2021-11-24 Nr. AB-25189-3-61-3-02911-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2704-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02911-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. TE-184 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. FNTT direktorius Įsakymu pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, su kuria nesutinka, nes ji paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis tendencingomis, šališkomis išvadomis, kurios konstatuotos objektyviai neįvertinus visų faktinių aplinkybių, nesant jos veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl turi būti panaikinta.

2.2. Tarnybiniai patikrinimai, kurių metu buvo surašytos išvados buvo atlikti neobjektyviai, vienpusiškai, pareiškėja neturėjo galimybės gintis. Visi inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai yra tiesiogiai susiję su jos darbu, tarnybine veikla. Daugelis pateiktų išvadų teiginių yra susiję su labai konkrečiomis, smulkiomis konkrečių ikiteisminių tyrimų aplinkybėmis, todėl neturint jokios informacijos ir duomenų, nematant tyrimų medžiagos, neįmanoma nieko paaiškinti ar paneigti nepagrįstus teiginius, pateikti įrodymus.

2.3. Apie pradėtus tarnybinius patikrinimus sužinojo 2020 m. birželio 5 d., kai buvo nušalinta nuo pareigų. Nuo tos dienos ji negali lankytis darbovietėje, negali vykdyti jokių darbinių, tarnybinių funkcijų, susipažinti nei su ikiteisminių tyrimų, nei su jokia kita tarnybine, darbine informacija, dokumentais. Nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d. buvo nedarbinga, darbe nesilankė, o 2020 m. kovo 6 d. FNTT atliko kratas jai priklausančiose patalpose, kurių metu buvo paimti beveik visi su pareiškėjos darbu susiję dokumentai ir daiktai. FNTT neužtikrino galimybės apsiginti nuo pareikštų kaltinimų.

2.4. Vienas iš pagrindinių kaltinimų yra tai, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ji tyrimus suplanavo netinkamai. Tačiau ikiteisminių tyrimų planavime visada dalyvauja ir už tai yra atsakingi mažiausiai trys asmenys – tyrėjas, jo tiesioginis viršininkas ir prokuroras. Tokiu atveju kaltinimai dėl netinkamo tyrimo suplanavimo turi būti pareikšti ir tiesioginiam jos viršininkui bei prokurorui, nes tyrimo veiksmų planai buvo sudaryti ir minėtų asmenų. Ji, kaip tyrėja, tyrimo planuose surašydavo planuojamus atlikti veiksmus ir jų atlikimo terminus. Dažniausiai dar prieš tai konkrečių veiksmų ir jų atlikimo terminų įrašymas į planus konkrečiuose tyrimuose buvo aptariamas su tiesioginiu viršininku, dažnai jis pats nurodydavo, kokius tyrimo veiksmus ir terminus reikia įrašyti į planus. Vėliau planai būdavo suderinami su tiesioginiu viršininku, jo tvirtinami. Taigi tyrimo veiksmų planas yra trijų asmenų darbo rezultatas ir už jo sudarymą yra atsakingi visi trys. Ikiteisminio tyrimo planą ji turi vykdyti ir savo nuožiūra jo keisti, nesuderinusi su tiesioginiu viršininku ir prokuroru, negali.

2.5. Dar vienas iš pagrindinių kaltinimų yra tai, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ji neužtikrino nedelsiamo ir išsamaus tyrimo atlikimo. Tokie kaltinimai yra neteisingi ir nesąžiningi, nes ikiteisminius tyrimus ji vykdė tinkamai, privalomai laikantis suplanuoto tyrimo, vykdydama viršininkų nurodymus. Ji negali būti kaltinama tuo ir atsakyti už tai, ko tuo metu net neturėjo padaryti. Visus ikiteisminius tyrimus atliko griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir taip, kaip tuo metu buvo suplanuota jos ir viršininkų bei prokurorų. Neneigia aplinkybės, kad galėjo atsitikti taip, jog tyrimo planuose numatyti tyrimo veiksmai buvo atlikti ne numatytais terminais, o vėliau, tačiau taip buvo padaryta dėl konkrečių, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Net ir tuo atveju, kai tam tikri veiksmai buvo neatlikti, tai buvo žinoma tiesioginiam vadovui bei prokurorui, vėlesniuose tyrimo planuose jų atlikimas buvo numatytas kitais terminais. Jokių pastabų, priekaištų pareiškėja nebuvo sulaukusi.

2.6. Ji kaltinama ir dėl to, kad neva nevykdė tiesioginio vadovo E. S. nurodymų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos tarnybinės veiklos vertinimo klausimais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-10-6944 yra aprašytos beveik tik 2020 m. kovo 2 d. aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės. 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, jos tiesioginis viršininkas E. S. jai pasakė, kad 2019 m. jos tarnybinę veiklą pagal atliktas užduotis ir kitus kriterijus turėtų vertinti „labai gerai“, tačiau vertins tik „gerai“, nes pareiškėja jų padalinyje dirba trumpą laiką (tam pareiškėja neprieštaravo). Vėliau elektroniniu paštu jai (kaip ir kitiems pareigūnams) buvo pranešta, kad vyks jos ir tiesioginio vadovo pokalbis dėl tarnybinės veiklos vertinimo, tačiau nurodytu laiku jis neįvyko. Vėliau keletą kartų buvo pranešta apie kitą pokalbio laiką ir vietą. Paskutinį kartą pokalbis buvo numatytas 2020 m. kovo 2 d. Likus kelioms dienoms iki būsimo pokalbio su E. S., pareiškėja pasiteiravo, ar pokalbio laikas ir vieta nepasikeitė, nurodė, kad tą dieną turi numatytų tyrimo veiksmų ir prašė pakeisti pokalbio laiką, susitikimą perkelti į pirmąją dienos pusę. Pokalbio laikas į pirmąją dienos pusę perkeltas nebuvo, tačiau susitarta, kad pokalbis įvyks, kai pareiškėja atliks numatytus tyrimo veiksmus.

2.7. 2020 m. kovo 2 d., atliekant procesinius veiksmus su atvykusiu asmeniu, į kabinetą atėjo E. S. ir uždavinėjo įvairius klausimus, apžiūrinėjo ant stalo buvusius dokumentus, klausinėjo asmens, kodėl jis atvyko. Tokiu elgesiu E. S. kėlė įtampą tiek jai, tiek proceso dalyviui. Pareiškėja nesuprato jo veiksmų, o apie tos dienos darbus jam buvo pranešusi. Vėliau jis išėjo iš kabineto ir nurodė, kad po darbo užeitų pas jį, tačiau greit jis vėl įėjo į kabinetą, vaikščiojo paskui pareiškėją koridoriuje, uždavinėjo įvarius klausimus, žėrė nepagrįstus klausimus. Toks elgesys sukėlė didžiulę įtampą, trukdė tinkamai atlikti darbą, o vienu metu jai neleido atlikti tyrimo veiksmų, atvykusiam asmeniui liepė išeiti iš kabineto į koridorių, o pareiškėjai eiti į jo kabinetą. Atėjus į jo kabinetą, jis garsiai, dalyvaujant keliems kolegoms, perskaitė tekstą (nurodydamas, kad tai yra jos tarnybinės veiklos išvada), kad pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą jis vertina neigiamai ir siūlo ją atleisti iš pareigų. Vėliau pareiškėjai buvo pasakyta, kad jai pasirašyti nieko nereikia, kad viską gaus per dokumentų valdymo sistemą, ten galės susipažinti su dokumentais ir nurodė, kad gali eiti tęsti savo darbo.

2.8. Po netikėto veiklos įvertinimo ir ankstesnio E. S. elgesio ji pasijuto prastai, išgėrė vaistų, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir po medikų apžiūros ji buvo nuvežta į ligoninę. Po neigiamo veiklos įvertinimo E. S. vaikščiojo paskui ją uždavinėdamas įvairius klausimus nors žinojo, kad pareiškėja jaučiasi prastai. Visą laiką su ja kabinete dirbo jos kolegė, todėl netinkamas E. S. elgesys trukdė dirbti ir jai.

2.9. Pasakymas, jog galbūt ir su E. S. kažkas kažkada pasielgs blogai negali būti vertinamas kaip grasinimas. Išvadoje teigiama, jog pareiškėja kažkokiam asmeniui grasino, kad jam neatvykus, su juo susisieks prokuroras, tačiau tai netiesa, tačiau net jeigu tai ir būtų sakiusi, tai neturėtų būti vertinama kaip grasinimas. E. S. bei aukštesni FNTT vadovai suprato, kad 2020 m. kovo 2 d. E. S. elgėsi netinkamai, pažeisdamas teisės aktų normas, todėl nusprendė viską pateikti atvirkščiai ir kaltinimus dėl netinkamo elgesio pateikti pareiškėjai. Kaltinimai yra neteisėti ir visiškai nepagrįsti.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. FNTT atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų, išvados yra teisėtos ir pagrįstos, surašytos įvertinus visas aplinkybes, yra išsamios ir pagrįstos tarnybinio patikrinimo metu nustatytais faktiniais duomenimis, motyvuotos, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka esamą teisinį reglamentavimą, todėl naikinti Įsakymą pareiškėjos skunde nurodytas pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

3.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo išsamiai išnagrinėtos ir aptartos ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo aplinkybės. Buvo įvertinti visi pareiškėjos darbai (ne tik ikiteisminių tyrimų atlikimas – buvo vertinamas dviejų pavedimų vykdymas, darbas nutrauktame ikiteisminiame tyrime), suskaičiuotas pareiškėjos faktinis darbo laikas, turėtas darbo krūvis, jos nebuvimas tarnyboje dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, profsąjungos veikla, naudojimasis kitomis socialinėmis garantijomis) ir nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja būtų negalėjusi tinkamai vykdyti savo pareigų. Teisiškai buvo įvertinti pareiškėjos veiksmai (neveikimas) ir konstatuoti jos padaryti konkretūs teisės aktų pažeidimai.

3.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo išnagrinėtos ir aptartos pareiškėjos 2020 m. kovo 2 d. atlikto kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo atlikimo aplinkybės (buvo susipažinta su visa 2020 m. kovo 2 d. kasmetinio vertinimo medžiaga, gauti tiesioginio vadovo, kasmetinio vertinimo metu procedūroje dalyvavusių ir įvykius mačiusių asmenų paaiškinimai, buvo išreikalautas ir įvertintas susirašinėjimas elektroniniu paštu, užduoti papildomi klausimai vadovui ir gauti jo paaiškinimai, buvo išklausytas garso įrašas, susipažinta su vaizdo įrašais ir jų apžiūromis), teisiškai įvertinti pareiškėjos veiksmai (neveikimas) ir konstatuoti pareiškėjos padaryti teisės aktų pažeidimai.

3.4. Visiškai nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad tarnybiniai patikrinimai, kurių metu buvo surašytos išvados buvo atlikti neobjektyviai, vienpusiškai, ji neturėjo jokių galimybių apginti save, pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kurie paneigtų jai pareikštus kaltinimus, kad tarnybiniai nusižengimai susiję su jos darbu, tarnybine veikla bei tai, kad apie tarnybinius patikrinimus sužinojo 2020 m. birželio 5 d., kai buvo nušalinta nuo pareigų. 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka buvo pasirašytinai įteikti du pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo, kurių gavimą pareiškėja patvirtino savo parašu. Pranešimuose išsamiai nurodyta, kokiais tarnybiniais nusižengimais pareiškėja įtariama, kada ir kokiais veiksmais (neveikimu) ji galimai padarė tarnybinius nusižengimus, kokių teisės aktų reikalavimus ji galimai pažeidė ir nurodytas terminas, per kurį pareiškėja galėjo pateikti paaiškinimus. Pareiškėja puikiai žinojo, kokiais pažeidimais ji įtariama, ir žinojo savo teisę reikšti nušalinimus, teikti prašymus, prašyti tikrinti tam tikras aplinkybes, galėjo teikti įrodymus, tarnybinio patikrinimo metu ir jį pabaigus susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau pareiškėja nušalinimų nereiškė, tarnybinio patikrinimo metu nenurodė ir neteikė prašymų. Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, pareiškėja neprašė susipažinti su medžiaga ir neprašė kopijų.

3.5. Pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų nepanaikino pareiškėjos teisių tarnybinio patikrinimo metu, nesudarė objektyvių kliūčių teikti paaiškinimus. Nors pareiškėjai nuo 2020 m. birželio 5 d. buvo apribota teisė pačiai laisvai prieiti prie visos tarnybinės informacijos, tačiau teikti konkrečius paaiškinimus dėl pranešimuose paminėtų aplinkybių, teikti prašymus gauti kopijas, paimti paaiškinimus iš tam tikrų asmenų, pateikti reikiamus konkrečius duomenis teisė apribota nebuvo. Pareiškėja paskutinę paaiškinimo pateikimo dieną raštu parašė, kad paaiškinimų dėl surašytų pranešimų neturi, nes nuo 2020 m. birželio 5 d. yra nušalinta nuo pareigų, negali vykdyti jokių darbinių funkcijų, lankytis darbovietėje, todėl negali susipažinti su nei su ikiteisminių tyrimų, nei jokia kita tarnybine, darbine informacija, dokumentais. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 6 d. darbe nesilankė, nes buvo nedarbinga, o tuo laikotarpiu buvo paimti visi su jos darbu ir tarnyba susiję dokumentai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į prokurorus ir gauti išskirtinę teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taip pat siekiant visapusiškai, objektyviai ir išsamiai atlikti tarnybinį patikrinimą, buvo nustatytas papildomas paaiškinimo pateikimo terminas, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 29 d. Atsakovas dėjo visas įmanomas pastangas, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliktas išsamiai, objektyviai ir maksimaliai, atsižvelgiant į pareiškėjos teisių užtikrinimą.

3.6. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja po to, kai jai buvo nustatytas papildomas terminas pateikti paaiškinimą, kreipėsi į prokurorus su prašymais susipažinti su jos žinioje buvusiais ikiteisminiais tyrimais. Prokurorai pareiškėjai nurodė, kad neleidžia susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagomis, tačiau, siekdami užtikrinti tinkamą pareiškėjos teisę į gynybą, prokurorai surašė visus veiksmus, kuriuos ikiteisminiuose tyrimuose atliko pareiškėja. Taigi pareiškėja turėjo objektyvius duomenis apie savo atliktus veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose, todėl jos teiginiai, kad ji negalėjo tinkamai apsiginti, nes atsakovas neužtikrino jos teisių tarnybinio patikrinimo metu yra visiškai nepagrįsti.

3.7. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjamos aplinkybės tų ikiteisminių tyrimų, kuriuos pati pareiškėja nuo pat pradžių turėjo atlikti ir atliko. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tyrimai buvo nesudėtingi, nedidelės apimties, praėjęs laikotarpis nėra didelis, todėl nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad ji negalėjo ar neturėjo galimybės pateikti paaiškinimo. Pareiškėja jau pratęsto paaiškinimo pateikimo termino pabaigoje, turėdama iš prokurorų gautus atsakymus, duomenis išvardintus pranešimuose dėl tarnybinių nusižengimų, pati atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus ir dalyvaudama vertinimo procedūroje, tikrai galėjo pateikti paaiškinimus, tačiau 2020 m. birželio 30 d. atsakovei pateikė analogišką raštą kaip ir prieš pratęsiant paaiškinimo pateikimo terminą. Išvadoje vertino ne tik pareiškėjos sudarytus planus, tarnybinio patikrinimo metu buvo analizuojami visi pareiškėjos veiksmai, kuriuos ji atliko nuo pat ikiteisminių tyrimų pradžios, visas jos darbas. Išvadoje buvo įvertinta ta aplinkybė, kad vadovai minėtus pareiškėjos planus patvirtindavo. Vadovai susipažino su tarnybinio patikrinimo išvadomis ir į tai buvo atkreiptas jų dėmesys. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi būti savarankiškas ir pats tinkamai planuotis savo tyrimo veiksmus, o tai, kad vadovas ir prokuroras patvirtino planą, jokiu būdu nereiškia, kad kitų veiksmų ikiteisminiame tyrime galima neatlikti ir visą atsakomybę dėl to perkelti vadovui ir prokurorui, kaip suderinusiems tam tikrą planą. Pareiškėja turi daugiau kaip 20 metų patirties vidaus tarnyboje, aukštąjį teisinį išsilavinimą, taigi teisės aktų reikalavimai pareiškėjai yra žinomi.

3.8. Pareiškėjos veiksmai vertintini kaip gynybinė pozicija ir bandymas perkelti atsakomybę kitiems asmenims, o teiginiai apie tai, kad ji nieko negalėjo daryti, kol veiksmai nenumatyti tyrimo plane, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos ikiteisminiai tyrimai iš esmės nebuvo jos vykdomi, didžiąją dalimi buvo tik formalūs ir savo nepagrįstą delsimą pareiškėja, neturėdama jokių konkrečių paaiškinimų ir nesant jokių objektyvių kliūčių, trukdžiusių jai tinkamai atlikti savo pareigas, bando pateisinti formaliais tyrimo planais ir juose numatytais terminais.

3.9. Pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai dėl galimybės pateikti duomenis, įrodymus nebuvimo yra tik bendro pobūdžio ir turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėja skunde mini visus ją kaltinančius teiginius paneigiančius dokumentus, įrodymus, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai yra tie dokumentai, įrodymai, kur konkrečiai jie yra saugomi. Pareiškėjos minimos konkrečios objektyvios nuo jos nepriklausančios priežastys, dėl kurių ji negalėjo tinkamai vykdyti savo pareigų, turėtų būti labai rimtos, objektyvios, realiai trukdančios atlikti beveik visas pareigas, tačiau tarnybinio patikrinimo metu, patikrinus visą pareiškėjos veiklą tokių priežasčių nebuvo nustatyta, paaiškinimuose pareiškėja tokių priežasčių nenurodė, skunde teismui pareiškėja taip pat konkretizuoti jų negali, todėl, manytina, jog objektyvių priežasčių tiesiog nebuvo ir pareiškėja tokiais teiginiais bando išvengti atsakomybės.

3.10. Teiginiai, jog jokių pastabų ar priekaištų pareiškėjai nebuvo yra neatitinkantys tikrovės ir paneigiami tarnybinio patikrinimo medžiaga. Tiek tiesioginis vadovas, tiek ikiteisminius tyrimus kontroliuojantys prokurorai reiškė pareiškėjai pastabas ir priekaištus, o tai patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Visa tarnybinio patikrinimo išvada paremta ne subjektyviu pasakojimu, kaip nurodo pareiškėja, bet tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, jo metu gautais paaiškinimais, peržiūrėtais garso ir vaizdo įrašais. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjai buvo išaiškintos jos teisės, papildomai nustatytas maksimaliai galimas terminas pateikti paaiškinimus, nurodyta, į kokį prokurorą kreiptis dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pranešime dėl tarnybinio nusižengimo labai detaliai nurodyti 2020 m. kovo 2 d. įvykiai, aplinkybės bei įtarimai. Pareiškėja minėtą dieną pati dalyvavo įvykiuose, todėl savo veiksmus ir jų motyvus turėtų žinoti.

3.11. Nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas būtų sakęs pareiškėjai, kad jos veiklą vertins „labai gerai“ arba „gerai“. Tiesioginio vadovo vertinimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka ir juose nėra numatyta vadovo teisė iš anksto pareigūnui žadėti vertinimo rezultatą, nes toks pažadas, jeigu ir būtų, nesukelia jokių pasekmių ir nesudaro jokio pagrindo pateisinti pareiškėjos neteisėtus veiksmus. Tiek tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tiek tarnybinio patikrinimo metu dėl bylų vilkinimo nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjos tarnybinė veikla realiai galėjo būti vertinama „labai gerai“ arba „gerai“. Pati pareiškėja nenurodo jokių konkrečių objektyvių duomenų, kad ji prašė tiesioginio vadovo vertinimą atlikti 2020 m. kovo 2 d. ryte. Rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo iš anksto pranešta, kada įvyks jos vertinimas, ir raštu išaiškinta, kodėl pasirinkti kito laiko nėra galimybės, todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad dėl jai nežinomų priežasčių tiesioginis vadovas nesutiko perkelti vertinimo pirmai dienos pusei, tačiau sutiko, kad pokalbis įvyktų, kai pareiškėja atliks numatytus tyrimo veiksmus, yra visiškai nepagrįsti. Pareigūnų paaiškinimai, vaizdo įrašai, garso įrašas, liudytojų paaiškinimai, susirašinėjimas su tiesioginiu vadovu įrodo, kad pareiškėja 2020 m. kovo 2 d. darė viską, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas neįvyktų. Įrodyta, kad pareiškėja visiškai ignoravo vadovo nurodymus atvykti į pokalbį, proceso veiksmus (kuriuos skubotai atlikti nebuvo tarnybinio būtinumo) atliko taip, kad tarp jų nebūtų nei kelių minučių pertraukos (sukvietė liudytojus, kurie jau laukė koridoriuje, vėliau dar neišėjus vienam proceso dalyviui iš kabineto, iš karto pasikviesdavo kitą proceso dalyvį). 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjai esant viršininko kabinete, tuo metu, kai jai buvo perskaityta vertinimo išvada, ji kategoriškai atsisakė dalyvauti procedūroje, nepasirašė nei vieno dokumento, po vertinimo paliko darbo vietą, nepaisydama to, kad jos laukė jos pačios pakviesti liudytojai. Tai įrodo kartu dalyvavusių vertinime pareigūnų paaiškinimai, padarytas garso įrašas, vaizdo įrašai ir kita medžiaga.

3.12. Nesutiktina su pareiškėjos skundo teiginiais, kad E. S. bei aukštesni FNTT vadovai suprato, kad 2020 m. kovo 2 d. elgėsi netinkamai, pažeisdamas teisės aktų normas, todėl nusprendė viską pateikti atvirkščiai ir kaltinimus dėl neva netinkamo elgesio pateikti pareiškėjai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti ir išvadoje detaliai aprašyti pareiškėjos tiesioginio vadovo E. S. veiksmai, buvo nustatyta, kad jie atitiko vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus. Vadovas procedūrą vykdė nuosekliai, taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Tik dėl pačios pareiškėjos neteisėtų veiksmų buvo sudaryta tokia situacija, kad vadovas privalėjo imtis tam tikrų, aktyvių veiksmų (užeiti į pareiškėjos kabinetą, pareikalauti užeiti pas jį į kabinetą, perskaityti vertinimo išvadą, vadovaujantis vertinimo tvarkos aprašu surašyti atsisakymo pasirašyti aktą, daryti garso įrašą), jo pareigos vykdymą apsunkino pareiškėjos netinkamas elgesys.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2019 m. lapkričio 18 d. pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuris galiojo iki 2020 m. lapkričio 18 d.

5.2. 2020 m. vasario 25 d. tiek žodžiu, tiek po 11 val. 43 min. elektroniniu laišku pareiškėja buvo informuota apie 2020 m. kovo 2 d. 14 val. įvyksiantį metinį pokalbį. 2020 m. vasario 25 d. 18 val. 13 min. pareiškėja patvirtino laiško gavimą, tačiau jame nurodė nesuprantanti, kas vyksta ir prašė paderinti laiką dėl numatomo pokalbio. 2020 m. vasario 25 d. 18 val. 24 min. E. S. atsakė, kad susitikimo metu numatyti vertinimo pokalbiai ir laiko pakeisti negalintis, nes pareiškėja bus paskutinė.

5.3. Pareiškėja 2020 m. vasario 28 d. telefonu iškvietė liudytojus J. M., A. S. ir J. T., procesiniams veiksmams atlikti ir nenustatytu laiku telefonu iškvietė I. K. procesiniams veiksmams atlikti nuo 2020 m. kovo 2 d. 13 val. 30 min. Taip pat liudytojai A. S. telefonu paprašius atidėti apklausą savaitei, pagrasino, kad jei ši neatvyks 2020 m. kovo 2 d. 15 val. 30 min. į apklausą, su ja susisieks prokuroras.

5.4. 2020 m. kovo 2 d. apie 11 val. pareiškėja užėjo pas E. S. į kabinetą ir kelis kartus teiravosi, koks bus jos vertinimas „gerai“ ar „labai gerai“. E. S. nurodė ateiti sutartu laiku ir juodu viską aptars. 2020 m. kovo 2 d. apie 13 val. 30 min. pareiškėja dar kartą užėjo į E. S. kabinetą ir teiravosi dėl jo vizijos formuojant jos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Pareiškėjai dar kartą buvo nurodyta ateiti sutartu laiku. 2020 m. kovo 2 d. 14 val. 10 min., nesulaukęs pareiškėjos metiniame pokalbyje, E. S. užėjo į jos kabinetą. Kabinete pareiškėja bendravo su moterimi. Vadovui užklausus, kodėl ji neateina į iš anksto suplanuotą metinį pokalbį, ji atsakė, kad atlieka procesinius veiksmus, todėl buvo paprašyta, kad baigus ateitų į vadovo kabinetą. 2020 m. kovo 2 d. 14 val. 30 min. vadovas pareiškėjai parašė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad pareiškėja į iš anksto suplanuotą metinį pokalbį atvykti vėluoja 30 min., nors šiandien jau buvo užėjusi į kabinetą ir vadovo apie iškilusias problemas neinformavo. 2020 m. kovo 2 d. 15 val. 30 min. E. S., negavęs jokio atsakymo, dar kartą užėjo į pareiškėjos kabinetą. Pareiškėja vis dar tęsė procesinį veiksmą nors minėto veiksmo protokole baigimo laikas buvo nurodytas 15 val. 20 min. Vadovas pareiškėjai nurodė baigus tyrimo veiksmus ateiti į jo kabinetą, tačiau pareiškėja į prašymą nereagavo. 2020 m. kovo 2 d. 15 val. 37 min. pareiškėja užėjo į vadovo kabinetą. Kabinete esant kitiems pareigūnams buvo pagarsinta 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvada bei tiesioginio vadovo pasiūlymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pareiškėja nurodė ir kartojo, kad atsisako dalyvauti procedūroje, nes turi daug darbų ir pan., todėl E. S. 2020 m. kovo 2 d., atsižvelgdamas į pareiškėjos atsisakymą dalyvauti procedūroje ir pasirašyti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, pats surašė aktą „Dėl atsisakymo pasirašyti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, anketą bei tarnybinės veiklos užduočių formą“.

5.5. 2020 m. kovo 3 d.–2020 m. birželio 4 d. pareiškėja turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. 18/8-9-1684 dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, kad ji, atlikdama ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir netinkamai atliko savo pareigas. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja, eidama Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir KAV NVTS) tyrėjo pareigas, turėdama pareigą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, atlikdama ikiteisminį tyrimą, netinkamai atliko savo pareigas – pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas, atskleista nusikalstama veika ir tokios veikos aplinkybės bei nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat, privalėdama tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pagal tarnybinio pavaldumo principą būdama pavaldi savo tiesioginiam vadovui bei privalėdama vykdyti jo teisėtus žodinius ir rašytinius nurodymus, neįvykdė tiesioginio vadovo duotų nurodymų dėl jos žinioje esančių atliekamų ikiteisminių tyrimų ir pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, etikos principus, ir neperdavė kratos metu išimtų pinigų į FNTT Finansų skyrių.

5.6. 2020 m. birželio 5 d. FNTT direktoriaus įsakymu Nr. TE-114 pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų, kadangi ji įtariama padariusi nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

5.7. 2020 m. birželio 15 d. pareiškėja raštu Nr. 1/11-1-12-1778 informavo FNTT, kad pateikti paaiškinimo dėl padaryto tarnybinio nusižengimo negali, kadangi ji neturi galimybių susipažinti su ikiteisminiais tyrimais, nes yra nušalinta nuo pareigų Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja 2020 m. birželio 16 d. raštu Nr. 25/8-5-9667 buvo informuota apie tai, kad dėl susipažinimo su ikiteisminiais tyrimais leidimo gavimo privalo kreiptis į Kauno apygardos valdybos prokuratūrą ir Kauno miesto apylinkės teismą. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros prokurorus dėl leidimo susipažinti su jų organizuojamais ikiteisminiais tyrimais Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorai tokio leidimo nedavė, tačiau detaliai nurodė pareiškėjos padarytus tyrimo ir proceso veiksmus minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose.

5.8. 2020 m. liepos 2 d. FNTT direktorius, vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, (toliau – ir Aprašas) 23 punktu, bei Imuniteto ir kontrolės skyriaus Tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-5-6696, pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

5.9. 2020 m. liepos 10 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. Š. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-10-6944 „Dėl Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos R. B. veiksmų (neveikimo), tarnybai inicijuojant ir atliekant jos kasmetinę tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą“, kuria buvo siūloma patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jai tarnybinę nuobaudą.

5.10. 2020 m. liepos 10 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja D. M. pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-6947 „Dėl Kauno apygardos valdybos tyrėjos R. B. veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuria buvo siūloma patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jai tarnybinę nuobaudą.

5.11. FNTT direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. TE-184 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalį, 176 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8–9 punktus, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 16 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTT įstatymas) 4 straipsnį ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto FNTT direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1, 7.1, 7.2 punktus.

7. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, teismas įvertino 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-6947 ir kiekviename ikiteisminiame tyrime atliktus pareiškėjos veiksmus. Teismas nustatė, kad pareiškėja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) per faktiškai dirbtą laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d. tyrimą suplanavo netinkamai. 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarė tyrimo planą, kuriame nenurodė nei tikrintinų faktinių aplinkybių, nei joms patikrinti planuojamų konkrečių tyrimo (proceso) veiksmų, apsiribojo tik abstrakčiais atliktinais veiksmais, neužtikrino nedelsiamo ir išsamaus tyrimo atlikimo, nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių per kuo trumpesnį laiką ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ir tokios veikos aplinkybes – iki 2019 m. lapkričio 5 d. įvykdė tik dalį 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytame plane numatytų veiksmų: nesurinko ir neišanalizavo tyrimui reikšmingų duomenų, neapklausė suplanuotų 13 liudytojų (apklausė tik 4), neišanalizavo 2019 m. lapkričio 7 d. gautų iš tiriamos įmonės dokumentų ir neatliko jų išsamios apžiūros bei nenustatė jų pagrindų, nesuplanavo bei neatliko kitų liudytojų apklausų; nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 2 d. apklausė tik 5 liudytojus. Tik 2020 m. vasario 27 d. (po 5 mėnesių), paskyrė užduotį atlikti tiriamos įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Atitinkamai jį atliko (dalį pavėluotai) tik organizacinio pobūdžio veiksmus (iš registrų atspausdino 18 asmenų duomenis ir išsiuntė 18 šaukimų, surašė tarnybinius pranešimus dėl liudytojų apklausų), kurie pagal savo turinį nebuvo tokie reikšmingi, svarbūs, tikslingi, svarūs atliekant ikiteisminį tyrimą, galėję nulemti tiriamų nusikalstamų veikų ištyrimą, o atliktų proceso veiksmų neužteko. Pareiškėja nevykdė tiesioginio vadovo E. S. 2020 m. sausio 7 d. ir 2020 m. vasario 6 d. duotų teisėtų rašytinių nurodymų.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. kovo 2 d. ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) suplanavo netinkamai – neišanalizavo KAV NVTS vyresniojo tyrėjo D. B. tarnybiniame pranešime pateiktos išsamios informacijos. 2019 m. spalio 2 d. sudarė tyrimo planą, kuriame nenurodė nei tikrintinų faktinių aplinkybių, nei joms patikrinti planuojamų konkrečių tyrimo (proceso) veiksmų, nurodė tik du proceso veiksmus, kuriuos turėjo atlikti tyrimo grupės narys D. B.. Taip pat atitinkamai sau suplanavo atlikti tik vieną abstraktų organizacinio pobūdžio veiksmą (surinkti ir išanalizuoti duomenis apie tiriamą įmonę ir jos atstovus). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neužtikrino nedelsiamo ir išsamaus tyrimo atlikimo, tiesioginiam vadovui priskyrus kiekvienam tyrimo grupės pareigūnui tyrimo apimtis ir kryptis, ji savo įgaliojimų ribose, nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių per kuo trumpesnį laiką ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, ir tokios veikos aplinkybes – nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. sausio 17 d. neinicijavo ir neatliko jokių organizacinio pobūdžio ir proceso veiksmų, kurie buvo reikšmingi, svarbūs, tikslingi, svarūs atliekant ikiteisminį tyrimą, galėję nulemti tiriamų nusikalstamų veikų ištyrimą. Atitinkamai nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 2 d. neatliko 2020 m. sausio 17 d. procesinių prievartos metu paimtų tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų apžiūrų ir apsiribojo tik 4 liudytojų apklausomis.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. kovo 2 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą suplanavo netinkamai. 2020 m. sausio 2 d. sudarė tyrimo planą, kuriame nenurodė nei tikrintinų faktinių aplinkybių, nei joms patikrinti planuojamų konkrečių tyrimo (proceso) veiksmų, apsiribojo tik abstrakčiais atliktiniais veiksmais, neužtikrino nedelsiamo ir išsamaus tyrimo atlikimo – suplanavo ir atliko (dalį vėluodama) daugiausia tik organizacinio pobūdžio veiksmus (pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš registrų atspausdino duomenis, išsiuntė šaukimą), taip pat kelis proceso veiksmus (reikalavimas pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus), kurie pagal savo turinį nebuvo tokie reikšmingi, svarūs, tikslingi, svarūs atliekant ikiteisminį tyrimą, galėję nulemti tiriamų nusikalstamų veikų ištyrimą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėja nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. kovo 2 d ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą suplanavo netinkamai. 2020 m. sausio 2 d. sudarė tyrimo planą, kuriame nenurodė nei tikrintinų faktinių aplinkybių, nei joms patikrinti planuojamų konkrečių tyrimo (proceso) veiksmų, apsiribojo tik abstrakčiais atliktinais veiksmais, neužtikrino nedelsiamo ir išsamaus tyrimo atlikimo – suplanavo ir atliko (dalį vėluodama) daugiausia tik organizacinio pobūdžio veiksmus (pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš registrų atspausdino duomenis, išsiuntė šaukimą, surašė tarnybinius pranešimus dėl veiksmų), taip pat kelis proceso veiksmus (reikalavimas pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus, apklaustas vienas liudytojas), kurie pagal savo turinį nebuvo tokie reikšmingi, svarbūs, tikslingi, svarūs atliekant ikiteisminį tyrimą, galėję nulemti tiriamų nusikalstamų veikų ištyrimą.

11. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947, įvertinus pareiškėjos tyrimo proceso veiksmų intensyvumą ir dinamiškumą, nustatytas faktines aplinkybes per faktiškai dirbtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d. (viso 51,4 d. d.), buvo konstatuota, kad pareiškėja, atlikdama ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo objektyvią galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Taip pat buvo įvertintas ir faktiškai dirbtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. kovo 2 d. (viso 25 d. d.), buvo konstatuota, kad pareiškėja, atlikdama ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo objektyvią galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

12. Teismas, atsižvelgęs į faktus, nurodytus 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947, nenustatė pagrindo abejoti FNTT pateiktais duomenimis. Išvadoje atlikta pareiškėjos padarytų darbų analizė, įvertinti veiksmai (neveikimas) leido teismui patvirtinti, kad išvados paremtos tinkamais ir objektyviai įvertintais duomenimis, įvertintas pareiškėjos tyrimo proceso veiksmų intensyvumas bei dinamiškumas, nustatytos faktinės aplinkybės per faktiškai dirbtą laiką ir konstatuota, kad pareiškėja, atlikdama visus ikiteisminius tyrimus, turėjo objektyvią galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai.

13. Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog ikiteisminių tyrimų planavime visada dalyvauja ir už tai yra atsakingi mažiausiai trys asmenys, teismas nurodė, kad tarnybinėje išvadoje buvo įvertinta aplinkybė, jog vadovai pareiškėjos planus patvirtindavo, tačiau svarbu atsižvelgti į Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo” (nauja redakcija 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139), (toliau – ir Rekomendacijos dėl IT organizavimo) 14.1, 14.2, 14.3, 14.8 punktų nuostatas. Teismas sprendė, kad pareiškėja, būdama ikiteisminio tyrimo pareigūne, turėjo būti savarankiška ir pati tinkamai planuoti savo tyrimo veiksmus. Tai, jog vadovas ar prokuroras pareiškėjos planus patvirtindavo, dar nereiškia fakto, jog kitų veiksmų ikiteisminiame tyrime pareiškėja neturėjo atlikti ir dėl to visą atsakomybę perkelti vadovui ir prokurorui. Pareiškėja valstybės tarnyboje dirbo labai ilgą laiką, jos išsilavinimas aukštasis, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjai teisės aktai buvo puikiai žinomi.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-10-6944 yra aprašytos beveik tik 2020 m. kovo 2 d. aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės, kad E. S. savo elgesiu kėlė jai įtampą, žėrė nepagrįstus klausimus, elgėsi netinkamai, o jai pateikti kaltinimai yra neteisėti ir visiškai nepagrįsti ir nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-10-6944 pateikti byloje surinkti faktai yra nuoseklūs, išsamūs, pateikiami ir liudytojų parodymai, garso įrašo išklotinė. Teismas nenustatė pagrindo abejoti tarnybinio patikrinimo išvada.

15. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 25 d. tiek žodžiu, tiek po 11 val. 43 min. elektroniniu laišku pareiškėja buvo informuota apie 2020 m. kovo 2 d. 14 val. įvyksiantį metinį pokalbį. Minėtą elektroninį laišką pareiškėja patvirtino, tačiau prašė pakeisti laiką dėl numatomo pokalbio. E. S. laiko pakeisti negalėjo, nes pareiškėja ir taip turėjo būti paskutinė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2020 m. vasario 25 d. žinojo apie 2020 m. kovo 2 d. įvyksiantį metinį pokalbį. Nepaisant to, pareiškėja 2020 m. vasario 28 d. telefonu iškvietė liudytojus apklausai, kurios laiką numatė 2020 m. kovo 2 d. 13 val. 30 min, o kitą liudytoją 15 val. 30 min. Pastarajai paprašius atidėti apklausą savaitei, pareiškėja pagrasino, kad jei ši į apklausą nurodytu laiku neatvyks, su ja susisieks prokuroras. Pareiškėja jau žinodama, kad 2020 m. kovo 2 d. 14 valandą įvyks metinis pokalbis su vadovu, tuo pačiu metu susiplanavo tyrimo veiksmus, iškvietė liudytojus proceso veiksmams atlikti, siekdama išvengti kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo procedūros. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2020 m. kovo 2 d. apie 11 val. užėjo pas E. S. į kabinetą ir teiravosi apie būsimą įvertinimą „Ar gerai ar labai gerai“. Pareiškėja nevykdė vadovo nurodymo ateiti sutartu laiku ir dar kartą teiravosi dėl vertinimo vizijos. Teismas priėjo prie išvados, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, žinodama apie metinio pokalbio su ja datą ir laiką, būtent tuo metu suplanavo liudytojų apklausas, apie šiuos veiksmus neinformavo vadovo.

16. Nors pareiškėja skunde nurodė, jog E. S. jai pažadėjo gerą arba labai gerą įvertinimą, tačiau teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad tiesioginio vadovo vertinimas yra atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka ir juose nėra numatyta vadovo teisė iš anksto pareigūnui žadėti vertinimo rezultatą, toks pažadas jeigu ir būtų, nesukelia jokių pasekmių ir nesudaro jokio pagrindo pateisinti pareiškėjos neteisėtus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečių objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad surinkti duomenys neteisingi, o Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-10-6944 patvirtina, kad pareiškėja apie numatomą pokalbį su vadovu (tarnybinį įvertinimą) buvo informuota tinkamai ir laiku, teismas pareiškėjos teiginius atmetė.

17. Vertindamas vadovo E. S. elgesį, teismas pažymėjo, kad laiku nesulaukęs pareiškėjos metiniame pokalbyje, jis užėjo į jos kabinetą (tuo metu pareiškėja bendravo su liudytoja) ir paprašė, kad pareiškėja, baigusi veiksmus, ateitų į jo kabinetą. Kadangi pareiškėjai vėlavo 30 min., vadovas jai išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad ji vėluoja atvykti į iš anksto suplanuotą metinį pokalbį, nors jau anksčiau buvo užėjusi į jo kabinetą, tačiau apie iškilusias problemas jo neinformavo. E. S., negavęs atsakymo 15 val. 30 min., užėjo į pareiškėjos kabinetą ir pamatė, kad ji vis dar tęsė procesinį veiksmą, nors minėto veiksmo protokole baigimo laikas buvo nurodytas 15 val. 20 min. Vadovas pareiškėjai nurodė baigus tyrimo veiksmus, ateiti į jo kabinetą, tačiau pareiškėja į vadovo prašymą nereagavo. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad vadovas tinkamai informavo pareiškėją apie numatomą metinį pokalbį – procedūrą vykdė nuosekliai, tačiau dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų (vadovo nurodymų nevykdymo) susidarė tokia situacija, kad jis buvo priverstas imtis aktyvių veiksmų (keletą kartų užeiti į pareiškėjos kabinetą, siųsti elektroninį laišką primenant, kad pareiškėja vėluoja atvykti į iš anksto suderintą pokalbį, reikalauti užeiti pas jį į kabinetą, perskaityti vertinimo išvadą, vadovaujantis vertinimo tvarkos aprašu surašyti atsisakymo pasirašyti aktą, daryti garso įrašą). Teismas priėjo prie išvados, kad E. S. pareigų vykdymą apsunkino pareiškėjos netinkamas elgesys,

18. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjai buvo pasirašytinai įteikti du pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo (2020 m. birželio 5 d. reg. Nr. 1/8-9-1684 ir 2020 m. birželio 5 d. reg. Nr. 1/8-9-1683), kurių gavimą ji patvirtino savo parašu. Teismas darė išvadą, jog pasirašydama pareiškėja žinojo, kokiais pažeidimais ji yra įtariama, žinojo savo teisę reikšti nušalinimus, teikti prašymus, prašyti tikrinti tam tikras aplinkybes, galėjo teikti įrodymus, tarnybinio patikrinimo metu ir jį pabaigus susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėja nušalinimų nereiškė, tarnybinio patikrinimo metu neteikė prašymų, taip pat neprašė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, neprašė jų kopijų, pareiškėjai aukščiau išvardintos teisės apribotos nebuvo. Teismas sutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad pareiškėja nuo 2020 m. birželio 5 d. negalėjo laisvai prieiti prie visos tarnybinės informacijos, tačiau pažymėjo, kad teikti konkrečius paaiškinimus dėl pranešimuose minėtų aplinkybių, teikti prašymus (kuriuos pateikė), paimti paaiškinimus iš tam tikrų asmenų, pateikti reikiamus konkrečius duomenis teisė apribota nebuvo. Teismas sprendė, kad pareiškėjos teisė į gynybą nebuvo apribota.

19. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja patikrinimo metu teikė prašymus ir atsakovas į juos atsakė, tai, kad ji nušalinta nuo pareigų ir negalėjo susipažinti su reikiama informacija (įskaitant vykdytais ikiteisminiais tyrimais), tai, kad atsakovas pareiškėjai nustatė maksimalų papildomą paaiškinimo pateikimo terminą, o pareiškėja ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į prokurorus su prašymais susipažinti su jos žinioje buvusiais ikiteisminiais tyrimais, tai, kad prokurorai tokios teisės nesuteikė, tačiau pateikė raštus, kuriuose surašė visus veiksmus, kuriuos pareiškėja atliko ikiteisminiuose tyrimuose, atmetė pareiškėjos teiginius, kad ji negalėjo tinkamai apsiginti, nes atsakovas neužtikrino jos teisių. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjamos aplinkybės tik tų ikiteisminių tyrimų (jie buvo nesudėtingi, nedidelės apimties), kuriuos pareiškėja turėjo atlikti nuo pradžios iki galo. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja maksimaliai pratęsto paaiškinimo pateikimo termino pabaigoje, turėdama iš prokurorų gautus atsakymus bei kitus duomenis dėl tarnybinių nusižengimų, pati atlikusi ikiteisminio tyrimo veiksmus ir dalyvavusi vertinimo procedūroje, turėjo galimybę pateikti konkrečius paaiškinimus, tačiau pateikė antrą analogišką paaiškinimą, kuriame ir vėl nurodė, kad negali susipažinti su medžiaga, nes yra nušalinta nuo pareigų, todėl negali tinkamai apsiginti ir sprendė, kad pareiškėjai buvo užtikrinta tinkama teisė į gynybą, tačiau pareiškėja turėdama tam sąlygas, pasyviais veiksmais teise į gynybą nepasinaudojo.

20. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl būtinybės kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti valstybės tarnautojo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtį, valstybės tarnautojo kaltę, vertino pareiškėjos argumentus, susijusius su jos kaltės nebuvimu ir juos atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja visus ikiteisminius tyrimus suplanuodavo netinkamai, nenurodydavo nei tikrintinų faktinių aplinkybių, nei joms patikrinti planuojamų konkrečių tyrimo veiksmų, apsiribodavo tik abstrakčiais veiksmais, taip pat neišanalizuodavo reikiamos informacijos. Pareiškėja ikiteisminius tyrimus vykdydavo, neužtikrindama skubaus ir išsamaus tyrimo atlikimo, nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių per kuo trumpesnį laiką ištirti tyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ir tokios veikos aplinkybes. Pareiškėja neinicijuodavo, neatlikdavo organizacinio pobūdžio ir proceso veiksmų, kurie buvo reikšmingi, svarbūs ir tikslingi atliekant ikiteisminį tyrimą, galėję nulemti tiriamų nusikalstamų veikų ištyrimą, tam tikrais momentais atlikdavo veiksmus vėluodama. Teismas, įvertinęs pareiškėjos faktiškai dirbtą laiką ir turėtas užduotis, konstatavo, kad pareiškėja turėdavo objektyvią galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau veikė priešingai.

21. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų pasireiškė tyčia: pareiškėja suprato savo pareigas, atliekant ikiteisminius tyrimus ir sąmoningai jų nevykdė, pareiškėja suprato prokuroro ir viršininko nurodymus, tačiau sąmoningai jų nevykdė. Teismas nenustatė jokių pareiškėjos kaltę šalinančių aplinkybių ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju kilo neigiamos pasekmės, t. y. ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami pagal teisės aktų reikalavimus, nusikalstama veika nebuvo ištirta per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas sprendė, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.

22. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui. Pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja ir eidama KAV NVTS tyrėjos pareigas, sąmoningai (tyčia) nesiėmė veiksmų, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpiausią laiką, kad juose būtų atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos. Taip pat pareiškėja ikiteisminius tyrimus planavo netinkamai, sąmoningai delsdavo atlikti veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose, dalis atliktų veiksmų buvo formalūs. Netinkamas pareigų atlikimas tęsėsi ganėtinai ilgą laikotarpį – nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Pareiškėjos tyčiniai veiksmai, darbo trūkumų gausa ir pažeidimų laikotarpis, pagrįstai lėmė griežtesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimą.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 2 d. netinkamai atliko savo pareigą, įvykdė veiksmus, kurie neatitiko FNTT interesų ir akivaizdžiai kirtosi su FNTT pareigūno etikos ir subordinacijos principais ir teisės aktų reikalavimais. Pareiškėja siekė išvengti kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo ir tai atliko tyčia, piktnaudžiavo savo procesine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais, nevykdė tiesioginio vadovo nurodymų, pažeidė subordinacijos principą, pareigūnams keliamus pavyzdingo elgesio ir etikos principus. Teismas įvertino pareiškėjos asmenybę – vidaus sistemoje tarnauja 23 metus, KAV NVTS pareigas ėjo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. kovo 2 d., per visą tarnybos laiką skatinta 2 kartus, o bausta tarnybinėmis nuobaudomis net 5 kartus, turi galiojančią nuobaudą (papeikimą), 2018–2019 m. pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, dėl to ji buvo perkelta į žemesnes pareigas. 2020 m. pareigūnės tarnybinė veikla taip pat buvo vertinama nepatenkinamai, pareiškėja vadovo charakterizuojama neigiamai (nesiremia teisės aktais, darbus atlieka atmestinai, vengia konsultacijų su vadovais, deda minimalias pastangas, turi galiojantį tarnybinį nusižengimą). Teismas, atsižvelgęs į surinktų įrodymų bei faktų visumą, sprendė, jog jie ir lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimą.

24. Likusių proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teismas nevertino ir jų neanalizavo, priėjęs prie išvados, jog jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

25. Teismas nusprendė, kad FNTT aiškiai ir detaliai nurodė konkrečias teisės normas, kurias pareiškėja pažeidė, pažeidimą pagrindė detaliomis faktinėmis aplinkybėmis, paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui, 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-10-6944 ir 04/8-5-6497 yra detalios, motyvuotos ir pagrįstos, todėl FNTT direktoriaus Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio pagrindo. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas neatlygino pareiškėjai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 26. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti FNTT Įsakymą. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Teismo sprendimas yra grindžiamas išimtinai FNTT argumentų atkartojimu, pareiškėjos argumentai, kurie paneigia FNTT keliamas versijas dėl tariamų tarnybinių nusižengimų, nevertinti. Kaltinimų pareiškėjai dėl nepakankamo tyrimo proceso veiksmų intensyvumo bei dinamiškumo neįmanoma nustatyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagos bei joje esančių ikiteisminių tyrimų medžiagų nuotrupų, neturint galimybių pareiškėjai pateikti tarnybinio el. susirašinėjimo, užrašų ir kitos su darbu susijusios medžiagos. Pareiškėja yra nelygiavertėje padėtyje su FNTT, kadangi jai nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su vertintų ikiteisminių tyrimų medžiagomis (kai tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė medžiagą analizavo beveik du mėnesius). Byloje (tarnybinių patikrinimų medžiagose) yra pateikiama ne visa el. susirašinėjimo ir kita medžiaga. Nors pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti papildomus duomenis, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjai yra taikoma atsakomybė už netinkamą ikiteisminių tyrimų planavimą, nors sprendimus dėl plane nurodytų veiksmų priima ne pareiškėja. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-10-6944 keliama klaidinga hipotezė, kad 2020 m. kovo 2 d. buvo paskutinė kasmetinio vertinimo, kurio neva buvo vengiama, diena. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nepatvirtino pasiūlyto pokalbio laiko 2020 m. kovo 2 d. 14 val. Byloje yra pakankamai duomenų, kad pareiškėja nevengė kasmetinio vertinimo, o teisės aktai įpareigoja vadovą susitarti (o ne nurodyti) dėl pokalbio laiko, įvertinant pareigūno užimtumą ir kitas aplinkybes. Pareiškėja turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas nevertino pareiškėjos dėstomų argumentų, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų.

27.2. Teismas ignoravo objektyvias aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėja neturėjo galimybių apsiginti tarnybinių patikrinimų procedūrų metu (iki teisminio proceso pradžios). Pareiškėja neturėjo galimybės suformuluoti motyvuoto prašymo dėl nušalinimo, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminių tyrimų medžiagomis bei motyvuotai pagrįsti tarnybinio patikrinimą vykdžiusio pareigūno šališkumą. Pareiškėjai suteikiant teisę susipažinti tik su jos atliktų tyrimo veiksmų santrauka, nematant dokumentų turinio, sunku (arba neįmanoma) prisiminti su tyrimu susijusias aplinkybes. Kaltinimus dėl nepakankamo tyrimo proceso veiksmų intensyvumo ir dinamiškumo galima paneigti tik įsigilinus į visą ikiteisminių tyrimų medžiagą. FNTT paskirtam tikrintojui buvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminių tyrimų medžiaga. Būtent FNTT turėjo pasirūpinti, jog pareiškėja galėtų susipažinti su ikiteisminių tyrimų medžiaga ir pateikti savo paaiškinimus, suteikiant tam pakankamai laiko. Vien aplinkybė, kad FNTT paskirtas tikrintojas vertino ikiteisminių tyrimų medžiagą apie pusantro mėnesio ir dar kreipėsi į FNTT viršininką su prašymu pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą, leidžia teigti, kad tikrinamos medžiagos apimtis yra itin didelė.

27.3. Nebuvo užtikrintas rungimosi principo įgyvendinimas, teismas neišsprendė nei vieno esminio pareiškėjos kartu su skundu ir rašytiniais paaiškinimais pateikto procesinio prašymo (pateikti susipažinti su 2019 m. rugsėjo 19 d.–2020 m. kovo 2 d. pareiškėjos atliktų ikiteisminių tyrimų medžiaga (IBPS ir bylose esančiais dokumentais), tarnybiniame el. pašte esančiais duomenimis (el. laiškais), dokumentais, susijusius su tarnyba, darbu (darbo užrašus ir kt.), pareiškėjos darbo vietoje, esamais / buvusiais dokumentais, užrašais, duomenimis, susijusius su tarnyba, vykdytu darbu, naudotame darbo kompiuteryje; po susipažinimo leisti teismui pateikti papildytą skundą). Teismas negalėjo priimti motyvuoto sprendimo dėl 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-5-6947, kadangi proceso dalyviams nesudaroma galimybė vertinti išvadai parengti naudotą medžiagą (t. y. visą ikiteisminių tyrimų medžiagą, kurią vertino FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus pareigūnai). Teismas turėjo būti aktyvus ir minėtos medžiagos pareikalauti.

27.4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog neturi pagrindo abejoti FNTT pateiktais duomenimis. Neginčijamas faktas, kad pareiškėja dalyvavo planų sudarymo (t. y. surašymo) procese, tačiau galutinius sprendimus dėl plane numatytų veiksmų atlikimo ir jų patvirtinimo bei suderinimo priima prokuroras ir atitinkamai skyriaus viršininkas. FNTT direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-75 patvirtintų FNTT atliekamų ikiteisminių tyrimų terminų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Terminų kontrolės aprašas) 16 punkte aiškiai nustatyta, kad padalinio viršininkas asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo planavimą. Pažymėtina, kad ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) svarbiausios aplinkybės, jų eiga komentuojama tik iš atsiminimų. Būtų galima paneigti Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 nurodomus kaltinimus, jei būtų sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminių tyrimų medžiaga, kitais darbo dokumentais.

27.5. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-10-6944 parengta šališkai, neįvertinant visų aplinkybių, ignoruojant pareiškėją teisinančias aplinkybes. Aprašo 15 punkte įtvirtinta, kad tiesioginis vadovas vertinimo išvadą ir tarnybinės veiklos užduočių formą pateikia personalo tarnybai, o jeigu tai įstaiga, kurioje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, Centrui ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos, išskyrus Aprašo 51 punkte numatytą atvejį. Taigi, suvokti apie tai, jog 2020 m. kovo 2 d. yra paskutinė kasmetinio vertinimo atlikimo diena, pareiškėja negalėjo (neturėjo tam pagrindo). FNTT nutarus atlikti pareiškėjos vertinimą vėliau, tam nesipriešinta. Vadovas buvo informuotas apie 2020 m. kovo 2 d. po pietų numatytus atlikti procesinius veiksmus, buvo pažadėta suderinti kitą pokalbio laiką. Aprašo 15 punktas įpareigoja vadovą susitarti dėl pokalbio laiko (o ne nurodyti). Vertinimo pokalbio nebuvo vengiama. FNTT vadovas tiek 11 val., tiek 13.30 val. (kuomet ji buvo pas jį užėjusi) galėjo pasiūlyti atlikti veiklos vertinimo pokalbį anksčiau. 2020 m. kovo 2 d. buvo pakviesti liudytojai, pagal jų pakvietimo laiką ir suplanuotą darbo laiką nuo 16 val. iki 17 val. pareiškėja būtų galėjusi dalyvauti pokalbyje su vadovu. Nepagrįsti kaltinimai ir nepagarbiu elgesiu su E. S..

27.6. Paskirta nuobauda yra neproporcinga. Teismas ignoravo aplinkybes, kad ikiteisminių tyrimų planus tvirtina ir derina ne pareiškėja (ji juos surašo ir pateikia svarstymui); iki 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjai nebuvo reiškiamos jokios pastabos dėl darbo trūkumų, nebuvo teikiamos pastabos dėl tyrimų planavimo; pareiškėjai iki 2020 m. kovo 2 d. nebuvo teikiamos jokios rekomendacijos dėl darbo kokybės gerinimo; kaltinimai, susiję su neva netinkamai vykdytais ikiteisminiais tyrimais, yra paremti subjektyviais samprotavimais, nesigilinant į tyrimo veiksmų atlikimo metu buvusią situaciją; pačios FNTT tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nevengė tarnybinio vertinimo, operatyviai užpildė anketą, domėjosi vertinimu. Teismas neturėjo pagrindo teigti, jog tarnybiniai nusižengimai (jei būtų pripažinta, kad tokie buvo) yra padaryti tyčia. Jei vis tik būtų vertinama, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėja padarė, tarnybinė nuobauda yra aiškiai per griežta – pareiškėja nesukėlė niekam neigiamų padarinių, jos veiksmuose nėra tyčios.

28. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nesuteikta galimybe išsamiau atsikirsti į FNTT teiginius bei pateikti rašytinius įrodymus, nes jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su ikiteisminių tyrimų medžiaga, bei teigia, kad atsakovas pateikė prieštaraujančią informaciją, susijusią su jos teiktais prašymais, ji, net norėdama, negalėtų perkelti jokios atsakomybės vadovui ar prokurorui, o vadovo ir prokuroro patvirtintus planus tyrėjas turi tiksliai vykdyti, jei po to atsiranda būtinumas atlikti kitus, planuose nenumatytus veiksmus, privalo sudaryti ir su vadovu bei prokuroru suderinti naują planą ir tada jį vykdyti.

Pareiškėjos vertinimu, visi atsakovo kaltinimai, kad ji privalėjo atlikti kokius tai dar veiksmus, kurie nenumatyti tyrimo planuose, yra negalimi. Nors atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja ir jos atstovas neatvyko susipažinti su tam tikrais dokumentais, tačiau pažymėtina, kad atsakovo nurodomi dokumentai pareiškėjai jau buvo žinomi, pateikiami jai atliekant konkrečius tyrimo veiksmus ir juose nebuvo informacijos, kuri tiesiogiai būtų susijusi su nagrinėjamu ginču šioje byloje. Pareiškėja atliko didelės apimties, ilgai trunkantį darbą (rašytiniai įrodymai Exel formatu), kuris atliekant tarnybinį patikrinimą ir teisme nebuvo įvertintas.

Pareiškėja taip pat teigia, jog pagal visas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus akivaizdu, kad 2020 m. kovo 2 d. jos vadovas net neketino ir neįvykdė pareiškėjos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros dalies – pokalbio su pareigūne, kaip to reikalauja teisės aktai. Jis iš anksto jau buvo paruošęs jos veiklos vertinimo išvadą, o kai tiesioginio vadovo reikalavimu, nebaigus atliekamų procesinių veiksmų, pareiškėja atėjo į jo kabinetą, ten jau buvo keletas kitų FNTT darbuotojų, kurių akivaizdoje jis pranešė apie surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir siūlymą jos veiklą vertinti neigiamai bei atleisti iš tarnybos.

Taip pat pasakė, kad su išvada pareiškėja galės susipažinti, kai gaus ją el. paštu (nebuvo pasiūlyta pasirašyti vertinimo išvadoje). Visą tai yra užfiksuota garso įraše. Nepaisant to, atsakovas neteisingai teigia, kad pareiškėja vengė dalyvauti pokalbyje su vadovu, atsisakė pasirašyti vertinimo išvadoje, nepagarbiai bendravo su vadovu E. S., kuris dėl pareiškėjos yra šališkas ir subjektyvus. Taip pat netiesa, kad pareiškėjos 2018 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir dėl to ji buvo perkelta į žemesnes pareigas.

29. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus bei papildomai nurodo šiais aplinkybes:

29.1. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra surinkta ir teismui pateikta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia pareiškėjos netinkamus veiksmus atliekant ikiteisminius tyrimus ir rodo objektyvų ir išsamų visų aplinkybių vertinimą tarnybinio patikrinimo metu: pareiškėjos tiesioginio vadovo 2020 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjos veiksmų ikiteisminiuose tyrimuose, kuriame pateiktos pareiškėjos tiesioginio vadovo nustatytos faktinės aplinkybės ir paaiškinimai; pareigūnų, kurie perėmė iš pareiškėjos tyrimus, tarnybiniai pranešimai apie medžiagų duomenis ir pareiškėjos atliktus veiksmus; prokurorų, kontroliuojančių pareiškėjos žinioje buvusius tyrimus, reagavimo raštai dėl pareiškėjos veiksmų; prokurorų atsakymai, kokius veiksmus bylose atliko pareiškėja; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys, pagal kuriuos buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pagal kuriuos galima spręsti apie tyrimo kryptį, apimtis, planavimą bei pirminius atliktinus veiksmus; pareiškėjos sudaryti planai; Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) esantis susirašinėjimas tarp pareiškėjos, prokurorų ir jos tiesioginio vadovo; pareiškėjos tarnybiniai pranešimai su vadovo rezoliucijomis; IBPS išrašai apie pareiškėjos atliktus veiksmus. Visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri sudaro ginčo dalyką buvo pateikta teismui ir teismas ją visapusiškai įvertino, kiekvienas pareiškėjos veiksmas buvo fiksuotas 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 ir dėl jo buvo pasisakyta. Pareiškėjos atlikti ikiteisminiai tyrimai iš esmės buvo tušti.

29.2. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir niekaip nemotyvavo savo prašymo dėl duomenų išreikalavimo, dėl ko teismas pagrįstai šio pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja nenurodo konkrečiai, kokio laikotarpio, kiek ir ką būtent (pvz. kokius užrašus, kokios dienos laiškai ir pan.) teismas turėjo išreikalauti. Reikalavimas išreikalauti ir tikrinti viską, kas gali būti susiję su pareiškėjos buvimu FNTT, yra neatitinkantis nei proporcingumo nei protingumo principų. Ta aplinkybė, kad tikrintoja pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą nereiškia, kad pareiškėjos bylos buvo labai sudėtingos ir reikalavo sunkios analizės, o rodo, kad tikrintoja siekė atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą, be to, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisę į gynybą jai buvo maksimaliai pratęstas paaiškinimo pateikimo terminas, dėl ko pailgėjo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpis.

29.3. Pareiškėja, siekdama visą atsakomybę permesti savo tiesioginiam vadovui ir prokurorui, ignoruoja pagrindinį jos, kaip tyrėjos, kokybinę veiklos pusę apibrėžiantį teisės aktą – Rekomendacijas dėl IT organizavimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tikrintoja atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos pateiktą nekokybišką tyrimo planą suderino ir tiesioginis vadovas E. S. ir ši faktinė aplinkybė buvo svarbi vertinant pareiškėjos atsakomybės laipsnį. Teismas, įvertinęs pareiškėjos faktiškai dirbtą laiką ir turėtas užduotis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja turėdavo objektyvią galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau veikė priešingai.

29.4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-10-6944 surinkti faktai yra nuoseklūs, išsamūs, pateikiami ir liudytojų parodymai, garso įrašo išklotinė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo jokio pagrindo suabejoti tarnybinio patikrinimo išvada ir joje užfiksuotais faktiniais duomenimis. Pareiškėja, jau žinodama, kad 2020 m. kovo 2 d. 14 val. įvyks metinis pokalbis su vadovu, tuo pačiu metu tendencingai susiplanavo tyrimo veiksmus, iškvietė liudytojus proceso veiksmams atlikti, siekdama išvengti kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo procedūros. Pareiškėjos teiginys, kad teisės aktai numato susitarti (o ne nurodyti) dėl pokalbio laiko yra nepagrįstas. Pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja, todėl ji privalėjo elgtis griežtai laikantis vertinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ji buvo pavaldi savo tiesioginiam vadovui ir jo nurodymai jai buvo privalomi.

29.5. Teismas išnagrinėjo ir skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjos teiginius dėl galimybės apsiginti tarnybinio patikrinimo metu. Šiuo aspektu pareiškėjos teisė į gynybą nebuvo apribota.

29.6. Pagal BPK 177 straipsnį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, o BPK 181 straipsnis suteikia teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tik proceso dalyviams. Akivaizdu, kad pareiškėja nepatenka į sąrašą asmenų, kurie pagal BPK turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog informacijos nesuteikimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų yra pagristas įstatymu ir yra teisėtas (žr., pvz., 2017 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-158/2014).

29.7. Dėl skunde nurodomų teiginių, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad per visą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpį nebuvo atliktas joks tyrimui reikšmingas proceso veiksmas — neapžiūrėti 2019 m. lapkričio 7 d. gauti dokumentai, jie nesusisteminti ir nesurašytas dokumentų apžiūros protokolas, kuris galėjo apibrėžti tyrimo apimtį. Pareiškėja nevykdė savo tiesioginio vadovo nurodymų. Apeliacinio skundo teiginiai apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigą patvirtina, kad pareiškėja nebuvo tinkamai į jį įsigilinusi, šiame ikiteisminiame tyrime jokių organizacinių ar proceso veiksmų neatliko bei nevykdė E. S. sprendimo kiekvienam grupės pareigūnui atlikti jam priskirtos apimties proceso veiksmus. Ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja suplanavo netinkamai, nes neturėjo aiškios tyrimo krypties, nenustatė, kokios faktinės aplinkybės turi būti tiriamos, neidentifikavo potencialių įtariamųjų rato, kas turėjo neigiamą pasekmę – nebuvo suplanuoti jokie būtini ir atliktini proceso veiksmai.

29.8. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl nuobaudos neproporcingumo. Rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo reiškiamos pastabos dėl jos pareigų vykdymo (vadovo pastabos, nesuderinti tarnybiniai pranešimai, IBPS sistemoje esančios vadovo ir prokuroro pastabos, prokurorų reagavimo raštai, vadovo pateikti pareiškėją charakterizuojantys duomenys ir kt.). Į vadovo rekomendacijas, pastabas, reikalavimus pareiškėja tiesiog neatsižvelgdavo ir nurodymų nevykdė. Teismas pagrįstai įvertino, kad paskirta nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui. Pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja ir eidama KAV NVTS tyrėjo pareigas, sąmoningai (tyčia) nesiėmė veiksmų, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpiausią laiką, kad juose būtų atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos. Netinkamas pareigų atlikimas tęsėsi ganėtinai ilgą laikotarpį – nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Pareiškėjos tyčiniai veiksmai, darbo trūkumų gausa ir pažeidimų laikotarpis pagrįstai lėmė griežtesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. TE-184 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, atsižvelgiant į 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-10-6944 ir Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-6947, paaiškėjus, kad buvo padaryta daugetas nusižengimų, esant šių nusižengimų realiai sutapčiai.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs tarnybinių patikrinimų medžiagą, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai taikomą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pritaikyta pagrįstai, nes pareiškėja ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) suplanavo netinkamai, neužtikrino nedelsiamo ir išsamaus tyrimo atlikimo, nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių per kuo trumpesnį laiką ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ir tokios veikos aplinkybes, be to, žinodama apie 2020 m. kovo 2 d. suplanuotą kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį su vadovu, susiplanavo tyrimo veiksmus, iškvietė liudytojus proceso veiksmams atlikti, siekdama minėtos procedūros išvengti. Pareiškėjos veikoje nustatęs visus būtinus tarnybinio nusižengimo elementus, atsižvelgęs į reikšmingus kriterijus, kuriuos būtina įvertinti parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra adekvati padarytiems tarnybiniams nusižengimams.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo aktyvus, neužtikrino tinkamo rungimosi principo įgyvendinimo, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi išimtinai atsakovo argumentais, o pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės apsiginti. Pareiškėjos įsitikinimu, jai paskirta per griežta ir neproporcinga nuobauda.

34. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Taigi, pareigūnų elgesys jų tarnybos metu turi nekelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normos, tiek tarnybinės etikos taisyklėms, tiek ir kitiems reikalavimams, susijusiems su konkrečios tarnybos specifika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019; kt.).

Dėl Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-5-6947 vertinimo

36. 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 atsakovas konstatavo, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja ir eidama KAV NVTS tyrėjo pareigas, per faktiškai dirbtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d., sąmoningai (tyčia) pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, t. y. tyrimą ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) suplanavo netinkamai bei patį tyrimą atliko neintensyviai ir neišsamiai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad suintensyvintų tyrimus ir nusikalstamos veikos būtų ištirtos per trumpiausius terminus. Pareiškėja, objektyviai turėdama galimybę greitai ir išsamiai atlikti ikiteisminius tyrimus, sąmoningai jų neatliko, tyrimo planuose numatyti veiksmai buvo atliekami delsiant, o dalis atliktų veiksmų buvo daromi formaliai ir iš esmės neatitiko BPK 1, 2 ir 18 straipsniuose nustatytų greito ir išsamaus tyrimo principų. Be to, pareiškėja, privalėdama tinkamai ir laiku atlikti tiesioginio vadovo teisėtus rašytinius nurodymus, jų neįvykdė. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą; Statuto 3 straipsnio 9 punktą, FNTT įstatymo 4 straipsnį; Rekomendacijų dėl IT organizavimo 14, 14.1, 14.2 punktus; Etikos kodekso 6.1, 7.1, 7.2 punktus; Terminų kontrolės aprašo 7 punktą; Paimtų, konfiskuotų daiktų apskaitos, saugojimo ir paimtų daiktų grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto FNTT direktoriaus 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 66-V (toliau – ir Paimtų daiktų tvarkos aprašas) 21 punkto; Tarnybos KAV NVTS tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto FNTT direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-96 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1, 6.2 punktų reikalavimus ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, dėl kurio kilo neigiamos pasekmės – per aptariamą laikotarpį nesiimta visų įstatyme nustatytų priemonių, kad kuo greičiau būtų ištirtos nusikalstamos veikos ir nustatyti ją padarę asmenys, t. y. tyrimai buvo užvilkinti.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, ji yra nelygiavertėje padėtyje su FNTT, o pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus bei neužtikrino tinkamo rungimosi principo įgyvendinimo.

38. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi ir papildomai įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą (be kita ko, 2020 m. birželio 5 d. Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 1/8-9-1684, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. birželio 25 d. raštą Nr. AP-15866 „Dėl prašymo“, pasirašytą prokurorės R. Ž., 2020 m. birželio 26 d. raštą Nr. AP-15864 „Dėl prašymo“, pasirašytą prokuroro O. V., Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 23 d. raštą Nr. (nenurodytas) „Dėl prašymo susipažinti su IT Nr. 03-6-00049-19, pasirašytą prokurorės A. M., 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-6947) prieina prie išvados, kad jie yra pakankamai išsamūs bei informatyvūs pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pagrįsti. Pareiškėja byloje nėra pateikusi pagrįstų argumentų apie tai, kad atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti į bylą duomenys, su kuriais ji galėjo susipažinti (2020 m. rugsėjo 18 d. lydraštis dėl atsiliepimo), yra neteisingi. Pareiškėja nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl turint prokurorų atsakymus, kokius veiksmus bylose atliko pareiškėja, visgi yra reikalinga susipažinti su visa ikiteisminių tyrimų medžiaga ((IBPS ir bylose esančiais dokumentais), tarnybiniame el. pašte esančiais duomenimis (el. laiškais), dokumentais, susijusius su tarnyba, darbu (darbo užrašus ir kt.), pareiškėjos darbo vietoje, esamais / buvusiais dokumentais, užrašais, duomenimis, susijusius su tarnyba, vykdytu darbu, naudotame darbo kompiuteryje), o teigdama, kad byloje (tarnybinių patikrinimų medžiagoje) yra pateikiama ne visa el. susirašinėjimo ir kita medžiaga, nenurodo, kokių konkrečiai duomenų trūksta ir kokias konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes nepateikti dokumentai galėtų patvirtinti ir / ar paneigti. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl neaktyvaus teismo ir rungimosi principo pažeidimo atmestini.

41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2020 m. liepos 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-6947 ir kiekviename ikiteisminiame tyrime atliktus pareiškėjos veiksmus, sprendė, kad minėtoje išvadoje atlikta pareiškėjos padarytų darbų analizė, įvertinti veiksmai (neveikimas) leidžia patvirtinti, kad išvados paremtos tinkamais ir objektyviai įvertintais duomenimis; įvertintas pareiškėjos tyrimo proceso veiksmų intensyvumas bei dinamiškumas, nustatytos faktinės aplinkybės per faktiškai dirbtą laiką ir konstatuota, kad pareiškėja, atlikdama visus ikiteisminius tyrimus, turėjo objektyvią galimybę veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog neturi pagrindo abejoti FNTT pateiktais duomenimis, o ji, tik susipažinusi su ikiteisminių tyrimų medžiaga ir kitais darbo dokumentais, galėtų paneigti Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 nurodomus kaltinimus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad aptariamo tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjamos aplinkybės tik tų ikiteisminių tyrimų, kuriuos atlikti turėjo pareiškėja. Nors pareiškėja tarnybinių patikrinimų atlikimo metu buvo nušalinta nuo pareigų, prokurorai nesuteikė teisės pareiškėjai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagomis, tačiau, siekdami užtikrinti jos teisę į gynybą, kaip jau minėta, prokurorai pateikė raštus, kuriuose surašė visus veiksmus, kuriuos pareiškėja atliko ikiteisminiuose tyrimuose. Taigi darytina išvada, jog pareiškėja, pati atlikusi konkrečius, prokurorų atsakymuose nurodytus, veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose, galėjo pateikti detalizuotus paaiškinimus ir paneigti kaltinimus dėl nepakankamo tyrimo veiksmų intensyvumo bei dinamiškumo dar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo ir nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde atsakovo argumentų šiuo aspektu nepaneigė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neturi pagrindo abejoti FNTT pateiktais duomenimis.

42. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, jog vien aplinkybė, kad FNTT paskirtas tikrintojas vertino ikiteisminių tyrimų medžiagą apie pusantro mėnesio ir dar kreipėsi į FNTT viršininką su prašymu pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą, leidžia teigti, kad tikrinamos medžiagos apimtis yra itin didelė. 2020 m. liepos 2 d. Tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo Nr. 04/8-5-6696 patvirtina, jog, gavus ikiteisminius tyrimus organizuojančių ir jiems vadovaujančių prokurorų leidimus, 2020 m. liepos 1 d. buvo nuvykta ir susipažinta su ikiteisminiais tyrimais, tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas baigiasi 2020 m. liepos 4 d., o dar būtina įvertinti 4 ikiteisminių tyrimų medžiagą ir atlikti pareiškėjos proceso tyrimo veiksmų sisteminę analizę bei įvertinti patikrinimo metu gautus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą savaime nereiškia, kad pareiškėjos bylos buvo itin didelės apimties.

43. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog jai yra taikoma atsakomybė už netinkamą ikiteisminių tyrimų planavimą, nors sprendimus dėl plane nurodytų veiksmų priima ne pareiškėja. Pareiškėja savo argumentus grindžia Terminų kontrolės aprašo 16 punkte aiškiai įtvirtinta padalinio viršininko asmenine atsakomybe už ikiteisminio tyrimo planavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Rekomendacijos dėl IT organizavimo, kurių paskirtis apibendrinti nuostatas, reglamentuojančias prokuroro veiklą organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, kontroliuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, taip pat nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo, prokuroro ir aukštesniojo prokuroro sąveikos būdus, formas ir ypatumus, aptarti atskirus ikiteisminio tyrimo organizavimo aspektus, suvienodinti šios srities procesinės veiklos praktiką (1 p.).

Rekomendacijų dėl IT organizavimo 14 punkte nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas asmeniškai atsako už tai, kad proceso veiksmai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, ir pagal savo kompetenciją privalo: vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimais, protingumo, ekonomiškumo ir kitais bendraisiais baudžiamojo proceso principais (14.1 p.); ikiteisminio tyrimo metu atlikti visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudoti visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (rašytinio ar žodinio prokuroro nurodymo nebuvimas neatleidžia ikiteisminio tyrimo pareigūno nuo šios pareigos) (14.2 p.); atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą per trumpiausią laiką, stengiantis, kad sudėtingų bylų tyrimas truktų ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos (planuoti tyrimo veiksmus, numatant realius jų atlikimo terminus, organizuoti darbą atsižvelgiant į turimų ikiteisminių tyrimų prioritetus ir kt.), o esant sąlygoms taikyti supaprastintą baudžiamąjį procesą apie tai informuoti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą (14.3 p.); vykdyti žodinius ir rašytinius prokuroro pavedimus bei nurodymus, informuoti prokurorą apie pavedimo, nurodymo įvykdymą arba apie priežastis, dėl kurių pavedimas ar nurodymas nebuvo įvykdytas, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos priemonėmis suderinti su prokuroru tolesnio nurodymų vykdymo apimtis, jeigu vykdant rašytinius prokuroro nurodymus ir atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, paaiškėja, kad dalis jų tapo neaktualūs, pertekliniai ar nereikalingi (14.8 p.) (2018 m. birželio 27 d.

įsakymo Nr. I-221 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 29 d.). Nepaisant Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-6947 nurodytos aplinkybės, kad vadovai pareiškėjos planus patvirtindavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja, būdama ikiteisminio tyrimo pareigūne, turėjo būti savarankiška ir pati tinkamai planuoti savo tyrimo veiksmus, o patvirtinti pareiškėjos planai, dar nereiškia, jog kitų veiksmų ikiteisminiame tyrime pareiškėja neturėjo atlikti ir dėl to visą atsakomybę perkelti vadovui ir prokurorui.

44. Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-5-6947 nepagrįstumu, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu.

Dėl Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-10-6944 vertinimo

45. Byloje nustatyta, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-10-6944 atsakovas konstatavo, kad pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja, eidama KAV NVTS tyrėjos pareigas, per faktiškai dirbtą laiką nuo 2020 m. vasario 25 d. 18 val.13 min. iki 2020 m. kovo 2 d. 16 val. netinkamai atliko savo pareigą, kuri priklausė jos kompetencijai ir yra būtina tarnybos interesams užtikrinti, arba jos neatliko ir įvykdė veiksmus, kurie neatitiko FNTT interesų ir akivaizdžiai kirtosi su FNTT pareigūno etikos ir subordinacijos principais ir teisės aktų reikalavimais: t. y. pareiškėja, nuo 2020 m. vasario 25 d. 18 val. 13 min. patvirtinusi apie tai, kad jai tapo žinoma apie 2020 m. kovo 2 d. 14 val. iš anksto suplanuotą kasmetinio vertinimo procedūrą, suvokdama, kad 2020 m. kovo 2 d. yra paskutinė kasmetinio vertinimo atlikimo diena, siekdama sutrukdyti tiesioginiam vadovui E. S. 2020 m. kovo 2 d. 14 val. atlikti šią procedūrą ir taip išvengti savo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, atliko tyčinius aktyvius veiksmus: piktnaudžiaudama savo procesine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais, iš savanaudiškų paskatų, pasinaudodama BPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais, leidžiančiais ikiteisminio tyrimo tyrėjui kviesti liudytojus telefonu ir reikalauti vykdyti pareigūno teisėtus nurodymus, 2020 m. vasario 28 d. telefonu tyčia iškvietė liudytojas J.

M., A. S. ir J. T. tariamiems proceso veiksmams atlikti ir nenustatytu laiku telefonu iškvietė I. K. procesiniams veiksmams atlikti nuo 2020 m. kovo 2 d. 13.30 val., žinodama, kad 2020 m. kovo 2 d. 14 val. buvo suplanuota jos kasmetinė tarnybinės veiklos vertinimo procedūra; pareiškėja, 2020 m. vasario 28 d. liudytojai A. S. telefonu paprašius atidėti apklausą savaitei, neturėdama teisinio pagrindo, pagrasino, kad jei ši neatvyks 2020 m. kovo 2 d. 15 val. 30 min. į apklausą, su ja susisieks prokuroras; pareiškėja 2020 m. kovo 2 d., nuo 14 val. 30 min. skambindama A.

S., nuo 14 val. 37 min. skambindama A.T. ir nuo 15 val. paskambinus pačiai J. M., kai ši atvyko į Tarnybą, sąmoningai tyčia vėlino sutartu laiku atvykusių liudytojų J. M., A. S. ir A. T. tariamas apklausas, siekdama sudaryti nepertraukiamų procesinių veiksmų situaciją. Pareiškėja sąmoningai nevykdė tiesioginio vadovo E. S. nurodymo 2020 m. kovo 2 d. 14 val. prisistatyti pas pastarąjį ir vėlesnių jo nurodymų, nederino minėtų liudytojų apklausų atlikimo laiko su tiesioginiu vadovu ir apie planuojamas apklausas jo iš anksto neįspėjo.

Pareiškėja 2020 m. kovo 2 d., apie 15 val. 48 min., skelbiant kasmetinio vertinimo išvadą, atsisakė dalyvauti procedūroje, o E. S. paskelbus jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą bei vadovo siūlymą pareiškėjos veiklą įvertinti nepatenkinamai, pažeisdama subordinacijos principus, pareigūnams keliamus pavyzdingo elgesio ir etikos principus, nesilaikė visuotinai priimtinų dorovės ir subordinacijos principų ir su tiesioginiu vadovu E. S. bendravo netaktiškai ir neetiškai, bei tiesiogiai pagrasino vadovui E. S. žodžiais: „žiūrėk, kad tu dabar nebūtum atleistas“.

Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 9 punktą, FNTT įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BPK 182 straipsnio 2 dalį, Aprašo 7, 7.1, 7.2, 7.3, 7.4 punktus, Etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.3, 6.9, 7.1, 7.11, 7.14 ir 12 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 33 ir 35 punktus, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.11, 7 punktus, tyčia padarė tarnybinį nusižengimą, dėl kurio kilo neigiamos pasekmės – trukdant vertinimui be pagrindo buvo iškviesti atvykti trys liudytojai į FNTT, pažeista vidaus tarnybos tvarka ir pareigūnams keliami tarnybinės etikos reikalavimai, sumenkintas vadovo E. S. autoritetas.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-10-6944 pateikti byloje surinkti faktai yra nuoseklūs, išsamūs, aptariamoje išvadoje pateikiami ir liudytojų parodymai, garso įrašo išklotinė, todėl nėra pagrindo abejoti Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-10-6944. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų dėl pareiškėjos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

47. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio laiku, pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja vėliausiai 2020 m. vasario 25 d. 18 val. 13 min. sužinojo apie antrąjį kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros etapą – pokalbį, kuomet el. paštu patvirtino nurodytos informacijos gavimą ir nurodė norinti suderinti pokalbio laiką. Pareiškėja savo tiesioginio vadovo buvo informuota, jog ji esanti paskutinė, todėl pokalbis vykti kitu laiku negali. FNTT KAV NVTS viršininkas E. S. 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime, 2020 m. kovo 19 d. paaiškinime nurodė, kad iš pareiškėjos daugiau papildomų laiškų dėl pokalbio nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus, tai, kad pareiškėjos vidaus tarnybos stažas yra daugiau kaip 25 metai, o kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra atliekama kasmet, darytina išvada, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota ir nuo 2020 m. vasario 25 d. žinojo ir suprato, ko iš jos yra reikalaujama, žinojo apie 2020 m. kovo 2 d. 14 val. suplanuotą kasmetinį jos tarnybinės veiklos vertinimą. Taigi pareiškėjos tiesioginio viršininko E. S. veiksmai buvo pakankami ir atitiko Aprašo 15 punktų nuostatas.

48. Pareiškėja nepagrindė apeliacinio skundo argumentų, jog vadovas buvo informuotas apie 2020 m. kovo 2 d. po pietų numatytus atlikti procesinius veiksmus. Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime, 2020 m. kovo 19 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja apie pasikeitusį reikalavimo įvykdymo laiką, galbūt turėsiantį įtakos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrai atlikti, jo neinformavo, nors 2020 m. kovo 2 d. 11 val. ir 13 val. 30 min. buvo užėjusi pasiteirauti dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados vizijos; 2020 m. kovo 2 d. 14 val. 30 min. tiesioginis vadovas el. laišku kreipėsi į pareiškėją informuodamas, jog ji vėluoja į suplanuotą pokalbį jau 30 min., nors buvo užėjusi į kabinetą ir apie iškilusias problemas neinformavo. Pareiškėjos veiksmai, atlikti nuo 2020 m. vasario 25 d., kai ji sužinojo apie jos suplanuotą kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimą, iki 2020 m. kovo 2 d. 14 val. detaliai aptarti šios nutarties 44 punkte, todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja apeliaciniame skunde savo teiginio dėl vadovo informavimo nedetalizavo, teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako. Pastebėtina, jog pareiškėja, žinodama apie 2020 m. kovo 2 d. 14 val. vyksiantį kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį, turėjo savo darbus susiplanuoti taip, kad nebūtų trukdoma atlikti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą.

49. Taip pat atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog vertinimo pokalbio nebuvo vengiama, nes pareiškėja nepateikė duomenų, kad egzistavo tarnybinis būtinumas atlikti liudytojų apklausas ar dokumentų paėmimą būtent 2020 m. kovo 2 d. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja asmenis kvietė visus vienu metu, be to, kvietė taip, kad būtų užimta nuo 13 val. 30 min. visa likusi jos darbo diena iki pat darbo tarnybos pabaigos, o iš iškviestų asmenų susiformuotų eilė, laukianti ikiteisminio tyrimo veiksmų.

50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-10-6944 parengta šališkai, neįvertinant visų aplinkybių, ignoruojant pareiškėją teisinančias aplinkybes.

Dėl nuobaudos neproporcingumo

51. Kaip jau buvo minėta, Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – nustačius, kad pareiškėja sąmoningai (tyčia) nesiėmė veiksmų, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpiausią laiką, kad juose būtų atlikti išsamūs tyrimai ir atskleistos nusikalstamos veikos; pareiškėja ikiteisminius tyrimus planavo netinkamai, sąmoningai delsdavo atlikti veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose, dalis atliktų veiksmų buvo formalūs. Netinkamas pareigų atlikimas tęsėsi ganėtinai ilgą laikotarpį – nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Be to, pareiškėja nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 2 d. netinkamai atliko savo pareigą, įvykdė veiksmus, kurie neatitiko FNTT interesų ir akivaizdžiai kirtosi su FNTT pareigūno etikos ir subordinacijos principais ir teisės aktų reikalavimais. Pareiškėja siekė išvengti kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo ir tai atliko tyčia. Piktnaudžiavo savo procesine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais, nevykdė tiesioginio vadovo nurodymų, pažeidė subordinacijos principą, pareigūnams keliamus pavyzdingo elgesio ir etikos principus.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; kt.). Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

53. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami ir vertindami pareiškėjos padarytus tarnybinius nusižengimus, rėmėsi tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga: pareiškėjos tiesioginio vadovo tarnybiniais pranešimais dėl pareiškėjos veiksmų ikiteisminiuose tyrimuose, ruošiantis bei atliekant kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą; pareigūnų, kurie perėmė iš pareiškėjos tyrimus, tarnybiniais pranešimais apie medžiagų duomenis ir pareiškėjos atliktus veiksmus; prokurorų, kontroliuojančių pareiškėjos žinioje buvusius tyrimus, reagavimo raštais dėl pareiškėjos veiksmų; prokurorų atsakymais, kokius veiksmus bylose atliko pareiškėja; pareiškėjos sudarytais planais; IBPS esančiais susirašinėjimais tarp pareiškėjos, prokurorų ir jos tiesioginio vadovo; pareiškėjos tarnybiniais pranešimais su vadovo rezoliucijomis; IBPS išrašais apie pareiškėjos atliktus veiksmus. Akcentuotina, kad apie pareiškėjos padarytus tarnybinius nusižengimus buvo sprendžiama įvertinus visus surinktus įrodymus, atliekant tarnybinius patikrinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išsamiai atliktą visų byloje surinktų įrodymų vertinimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų pasireiškė tyčia: pareiškėja suprato savo pareigas, atliekant ikiteisminius tyrimus ir sąmoningai jų nevykdė, suprato prokuroro ir viršininko nurodymus, tačiau sąmoningai jų nevykdė, o žinodama apie iš anksto sutartą susitikimą su vadovu, aktyviais veiksmais tyčia bandė jo išvengti.

54. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jai paskirta nuobauda yra neproporcinga. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nr. A520-1838/2012; kt.). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009; kt.).

55. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovo paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytiems tarnybiniams nusižengimams, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiai nurodė, dėl kokių priežasčių yra konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą (pareiškėjos tyčiniai veiksmai, darbo trūkumų gausa ir pažeidimų laikotarpis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo pareiškėjos asmenybę (charakterizuojama neigiamai, apžvelgė tarnybinės veiklos vertinimus nuo 2018 m. (nepatenkinamai). Kadangi pareiškėja Įsakymo priėmimo metu turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1898-492/2021), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskirtos nuobaudos adekvatumo padarytiems tarnybiniams pažeidimams yra pagrįsta.

56. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, netenkintinas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius