2019-02-20 Nr. AB-4732-3-61-3-02787-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-162-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. N. (K. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. (K. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. N. (K. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00596 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui K. N.“, įpareigoti atsakovą įstatymo nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas K. N. 2019 m. sausio 15 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas priimtas 2018 m. gruodžio 17 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2018 m. gruodžio 31 d. Gavęs teismo sprendimą, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl nemokamo advokato skyrimo. Tarnyba 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-4282-22129 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) skirti pareiškėjui advokatą, minėtą sprendimą advokatas gavo 2018 m. gruodžio 28 d., pareiškėjui advokatas paskambino 2018 m. gruodžio 31 d., taip pareiškėjas sužinojo, kad jam skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjas informavo advokatą, kad 2018 m. gruodžio 31 d. yra paskutinė diena skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo paduoti, tačiau advokatas nurodė, kad nėra susipažinęs su minėtu sprendimu, 2018 m. gruodžio 31 d. sutrumpinta darbo diena, jis nespės susitikti su pareiškėju ir paruošti apeliacinio skundo.

Pareiškėjo teigimu, priežastis, kad Tarnyba sprendimą skirti advokatą priėmė 2018 m. gruodžio 27 d. ir dėl to advokatas fiziškai nespėjo paruošti apeliacinio skundo – nespėjo susipažinti su skundžiamu teismo sprendimu, susitikti su pareiškėju ir parengti apeliacinio skundo, laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio 2 dalimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo K. N. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 140 straipsnio 4 dalimi, bylose dėl užsieniečių teisinės padėties priimtas teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, tokia sprendimo apskundimo tvarka išaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo padavė 2019 m. sausio 15 d., t. y. daugiau nei dvi savaites praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas pažymėjo, kad advokatui, kaip profesionaliam teisininkui, turėjo būti žinomi teismo sprendimo apskundimo terminai bei šių terminų praleidimo pasekmės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių delsimą pateikti apeliacinį skundą dvi savaites, t. y. po to, kai Tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą. Teismas akcentavo, kad ginčijamas sprendimas trumpas (tik 4 lapai), administracinė byla nesudėtinga ir nedidelės apimties. Suprasdamas, kad paskutinė diena paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo yra 2018 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas galėjo jį paduoti savarankiškai, nelaukdamas, kol advokatas parengs apeliacinį skundą.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, susijusius su priežastimis, dėl kurių pareiškėjas laiku nepadavė apeliacinio skundo, teismas darė išvadą, kad šios priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis, todėl prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino. Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą, teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas K. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjas sutinka, kad bylose dėl užsieniečių teisinės padėties priimtas teismo sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo ir tokia sprendimo apskundimo tvarka išaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tačiau Tarnybos sprendimu paskirtas advokatas šio teismo sprendimo negavo ir negalėjo žinoti, kad sprendimo apskundimui nustatytas specialus 14, o ne 30 dienų apskundimo terminas, todėl pareiškėjui ir paskambino tik 2019 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad jis nepateisinamai delsė dvi savaites po Tarnybos sprendimo paskirti jam teisinę pagalbą ir tik tuomet padavė apeliacinį skundą, taip pat su teismo motyvais dėl teismo sprendimo, administracinės bylos apimties ir turinio. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad praleistas terminas atnaujinamas ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. įstatymų leidėjas tokią galimybę įtvirtinęs. Tarnyba sprendimą skirti pareiškėjui advokatą priėmė tik 2018 m. gruodžio 27 d., tačiau pareiškėjo apie tai neinformavo, pareiškėjas apie šio sprendimo priėmimą sužinojo paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną. Taigi teismas turėjo spręsti kodėl praleistas 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti, o ne kodėl pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą po dviejų savaičių nuo Tarnybos sprendimo priėmimo. Nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki apeliacinio skundo padavimo praėjo 10 darbo dienų. Kadangi pareiškėjas jau buvo praleidęs 14 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, jam nebuvo būtina skubėti. Pareiškėjas prašė advokato surasti teisinį pagrindą, kad pareiškėjas gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, advokatas skundą paruošė atsižvelgęs į savo darbo ir užimtumo grafiką, todėl manyti, kad skundas buvo ruoštas pernelyg ilgai, nėra pagrindo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad iki Tarnybos sprendimo priėmimo jis galėjo parengti apeliacinį skundą savarankiškai. Pareiškėjas nurodė, kad nemoka lietuvių kalbos, o apeliacinis skundas turi būti parengtas lietuvių kalba, pareiškėjas nėra teisininkas, todėl negali parengti apeliacinio skundo, atitinkančio turinio ir formos reikalavimus. Pareiškėjas iš tiesų manė, kad aptartos aplinkybės, teismuose egzistuojant sąžiningumo ir protingumo principams, jam nebus kliūtis kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Departamentas teigia, kad atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys patvirtina, jog šis terminas buvo praleistas dėl pareiškėjo nerūpestingo ir neatidaus elgesio, neveikimo ir nesirūpinimo tariamai pažeistų teisių gynimu. Pareiškėjas neginčija, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą gavo jo paskelbimo dieną, todėl pagrįsta manyti, kad jis susipažino su sprendimo rezoliucine dalimi ir suprato, jog jis gali būti skundžiamas per 14 dienų. Pareiškėjas sprendimo rezoliucinę dalį iš lietuvių kalbos galėjo išsiversti internete viešai prieinamų vertimo programų pagalba. Pareiškėjas, kreipęsis į Tarnybą, pats nesidomėjo, kaip sprendžiamas jo prašymas dėl advokato skyrimo, ar priimtas sprendimas, pareiškėjas neieškojo kito advokato, nebandė paduoti apeliacinio skundo savarankiškai.

Departamentas nurodo, kad pareiškėjas, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, neprašė advokato skubėti, o rasti teisinį pagrindą, leidžiantį jam laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau šie motyvai susidariusios situacijos kontekste jokios teisinės reikšmės neturi, nes administracinėje byloje buvo tikrinamas Departamento sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, išnagrinėjus jo prašymą išduoti tokį leidimą studijų pagrindu.

Departamento vertinimu, pareiškėjo elgesys neatitiko protingo, rūpestingo atidaus ir sąžiningo elgesio standarto, nes pats pareiškėjas nepasirūpino, kad teismo sprendimas būtų apskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir terminu. Atsakovo teigimu, neįtikinami pareiškėjo argumentai, susiję su lietuvių kalbos mokėjimu ir teisinėmis žiniomis, nes atskirasis skundas yra parengtas lietuvių kalba, atitinka nustatytus reikalavimus ir paduotas nustatytu terminu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo K. N. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo nurodytos priežastys – kreipimasis į Tarnybą dėl teisinės pagalbos, Tarnybos sprendimo priėmimo data (2018 m. gruodžio 27 d.), pareiškėjo ir jam paskirto advokato veiksmai nepaduodant apeliacinio skundo paskutinę termino dieną (2018 m. gruodžio 31 d.) – nelaikytinos svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, o terminas praleistas dėl laisva valia pasirinkto pareiškėjo ir jo atstovo elgesio modelio. Pareiškėjas su šia išvada nesutinka, teigdamas, jog jis pagrįstai tikėjosi, kad susiklosčiusios aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, kai gali būti atnaujinamas terminas ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies pagrindu, be to, dėl lietuvių kalbos ir teisinių žinių stokos, jis negalėjo savarankiškai parengti apeliacinio skundo ir paduoti teismui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nepriėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal UTPĮ 140 straipsnio 4 dalį, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ (šiuo atveju – ir UTPĮ) nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių, todėl sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 31-00596. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą sprendimą paskelbė 2018 m. gruodžio 17 d., todėl UTPĮ nustatytas 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apeliacinį skundą padavė tik 2018 m. sausio 15 d.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pareiškėjas gavo jo paskelbimo dieną, tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo. Tarnyba 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo prašymą tenkino ir pavedė advokatui Z. B. teikti antrinę teisinę pagalbą advokato nustatytomis darbo valandomis, šis Tarnybos sprendimas advokatui buvo išsiųstas elektroniniu laišku 2018 m. gruodžio 28 d. (penktadienį). 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sutrumpinta darbo diena.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys nėra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas buvo aktyvus ir pareigingas, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti apeliacinį skundą, nes tik gavęs teismo sprendimą iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo apeliacinį skundą paduoti savarankiškai, nelaukdamas, kol jį parengs Tarnybos paskirtas advokatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas nėra nei Lietuvos pilietis, nei gyventojas, nemoka lietuvių kalbos ir neturi teisinių žinių, pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl pareiškėjo turtinės padėties. Minėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad dėl valstybinės kalbos nemokėjimo, teisinių žinių ir pakankamų pajamų neturėjimo pareiškėjas faktiškai neturėjo galimybių savarankiškai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, susirasti kitą advokatą ir pan. Pareiškėjo laukimas, kol Tarnybos paskirtas advokatas parengs apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pareiškėjo aplaidumas ir pasyvus elgesys, pareiškėjo piktnaudžiavimas administraciniu procesu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visų esminiam klausimui aktualių bylos aplinkybių kontekste lemiamos reikšmės neturi tai, jog advokatas apeliacinį skundą parengė ir padavė teismui tik 2019 m. sausio 15 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo nustatyto termino. Tarnybos paskirtas advokatas apie pareiškėjo ketinamo ginčyti teismo sprendimo apskundimo specialią tvarką sužinojo tik 2018 m. gruodžio 31 d., kuri buvo paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti, tai buvo sutrumpinta darbo diena. Advokatui, be kita ko, Tarnybos sprendimu, buvo pavesta pareiškėjui teikti teisinę pagalbą darbo laiku (advokato nustatytomis darbo dienomis ir darbo valandomis), todėl spręsti, kad advokatas privalėjo parengti apeliacinį skundą, neatsižvelgdamas į savo darbo laiką ir užimtumą, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas yra atsakingas už jam paskirto advokato darbą, todėl pareiškėjas dėl to, jog advokatas iš esmės parengė apeliacinį skundą per 10 darbo dienų, neturi prarasti galimybės paduoti apeliacinį skundą ir pasinaudoti viena iš pagrindinių ABTĮ nustatytų teisių apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Taigi šiuo atveju pareiškėjo elgesys leidžia daryti išvadą, jog jis buvo pakankamai rūpestingas, jo veiksmai patvirtina siekį (tikslą) tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, t. y. įstatymų nustatyta tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas elgėsi sąžiningai, nesiekė piktnaudžiauti susidariusia situacija, o laiku paduoti apeliacinį skundą jam sutrukdžiusios priežastys laikytinos svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis, o asmuo dėl atsitiktinių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių neturi prarasti teisės paduoti apeliacinį skundą. Todėl panaikinama pirmosios instancijos nutartis, atnaujinamas terminas pareiškėjui paduoti apeliacinį skundą.

Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. N. (K. N.) atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį.

Tenkinti pareiškėjo K. N. (K. N.) prašymą ir atnaujinti pareiškėjui terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo paduoti.

Priimti pareiškėjo K. N. (K. N.) apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė