Legislator Case Law & Legislation
882dd6a7-124d-46a7-a2e2-b2cd17a0cdbc AI generated

882dd6a7-124d-46a7-a2e2-b2cd17a0cdbc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 882dd6a7-124d-46a7-a2e2-b2cd17a0cdbc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

BaudžNuoraÅ¡as   Baudžiamoji byla Nr. 1-2351-1038/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38701-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.1.; 2.10.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,sekretoriaujant Valdonei Kutytei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nukentėjusiajai S. G.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

882dd6a7-124d-46a7-a2e2-b2cd17a0cdbc · Vilniaus miesto apylinkės teismas: BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvaiKaltinamasis A. G. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo – kad buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo žmonai S. G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

BaudžNuoraÅ¡as   Baudžiamoji byla Nr. 1-2351-1038/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38701-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.1.; 2.10.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,sekretoriaujant Valdonei Kutytei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nukentėjusiajai S. G.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) technikos inžinieriumi, taip pat pagal individualios veiklos liudijimÄ â€“ elektriku, (duomenys neskelbtini) santechniku, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : A. G. nežymiai sutrikdė Å¡eimos nario sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo žmonai S. G.

į deÅ¡inę rankÄ bei koja spyrė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai į deÅ¡inę blauzdÄ , tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. G. sveikatÄ .Taip A. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo pripažino visiÅ¡kai, labai gailėjosi dėl savo elgesio. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, 2016 m. rugpjūčio 14 d., bendruose namuose su nukentėjusiÄ ja, esančiuose (duomenys neskelbtini), Å¡eimoje kilo konfliktas, iÅ¡ esmės iÅ¡ nieko, dėl dviračio, apsižodžiavo, buvo buitinių priekaiÅ¡tų, o po to naktį (15 dienos), jis gulėjo, nukentėjusioji jį judino, jis trenkė jai per rankÄ daugiau negu vienÄ kartÄ paimtais džinsais (kelnėmis), kuriuose buvo diržas su sagtimi, po to iÅ¡kart, automatiÅ¡kai vienÄ kartÄ spyrė jai į kojÄ , blauzdÄ , į kurios kojos neprisimena.

Vartojo lietuviÅ¡kus neÅ¡vankius žodžius prieÅ¡ sutuoktinę: rupūžė, gyvatė ir pan. Alkoholio nebuvo vartojęs. Konfliktų Å¡eimoje bÅ«na, nedažnai, daug metų gyvena kartu, buvo visko, teigia nesmurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, daugiau žodžiu, nebÅ«na grasinimų. Å eimos santykiai normalÅ«s, lietuviÅ¡ki, neidealÅ«s. Vaikai nieko nematė, buvo antram namo aukÅ¡te. Sutuoktinės atsiprašė, labai gailėjosi, ji atleido jam, daugiau tai nepasikartos, labai blogai vertina savo elgesį, praÅ¡o, kad teismo nutraukti bylÄ .

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, ta diena buvo visų konfliktų „sprogimas“, konfliktų Å¡eimoje bÅ«na dažnai, daug apsižodžiavimų bÅ«ta, smurto bÅ«ta, sunkėjo smurtas, tačiau policijos niekada nekviesdavo, nes nesmagu kviesti policijÄ , net nežino kodėl. Ä®vykio dienÄ viskas prasidėjo dėl to, kad ji pavadino sutuoktinį ubagu, tas žodis jį „užvedė“, jis griebėsi savo kelnių, kuriose buvo diržas su sagtimi, neprisimena kiek kartų, tačiau trenkė tomis kelnėmis jai per rankÄ , bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kojÄ .

IÅ¡kart nieko nepajautė, tačiau kitÄ rytÄ atsikėlus jautė, kad labai skauda rankÄ , po to nuvyko su reikalais į Lazdynų ligoninę ir dėl to, kad iÅ¡ skausmo negalėjo perjungti automobilio bėgių, nusprendė pasitikrinti. Pas medikus įtarė, kad yra lūžęs dilbis, perÅ¡vietė, raiščių patempimas nustatytas, po to paaiÅ¡kėjo, kad buvo padarytas sumuÅ¡imas, lūžio nėra. Dėl to, kad nuvyko pas medikus, nustatė sužalojimus, kreipėsi į policijÄ . Po įvykio sutuoktinis galiausiai atsiprašė, gailėjosi, ji atleido jam, praÅ¡o bylÄ nutraukti, tikisi, kad tai nepasikartos.

Nukentėjusiosios nuomone, ateityje jų laukia skyrybos. Vaikai į konfliktÄ nesikiÅ¡o, nematė.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iÅ¡ esmės tapačius parodymus apie įvykio aplinkybes (b. l. 11).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. G. nurodė, kad namuose konfliktai tarp tėvų dažni, naktį iÅ¡ rugpjūčio 14 į 15 d. tėvai barėsi, tačiau ji yra pripratusi prie tėvų nuolatinių barnių ir pykčių, todėl iÅ¡ kambario neišėjo, galvojo, kad tai eilinis jų barnis, kuris greitai baigsis (b. l. 39).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklaustas K.

G. nurodė, kad rugpjūčio 14 d. vakarÄ girdėjo motinos ir patėvio barnius, Å¡auksmus, bet pačio momento, kaip patėvis trenkė motinai nematė (b. l. 42).2016 m. rugpjūčio 16 d. S. G. pareiÅ¡kime nurodyta, kad rugpjūčio 14-15 d., apie 00.00 val., tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, kuris perėjo į fizinį smurtÄ , buvo trenkta kelis kartus į deÅ¡inę rankÄ , spirta į deÅ¡inę kojÄ , į krÅ«tinės sritį, dėl Å¡ių sumuÅ¡imų ji kreipėsi į Lazdynų ligoninę, ten buvo padaryta deÅ¡inės rankos nuotrauka ir nustatytas alkÅ«nės lūžis (b. l. 1).Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016 m. rugpjūčio 15 d. gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos praneÅ¡imas, kad kreipėsi S. G., kuriai diagnozuotas deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imas; ji paaiÅ¡kino, kad namuose sumušė vyras (b. l. 5).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2511/2016(01) nurodyta, kad S. G. padaryta poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame žaste, deÅ¡iniajame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. rugpjūčio 15 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du. (b. l. 20). Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. S. G. kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialÄ , nustatyta deÅ¡inės rankos alkÅ«nės, dilbio trauma (b. l. 23-30).Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 26 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, kaltinamasis bei jo gynėja sutiko, teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2351-1038/2016 iÅ¡nagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvaiKaltinamasis A. G. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo – kad buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo žmonai S. G.

į deÅ¡inę rankÄ bei koja spyrė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai į deÅ¡inę blauzdÄ , taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamojo parodymus patvirtina pirmiau detaliai aptartų teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiosios S. G. parodymai, 2016 m. rugpjūčio 16 d. S. G. pareiÅ¡kimo, Policijos registruojamų įvykių registro dėl 2016 m. rugpjūčio 15 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.

VisapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrus byloje įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai surinktus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, įvertinus tai, kad jie vienas kitÄ papildo, teismas juos pripažįsta įrodymais ir prieina pagrįstos bei motyvuotos iÅ¡vados, kad A. G. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. Kaltinamasis A. G. 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo žmonai S. G.

į deÅ¡inę rankÄ bei koja spyrė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai į deÅ¡inę blauzdÄ , tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. G. sveikatÄ . Kaltinamasis A. G. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras BK numatyti padariniai ir jų norėjo, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, savo sutuoktinei trenkė ir spyrė buitinio konflikto metu, jiems susipykus.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A.

G. ir nukentėjusioji S. G. susitaikė, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, pasižadėjo jai, kad daugiau tokių įvykių nebus, gailėjosi dėl savo veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. patvirtino, kad tikrai kaltinamajam atleido, su juo dėl Å¡io įvykio susitaikė, prašė nutraukti bylÄ kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamojo gynėja, tiek ir prokuroras prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos Å¡ios keturios sÄ lygos:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiÅ¡kai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmais turtinės žalos nebuvo padaryta, nukentėjusioji reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo nepareiÅ¡kė, prieÅ¡ingai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog kaltinamajam atleido, su juo susitaikė.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , byloje nėra duomenų, kad dėl galimo jo smurto artimoje aplinkoje naudojimo anksčiau bÅ«tų kviesti policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, dažniausiai už KET pažeidimus (b. l. 83-86). Kaltinamasis dirba net keturiose darbovietėse (b. l. 81), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad taip pat Å«kininkauja. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiÅ¡kai.

Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad vis tik nagrinėjamu atveju, esant pirmam tokiam kaltinimui, pareikÅ¡tam A. G., galima pripažinti, jog kaltinamasis A. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, todėl yra pagrindo kaltinamÄ jį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų – BK 38 straipsnio pagrindu), gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas, atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis bei kaltinamojo asmenybe, sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 74, 76), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 2016 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡imti ginklai: lygiavamzdis Å¡autuvas IZH 18 MM, Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletas PM KP231609, dujinis revolveris ROHM RG 89, Nr. (duomenys neskelbtini), dujinis pistoletas UMAREX PERFECTA FBI 8000, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57 Å¡audmenys, patalpinti laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK ginkluotės saugyklÄ , Birželio 23-osios g. 16, Vilnius (b. l. 64, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini savininkui A.

G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ Â arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti,  turi gauti pagalbÄ Â nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ .

SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali.

Siekiant Å¡ios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimÄ gynėjÄ , praÅ¡yti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Gynėjo dalyvavimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo bÅ«tinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a: A. G., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.A. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A. G..Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 2016 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡imtus ginklus: lygiavamzdį Å¡autuvÄ IZH 18 MM, Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletÄ PM KP231609, dujinį revolverį ROHM RG 89, Nr. (duomenys neskelbtini), dujinį pistoletÄ UMAREX PERFECTA FBI 8000, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57 Å¡audmenis, patalpintus laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK ginkluotės saugyklÄ , Birželio 23-osios g. 16, Vilnius (b. l. 64, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini savininkui A.

G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teisėja                                          (paraÅ¡as)                                         Indrė RimkevičienėNuoraÅ¡as tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė