato pagrindines sąvokas bei taisykles, kurių būtina laikytis, vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reguliavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnis), t. y. kaip reikia administruoti mokesčius, kurie mokami į valstybės biudžetą. Pareiškėjas aptaria Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą biudžeto sąvoką ir teigia, kad vietinės rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą į Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą mokesčių sąrašą nepatenka. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė daro išvadą, kad vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis ir taikyti senaties terminą, kaip nurodyta šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje, vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovės G. D. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui priteisimo.

14. Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ su 2020 m. kovo 25 d. prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovės priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą – 83 Eur. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės prašymui pritaikė priverstinio išieškojimo senaties terminą ir nesumokėtos rinkliavos dalį priteisė tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. – 66 Eur. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo prašymą tenkinti visiškai. UAB „Kupiškio komunalininkas“ nuomone, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis negalėjo būti taikomas.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama Bendrovės nustatytų apeliacinio skundo ribų.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas, kaip minėta, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo atmestas jo prašymas, ir teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis negalėjo būti taikomas, kadangi vietinės rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą į Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą mokesčių sąrašą nepatenka.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-146/2017, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-968/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia Bendrovė, šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-998-415/2021, 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 ir 6 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

20. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 83 Eur vietinės rinkliavos skola už ginčo laikotarpį atsakovei buvo apskaičiuota dar 2018 m. (b. l. 3), o pranešimas apie susidariusią 83 Eur vietinės rinkliavos skolą ir prašymas ją sumokėti atsakovei buvo siųstas 2019 m. spalio mėnesį (b. l. 5), t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėse bylose Nr. TA-598-662/2021 ir Nr. TA-602-756/2021).

21. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dėl nuo 2016 m. sausio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su 2020 m. kovo 25 d. prašymu, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovės G. D. nepriteisė vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kai atsakovė šią rinkliavą teisės aktais buvo įpareigota mokėti.

22. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties terminas daliai pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo buvo praleistas, todėl nepagrįstai netenkino jo prašymo dalies priteisti už 2016 m. nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsižvelgus į tai, UAB „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą tenkinti.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio komunalininkas“ iš atsakovės G. D. priteisti 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė