2021-03-10 Nr. AB-5054-3-61-3-02719-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-03-10 Nr. AB-5054-3-61-3-02719-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nagrinėjamu atveju pateikė skundus VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme, todėl atsakovo vertinimas, kad nei viename iš šių skundų nėra teigiama apie pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, todėl juos vertins kaip pareiškėjo pastebėjimus, susijusius su pokyčiais mieste, nereikalaujančius atskirų atsakymų į juos, yra klaidingas ir nepagrįstas. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo kreipimaisi nebūtų skundai, o prašymai (VAĮ 2 str. 14 d.), atsakovas turėtų pareigą juos nagrinėti ir į juos atsakyti nustatyta tvarka.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-799-575/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02719-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. A63-175/19(3.2.1-EM4) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą Administraciją iš naujo atsakyti į jo 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 17 d. skundus. Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 140 Eur advokato pagalbai apmokėti). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Jis el. paštu pateikė atsakovui 2019 m. liepos 9 d. skundus ir 2019 m. liepos 17 d. skundus. Administracija atsakė į šiuos pareiškėjo skundus Raštu, kuriuo, nenurodant jokių teisinių pagrindų, buvo atsisakyta nagrinėti jo skundus. Todėl Raštas neatitinka individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 str.), be kita ko, reikalavimų pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuoti taikomas poveikio priemones, aiškiai suformuluoti nustatytas teises ir pareigas, nurodyti apskundimo tvarką. Atsakovas nesivadovavo viešojo administravimo principais, be kita ko, išsamumo principu (VAĮ 3 str. 13 p.), kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
1.2. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju pateikė skundus VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme, todėl atsakovo vertinimas, kad nei viename iš šių skundų nėra teigiama apie pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, todėl juos vertins kaip pareiškėjo pastebėjimus, susijusius su pokyčiais mieste, nereikalaujančius atskirų atsakymų į juos, yra klaidingas ir nepagrįstas. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo kreipimaisi nebūtų skundai, o prašymai (VAĮ 2 str. 14 d.), atsakovas turėtų pareigą juos nagrinėti ir į juos atsakyti nustatyta tvarka.
1.3. Raštas pareiškėjui nebuvo pateiktas nustatyta tvarka, dėl to todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo skundai yra nagrinėjami, juo labiau, kad Administracijos darbuotojos telefonu patvirtino, kad dėl pareiškėjo 2019 m. liepos 9 d. skundo yra pradėta administracinė procedūra ir vykdomas tarnybinis patikrinimas dėl neatsakymo į jo 2019 m. balandžio 23 d. skundą.
1.4. Administracijos sprendimas vertinti pareiškėjo skundus kaip informacinio pobūdžio dokumentus dėl pareiškėjo skunduose naudojamos kalbos raiškos pažeidžia pareiškėjo teisę laisvai reikšti įsitikinimus, minties laisvę ir kaip piliečiui laiduojamą teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Raštas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai valdžios įstaigų pareigai tarnauti žmonėms. Raštu nėra sprendžiami pareiškėjo skunduose keliami klausimai. Be to, Rašte klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas fiksuoja procesus, vykstančius Neries regioniniame parke, kuris net nėra Vilniaus miesto teritorijoje.
2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė pareiškėjui skirti 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Kompleksiškai įvertinus pareiškėjo teiktų raštų turinį, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo subjektyvaus situacijos vertinimo, pastebėjimų ir idėjų, teikiamų raštu laikyti skundais reikalaujančiais administracinės procedūros atlikimo bei sprendimo priėmimo. Pareiškėjo visuose teiktuose 107 raštuose (tiek jų pareiškėjas buvo pateikęs Administracijai per 2016–2019 m. laikotarpį) nurodomi pažeidimai ir reiškiami reikalavimai negali būti vertintini kaip susiję su paties pareiškėjo ir (ar) kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Šiuose raštuose nenurodoma, kokios konkrečios pareiškėjo ir (ar) kitų asmenų subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami, neindividualizuojama ir nenurodoma, kaip šių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų pažeidimas pasireiškia, nenurodoma, kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti savo ir (ar) kitų asmenų galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Todėl tai laikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios atsakovas atsisako nagrinėti pareiškėjo raštus kaip skundus, pradėti jų pagrindu administracines procedūras ir jų atžvilgiu priimti administracinius sprendimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo raštai, į kuriuos reikalaujama atsakyti iš naujo, tik pagrindžia šią poziciją.
2.2. Pareiškėjas Administracijai teikiamais skundais iš esmės siekia ginti viešąjį interesą, o ne savo privatų interesą. Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kuriose ginčo šalimi jau yra buvęs pareiškėjas, ne kartą nurodė, kad pastarasis skunduose nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Nepaisydamas jau ne kartą teismų išdėstytų argumentų pareiškėjas ir toliau reiškia reikalavimus, kurių reikšti neturi teisės ir kurių įvykdymas nepakeičia pareiškėjo turimų subjektinių teisių ir pareigų apimties.
2.3. Susiklosčiusi situacija dėl sąmoningo pareiškėjo veikimo prieš atsakovą tapo nekontroliuojama, netoleruotina, reikalaujanti objektyvaus ir teisingo įvertinimo. Administracija yra priversta rašyti beprasmiškus, įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai neturinčius raštus ir taip netoleruotinai eikvoti tiek tarnautojų darbo laiko sąnaudas, tiek finansinius išteklius, kurie tapo neproporcingai dideli. Vilniečiams, juo labiau pareiškėjui, savo aplinkoje iškilusias miesto problemas pastebėti yra kur kas paprasčiau, o ir pranešti apie jas jie gali greičiau. Būtent tuo tikslu Vilniuje jau šeštus metus veikia aplikacija „Tvarkau Vilnių“, kurios pagalba Vilniaus miesto savivaldybė gali operatyviai ir efektyviai reaguoti į gautus pranešimus (neišvežtas šiukšles, nenušienautą žolę, nesutvarkytą laužavietę ir t. t.). Tačiau pareiškėjas tiesiogiai raštais, kurių turinys nesiskiria nuo per minėtą aplikaciją gautų pranešimų turinio, kreipiasi į atsakovą, šiuos kreipimusis vadina skundais ir reikalauja pradėti dėl jų administracinę procedūrą bei priimti administracinį sprendimą. Todėl Administracija informavo pareiškėją, kad jo raštų turiniui neatitinkant VAĮ numatytų skundo apibrėžimui keliamų reikalavimų, tokie raštai bus laikomi informacinio pobūdžio pranešimais.
2.4. Teismo prašoma tinkamai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo piktnaudžiavimą teise ir administraciniu procesu, netoleruoti susiklosčiusios situacijos ir imtis atitinkamų procesinių priemonių šiai situacijai sukontroliuoti. Pareiškėjas ne tik teikia gausybę su jo teisių gynimu nesusijusių raštų, tačiau ilgą laiką, prisidengdamas įstatymo laiduojama teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, menkino ir netgi įžeidinėjo Administracijos tarnautojus.
2.5. Teisines paslaugas pareiškėjui galbūt teikia jo šeimos narys ar artimais giminystės ryšiais susijęs asmuo – S. B. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėjas nebando įgyti turto, kurio realiai nėra netekęs, t. y. ar teikiamos teisinės konsultacijos pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį nėra teikiamos fiktyviai, prisidengiant tik dėl akių tarp pareiškėjo ir advokatės S. B. sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartimi. Tad kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėjui priteistinos kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumos pagal sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį vėliau nėra grąžinamos pačiam pareiškėjui. Todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja administraciniu procesu ir teisminės gynybos teise siekdamas sau turtinės naudos.
2.6. Dėl pareiškėjo nuolat vykdomo Administracijos raštų skundimo teismui ir tokiu būdu piktnaudžiavimo administraciniu procesu jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti skiriama 300 Eur bauda. Tai yra vienintelė priemonė, galinti atgrasyti pareiškėją nuo beprasmio, daug materialiųjų ir finansinių išteklių reikalaujančio bylinėjimosi.
3. Pareiškėjas rašte „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, be kita ko, nurodė, kad atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti argumentai yra nepagrįsti.
II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 17 d. skundus; taip pat tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Administracijos 162,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 17 d. skundus.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. atsakovui pateikė keturis skundus (prašymus), t. y. dėl Sofijos Kovalevskajos gimnazijos teritorijoje pavojingai sutręšusių medžių, dėl negauto atsakymo į 2019 m. balandžio 23 d. pateiktą siūlymą dėl teritorijos tarp Ozo g. ir Buivydiškių g. apželdinimo, dėl Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje ir Vingio parke po prieš mėnesį vykusių varžybų likusių skelbimų, dėl Karoliniškių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje, upės pakrantėje kūrenamų laužų ir paliekamų šiukšlių. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje nepateikiamų teismo sprendimų ir neskelbiamos informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi dėl pažeidimų pašalinimo. Į šiuos pareiškėjo skundus (prašymus) atsakovas atsakė byloje ginčijamu Raštu. Šiame Rašte atsakovas pareiškėjui padėkojo už aktyvų domėjimąsi Vilniaus mieste kylančiomis problemomis, apie miesto problemas pasiūlė praneši programėle „Tvarkau Vilnių“, atkreipė dėmesį į pareiškėjo raštuose naudojamą dažnai nepagarbų, įsakmaus, nurodomojo pobūdžio toną bei subjektyvų Administracijos tarnautojų ar kitų asmenų vertinimą. Rašte taip pat nurodė, kad nuo šiol pareiškėjo skundus vertins kaip informacinio pobūdžio dokumentus, nereikalaujančius administracinės procedūros atlikimo bei sprendimo priėmimo bei pasilieka teisę neteikti atsakymo į juos.
7. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu (35.1–35.4 p.), 37 punktu, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, esant tam tikriems teisės aktuose nurodytiems atvejams, gali priimti sprendimą nenagrinėti pateikto skundo ar prašymo. Tačiau toks sprendimas taip pat turi būti pagrįstas teisės normomis. Iš Rašto visiškai neaišku, dėl kurių iš pareiškėjo prašymų ar skundų priimamas sprendimas jų nenagrinėti ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis tai padaryta. Atsakovas ginčijamame Rašte nurodė, kad nuo šiol ir ateityje pareiškėjo teikiamus skundus vertins kaip informacinio pobūdžio dokumentus. Toks Administracijos sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, nes viešojo administravimo subjektas turi vertinti kiekvieno jam pateikto kreipimosi (skundo, prašymo) turinį ir tuomet spręsti, ar šis kreipimasis nagrinėtinas, ir jei taip, tai pagal kurią iš teisės aktuose numatytų procedūrų. Teismo vertinimu, Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse administraciniam aktui keliamų motyvavimo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir Raštas naikintinas, o Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 17 d. skundus (prašymus), vertinti kiekvieno pateikto kreipimosi (skundo, prašymo) turinį, spręsti, ar jis nagrinėtinas, ir jei taip, pateikti motyvuotus ir teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus.
8. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimi, nustatęs, kad pareiškėjo prašomos priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidos už skundo ir prašymo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų galimų maksimaliu priteisti advokato užmokesčio už suteiktas paslaugas dydžių, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė teisinių paslaugų sutartį, sąskaitą už teisines paslaugas (140 Eur) ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino ir priteisė pareiškėjui 162,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas pateikdamas skundą teismui ar administracinės bylos nagrinėjimo metu piktnaudžiautų administraciniu procesu, todėl atsakovo prašymas skirti pareiškėjui baudą netenkintas.
III. 10. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde iš dalies nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad:
10.1. Pareiškėjas tendencingai kreipiasi į Administraciją su raštais iš esmės neatitinkančiais nei VAĮ 2 straipsnio 14 punkte, nei 15 punkte keliamų reikalavimų. Visgi teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas tik formaliai nurodė, jog tai turi atlikti atsakovas, nors Administracija šią analizę atliko ir būtent įvertinusi pareiškėjo teikiamų raštų turinį priėmė Raštą. Visuose teiktuose 107 pareiškėjo raštuose, tarp jų ir nagrinėjamuose šioje byloje, nurodomi pažeidimai ir reiškiami reikalavimai nėra ir negali būti vertintini kaip susiję su paties pareiškėjo ir (ar) kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Šiuose raštuose nenurodoma, kokios konkrečios pareiškėjo ir (ar) kitų asmenų subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeidžiami, neindividualizuojama ir nenurodoma kaip šių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų pažeidimas pasireiškia, nenurodoma, kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti savo ir (ar) kitų asmenų galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Todėl tai laikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo raštus kaip skundus, pradėti jų pagrindu administracines procedūras ir jų atžvilgių priimti administracinius sprendimus. To priežastis Administracija nurodė tiek Rašte, tiek atsiliepime į skundą, tiek teikiant paaiškinimus žodžiu teismo posėdžio metu.
10.2. Įvertinus pateiktų pareiškėjo raštų turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė Administracijai skundo, atitinkančio VAĮ nuostatas. Pareiškėjo 2019 m. liepos 9 d. skunde dėl Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio nurodyta, kad asmenys, kurių pareiškėjas neidentifikuoja, degina laužą, nors tokia veikla šiame draustinyje yra draudžiama, todėl pareiškėjas reikalauja taikyti atsakomybę Vilniaus miesto savivaldybės biurokratams, ištirti administracinį nusižengimą, taikyti atsakomybę teritoriją prižiūrinčiai įmonei, apginti viešąjį interesą. Taigi toks pareiškėjo raštas nėra nei skundas, kadangi juo nėra prašoma apginti paties pareiškėjo ar kitų asmenų pažeistas teises ir interesus, nei prašymas, kadangi pareiškėjas neprašo Administracijos suteikti jokios papildomos informacijos. Pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. skunde dėl želdynų tarp Ozo g. ir Buivydiškių g. siūlo apželdinti minėtą teritoriją siekiant apsaugoti daugiabučius namus, todėl nors pats pareiškėjas raštą vadina „skundu“, jame bendrąja prasme išdėstytas tik pasiūlymas dėl teritorijos apželdinimo. Kituose šiai bylai aktualiuose pareiškėjo raštuose galima pastebėti tendenciją kelti retorinius klausimus, reikšti tiesioginę kritiką, pasiūlymus, pastebėjimus, tačiau ne prašymus ir juo labiau ne skundus, kurie atitiktų VAĮ nuostatas. Todėl Administracija priėmė sprendimą tokius pareiškėjo raštus laikyti informacinio pobūdžio pranešimais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti duomenis patvirtina, jog pareiškėjo teikti raštai nėra laikytini skundais, jais neprašoma suteikti informacijos, o bendrąja prasme yra reiškiami reikalavimai, kurių pareiškėjas neturi teisės reikšti, Administracija pareiškėjui atsakė, jog tokių jo pastebėjimų, idėjų ir kritikos atskirai nenagrinės ir nesvarstys, kadangi Administracija neturi teisinės pareigos atsakyti į pareiškėjo samprotavimus ir (ar) pasiūlymus dėl teritorijų apželdinimo.
10.3. Viešojo administravimo subjekto atsakymui į asmens kreipimąsi Taisyklių 35.4 papunkčio prasme nepagrįsta reikalauti taikyti VAĮ 8 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kadangi atsakymu į tokį kreipimąsi nėra sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Taigi teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad Raštas turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
10.4. Teismas neįvertino akivaizdaus pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turi priimti racionalų, teisingą ir teisėtą sprendimą.
11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime iš dalies nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad:
11.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes administracinės bylos nagrinėjimo ribose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
11.2. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodydamas argumentus pats painiojasi – Administracija nurodo normą, taikytina prašymams (Taisyklių 35 p.), tačiau tuo pačiu metu pažymi, kad pareiškėjo kreipimaisi nėra prašymai (nei skundai).
11.3. Pareiškėjo kreipimaisi atsakovui yra ne tik nagrinėtini VAĮ nustatyta tvarka, bet ir iki Rašto faktiškai buvo nagrinėjami atsakovo. Teismas nagrinėjo bylą neperžengdamas skundo reikalavimo ribų ir tyrė aplinkybes, remdamasis joje esančia medžiaga. Todėl atsakovo argumentai, siejami su kitais pareiškėjo 107 raštais Administracijai, nėra reikšmingi šioje byloje.
11.4. Būtent Administracija piktnaudžiauja teisminiu procesu, dėl to jai turėtų būti skirta bauda.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 23 d. rašto Nr. A63-175/19(3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus.
13. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
14. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas skundžia administracinį sprendimą, ir ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamo motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, su pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės sutinka.
15. Visų pirma, teismas pažymi, kad Raštas yra kompleksinis dokumentas, kuriuo buvo atsakoma į 7 pareiškėjo raštus, taip pat juo buvo priimti administraciniai sprendimai. Kaip matyti iš Rašto turinio, atsakovas nusprendė ateityje gautus pareiškėjo skundus vertinti kaip informacinio pobūdžio dokumentus ir jų atžvilgiu administracinių procedūrų nevykdyti. Ši Rašto dalis, teismo nuomone, yra administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 str. 11 d. (čia ir toliau taikoma VAĮ redakcija, galiojusi 2019 m. liepos 23 d.). Toks sprendimas privalo atitikti VAĮ keliamus reikalavimus ir visų pirma VAĮ 8 straipsnio 1 dalį – turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Iš Rašto turinio seka, kad jokios teisės normos paminėtu klausimu nėra nurodytos. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino akivaizdaus pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo teise, kad pareiškėjas per trumpą laikotarpį pateikė atsakovui 107 raštus. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad nors byloje yra duomenų, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise, administracinėmis procedūromis ir teisminiais procesais, bet tiesiogiai tuo ginčijamas sprendimas nėra motyvuojamas.
16. Be to, atsakovas Raštu nusprendė pareiškėjo 7 raštus laikyti informacinio pobūdžio dokumentais, ne skundais. Nors šiuo atžvilgiu atsakovas nurodė įstatymą, bet kodėl priimtas toks sprendimas motyvų nepakanka. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad pareiškėjo raštai yra skirtingo turinio, be pasiūlymų, ir kritikos, pranešimų apie viešojo intereso pažeidimus, kas akivaizdžiai nėra „skundas“ VAĮ prasme, pareiškėjas formuluoja reikalavimus pateikti dokumentus, pateikti informaciją, paskelbti tinklapyje teismo sprendimus. Pareiškėjo prašymų dalis dėl informacijos ir dokumentų pateikimo akivaizdžiai nepatenka į „informacinių dokumentų“ sritį, galbūt patenka į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reguliuojamą sritį, bet dėl to Rašte nėra jokio vertinimo. Taigi pateiktų skundų turinys reikalauja, kad jie būtų aptariami individualiai, o ne apibendrinančiai taip kaip skundžiamame Rašte. Todėl skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad Raštas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamo motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų, yra iš esmės teisinga.
17. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan