883512b2-e9e8-49ba-8317-805529048585 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-435-606/2016                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00860-2016-6                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 3.26.1 (S)            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R I M A S             2016 m. liepos 13 d.          Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustojo E. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo E. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 35 eurų dydžio bauda, paliktas nepakeistas,                                                         n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimu E. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. sausio 25 d. 20.25 val., vairuodamas transporto „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinį keliÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve iÅ¡ deÅ¡inės pusės parvažiavusio ir sankryžoje į kairę sukusio automobilio „Renault Laguna“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rė. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimÄ nubaustasis E. T. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi nubaustojo R. T. skundÄ atmetė, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .Apeliaciniame skunde apygardos teismui nubaustasis E. T. praÅ¡o iÅ¡samiai įvertinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti eismo įvykio kaltininkÄ , dėl kurio kaltės ir įvyko eismo įvykis.

Nurodo, kad eismo įvykio metu į jo automobilį trenkėsi kita transporto priemonė, dėl to buvo sugadintas jo, taip pat ir atsitrenkusiojo automobiliai. Apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad jis, prieÅ¡ įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , turėjo galimybę įvertinti kitos transporto priemonės padėtį ir ketinimus, kad jis praleido tik vienÄ iÅ¡ trijų matytų transporto priemonių. Nubaustasis E. T. teigia, kad visas transporto priemones, kurias matė, praleido. Tik baigiant manevrÄ , į sankryÅ¾Ä atvažiavo dar viena transporto priemonė, kuri nepaisė tuo metu sankryžoje susidariusios padėties, bei važiavo į jo automobilį nelėtindama greičio ir nestabdydama, nors to įsakmiai reikalauja Kelių eismo taisyklių 134 punktas.

Atsitrenkusioji priemonė turėjo visas galimybes sulėtinti greitį ir sustoti, nes nevažiavo didžiausiu leistinu greičiu dėl iÅ¡sukimo iÅ¡ pagrindinio kelio. Esančiųjų Å¡alutiniame kelyje galimybės įvertinti kitas transporto priemones nėra neribotos, jos betarpiÅ¡kai sÄ lygotos ir kitų eismo dalyvių veiksmų, todėl Kelių eismo taisyklėse numatyta daug pareigų, tokių kaip iÅ¡ankstinis posÅ«kio signalų naudojimas, važiavimas iÅ¡ sukimui skirtos eismo juostos, nuo pat jos kraÅ¡to.

PrieÅ¡ manevrÄ galima įvertinti tik tas transporto priemones, kurios matomos akiratyje, ir jų vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių. Å iuo atveju pagal policijos praktikÄ visa tai supaprastinama, nesigilinama į aplinkybes, o kaltu asmeniu iÅ¡kart pripažįstamas tas vairuotojas, kuris važiavo Å¡alutiniu keliu. Apeliantas nurodo, kad Kelių eismo taisyklėse imperatyvai numatyta, kad jei manevras pradėtas esant leidžiamai situacijai, net jai pasikeitus, privalu leisti užbaigti manevrus, ir tik tuomet kitos pirmenybės gali įsigalioti visiÅ¡kai.

Ir jokiu bÅ«du nelaikoma priimtinu vairuotojo sprendimas – jau sankryžoje manevruojančias transporto priemones partrenkti. Sankryžoje gali judėti žymiai lėtesnės ir labiau pažeidžiamos transporto priemonės, todėl tapačiomis aplinkybėmis pasekmės gali bÅ«ti pražūtingos. Todėl privalu lėtinti greitį, prireikus sustoti ar kliÅ«tį saugiai apvažiuoti. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, atsitrenkusios į jį transporto priemonės vairuotojas J. K. leido sau garsiai pasakyti savo norÄ jį fiziÅ¡kai „subaladoti“.

Toks atvirai pareikÅ¡tas noras susidoroti nebuvo sugretintas su tapačiu elgesiu vairuojant automobilį, kai buvo leista sau nelėtinti greičio, nestabdyti, ir „subaladoti“ sankryžoje pasitaikiusiÄ , manevrÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio bebaigiančiÄ transporto priemonę. Å i aplinkybė teismo neįvertinta. Nubaustasis E. T. nurodo, kad apylinkės teismui buvo pateiktos įvykio sankryžos pertvarkymo, atlikto prieÅ¡ kelis mėnesius iki įvykio, schemos, iÅ¡ kurių matyti, kad jam atlikti manevrÄ sankryžoje, buvo sudėtingiau.

Apeliantui neaiÅ¡ku, ar tikrai atsitrenkusioji transporto priemonė rikiavosi per minėtas dvi juostas paisydama iÅ¡tisinio ženklinimo linijų, nes matyti, kad rikiuotasi nepaisant iÅ¡tisinių linijų ženklinimo. Atsitrenkęs automobilis visiÅ¡kai nebuvo sustojęs prie sankryžos, kitaip, apelianto teigimu, jis bÅ«tų galėjęs jį įvertinti lygiai taip pat, kaip ir kitas tris praleistas priemones. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teisme nebuvo apklaustas į įvykio vietÄ atvykęs policijos patrulis A.

K., kuris, praneÅ¡us jam apie pasiÅ¡alinusį ir tik po kurio laiko sugrįžusį vairuotojÄ , iÅ¡kart atliko sėdėsenos prie vairo aptiktoje sėdynės padėtyje patikrinimÄ , ir paskelbė pirminę iÅ¡vadÄ , jog ji suderinta nepatogiai vairavusiuoju apsiskelbusiam priemonės savininkui M. K.. Neturėdamas reikalingų dokumentų, transporto priemonę vairavęs J. K., kurį apeliantas matė iÅ¡lipantį iÅ¡ vairuotojo pusės, ir kuris pradėjo derybas po įvykio, bei netrukus pasiÅ¡alino, atrodė aukÅ¡tesnis ir lieknesnis.

Nubaustasis E. T. nurodo, kad po eismo įvykio, įvairiomis kryptimis pro šalį važiavo šimtai automobilių, kurie tvarkingai vykdė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus – lėtino greitį, stojo ir saugiai apvažiavo transporto priemones, esančias tokiose pačiose padėtyse, kokiose jos buvo įvykiui nutinkant. Tai įrodo, kad bendros prielaidos vykdyti Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus buvo. Nubaustojo E. T. teigimu, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2016-02-03 nutarime pažeidimo pagrindu nurodytas ir Kelių eismo taisyklių 154 punktas, kuriame numatytas transporto priemonės palikimas stovėti.

Apeliantui nesuprantama, kodėl Å¡is Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas buvo pritaikytas jo važiavusiai transporto priemonei. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atliekantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko funkcijas M. D. mano, kad nubaustojo E. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis paliktina galioti, kadangi teisingai įvertintos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniame skunde nubaustasis E. T. nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad jis, prieÅ¡ įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , turėjo galimybę įvertinti kitos transporto priemonės padėtį ir ketinimus.

Teigia, kad į sankryÅ¾Ä atvažiavo dar viena transporto priemonė, kuri nepaisė tuo metu sankryžoje susidariusios padėties, bei važiavo į jo automobilį nelėtindama greičio ir nestabdydama, nors to įsakmiai reikalauja Kelių eismo taisyklių 134 punktas.Administracinis teisės pažeidimas yra prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.IÅ¡ 2016 m. sausio 25 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių policijos patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės V. T. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad įvykio dienÄ , ji patruliuodama su A. K. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susidÅ«rė du automobiliai – „Honda Jazz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje prisistatė „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. T., jis teigė, kad po eismo įvykio, iš vairuotojo pusės išlipo aukštas vyras, t. y. J. K., ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Asmuo sėdėjęs keleivio vietoje, t. y. M. K., pradėjo tvirtinti, kad automobilį vairavo jis. Apklausus J. K., jis tvirtino, jog sėdėjo keleivio vietoje, o nuėjo iš įvykio vietos, nes nematė reikalo pasilikti.

M. K. teigė, kad automobilį vairavo jis (b. l. 6).Iš teismo posėdyje apklaustų kaip liudytojais policijos pareigūnų V. L. ir R. D. parodymų matyti, kad E. T. buvo pripažintas sukelto eismo įvykio kaltininku tik dėl to, kad jis suko iš šalutinio kelio į pagrindinį, todėl turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusius automobilius (b. l. 45–46). Teismo posėdyje liudytojas V. L. parodė, kad tik kaltininkas, t. y. E. T., parodė, jog vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuėjo, tačiau jie tikėjo tuo vairuotoju, kuris važiavo pagrindiniu keliu.

Be to, gal kaltas asmuo galbÅ«t patyrė Å¡okÄ , todėl supainiojo asmenis (b. l. 45–46). Teismo posėdyje liudytojas R. D. taip pat tvirtino, kad E. T. turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. R. D. nuomone, asmuo, kuris vairavo automobilį pagrindiniu keliu, neturėjo galimybių sustabdyti automobilio. PrieÅ¡ priimdamas nutarimÄ , jis tarėsi su V. L.. Nemanė, kad automobilio vairuotojas specialiai įvažiavo į E. T. automobilį (b. l. 46).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ liudytojo R.

D. parodymų matyti, kad jis abejojo, kuris asmuo kaltas dėl sukelto eismo įvykio, todėl prieÅ¡ priimdamas nutarimÄ , jis tarėsi su V. L..2016 m. sausio 25 paaiÅ¡kinime J. K. nurodė, kad įvykio dienÄ , jis važiavo su draugu, automobilį vairavo draugas. Jis norėjo pasukti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) g., tačiau jam „po nosimi“ pakiÅ¡o automobilį, kurio vairuotojas suko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę (b. l. 27).2016 m. sausio 25 paaiÅ¡kinime M.

K. teigė, kad jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės suko į kairę – (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilis sukęs į kairę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę jo nepraleido (b. l. 28).2016 m. sausio 25 d. paaiÅ¡kinime iÅ¡ karto po įvykio E. T. nurodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., baigdamas manevrÄ Ä¯ kairę, pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris nestabdė. Prie automobilio vairo sėdėjo aukÅ¡tas vyriÅ¡kis. Ä®vykus eismo įvykiui, jam pasakius, kad kvies policijÄ , ir nuėjus į automobilį pasiimti telefono, automobilį vairavęs asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, liko tik keleivio vietoje sėdėjęs asmuo.

Paklausus keleivio, kur nuėjo vairuotojas, Å¡is pasakė, jog automobilį vairavo jis. Atvykę policijos pareigÅ«nai bendravo su keleiviu, vėliau sugrįžo ir automobilio vairuotojas, bet jis tvirtino, kad automobilio nevairavo, neturėjo ir vairuotojo pažymėjimo. E. T. savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio nepripažino, tvirtindamas, kad kito automobilio vairuotojas, sukdamas galėjo netrukdomai atlikti manevrÄ , nes jam eismo juosta jau buvo laisva (b. l. 29–30).2016 m. vasario 3 d. E. T. dar kartÄ iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visas įvykio aplinkybes, ir jas atkreiptina, iÅ¡dėstė analogiÅ¡kai, patvirtindamas, kad prie vairo sėdėjo aukÅ¡tas vyriÅ¡kis, kuris po susidÅ«rimo iÅ¡kart pareiÅ¡kė, kad jeigu jis (E. T.) kvies policijÄ , bus blogiau.

IÅ¡ keleivio pusės iÅ¡lipo žemas, stambus vyriÅ¡kis, kuris tuo metu visiÅ¡kai nekalbėjo. E. T. įsėdus į savo automobilį tam, kad pasiimtų telefonÄ , ir iÅ¡ jo iÅ¡lipus, vairuotojo nebebuvo. Tada keleivio vietoje sėdėjęs asmuo, kuris prieÅ¡ tai visÄ laikÄ tylėjo, pareiÅ¡kė, kad jis yra automobilio savininkas, ir jis vairavo automobilį. Atvykus policijos pareigÅ«nams, su jais bendravo keleivis, o po to pakvietė ir automobilį vairavusį vairuotojÄ . Policijos pareigÅ«nams buvusi prie vairo sėdynės padėtis pasirodė labiau tinkama sėdėti aukÅ¡tam žmogui.

Policijos pareigÅ«nams papraÅ¡ius aukÅ¡tojo vyro pateikti dokumentus, jis nenorėjo, kad E. T. sužinotų, jog jis neturi dokumentų ir yra neseniai paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos. E. T. nurodė, kad jam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. sukant į kairę – į pagrindinę – (duomenys neskelbtini) gatvę, pagrindinis kelias buvo laisvas, taip pat jis jau buvo automobiliu įvažiavęs pagrindinę gatvę taip, kad kelias, norinčiam pasukti į (duomenys neskelbtini) g., buvo laisvas. IÅ¡ deÅ¡inės pusės, iÅ¡ 7–10 metrų, pamatė tiesiai į jį važiuojantį automobilį, jis nelėtindamas greičio atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį.

Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad kitas automobilis net nenukreiptas į (duomenys neskelbtini) gatvę, kito automobilio vairuotojas aiškiai matė, kad priešpriešinėje eismo juostoje yra automobilis. Jokių požymių, kad kito automobilio vairuotojas būtų norėjęs išvengti susidūrimo, nebuvo (b. l. 25–26). Teismo posėdyje nubaustasis E. T. paaiškino analogiškai kaip ir paaiškinimuose policijos pareigūnams. Patvirtino, kad automobilis atvažiavo, ir nelėtindamas greičio suko tiesiai į jo automobilį bei atsitrenkė į automobilio priekį, nors laisvai galėjo pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes kelias jau buvo laisvas.

Jis pats iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Už vairo sėdėjo aukÅ¡to Å«gio vyriÅ¡kis, kuris pradėjo derėtis, o pasakius, kad kvies policijÄ , iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tada kitas kartu važiavęs vyriÅ¡kis pradėjo tvirtinti, kad jis sėdėjo už vairo, kad yra automobilio savininkas, kad kito asmens net nebuvo. Po to sutiko pakviesti ir tikrÄ jį automobilio vairuotojÄ (b. l. 45, 46). Pažymėtina, kad jeigu E. T. po eismo įvykio bÅ«tų buvęs sutrikęs, tai nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad jis bÅ«tų sutikęs ir dėl savo kaltės, nes iÅ¡suko iÅ¡ Å¡alutinio kelio, tačiau E. T. po eismo įvykio elgėsi nuosekliai.

Iš aptartų nubaustojo E. T. paaiškinimų visumos nustatyta, kad jis nuo pat pradžių nuosekliai ir išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, nurodė, kad eismo įvykio metu prie vairo sėdėjo aukšto ūgio vyriškis, kuris po eismo įvykio su juo derėjosi. Jam nuėjus pasiimti telefono, tam, kad iškviestų policijos pareigūnus, aukštasis vyriškis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tada su juo pradėjo bendrauti keleivis, kuris iki to laiko nepratarė nė žodžio. Byloje duomenų, kad E. T. anksčiau būtų pažinojęs J.

K., ir būtų turėjęs pagrindo jį apkalbėti, nėra. Tokių aplinkybių nei paaiškinime, nei teismo posėdyje nenurodė ir J. K. (b. l. 77). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad E. T. būtų buvę tikslinga nurodyti ne asmenį, kuris realiai vairavo automobilį, bet apkaltinti keleivį vairavus automobilį. Akivaizdu, kad E. T., ši aplinkybė, kas iš jų vairavo automobilį, nebuvo svarbi visiškai. Jam buvo svarbu, kad būtų teisingai nustatytas dėl sukelto eismo įvykio kaltas asmuo.

E. T. nurodė J. K. kaip asmenį, vairavusį automobilį, būtent pagal jo požymius – kad jis buvo aukšto ūgio, o M. K. buvo žemo ūgio, E. T. pats iškvietė ir policijos pareigūnus. Taip pat akcentuotina ir tai, kad 2016 m. vasario 3 d. paaiškinime E. T. nurodė aplinkybes, kurių anksčiau žinoti negalėjo, jas išgirdo tik eismo įvykio vietoje, jau po to, kai atvyko policijos pareigūnai, ir jis jiems jau buvo nurodęs asmenį, vairavusį automobilį, t. y., E. T. išgirdo kaip policijos pareigūnams paprašius aukštojo vyro pateikti dokumentus, jis nenorėjo, kad jis (E. T.) sužinotų, jog jis neturi dokumentų ir yra neseniai paleistas iš įkalinimo vietos.

Tai parodo, kad J. K. turėjo pagrindo nueiti iš įvykio vietos bei tvirtinti, kad prie automobilio vairo jis nesėdėjo. Tai, kad J. K. tik prieš tris dienas buvo paleistas iš suėmimo, patvirtina ir byloje esantys duomenys (b. l. 49–51). Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju, E. T. važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, todėl akivaizdu, kad kilus eismo įvykiui, jam pačiam kviesti policijos pareigūnus nebūtų buvę jokio pagrindo, nes E. T. pats turėjo būti suinteresuotas eismo įvykio deklaracijos užpildymu, tačiau kaip nustatyta, buvo atvirkščiai – iš įvykio eigos matyti, kad dėl to, jog būtų pildoma eismo įvykio deklaracija, buvo suinteresuotas netgi ne M.

K., bet bÅ«tent J. K.. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog po eismo įvykio su E. T. tarėsi ne M. K., o J. K., patvirtina ir paties J. K. parodymai, to nepaneigia ir M. K. parodymai.Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas J. K. kaip ir paaiÅ¡kinime teigė, kad įvykio dienÄ automobilį vairavo M. K.. Jis važiuodamas pagrindine gatve suko į kairę, o kitas automobilis jo nepraleido. Liudytojas J. K. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio siÅ«lė pildyti deklaracijas, o kito automobilio vairuotojas sakė, kad kvies policijÄ .

Tada liudytojas J. K. nuėjo pėsčiomis į (duomenys neskelbtini) g., nes reikėjo atsiimti skolÄ . Kito automobilio vairuotojas norėjo apkaltinti, kad susidÅ«rimo metu prie vairo buvo jis (b. l. 77).Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė, kad nematė, kaip pajudėjo kito automobilio vairuotojas. KliÅ«ties nematė ir automobilio nestabdė. Ä®vyko metalinė avarija. J. K. sakė tartis, jis pasiÅ«lė pildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Jis negalėjo kalbėti, nes sirgo. Draugas lyg ir nebendravo su E. T..

E. T. paskambino policijos pareigūnams. Draugas po eismo įvykio nuėjo, o paskambinus jam telefonu, ir pasakius, kad grįžtų, grįžo (b. l. 78).Iš liudytojo J. K. parodymų nustatyta, kad nors jis neigė vairavęs automobilį, po eismo įvykio būtent jis tarėsi su E. T. dėl to, kad būtų pildoma deklaracija, tačiau E. T. nesutikdamas su tuo, kad jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, iškvietė policijos pareigūnus. Tada J. K. staigiai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks J.

K. pasiaiÅ¡kinimas, kad jis nuėjo iÅ¡ įvykio vietos, neva dėl to, kad jam reikėjo atsiimti skolÄ , yra naivus ir visiÅ¡kai neįtikinantis bei logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas. Ir tai leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad J. K. turėjo pagrindo policijos pareigÅ«nams nesirodyti iÅ¡ viso, nes prieÅ¡ingu atveju akivaizdu ir logiÅ¡ka, kad J. K. bÅ«tų buvęs suinteresuotas likti eismo įvykio vietoje bei ginti savo ar draugo interesus. Pažymėtina, kad nors M. K. ir J. K. teigė, jog automobilį vairavo M.

K., tačiau liudytojas M. K. taip pat nepaneigė, kad eismo įvykio deklaracijÄ pasiÅ«lė pildyti bÅ«tent J. K.. Liudytojo M. K. parodymai, kad jis įvykus eismo įvykiui, negalėjo kalbėti, nes sirgo, yra taip pat logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami ir prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. IÅ¡ bylos duomenų aiÅ¡kiai nustatyta, kad J. K. pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos, jis bendravo su E. T., teigė, jog jis vairavo automobilį, o atvykus policijos pareigÅ«nams, M. K. bendravo su jais. Apie tai, kad jis serga, ir dėl to negali kalbėti, neužsiminė nei E. T., nei policijos pareigÅ«nams.

Ir tai aiÅ¡kiai parodo, kad tiek M. K., tiek ir J. K. tokiais naiviais pasiteisinimais, t. y., kad J. K., įvykus eismo įvykiui, bÅ«tinai tuo metu skubiai reikėjo atsiimti skolÄ , o M. K. neva dėl kažkokios ligos negalėjo kalbėti, todėl už jį kalbėjo ir derėjosi J. K., bandė įtikinti policijos pareigÅ«nus ir teismÄ dėl to, kad prie automobilio vairo sėdėjo M. K.. Tačiau kaip ir buvo minėta, tokie J. K. ir M. K. neįtikinami ir nelogiÅ¡ki parodymai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja E. T. nuosekliems ir iÅ¡samiems paaiÅ¡kinimams, kuriais nepatikėta vien dėl to, kad jis buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju E. T. paaiÅ¡kinimus dėl to, kad jis nors ir važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, tačiau dėl sukelto eismo įvykio yra nekaltas, patvirtina ir eismo įvykio schemoje bei nuotraukose užfiksuoti vaizdai. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju, ne tik E. T., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės – į pagrindinę – (duomenys neskelbtini) gatvę – privalėjo sustoti ir įsitikinti, ar gali daryti manevrÄ Ä¯ kairę, bet ir automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas, prieÅ¡ pasukdamas iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį keliÄ , privalėjo taip pat sustoti ir įsitikinti, ar nėra pagrindiniu keliu atvažiuojančių automobilių.

Nors apklaustų kaip liudytojais M. K. ir J. K. parodymai neįtikino apygardos teismo, kad eismo įvykio metu prie vairo sėdėjo M. K., tačiau M. K. parodymai, kad jis kliūties nematė ir automobilio nestabdė, nepaneigia aplinkybės, jog vairavęs automobilį „Renault Laguna“ vairuotojas, prie sankryžos automobilio nesustabdė. Tai, jog automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo, patvirtina eismo įvykio schemoje bei nuotraukose užfiksuoti vaizdai.

Eismo įvykio schemoje bei nuotraukose užfiksuotas automobilių susidÅ«rimo mechanizmas (automobilio „Renault Laguna“ smÅ«gis į automobilio „Honda Jazz“ priekinę dalį) aiÅ¡kiai parodo, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas, važiuodamas iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį – (duomenys neskelbtini) gatvę – nepasirinko saugios į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavimo trajektorijos. Automobilio „Renault Laguna“ kryptis yra visiÅ¡kai ne į (duomenys neskelbtini) gatvę, nors kelias į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo jau visiÅ¡kai laisvas, nes automobilio „Honda Jazz“ vairuotojas jau beveik buvo baigęs manevrÄ Ä¯ pagrindinę – (duomenys neskelbtini) gatvę.

Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad jeigu automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas bÅ«tų pasirinkęs tinkamÄ važiavimo trajektorijÄ , galėjo netrukdomai įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymėtina, kad jeigu automobilio „Honda Jazz“ vairuotojas bÅ«tų staigiai iÅ¡važiavęs iÅ¡ Å¡alutinės – (duomenys neskelbtini) gatvės – į pagrindinę – (duomenys neskelbtini) gatvę, tada bÅ«tų visai kita susidÅ«rimo vieta, t. y. ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Å iuo atveju automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas, baigiančiam atlikti manevrÄ automobiliui „Honda Jazz“ įvažiavo net ne į galinę automobilio dalį, bet į priekinę dalį, kai tuo tarpu kelias automobilio „Renault Laguna“ vairuotojui pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo laisvas (b. l. 15, 16, 22, 40, 41, 43). Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad E. T. dėl 2016 m. sausio 25 d. 20.25 val. sukelto eismo įvykio yra nekaltas, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo E. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 35 eurų dydžio bauda, paliktas nepakeistas ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimas naikintini, E. T. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo E. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 35 eurų dydžio bauda, paliktas nepakeistas ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 3 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje.             E. T. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).             Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė