88366c18-5259-47a2-a19f-3ec4bad67e95 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-714-253/2015Teisėjas Erikas Jurgutis             (Proceso Nr. 2-25-3-01198-2014-8)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              44.5.2.8; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. birželio 10 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl žalos subrogacijos tvarka, palÅ«kanų ir kitų teismo iÅ¡laidų atlyginimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 8 120,82 Lt sumÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-12-28 ant ieÅ¡kovo drausto automobilio užkrito plytos nuo remontuojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas namas įvykio metu priklausė atsakovui. IeÅ¡kovas įvykį pripažino draudiminiu, todėl nukentėjusiajam asmeniui atlygino 8 102,82 Lt dydžio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Vadovaudamasis CK 6.266 str., 6.1015 str., prašė iÅ¡ atsakovo priteisti draudimo iÅ¡mokÄ .Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-01-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo A.

P. 2 351,95 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 799,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai, taip pat priteisė iš atsakovo A. P. 6,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2013-12-28 ant ieškovo drausto automobilio užkrito plytos nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Minėtas namas įvykio metu priklausė atsakovui. Nukentėjusioji UAB „Vandteka“ kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir ieÅ¡kovas jai dėl įvykio metu apgadinto automobilio iÅ¡mokėjo 8 120,82 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1967 m., o 2013 m. atlikta Å¡io pastato rekonstrukcija, 2013‑11‑07 įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimÄ , 2013-11-25 pirkimo­â€“pardavimo sutarties Nr. 2-3587 pagrindu atsakovas šį namÄ kartu su priklausiniais įsigijo ir įregistravo asmeninės nuosavybės teise.

Teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad namo siena nugriuvo praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnuo laiko po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei oficialiai deklaruojamos rekonstrukcijos darbų pabaigos. Teismas vertino, kad gyvenamojo namo galinės sienos viršutinė dalis nugriuvo dėl netinkamai vykdomos rekonstrukcijos ir remonto darbų, o ne dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais.

Ä®rodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė, todėl, teismas vertino, kad vairuotojo veiksmai pasistatant transporto priemonę gyvenamojo namo kiemo važiuojamoje dalyje, nesant įspėjimo apie galimÄ pavojų, negali bÅ«ti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko bÅ«tų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė. Nustatyta, kad nugriuvo gyvenamojo namo galinės sienos virÅ¡utinė dalis. Gyvenamuoju namu naudojosi atsakovas, pastato techninė priežiÅ«ra nebuvo perleista kitam asmeniui, todėl bÅ«tent atsakovas privalėjo pasirÅ«pinti tinkamu jo naudojimu, įsitikinti, ar visos gyvenamojo namo konstrukcijos atitinka saugos reikalavimus.

Atsakovas, įsigijęs senÄ pastatÄ , turėjo pareigÄ rÅ«pintis, kad gyvenamajame name nebÅ«tų jokių trÅ«kumų ir juos paÅ¡alinti. Tačiau atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai ir neatidžiai, t. y. įsigijęs senÄ namÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų seno gyvenamojo namo bÅ«klę, ar juo galima naudotis ir ar jis atitinka visus reikalavimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas nustatė atsakovo kaltę. Teismas vertino, kad atsakovas, žinodamas, jog pastatas yra labai senas, privalėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių, nebÅ«tinai vien tų, kurios numatytos teisės aktuose, įsitikinti, kad pastato naudojimas nesukels neigiamų padarinių kitiems asmenims.

Atsakovas minėtu gyvenamuoju namu realiai naudojosi ir privalėjo įsitikinti, ar pastatas tinkamai įrengtas bei kontroliuoti jo techninę būklę. Teismas vertino, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti. Byloje nustatyta, jog automobilis buvo apgadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Akivaizdu, kad žala padaryta dėl nugriuvusios gyvenamojo namo galinės sienos viršutinės dalies. Jeigu atsakovas būtų elgęsis kaip protingas ir apdairus asmuo, žalos nebūtų padaryta.

Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų.             Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. praÅ¡o panaikinti 2015-01-08 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nesutinka, jog namo galinės sienos virÅ¡utinė dalis nugriuvo dėl netinkamai vykdomos rekonstrukcijos ir remonto darbų, kadangi toks faktas nėra įrodytas leistinais įrodymais.

Ä® bylÄ pateiktas oficialus raÅ¡ytinis įrodymas – nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as – patvirtina faktÄ , kad atsakovo įgytas pastatas – gyvenamasis namas iki įvykio buvo visiÅ¡kai neseniai rekonstruotas, todėl negalėjo kilti abejonių dėl pastato tinkamumo naudoti ar jo tvirtumo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovo iÅ¡ internetinio tinklapio pateiktos nuotraukos darytos dar iki namo rekonstrukcijos pabaigos. Be to, pažymi, kad po įvykio vyko sugriuvusios dalies atstatymo darbai, kurie nesusiję su iki įvykio buvusia pastato bÅ«kle ar iki įvykio tariamai vykusiais darbais.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad namas buvo užbaigtas rekonstruoti iki namo įsigijimo. IeÅ¡kovas privalėjo įrodyti faktÄ , kad namo dalis nugriuvo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad namo konstrukcijos įvykio metu buvo netinkamos arba turėjo trÅ«kumų. Teismas tik formaliai įvertino vairuotojo atsakomybę, nevertindamas fakto, kad tiek namo savininkas, tiek vairuotojas yra vienas ir tas pats asmuo, todėl tam pačiam asmeniui negali bÅ«ti taikomi dvejopi standartai.

Teigia, kad nebuvo įrodyta bÅ«tina civilinės atsakomybės taikymo sudėtis.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmestini. IeÅ¡kovo nuomone, byloje įrodyta, kad už padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti atsakovas, įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Pažymi, kad neteisėti atsakovo veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu), nepakankama jam priklausančio namo priežiÅ«ra, nesiėmimas jokių veiksmų bei priemonių, bÅ«tinų bendro pobÅ«džio pareigai elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai neturėjo įtakos žalos padarymui, nes, jei atsakovas būtų tinkamai pasirūpinęs jam nuosavybės teise priklausančio pastato būkle, sienos dalis nebūtų nugriuvusi ir žala nebūtų kilusi.             Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 str., 322 str.).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-12-28 ant ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ drausto ir UAB „Vandteka“ priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) užkrito plytos nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Å is namas įvykio metu priklausė A. P.. Nustatyta, kad UAB DK „PZU Lietuva“ įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo 8 102,82 Lt draudimo iÅ¡mokÄ dėl įvykio metu padarytos žalos. UAB DK „PZU Lietuva“ 2014-03-31 draudimo iÅ¡mokos pažymoje numatyta kreiptis dėl 8 120,82 Lt sumos atlyginimo į pastato savininkÄ A. P., nes nuo pastato ant automobilio užvirto plytos. 2014-04-07 UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į A.

P. su pretenzija 8 120,82 Lt sumai, tačiau A. P. žalos neatlygino. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip statinio savininkui (CK 6.1015 str., CK 6.266 str. 1 d.).Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia argumentais dėl netinkamo faktinių aplinkybių byloje nustatymo bei materialinių teisės normų taikymo, taip pat ir netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp Å¡alių bei pateiktų įrodymų vertinimo, ir teigia, kad Å¡iuo atveju neįrodytos bÅ«tinos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos.

Pažymėtina, kad CK 6.266 str. 1 d. reglamentuoja, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d., be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali bÅ«ti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Tik esant Å¡ioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalÄ .Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2013-11-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovui A. P.. Apeliantas nesutinka, jog namo galinės sienos virÅ¡utinė dalis nugriuvo dėl netinkami vykdomos rekonstrukcijos ir remonto darbų ir teigia, kad įvykio metu namas nebuvo rekonstruojamas, o atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. kad neįrodyta, jog namo konstrukcijos įvykio metu buvo netinkamos arba turėjo trÅ«kumų.

Apeliantas, remdamasis VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kaip oficialiais įrodymais, teigia, kad atsakovo įsigytas pastatas iki įvykio buvo visiÅ¡kai neseniai rekonstruotas ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl pastato tinkamumo naudoti ar jo tvirtumo, o po įvykio vyko sugriuvusios dalies atstatymo darbai. IÅ¡ 2014‑02-06 VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1967 m., 2013 m. atlikta Å¡io pastato rekonstrukcija, 2013‑10-29 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2013-11-07 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ pagrindu įregistruotas rekonstrukcijos faktas.

Tačiau tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovui priklausančio pastato sienos dalis griuvo. Atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad pastato sienos dalis nugriuvo, teisėjų kolegijos vertinimu, vien apelianto nurodoma aplinkybė dėl ankstesnio rekonstrukcijos darbų užbaigimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įvykio dienÄ pastatas buvo tinkamos techninės bÅ«klės ir neturėjo trÅ«kumų. CK 6.263 str. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Apeliantas teigia, kad neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir tiesiogiai įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas, taip pat ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra ginčo pastato savininkas. Atsakovas neneigia, kad įvykio metu bÅ«tent jis valdė ir naudojosi gyvenamuoju namu, kurio dalis griuvo, pastato techninė priežiÅ«ra nebuvo perleista kitam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bÅ«tent atsakovas privalėjo pasirÅ«pinti tinkamu statinio naudojimu (CK 4.37 str. 1 d., Statybos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 1–3 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovui, įsigijusiam ir valdančiam seniai pastatytÄ bei rekonstruotÄ pastatÄ , kilo pareiga imtis visų bÅ«tinų priemonių įsitikinti ir užtikrinti, kad pastato naudojimas nesukels neigiamų padarinių kitiems asmenims.Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo bendrovės draustas automobilis, kuris buvo pastatytas Å¡alia atsakovui priklausančio (jo valdomo) gyvenamojo namo sienos, buvo apgadintas bÅ«tent nugriuvus Å¡io pastato sienos daliai.

Bylos duomenimis žalos dydis sudaro 2 351,95 Eur (8 120,82 Lt), ginčo dėl žalos dydžio nekilo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žala padaryta dėl nugriuvusios gyvenamojo namo sienos dalies. CK 6.266 str. nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trÅ«kumų lemtÄ Å¾alÄ nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Ä®vertinus bylos aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad žala Å¡iuo atveju kilo CK 6.266 str. 1 d. nustatytu bÅ«du, todėl žalÄ sukėlusio objekto savininkas (valdytojas) – atsakovas A.

P., atsako be kaltės. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė specialiosios CK 6.266 str. 1 d. normos, reglamentuojančios statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę ir vertino, kad Å¡iuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais, t. y. nustačius ir atsakovo kaltę, kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, tačiau tai neturi esminės įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui (CPK 328 str.).Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiama, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos pažeidžiant įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodymų vertinimo taisykles.

Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., statinio savininkas (valdytojas) gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 178 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Taigi atsakovas, teigdamas, jog draudiminio įvykio priežastis šiuo atveju nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam priklausančio namo sienos dalis griuvo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis, nei kaip vairuotojas, nei kaip pastato savininkas, net ir būdamas itin apdairus bei rūpestingas, negalėjo numatyti, kad pastato sienos dalis galėtų nugriūti.

Å ioje byloje civilinės atsakomybės taikymas atsakovui A. P. kyla bÅ«tent kaip statinio, kurio dalis sugriuvo, savininkui (valdytojui) – be kaltės. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju aplinkybių, nurodytų CK 6.270 str. 1 d., buvimo atsakovas byloje neįrodė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai pagrįsti ir tenkintini.IÅ¡tyrusi ir įvertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 154,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ â€“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 154,88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai. Kolegijos pirmininkė             Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjai             ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius              Alvydas Žerlauskas