8833eb3d-a3cb-46ac-ae2e-4d71b6cded83 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-903-644/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02634-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui G. L.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated8833eb3d-a3cb-46ac-ae2e-4d71b6cded83 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-903-644/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02634-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužÄs 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui G. L.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas G. L. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-8).PareiÅ¡kÄjas skunde ir teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka MarijampolÄs pataisos namuose, dirba pataisos namų valgykloje tvarkiniu. PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad 2016-06-13 jis kalbÄjosi su MarijampolÄs pataisos namų direktoriumi dÄl jam mokamo atlyginimo ir tÄ paÄiÄ dienÄ dÄl to buvo netikÄtai užpultas pataisos namų valgyklos vedÄjo A.
B.. DÄl Å¡io įvykio 2016-06-16 pareiÅ¡kÄjas raÅ¡tu kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų direktorių praÅ¡ydamas užkirsti keliÄ prieÅ¡ jį vykdomai agresijai, taÄiau pataisos namų administracija nesiÄmÄ jokių veiksmų, jog sustabdytų A. B. psichologinį smurtÄ . TeigÄ, kad laikotarpiu nuo 2016-06-18 iki 2016-06-22 jam specialiai nebuvo iÅ¡duotas maisto davinys, dÄl to 2016-06-20 skundu pakartotinai kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų direktorių. PažymÄjo, kad MarijampolÄs pataisos namų 2016-07-11 atsakyme pateikta informacija apie incidentÄ yra neteisinga, nes konfliktas su A.
B. įvyko 2016-06-13, o pareigÅ«nai pas pataisos namų direktorių negalÄjo bÅ«ti iÅ¡kviesti nedarbo dienÄ â Å¡eÅ¡tadienį. Tvirtino, kad 2016-07-12 pataisos namų direktoriaus kabinete taip pat patyrÄ psichologinį spaudimÄ ir grasinimus iÅ¡ vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininko G. J.. PareiÅ¡kÄjui buvo pagrasinta neberaÅ¡yti skundų. DÄl minÄtų aplinkybių pareiÅ¡kÄjas patyrÄ iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažÄjimÄ , įtampÄ , nemigÄ , baimÄ, vartojo raminamuosius vaistus.
PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 28-30) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo teiginys dÄl susidorojimo yra nepagrįstas. TeigÄ, kad 2016-06-21 A. B. buvo įspÄtas dÄl atsakomybÄs, o pareiÅ¡kÄjui tÄ paÄiÄ dienÄ paaiÅ¡kinta, kad pavojus jam negresia. AplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjo baimÄ yra iÅ¡galvota patvirtina MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato MarijampolÄs kriminalinÄs policijos skyriaus 2016-10-27 nutarimas dÄl atsisakymo pradÄti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-1-01-76182-16.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nenurodo, kuo A. B. tariamai agresyvus elgesys pasireiÅ¡kia prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ . PažymÄjo, kad 2016-07-11 MarijampolÄs pataisos namų atsakyme Nr. 20/07-1019 buvo padaryta redakcinio pobÅ«džio klaida, vietoje 2016-06-17 per aplaidumÄ Ä¯raÅ¡ant 2016-06-18. Taip pat atsakyme buvo suklysta nurodant incidento datÄ . DÄl aplaidumo ir didelio darbo krÅ«vio buvo supainiotos datos, kurios yra smulkaus redakcinio pobÅ«džio klaidos ir visiÅ¡kai neturi esminÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjo skundÄ .
PareiÅ¡kÄjas į PsichologinÄ tarnybÄ dÄl problemų darbe kreipÄsi 2016-06-21. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jauÄia spaudimÄ , apie tai buvo informuotas MarijampolÄs pataisos namų KriminalinÄs žvalgybos skyrius, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad A. B. jam įtakos padaryti negali. TeigÄ, kad nei pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginÄ apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. MarijampolÄs pataisos namai veikÄ tinkamai, nepažeisdami teisÄs aktų reikalavimų, o nesant neteisÄtų veiksmų negali kilti ir deliktinÄ atsakomybÄ.
PraÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas netenkintinas. Byloje ginÄas kilo dÄl atsakovo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl MarijampolÄs pataisos namų (pareigÅ«nų) galimai neteisÄtų veiksmų (neveikimo) neužtikrinus pareiÅ¡kÄjui saugių kalinimo sÄ lygų, nesiÄmus veiksmų, jog bÅ«tų sustabdyti neteisÄti veiksmai grasinant susidoroti su pareiÅ¡kÄju.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar MarijampolÄs pataisos namai arba pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.NagrinÄjamu atveju byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų administracijÄ dÄl jo atžvilgiu vykdomo psichologinio smurto ir garsinimų, ir jeigu kreipÄsi, tai ar MarijampolÄs pataisos namai tinkamai sureagavo į pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ ir ÄmÄsi visų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas jo saugumas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas G.
L. laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka MarijampolÄs pataisos namuose nuo 2010-12-15 (b. l. 4). PareiÅ¡kÄjas buvo paskirtas dirbti valgykloje tvarkdariu (patalpų valytoju) (b. l. 21). Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad 2016-06-13 tarp G. L. ir UAB âNiklitaâ darbuotojo A. B. įvyko konfliktas dÄl pareiÅ¡kÄjo darbo užmokesÄio. MinÄtas aplinkybes patvirtina MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato MarijampolÄs kriminalinÄs policijos skyriaus 2016-10-27 nutarimas dÄl atsisakymo pradÄti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 12-15).
Byloje nustatyta, kad 2016-06-16 G. L. skundu kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų direktorių, kuriame nurodÄ, kad 2016-06-13 po pokalbio su pataisos namų direktoriumi jis buvo užpultas UAB âNiklitaâ darbuotojo A. B., kuris jam grasino susidorojimu, jog bus paskirtas į kitÄ bÅ«rį ir neturÄs darbo. PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į MarijampolÄs pataisos namų direktorių praÅ¡ydamas imtis priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas jo saugumas (b. l. 10-11, 54-55). 2016-06-20 pareiÅ¡kÄjas MarijampolÄs pataisos namų direktoriui pateikÄ skundo papildymÄ , kuriame nurodÄ, kad A.
B. vykdomas psichologinis smurtas nesiliauja, pareiÅ¡kÄjas nebegauna maisto davinio (b. l. 56, 96).MarijampolÄs pataisos namai 2016-07-11 raÅ¡tu Nr. 20/07-1019 (toliau â ir RaÅ¡tas) atsakydami į pareiÅ¡kÄjo 2016-06-16 ir 2016-06-20 skundus nurodÄ, kad A. B. pokalbio su direktoriumi metu neigÄ, jog buvo užpuolÄs pareiÅ¡kÄjÄ , jam negrasino, nežemino ir neketino susidoroti. PareiÅ¡kÄjui paaiÅ¡kinta, kad A. B. nÄra pataisos namų darbuotojas (dirba UAB âNiklitaâ) ir neturi galimybÄs daryti įtakos pareiÅ¡kÄjui.
PažymÄjo, kad A. B. buvo įspÄtas dÄl atsakomybÄs už galimai neteisÄtus veiksmus prieÅ¡ pataisos namuose laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄius nuteistuosius, apie įvykį raÅ¡tu informuota UAB âNiklitaâ vadovybÄ (b. l. 9, 57).PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmÄs grindÄ aplinkybÄmis, kad MarijampolÄs pataisos namai nesiÄmÄ veiksmų, jog A. B. vykdomas psichologinis smurtas bÅ«tų sustabdytas. NagrinÄjamu atveju ginÄui aktualios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 (toliau â ir TaisyklÄs), kurios reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau â BVK) nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .
Taisyklių 6, 7 punktuose numatyta, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ turi bÅ«ti vykdoma tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumÄ bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisÄs aktus, reglamentuojanÄius laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ , o su nuteistaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmÄs vykdymo trukmÄ, formuojamas atsakomybÄs jausmas bei skatinami tie požiÅ«riai ir įgÅ«džiai, kurie geriausiai padÄtų jiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenÄs saugumÄ gerbianÄiais žmonÄmis.
Pagal Taisyklių 50 punktÄ , pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusÄs pagarbos principu.Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų aplinkybių, kad po 2016-06-13 vykusio konflikto MarijampolÄs pataisos namų administracija nesiÄmÄ veiksmų, jog bÅ«tų sustabdyti A. B. veiksmai. PrieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kÄjas, MarijampolÄs pataisos namų administracija į pareiÅ¡kÄjo skundus reagavo nedelsiant. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-17 ir 2016-06-21, t. y. sekanÄiÄ dienÄ po to, kai pareiÅ¡kÄjas pateikÄ skundus, A.
B. buvo iÅ¡kviestas pokalbiui pas pataisos namų direktorių ir įspÄtas dÄl atsakomybÄs už galimai neteisÄtus veiksmus prieÅ¡ pataisos namuose laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄius nuteistuosius, apie įvykį raÅ¡tu informuota UAB âNiklitaâ, kurioje A. B. dirbo, vadovybÄ. Bylos duomenys patvirtina, kad maisto davinys pareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡duotas (valgyklos pirmame aukÅ¡te), Å¡ios aplinkybÄs neneigÄ ir pats pareiÅ¡kÄjas (b. l. 9, 57, 12-15). Be to, pareiÅ¡kÄjo argumentus, jog jam kilo reali grÄsmÄ, kad su juo bus realiai susidorota, paneigia MarijampolÄs kriminalinÄs policijos skyriaus 2016-10-27 nutarimas dÄl atsisakymo pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad A.
B. žodžiai negali bÅ«ti vertinami kaip tiesioginis grasinimas nužudyti ar sutrikdyti sveikatÄ (b. l. 2-15). Pats A. B. 2016-06-17 pokalbio metu pas direktorių neigÄ aplinkybÄ, jog buvo užpuolÄs pareiÅ¡kÄjÄ , tvirtino, kad pareiÅ¡kÄjui negrasino, nežemino ir neketino susidoroti (b. l. 12-15). PareiÅ¡kÄjas taip pat pažymÄjo, kad 2016-07-12 patyrÄ psichologinį spaudimÄ , grasinimus iÅ¡ vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininko G. J.. PažymÄjo, kad G. J. direktoriaus kabinete jam grasino niekur nesikreipti.IÅ¡ MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato MarijampolÄs kriminalinÄs policijos skyriaus 2016-09-30 nutarimo dÄl atsisakymo pradÄti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2016-07-12 MarijampolÄs pataisos namų direktoriaus kabinete su pareiÅ¡kÄju buvo kalbama apie problemas valgykloje, darbo sÄ lygas, užmokestį.
TaÄiau bylos duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų aplinkybių dÄl G. J. grasinimų, o bendro pobÅ«džio, faktinÄmis aplinkybÄmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytas aplinkybes, kad su pareiÅ¡kÄju buvo realiai bandoma susidoroti, o MarijampolÄs pataisos namų administracija nesiÄmÄ veiksmų sustabdyti psichologinį smurtÄ .
PrieÅ¡ingai, surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad MarijampolÄs pataisos namų administracija nedelsiant reagavo į pareiÅ¡kÄjo skundus, vedÄ pokalbius tiek su A. B., tiek su G. L., informavo apie įvykį UAB âNiklitaâ vadovybÄ, įspÄjo A. B. dÄl atsakomybÄs, iÅ¡samiai atsakÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo skundus. Bylos duomenys patvirtina, kad maisto davinys pareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡duotas, Å¡ios aplinkybÄs neneigÄ ir pats pareiÅ¡kÄjas.
Teismo vertinimu, MarijampolÄs pataisos namai neatliko pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu jokių neteisÄtų veiksmų (neveikimo), veikÄ pagal galiojanÄių teisÄs aktų nuostatas. NenustaÄius neteisÄtų veiksmų, pagrindo sprÄsti dÄl kitų deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimo nÄra.Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTĮ normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkriÄio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.
Veiksmų neteisÄtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lyga) siejamas su valstybÄs ar savivaldybÄs aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.
LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1840/2012).Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ valstybinÄs valdžios institucijos (MarijampolÄs pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos (neveikimo). NenustaÄius vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ , todÄl nÄra teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjo naudai priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo G. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas                                                                                                                                   Audrius Grauželis