882d6415-c000-4e44-8b4d-a715901b48a1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1471-861/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22981-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atstovui G.

J., trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovei J. M., liudytojui T. D., vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB ,,Kelių priežiÅ«ra“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1 174,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Ä®vykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudėjui 1 174,78 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vertina, kad atsakovė, kaip kelio, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kinyje nurodytas kelias yra valstybinės reikÅ¡mės iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis valstybei ir atsakovės valdomas patikėjimo teise. Pagal Kelių direkcijos ir AB „Kelių priežiÅ«ra“ 2018-03-02 sudarytÄ Pavedimo sutartį dėl privalomų kelių priežiÅ«ros darbų (užduočių) vykdymo Nr. PAR-48, valstybinės reikÅ¡mės kraÅ¡to kelio Nr. (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ vykdo AB „Kelių priežiÅ«ra“.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovė negavo jokio ikiteisminio kreipimosi dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų priedų neįmanoma nei identifikuoti galimai įvykusio eismo įvykio vietos, schemos, priežasties, galimai lėmusios žalos atsiradimÄ , nei įvertinti paties vairuotojo veiksmų (elgesio) įtakos galimam eismo įvykiui. IeÅ¡kovė pateikė tik galimai patirtos žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Teigia, kad ieÅ¡kovei tenka procesinė pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog eismo įvykyje buvo apgadintas būtent ieškinyje nurodytas automobilis. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus raštas nepatvirtina ieškovės nurodomų galimo eismo įvykio aplinkybių: duobės važiuojamojoje dalyje buvimo fakto, šios kliūties parametrų, aplinkybės, kad kliūties, važiuojant saugiu (nebūtinai leistinu) greičiu, nebuvo įmanoma išvengti. Atkreipė dėmesį, kad žalos faktui ir dydžiui pagrįsti pateikta UAB „Akstė servisas“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kuri nėra pakankamas įrodymas ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti.

IeÅ¡kovė pateiktu dubliku nurodo, kad nesutiktina su atsakovės pozicija, kad nėra duomenų apie kelio duobę ir tai, kad bÅ«tent Å¡i duobė sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Pažymėjo, kad policijos pareigÅ«nai buvo atvykę į eismo įvykio vietÄ ir, nors administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir dokumentai, susiję su eismo įvykio aplinkybėmis, nebuvo suraÅ¡omi, nereiÅ¡kia, kad policijos pareigÅ«nai Å¡ių aplinkybių netyrė. Transporto priemonė buvo apžiÅ«rėta operatyviai, įvertinti jos apgadinimai ir ieÅ¡kovė padarė iÅ¡vadÄ , kad draudėjo pateikti paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių, sutampa su transporto priemonei padarytais apgadinimais, kurie bÅ«dingi įvažiavus į kelio trÅ«kumus.

Tripliku atsakovė nurodo, kad atsakovė apdairiai ir rÅ«pestingai, siekdama užtikrinti tinkamÄ kelio bÅ«klę, sudarė sutartį dėl kelio priežiÅ«ros su AB „Kelių priežiÅ«ra“ (tuo metu - VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“). Pažymėjo, kad jei Å¡iame kelyje buvo užfiksuota duobė, jÄ tokios patrulinės apžiÅ«ros metu galėjo užfiksuoti nebent kelio priežiÅ«rÄ vykdžiusi įmonė, o ne atsakovė. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų duobės egzistavimÄ , tad negalima teigti, kad AB „Kelių priežiÅ«ra“ kažkokio defekto nepastebėjo.

Atkreipė dėmesį, kad žalÄ patyręs asmuo (T. D.) yra ieÅ¡kovę (draudimo bendrovę) atstovaujantis advokatas, kuris žinodamas apie įrodinėjimo naÅ¡tÄ , atsakovės vertinimu, galėjo nufotografuoti automobilį tariamai apgadinusiÄ kelio duobę. Nėra aiÅ¡ku, kodėl duobės vieta nebuvo parodyta policijos pareigÅ«nams, kad jie užfiksuotų duomenis policijos praneÅ¡ime. Nebuvo į atsakovę kreiptasi ir ikiteismine tvarka, kad duobė bÅ«tų užtaisyta greičiau ir nepadarytų žalos kitiems automobiliams.

Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Pažymėjo, kad iÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo, buvo priimtas sprendimas neiÅ¡mokėti iÅ¡mokos, nes nebuvo duomenų, kad kelio ruože buvo kliÅ«tys, duobė, nelygumai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad reikalavimÄ reiÅ¡kia subrogacijos tvarka. Nukentėjusysis įvažiavo į duobę, kelio pakraščio nelygumus, ties nelygumais buvo duobės, buvo iÅ¡kviesta policija, bet apgadinimų nebuvo galima fiksuoti vietoje be specialios įrangos.

Draudimo teisiniai santykiai su tuo pačiu asmeniu buvo ilgalaikiai, kitų panaÅ¡ių eismo įvykių anksčiau nebuvo. Ä®monė frančizės netaikė, nes buvo aiÅ¡kus kaltininkas – kelio valdytojas, kuriuo yra atsakovas, jis atsako be kaltės pagal LR CK 6.266 str. jis valdymo teisės neperdavė perduodamas kelio priežiÅ«rÄ . IÅ¡oriÅ¡kai automobilio sugadinimų nesimatė, bet jis važiavo netvarkingai, kažkas buvo ne taip, o kitÄ dienÄ po įvykio sugadinimai buvo fiksuoti servise. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė bando medžioti žalos atlyginimÄ , nėra jokių įrodymų, kelio pažeidimai grindžiami google maps nuotrauka, daryta 2012 m.

Pažymėjo, kad įmonė turi specifinius santykius su nukentėjusiuoju – pačios įmonės advokatu. IeÅ¡kinyje buvo nurodyta – važiuojamojoje dalyje duobė, o nukentėjusiojo raÅ¡te – iÅ¡važiavo į kelkraÅ¡tį. Akcentavo, kad nukentėjusysis pajuto, jog kažkas ne taip su automobiliu, tačiau kaip žinoti ar toje vietoje atsirado žala, įvyko įvykis. IÅ¡ įvykio vietos nėra jokių foto nuotraukų, todėl atstovas daro prielaidÄ , jog kaltas pats nukentėjusysis, kuris vairuodamas ir prasilenkdamas su sunkvežimiu, neteko kontrolės ir iÅ¡važiavo į kelkraÅ¡tį.

Atstovė paaiÅ¡kino, kad jei atsakovė gauna informacijÄ dėl atitinkamo sutarties su trečiuoju asmeniu vykdymo, tuomet tÄ informacijÄ tikrina, vyksta į vietÄ apžiÅ«rėti kelio, o nuolat to nedaro. Pabrėžė, kad iki Å¡ios bylos niekas į atsakovę nesikreipė dėl jokios duobės, byloje net nėra nustatyta konkreti vieta, kur ta duobė yra, tad neįmanoma patikrinti. Trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialo Lietuvoje atstovė pažymėjo, kad 2019-05-27 gavo praneÅ¡imÄ , susipažino su dokumentais ir kadangi nebuvo jokios informacijos apie duobę, atsisakė apmokėti žalÄ .

Nurodė, jog įvykio vietos nežino iki Å¡iol, o iÅ¡ pateiktos foto nuotraukos, vietos negalima nustatyti. Liudytoju apklaustas T. D. paaiÅ¡kino, kad vyko keliu (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuojant iÅ¡ miÅ¡ko vingyje į deÅ¡inę prasilenkė su sunkvežimiu, kuris manevravo ir jis turėjo trauktis į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Kelias buvo iÅ¡trupėjęs, blogas, duobėta, nelygu, dabar jis renovuotas. Liudytojas pajuto vibracijÄ automobilio važiuoklėje, sustojo, bet iÅ¡oriÅ¡kai nieko nematė.

Policija viskÄ iÅ¡matavo, apžiÅ«rėjo, surašė pažymÄ , o jis parvyko lėtai į (duomenys neskelbtini), kur kitÄ dienÄ servise buvo nustatyti sugadinimai. Liudytojas fotonuotraukų nedarė. Minėtas kelio vingis yra likus keliems kilometrams iki nusukimo į Lekėčius, automobiliams ten galima apsilenkti, bet tas sunkvežimis važiavo manevruodamas, tačiau ar jis buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ savo eismo juostos, liudytojas nepamena. Nurodė, jog užvažiavo ant kelio briaunos, o padangos yra žemo profilio.

Mano, kad sugadinimus nulėmė prasta kelio bÅ«klė. Liudytojas tuo keliu važiuoja dažnai. Ä®vykis buvo apie 19 val., policija atvyko apie 21 val., laiko jis tiksliai nepamena. Kai pajuto vibracijÄ , suprato, kad kažkas negerai ir sustojo. Ä® klausimÄ atsakė, kad jis yra advokatas, yra atstovavęs ieÅ¡kovę, Å¡ioje byloje yra įgaliojęs savo padėjėjÄ atstovauti ieÅ¡kovės įmonę. Baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovės atstovė papildomai nurodė, kad įvykio vieta yra žinoma iÅ¡ dokumentų, o policijos raÅ¡tas yra didesnės galios įrodymas byloje, ten viskas konkretu.

Kad nuotrauka yra 2012 m., neteikė tam reikÅ¡mės, nurodė, kad liudytojas patvirtino, jog kelias buvo blogas, o jei bÅ«tų kaltas pats vairuotojas, policija bÅ«tų pradėjusi tyrimÄ . Pažymėjo, kad atsakovė turi turėti kelio apžiÅ«rų dokumentacijÄ . Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu paaiÅ¡kino, kad įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovei. PriežiÅ«ra vykdoma periodiÅ¡kai, kelias rekonstruotas 2019 m. byloje nėra įrodymų, kad buvo kelio nelygumai, o kad liudytojas kažkÄ pajuto automobiliui važiuojant, tai neįrodo, jog padaryta žala.

Atkreipė dėmesį, kad policijos pažymoje nėra konstatuoti jokie kelio defektai. Baigiamųjų kalbų metu trečiojo asmens atstovė nurodė, jog ieÅ¡kiniui tenkinti nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kinys atmetamas. IeÅ¡kovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais.

Ä®vykio metu automobilis buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (Kasko) ir vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo dėl patirtų transporto priemonės apgadinimų draudėjui 1 174,78 Eur iÅ¡mokÄ . Atsakovė yra valstybinės reikÅ¡mės kelio, kuriame įvyko minėtas eismo įvykis, valdytoja patikėjimo teise, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovės. Atsakovė nurodo, kad neįmanoma identifikuoti galimai įvykusio eismo įvykio vietos, schemos, priežasties, galimai lėmusios žalos atsiradimÄ .

Taip pat nėra galimybės įvertinti paties vairuotojo veiksmų (elgesio) įtakos galimam eismo įvykiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtrauktas ir valstybinės reikÅ¡mės kraÅ¡to kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieÅ¡kinyje nurodytas kelias yra valstybinės reikÅ¡mės iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis valstybei ir atsakovės valdomas patikėjimo teise.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KÄ®) 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Pagal KÄ® 11 straipsnio 1 dalį saugių eismo sÄ lygų valstybinės reikÅ¡mės keliuose užtikrinimÄ Ä¯gyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčios valstybės įmonės. Kadangi ieÅ¡kovė paÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neveikimo – netinkamos kelio priežiÅ«ros, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad toks neveikimas yra neleistinas pagal teisės aktus, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus neteisėtus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali bÅ«ti atlyginama nustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 str. 2 d. atsakomybės subjektas gali bÅ«ti asmuo, valdantis daiktÄ ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiÅ¡kianti, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

AiÅ¡kindamas aptariamos normos reglamentavimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

VÄ® „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kelius prižiÅ«rinčio asmens civilinė atsakomybė už saugaus eismo kelyje neužtikrinimÄ atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013). Siekiant nustatyti, ar asmeniui taikytina civilinė atsakomybė, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 6.246 str.), žalÄ (CK 6.249 str.), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.).

Pagal bendrÄ sias įrodinėjimo nuostatas žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieÅ¡kovas, o tokiu atveju atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 3 d.). Å iÄ prezumpcijÄ keliÄ prižiÅ«rintis subjektas gali paneigti įrodęs, jog jis padarė visa, ko iÅ¡ jo gali bÅ«ti protingai reikalaujama eismo saugumui užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-421/2016).

Asmens veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) turi bÅ«ti vertinamas pagal jo veiklÄ reglamentuojančias teisės normas. Kelių įstatymo 2 str. 5 d. yra nurodyta, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelių įstatymo 2 str. 10 d. nurodyta, kad kelio priežiÅ«ra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio ir jo statinių naudojimo laikÄ . Kelius prižiÅ«rintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad Å¡ie objektai atliktų savo funkcijas, prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi.

Kelių įstatymo 15 str. įtvirtinta, jog kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė, kuri patvirtina ApraÅ¡Ä . ApraÅ¡o 4.2 p. numatyta, kad kelių priežiÅ«ros užsakovo funkcijas atlieka Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vadovaujantis Kelių įstatymo 5 str. 3 d. 2 p. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka valstybinės reikÅ¡mės kelių bÅ«klės ir eismo tyrimus. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruože. Kelių įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta valstybinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikÅ¡mės kelių atkÅ«rimÄ , priežiÅ«rÄ ir plėtrÄ ir kuri atlieka valstybinės reikÅ¡mės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, Å¡ių darbų organizavimo funkcijas, kontrolės funkcijas (Kelių įstatymo 5 str. 3 d.).

Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d., saugių eismo sÄ lygų valstybinės reikÅ¡mės keliuose užtikrinimÄ Ä¯gyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčios valstybės įmonės. Pagal Å¡io įstatymo 11 str. 7 d. kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias bÅ«tų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismÄ ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiÅ«rÄ taip, kad ji atitiktų kelių priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant bÅ«tų panaikintos kliÅ«tys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose bÅ«tų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol Å¡ios kliÅ«tys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimÄ , atsižvelgdamas į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalÄ asmenims, atsiradusiÄ dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad valstybinės reikÅ¡mės keliÄ , kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, patikėjimo teise valdo atsakovė, jai nustatyta pareiga valstybinės reikÅ¡mės keliÄ ir jo elementus prižiÅ«rėti, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir trečiasis asmuo AB „Kelių priežiÅ«ra“ 2018-03-02 sudarė PapildomÄ susitarimÄ prie sutarčių dėl privalomų kelių priežiÅ«ros darbų (užduočių) vykdymo Nr. PAR-48, pagal kuriÄ AB „Kelių priežiÅ«ra“ įsipareigojo atlikti privalomuosius kelių priežiÅ«ros darbus (užduotis) pagal nustatytus kelių priežiÅ«ros lygius bei specialiuosius pavedimus, o atsakovė įsipareigojo mokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus.

IÅ¡ sutartimi prisiimtų Å¡alių įsipareigojimų matyti, kad atsakovė įsipareigojo apžiÅ«rėti trečiojo asmens prižiÅ«rimus kelius, pastebėjus nukrypimus nuo nustatytų reikalavimų, praneÅ¡ti apie juos trečiajam asmeniui, suraÅ¡yti valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių bÅ«klės patikros ir priežiÅ«ros normatyvinių techninių dokumentų reikalavimo pažeidimo aktus, trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, Å¡alinti darbų trÅ«kumus, derinti su atsakove kelio elementų pasikeitimo duomenis, darbus pradėti vykdyti tik atsakovei patvirtinus darbų sÄ matas ir kt.

Ä®vertinus sutarties nuostatų turinį, spręstina, kad trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti valstybinės reikÅ¡mės kelių priežiÅ«ros darbus. IÅ¡ sutarties nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ bei yra gatvės (kelio) valdytojas. Nagrinėjamu atveju sutarties nuostatos rodo, jog realiÄ , savarankiÅ¡kÄ kelio valdymo teisę ir iÅ¡ jos kylančiÄ sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovė, o ne trečiasis asmuo.

Taigi, Å¡ios sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neperdavė AB „Kelių priežiÅ«ra“ savarankiÅ¡ko valdymo teisės, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog tinkama atsakovė pagal ieÅ¡kovės reikalavimus yra trečiasis asmuo. Atsakovė neįrodė, jog 2018-03-02 sutartimi atsakovė perdavė trečiajam asmeniui ginčo kelio valdymÄ CK 6.266 str. prasme, todėl bÅ«tent Lietuvos automobilių kelių direkcija yra tinkama atsakovė pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atlyginti žalÄ .

Minėta, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo duomenų, kokiame konkrečiai kelio ruože buvo duobė, kad ginčo kelio ruože, galimai esant duobei, bÅ«tų užtikrintos eismo saugumo priemonės. Atsakovė, nesutikdama su jai kylančia atsakomybe, kvestionuoja žalos ieÅ¡kovei ir jo transporto priemonei kilimo priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. atsiradusia kelio duobe.

Ä® bylÄ pateiktas (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus raÅ¡tas, kuriame užfiksuota, jog buvo įvykęs ieÅ¡kovės minimas eismo įvykis. Teismas pažymi, kad policijos pareigÅ«nų raÅ¡te neužfiksuotas duobės važiuojamojoje dalyje buvimo faktas, taip pat policijos pažymoje nėra konstatuoti jokie kelio defektai. Dokumente „2018-08-06 raÅ¡to kopija“ policijos pareigÅ«nams T. D. paaiÅ¡kino, kad jis „įvažiavo į Å¡alikelėje esančius nelygumus“ (t. y. ne važiuojamojoje kelio dalyje).

PaaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovei, liudytojas T. D. nurodė: „(duomenys neskelbtini) apie 20 val. 26 min. važiuojant (duomenys neskelbtini) link prasilenkiant su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu krovininiu automobiliu (fÅ«ra) pasitraukiau arčiau kelkraščio ir pataikiau į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ iÅ¡trupėjusiÄ kelio dangÄ (Å¡alia kelkraščio)“. Teismo posėdžio metu liudytojas T. D. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ miÅ¡ko vingyje į deÅ¡inę prasilenkė su sunkvežimiu, kuris manevravo ir jis turėjo trauktis į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo.

Pažymėjo, kad fotonuotraukų nedarė. Duobė nebuvo fiksuojama. Teigė, kad kelias buvo iÅ¡trupėjęs, blogas, duobėta, nelygu, o dabar kelias yra renovuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kelias buvo iÅ¡trupėjęs, duobėtas. Taip pat esant skirtingiems transporto priemonės vairuotojo T. D. paaiÅ¡kinimams apie įvykį, t. y. teigiant, kad įvažiavo į Å¡alikelėje esančius nelygumus, o taip pat ir pasitraukė arčiau kelkraščio ir pataikė į kelio važiuojamojoje dalyje buvusiÄ iÅ¡trupėjusiÄ kelio dangÄ , teismas juos vertina kritiÅ¡kai.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialo Lietuvoje atstovė pažymėjo, kad gavus praneÅ¡imÄ , susipažino su dokumentais ir kadangi nebuvo jokios informacijos apie duobę, atsisakė apmokėti žalÄ . Nurodė, jog įvykio vietos nežino iki Å¡iol, o iÅ¡ pateiktos foto nuotraukos, vietos negalima nustatyti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pažymėjo, kad nuotrauka yra 2012 m., neteikė tam reikÅ¡mės, kadangi liudytojas patvirtino, jog kelias buvo blogas.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad jei ji gauna informacijÄ dėl atitinkamo sutarties su trečiuoju asmeniu vykdymo, tuomet tÄ informacijÄ tikrina, vyksta į vietÄ apžiÅ«rėti kelio, o nuolat to nedaro. Pabrėžė, kad iki Å¡ios bylos niekas į atsakovę nesikreipė dėl jokios duobės. Teismas pažymi, kad byloje nėra kitų duomenų apie kelio bÅ«klę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kelias buvo blogas, duobėtas. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai pažymėjo, kad priežiÅ«ra vykdoma periodiÅ¡kai, kelias rekonstruotas 2019 m.

Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta duomenų, kaip konkrečiai automobiliui buvo padaryta žala. Nenustačius, kad žalÄ sukėlė konkrečiai statinio konstrukcijos defektas, nėra pagrindo taikyti griežtÄ jÄ deliktinę atsakomybę. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl kelio duobės buvo apgadintas automobilis. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonę valdęs asmuo įvažiavo bÅ«tent į minimÄ duobę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė akcentavo, kad policijos raÅ¡tas yra didesnės galios įrodymas byloje, ten viskas konkretu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nurodomame policijos raÅ¡te yra užfiksuoti transporto priemonę vairavusio asmens paaiÅ¡kinimai.

Rašte niekaip nefiksuota kelio duobė ar kelio nelygumai, todėl vien iš šio rašto, nėra pagrindo konstatuoti, kad žala atsirado transporto priemonei užvažiavus ant kelio nelygumų, duobės. Pažymėtina, kad nors kompetentinga institucija nustatė, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nėra jokių administracinio nusižengimo požymių, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad žala atsirado būtent dėl konkrečiame kelio ruože esančių nelygumų. Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kurioje konkrečioje vietoje galimai buvo kelio nelygumai, duobė.

Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.), sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovė nagrinėjimu atveju neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonė įvažiavo į duobę ir taip buvo apgadintas automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai yra viena iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, jos neįrodžius civilinė atsakomybė negalima, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė