2024-06-19 Nr. AB-9768-3-61-3-03458-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1052-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03458-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra, CPVA) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2022 m. liepos 21 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas skunde, kurį vėliau patikslino, nurodė, kad:

2.1. Direkcija ir Agentūra sudarė iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002 „Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas“ (toliau – ir Projektas) sutartį, pagal kurią Direkcija įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir pasiekti jo tikslus, o Agentūra – finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis Direkcijos patirtas išlaidas. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ I etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sweco Lietuva“ (toliau – ir Projektuotojas) parengtą techninį projektą Nr. 18180 (toliau – ir Techninis projektas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2020 m. vasario 19 d., Pirkimo numeris – 473951. Pirkime pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai. Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė sutartį Nr. 34-2020-193 su Pirkimą laimėjusia tiekėjų grupe, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurią sudarė Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH&Co. KG (buvęs pavadinimas – Hecker Bau GmbH & Co. KG) ir Herbosch-Kiere N. V. (toliau – ir Rangovas). Sutarties vertė – 49 000 994,71 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM)), pradinė sutarties vertė – 40 496 689,84 Eur (be PVM). Direkcija 2020 m. spalio 6 d. per CVP IS pateikė CPVA vertinti įvykdyto Pirkimo dokumentus;

2.2. Agentūra 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6383 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002“ informavo pareiškėją, jog užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01, nes Techninio projekto konstrukcijų dalyje (bangolaužiai) SK-01 (KNYGA 2) reikalavimuose geotekstilei buvo nurodyti konkretūs standartai, tačiau prie šių standartų nėra žodžių „arba lygiavertis“. Atsižvelgiant į tai, įtariama, kad Techninis projektas parengtas galbūt nesivadovaujant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, bei 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias kiekviena nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, dėl to galbūt buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bei apribota tiekėjų konkurencija. Užregistravus įtarimą apie pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 312.1 punktu, iki pažeidimo tyrimo pabaigos Direkcijai buvo sustabdytas dalies, t. y. 25 proc., nuo kiekvienos pagal sudarytas sutartis tinkamų finansuoti išlaidų sumos, esančios PVM sąskaitoje faktūroje, išlaidų tinkamumo finansuoti tikrinimas;

2.3. pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. UD-9.1.6E-2181 atsakovui nurodė nesutinkantis su įtarimu apie pažeidimą, kadangi geotekstilei yra taikomas standartas LST EN 13253:2017 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios charakteristikos naudojant apsaugos nuo erozijos statiniuose (krantų apsaugai ir šlaitų sutvirtinimui)“. Vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), šis standartas yra darnusis standartas, t. y. standartas, kurį nustato Europos standartizacijos institucija (CEN), remdamasi Europos Komisijos pateiktu prašymu, ir jis yra nurodytas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601. CPVA 2022 m. birželio 21 d. pranešime prašė, jog pareiškėjas pateiktų papildomus paaiškinimus dėl pranešime išvardytų 33 standartų privalomumo vykdant rangos darbus, kadangi, atsakovo vertinimu, jie nėra privalomi. Pareiškėjas 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. UD-9.1.6E-1307 pateikė argumentus dėl standartų privalomumo, taip pat Projektuotojo 2022 m. birželio 29 d. raštą Nr. K1-310/22. Nepaisant to, atsakovas 2022 m. liepos 21 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, ir pritaikė jam 5 proc. dydžio finansinę korekciją, nustatant, jog netinkamos finansuoti išlaidos yra 2 024 834,49 Eur, o lėšos, kurias reikia grąžinti pagal Sprendimą Nr. 1, yra 404 966,90 Eur;

2.4. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Vadovaujantis teismų praktika, nors bendra taisyklė yra ta, jog pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“, tačiau išimtis gali būti taikoma tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės akte ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomi, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas;

2.5. Direkcija 2018 m. rugsėjo 3 d. su Projektuotoju sudarė viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 34-2018-263, pagal kurią Projektuotojas parengė Techninį projektą bei įsipareigojo teikti šio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Rengiant statinio projektą turi būti įvertinami projektuojamo statinio naudojimo ypatumai ir, atsižvelgiant į tai, turi būti parenkamos statinio statybai naudotinų statybos produktų savybės ir charakteristikos, o turint šiuos statybos produktų rodiklius (parametrus) turi būti atliekami konstrukciniai skaičiavimai, siekiant įsitikinti, jog projektuojamas statinys atitiks esminius reikalavimus. Pakeitus statybinių produktų ir / ar medžiagų parametrus, nustatytinus konkrečių bandymų metu, ir naudojamus konstrukciniuose skaičiavimuose, projektuotojas objektyviai nebegalėtų atsakyti už projektuojamo statinio saugų eksploatavimą, taip pat užtikrinti, kad statinys atitiks jam keliamus esminius reikalavimus. 2020 m. birželio 30 d. gauta teigiama ekspertizės išvada Nr. 19-09/05-16 dėl Techninio projekto patvirtino, jog Techninio projekto sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Techninio projekto konstrukcijų dalyje (SK-01 2 KNYGA) (laida A) techninėje specifikacijoje yra pateiktos 28 nuorodos į standartus, reglamentuojančius statybos produktų / medžiagų bandymų atlikimo metodus;

2.6. Sprendime Nr. 2 nepagrįstai nurodyta, kad Agentūrai nepavyko nustatyti šių standartų privalomumo pagal teisės aktus, jie nėra nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Techniniame projekte nurodyti standartai yra privalomi, kadangi yra tiesiogiai (ar netiesiogiai) nurodyti darniajame standarte, kuris yra įtvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, ir nurodyti privalomai statybos dalyviams taikomose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – ir STR 2.05.08:2005), taip pat 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.05.21:2016) bei 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ nuostatose (toliau – ir STR 2.05.03:2003);

2.7. pareiškėjas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl standartų privalomumo, 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Lietuvos standartizacijos departamentą su paklausimu, ar statybos produktams, kurie yra Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turi darniąsias technines specifikacijas, bandymai privalo būti atlikti pagal tame darniajame standarte nurodytus kitus standartus, ir ar tokie standartai yra privalomi. 2022 m. rugpjūčio 10 d. gautas atsakymas, kad standartų Norminių nuorodų skyriuje išvardijami tie dokumentai, kurie tekste nurodomi taip, kad visas dokumento turinys ar tik jo dalis sudaro šio dokumento reikalavimus, t. y. jie yra būtini taikant darniąsias technines specifikacijas;

2.8. pagal STR 2.05.03:2003 nuostatas privalomai taikytinas standartas LST EN 1993-5 (jo 1–6 d.) bei šio standarto Norminių nuorodų dalyje nurodyti kiti privalomi standartai, o būtent: LST EN 14199, LST EN 12063 ir LST EN 10248. Be to, to paties statybos techninio reglamento 6.9 punkte yra pateikta privaloma nuoroda į standartus LST EN 1997-1 ir LST EN 1997-2. Nurodytas standartas LST EN 12715 papildo minėtuosius privalomus standartus (LST EN 1997-1 ir LST EN 1997-2), o šie standartai yra nurodyti ir standarto LST EN 12715 Norminių nuorodų skiltyje, taigi, standartas LST EN 12715 buvo visiškai pagrįstai nurodytas kaip privalomas;

2.9. STR 2.05.08:2005 7.5 punkte pateikta nuoroda į standartą LST EN 439:1998 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsauginės dujos“. Į šį standartą pateikta nuoroda ir minėto statybos techninio reglamento 25 punkte, kuris imperatyviai nurodo, kad plieninėms konstrukcijoms suvirinti reikia naudoti apsaugines dujas pagal LST EN 439:1998. Šį standartą pakeitė standartas LST EN ISO 14175, taigi standartas LST EN ISO 14175 taip pat pagrįstai nurodytas kaip privalomas. Be to, standarto LST EN 1537:2013 Norminių nuorodų dalyje yra pateikta nuoroda į kitą privalomai taikomą standartą LST EN ISO 22477-5, kuris taip pat buvo nurodytas Techniniame projekte;

2.10. vien ta aplinkybė, jog atsakovas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nerado minėtų 28 standartų, neįrodo fakto, kad tokie standartai nėra privalomai taikytini. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, jog net 27 iš 28 standartų yra privalomai taikytini pagal teisės aktus. Pažymėta, kad standartų privalomumą gali numatyti ne tik Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, bet ir kiti teisės aktai, tačiau CPVA nevertino kitų teisės aktų ir juose numatytų privalomai taikomų standartų, o būtent STR 2.05.08:2005, STR 2.05.21:2016 ir STR 2.05.03:2003 nuostatų, pateikiančių privalomas nuorodas į ginčo standartus. Atsakovas siaurai ir netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo nuostatas bei jų taikymą, nukrypdamas nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, jog lygiavertiškumas yra draudžiamas, jei privalomas standartų taikymas yra numatytas teisės aktuose;

2.11. Sprendime Nr. 2 nurodytas PĮ nuostatų pažeidimas vertintinas kaip lingvistinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, ir nenustatyta, kad šis įtariamas pažeidimas turėjo įtakos tiekėjų konkurencijai ar sudarė diskriminacines sąlygas. Pabrėžta, kad tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti užtikrinama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi ir negali būti siekiama tik kuo daugiau pritraukti atitinkamos srities tiekėjų, neatsižvelgiant į kokybinius kriterijus;

2.12. Projekto sutartyje, sudarytoje tarp Direkcijos ir Agentūros, numatyta, jog esama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos infrastruktūra neužtikrina didžiųjų laivų (ilgesnių nei 250 m) saugaus įplaukimo į uostą blogomis oro sąlygomis ir dėl to laivų eismas yra ribojamas. Bangavimui įplaukos kanale, t. y. navigacinėms sąlygoms, įtakos turi esamos bangolaužių techninės charakteristikos – nepakankamas bangolaužių aukštis. Įgyvendinant Projektą numatyta rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinį ir šiaurinį bangolaužius, įrengiant povandenines atramines sienutes bangolaužių šlaitų stabilumui užtikrinti. Tokiu būdu padidės laivybos uoste saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas;

2.13. pagal Techninį projektą turi būti rekonstruojamas ypatingasis statinys, t. y. bangolaužiai, kurie pagal teisės aktus laikytini nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra. Pareiškėjas siekė, kad pagal Techninį projektą statinio statybai būtų naudojamos kokybiškos medžiagos, o statybinių produktų ir (ar) medžiagų eksploatacinės savybės realiai atitiktų šiame projekte numatytus minimalius reikalavimus. Statybos produktų ir medžiagų savybės gali būti tikrinamos bandymų metu, tačiau skirtingi bandymai galėtų duoti labai skirtingus rezultatus, todėl pareiškėjas nurodė, kokiais standartais vadovaujantis bandymai turi būti atlikti, kad būtų patikrintos statybos produktų eksploatacinės savybės. Standarto EN ISO 29073-1 nurodymas Techniniame projekte visiškai atitiko tiek Pirkimo vertę, tiek tikslus bei buvo susijęs su perkamais darbais ir neturėjo jokios įtakos konkurencijai;

2.14. rekonstruojant bangolaužius po vandeniu turi būti įrengta geotekstilė, siekiant užtikrinti bangolaužio stabilumą. Techniniame projekte privalo būti nustatytas geotekstilės (kaip statybos produkto) tankio minimalus parametras dėl nuskandinimo. Toks parametras, neiškreipiant Projektuotojo atliktų konstrukcinių skaičiavimų, gali būti objektyviai nustatomas vadovaujantis bandymo metodu, kuris įtvirtintas EN ISO 29073-1. Geotekstilės funkcija ir paskirtis statant statinį yra užtikrinti apsaugą nuo erozijos, smulkių grunto dalelių išplovimo ir skirtingos frakcijos medžiagų (grunto ir akmenų) atskyrimą, t. y. statinio kokybiniams parametrams užtikrinti;

2.15. visi Techniniame projekte nurodyti standartai užtikrina, kad Techniniame projekte numatyti statybos produktai atitiks ir tenkins nustatytus minimalius parametrus bei užtikrins statinio esminį reikalavimą – bangolaužių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Techniniame projekte nėra nurodytas konkretus statybos produkto modelis ar tiekimo šaltinis, taip pat procesas, būdingas tik tam tikroms statybinėms medžiagoms. Techniniame projekte nėra reikalavimo naudoti konkretaus ženklo, tipo, konkrečios kilmės ar gamybos statybines medžiagas (produktus), dėl kurio tiekėjams būtų sukurtos palankesnės sąlygos. Techninio projekto (A laida) Bendrojo aiškinamojo rašto (P18180-XX-TP-BD-01.BAR) 2 lape, pastabose, aiškiai nurodyta, jog projekto techninėse specifikacijose nurodyti medžiagų ir gaminių pavadinimai yra priimti kaip analogai nustatant statybos skaičiuojamąją kainą ir jie gali būti keičiami į analogiškos paskirties ne blogesnių techninių charakteristikų medžiagas ar gaminius;

2.16. pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. UD-7.1.1.-2850 pateikė CPVA išankstinei patikrai visus pirkimo dokumentus, įskaitant Techninį projektą. Atsakovas 2020 m. sausio 8 d. rašte nurodė keletą pastabų dėl Pirkimo dokumentų tobulinimo, tačiau nepateikė jokių pastabų, susijusių su galimu PĮ 50 straipsnio 3 dalies bei 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimu. Priešingai, Agentūra pažymėjo, kad tiekėjas kombinuoto profilio spraustasienės konstrukcijai įrengti gali pasirinkti lygiaverčius plieno gaminius, kurie būtų neprastesnių techninių charakteristikų už nurodytas techninio projekto dokumentacijoje, bei, atsižvelgdama į tai, kad objektas sudėtingas, išsakė abejones, ar perkantysis subjektas galės įvertinti, ar pakeistas kombinuotos sienos tipas, t. y. tiekėjo pasirinkti kitokie konstrukciniai elementai yra ne prastesnių techninių charakteristikų už nurodytas Techninio projekto dokumentacijoje;

2.17. parengiant Techninį projektą nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi tiekėjai, dalyvaudami Pirkime ir teikdami pasiūlymus, nebuvo apriboti renkantis geotekstilės ar kitų statybinių medžiagų gamintoją / tiekėją. Techninėje specifikacijoje buvo pateikti minimalūs reikalavimai medžiagoms / statybos produktams, todėl visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos galimybės, t. y. teikdami pasiūlymus jie turėjo pasirinkti tokius gaminius, kurie tenkintų nurodytus minimalius reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad Techniniame projekte pateikta viena nuoroda į standartą EN ISO 29073-1 ir prie jos nebuvo įrašyti žodžiai „ar lygiavertis“, kai pačiame Techniniame projekte ir Techninio projekto aiškinamajame rašte buvo aiškiai nurodoma, kad tiekėjo pasirenkami gaminiai turi būti neprastesnių savybių nei nustatyti minimalūs reikalavimai, aiškiai patvirtina faktą, kad PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata nebuvo pažeista arba pažeidimas yra labiau lingvistinio pobūdžio, nesukeliantis diskriminacijos ir neribojantis konkurencijos;

2.18. CPVA, įtarusi pažeidimą ir vadovaudamasi PAFT 297 punktu, turėjo pareigą įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo, kaip jis apibrėžiamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), 2 straipsnio 36 punkte, požymių. Žala yra būtinas pažeidimo objektyvusis požymis, o nustačius, kad pareiškėjas pažeidė PĮ nuostatas, bet kuriuo atveju nebūtų antrojo pažeidimui konstatuoti būtino elemento – žalos (nepagrįstų išlaidų). Atsakovas žalos šiuo atveju net nenustatinėjo ir nevertino, taip pat nebuvo vertinama, ar pareiškėjas turėjo nepagrįstų išlaidų ir ar buvo padaryta žala ES biudžetui. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas patyrė nepagrįstų išlaidų, kurias reikalavo apmokėti iš ES fondų arba kurios buvo apmokėtos, taip padarant žalą ES fondams;

2.19. pirkimo procedūrų metu pareiškėjas negavo jokių pretenzijų dėl Techniniame projekte nurodytų standartų taikymo. Taip pat nėra duomenų, kad dėl standartų nurodymo Techniniame projekte kiti tiekėjai nepateikė pasiūlymo arba kad tiekėjų pasiūlymų kaina dėl to keitėsi. Pirkimą laimėjo Rangovas, pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą – 49 000 994,71 Eur su PVM. Planuota Pirkimo vertė buvo 54 288 430 Eur be PVM (65 689 000 Eur su PVM). Planuotos pirkimo vertės ir tiekėjo, laimėjusio Pirkimą, pasiūlymo kainos ženklus skirtumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, vykdant Pirkimą, konkurencija buvo užtikrinta. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos;

2.20. pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija yra nepagrįstai didelė ir neproporcinga pažeidimo mastui. Nuo Agentūros sprendimo sustabdyti tinkamų finansuoti išlaidų tikrinimą (25 proc.) iki pažeidimo tyrimo pabaigos (2022 m. liepos 21 d.) dėl sustabdyto finansuoti tinkamų išlaidų tikrinimo ir priimto Sprendimo Nr. 2 pareiškėjas gavo 2 118 451,71 Eur mažiau nei buvo nurodyta mokėjimo prašyme. Be to, nors Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad, pritaikius 5 proc. finansinę korekciją, netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 2 024 834,49 Eur (skaičiuojant nuo sudarytos sutarties vertės – 40 496 689,84 Eur be PVM), tačiau Projektas dar nėra įgyvendintas, statybos rangos darbai nėra užbaigti, o rangos sutartis, pasirašyta su Rangovu, nėra įvykdyta, todėl pritaikytos finansinės pataisos norma (5 proc.), užbaigus Projektą, gali turėti visai kitą finansinę išraišką. Tarp Direkcijos ir Rangovo pasirašyta statybų rangos sutartis jau yra pakeista dėl objekte atsiradusių papildomų (nenumatytų) darbų, t. y. šiai dienai sutarties vertė yra 46 214 947,22 Eur be PVM;

2.21. pagal PAFT 311 punktą tuo atveju, kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas pagal PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) 6–14 punktų nuostatas. Aprašo 6 punkte numatyta, kad turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su ES finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės). Gairėse numatyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik tuomet, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį ES biudžetui. Be to, Gairėse numatyta, kad taikytinos pataisos suma nustatoma atsižvelgiant į tris kriterijus: 1) pažeidimo pobūdį; 2) jo sunkumą; 3) susijusius finansinius fondų nuostolius. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 2 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas reikalavimas paisyti proporcingumo, taikant finansinę korekciją.

3. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. vien tai, kad konkretus standartas yra nurodytas kitame privalomai taikomame standarte, nedaro jo privalomu, t. y. privalomu yra laikomas tas standartas, kuris yra nurodytas teisės akte, o ne pavienis, jį sudarantis standartas. Kiti skunde minimi standartai yra nurodyti teisės aktuose, kurie reglamentuoja projektavimo, o ne darbų vykdymo etapą, t. y. jų reikalavimai turi būti realizuojami rengiant techninį projektą, todėl pareiškėjo nurodyti teisės aktai nepagrindžia šių standartų privalomumo vykdant rangos darbus. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog Techniniame projekte yra nurodyti neprivalomai taikomi standartai, prie kurių turėjo būti įrašyti žodžiai „arba lygiavertis“;

4.2. standartas EN ISO 29073-1 nėra privalomai taikomas vykdant statybos darbus, šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas. Nors pareiškėjas nurodo, kad Techniniame projekte pateiktos Standartų lentelės eilutėse Nr. 1, 3–20, 22–23, 25, 27–28 (iš viso 24 standartai) nurodyti standartai yra privalomi, nes jie yra sudedamoji dalis kitų privalomai taikomų standartų, t. y. standartų, kurie yra nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, tačiau vien tai, jog atitinkamas standartas yra įtrauktas į kito (privalomai taikomo) standarto turinį, nedaro privalomai taikomu ir šio standarto. Šiuo atveju neginčytina, kad konkretus statybinės medžiagos ar produkto standartas gali būti sudarytas iš kelių savarankiškų standartų, kurie gali apibūdinti statybinės medžiagos arba produkto savybes, bandymo metodus ir atitinkamus gamybos procesus, t. y. šių standartų visuma sudaro vieną konkretų standartą. Tokiu būdu tik vieno sudėtinio standarto panaudojimas, nenaudojant pagrindinio standarto arba jį sudarančių standartų visumos, neleidžia daryti išvados, kad pavienis sudėtinis standartas yra taikomas privalomai. Tokio sudėtinio standarto privalomumas turėtų būti įtvirtintas atskirame teisės akte, priešingu atveju negalima teigti, kad toks standartas yra bet kuriuo atveju taikomas privalomai;

4.3. Lietuvos standartizacijos departamentas yra pažymėjęs, kad, kai statybinei medžiagai arba produktui yra išduodama deklaracija, tai statybinė medžiaga arba produktas turi atitikti pačiame standarte nurodytus reikalavimus ir standartų, kurie įtraukti į privalomai taikomą standartą, reikalavimus. Tokia pozicija leidžia daryti išvadą, kad pavienis standartas, kuris yra sudedamoji dalis privalomai taikomo standarto, nėra privalomai taikomas, t. y. jis tampa privalomai taikomas tik statybinę medžiagą arba produktą sertifikuojant pagal privalomą standartą, kurio sudedamoji dalis jis yra;

4.4. Reglamentuojamų statybos produktų sąraše yra nurodyti išimtinai Lietuvos Respublikoje taikomi standartai LST EN 1504-3 ir LST EN 1504-7, o ne Europos standartai EN 1504-3 ir EN 1504-7. Pareiškėjas, nurodydamas ir pastaruosius standartus, reikalavo, kad tiekėjų siūloma statybinė medžiaga arba produktas tiesiogiai atitiktų Europos standartą, t. y. tiekėjas būtų privalėjęs papildomai pateikti dokumentus, kurie atskirai įrodytų statybinės medžiagos arba produkto atitiktį ne tik nacionaliniam standartui, bet ir Europos standartui, nes Techniniame projekte nėra numatytas standartų lygiavertiškumas. Tokiu būdu buvo apsunkinamas tiekėjų dalyvavimas Pirkime;

4.5. statybos techniniai reglamentai nustato reikalavimus projektavimo darbų apimčiai ir detalumui, t. y. projektuotojas, rengdamas techninį projektą, privalo įvertinti statybos techniniame reglamente esančius reikalavimus ir realizuoti juos techniniame projekte taip, kad pagal jį būtų galima atlikti statybos darbus. STR 2.05.08:2005, STR 2.05.03:2003 ir STR 2.05.21:2016 reguliuoja projektavimo darbų, o ne rangos darbų vykdymą, todėl Projektuotojas privalomus LST EN ISO 14175, LST EN 1993-5, LST EN 1537:2013 reikalavimus privalėjo detalizuoti Techniniame projekte, kad rangovas, jais vadovaudamasis, vykdytų darbus. Atsižvelgiant į tai, kad STR 2.05.08:2005, STR 2.05.03:2003 ir STR 2.05.21:2016 nereguliuoja rangos darbų vykdymo, teiginys, kad juose nurodyti standartai LST EN ISO 14175, LST EN 1993-5 ir LST EN 1537:2013, kiek tai susiję su apsauginėmis dujomis, yra privalomi vykdant rangos darbus, yra nepagrįstas ir atmestinas. Taigi, pareiškėjas neįrodė Techniniame reglamente pateiktos Standartų lentelės eilutėse Nr. 21, 24, 26 nurodytų standartų privalomumo;

4.6. pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus pažeidimo požymius, todėl traktuotina, kad padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas padarė įtaką ES finansiniams interesams ir ribojo tiekėjų konkurenciją Pirkime, dėl to pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo atveju Projekto vykdytojas, rengdamas Pirkimo objekto techninę specifikaciją (Techninį projektą), prie neprivalomai taikomų standartų nepateikė privalomos nuorodos, kad gali būti siūlomi ir lygiaverčiai standartai. Tokiu būdu Projekto vykdytojas pažeidė PĮ nuostatas, įskaitant nediskriminavimo principą. Be to, PĮ nenumato jokių išimčių iš PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto normos reguliavimo. Tokios pat pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri savo viešoje konsultacijoje dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto, atsakydama į klausimą, ar galima nurodant, kad prekės turi atitikti tam tikrą standartą, nenurodyti žodžių „arba lygiavertis“, yra aiškiai nurodžiusi, kad teisinis reguliavimas „<...> nenumato jokių šio reikalavimo taikymo išimčių, taigi nepriklausomai nuo klausime nurodomų argumentų ar aplinkybių, atsakymas vienas – žodžius „arba lygiavertis“ nurodyti privaloma“;

4.7. perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis PĮ nuostatomis, o pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Šiuo atveju Techniniame projekte nesant konkrečios nuorodos, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, tiekėjai iš minėto punkto turinio objektyviai negalėjo nustatyti, jog jie turi tokią teisę. Be to, teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog Techniniame projekte nesant konkrečios nuorodos, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, perkantysis subjektas, Pirkimo metu gavęs pasiūlymą su lygiaverčiais standartais, nebūtų galėjęs jo priimti, kaip tinkamo, nes Pirkimo sąlygos (Techninis projektas) nenumatė tokios galimybės, o priešingu atveju (t. y. priėmus tokį pasiūlymą) būtų pažeistos tiek Pirkimo sąlygos, tiek viešųjų pirkimų principai, nes pasiūlymai būtų pradėti vertinti ne pagal Pirkimo sąlygas. Kaip matyti, Direkcija pažeidė Pirkimo metu galiojusį PĮ reguliavimą, kuriuo yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB;

4.8. pažeidimas buvo padarytas netinkamu Projekto vykdytojo veikimu rengiant Pirkimo sąlygas ir neužtikrinus jų atitikties viešųjų pirkimų reguliavimui. Vien tai, jog vykdant Pirkimo sąlygų išankstinį vertinimą nebuvo pateiktos pastabos dėl Techniniame projekte nurodytų standartų, niekaip neeliminuoja Direkcijos pareigos tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus. Agentūra, teikdama rekomendacijas dėl lygiavertiškumo negalimumo, siekė išvengti esminio pirkimo sąlygų ir Techninio projekto pakeitimo, keičiant esminius sprendinius, kas būtų lėmę ilgesnes pirkimo procedūras ir / arba rangos darbų vykdymą. Be to, PAFT 463 punktas reguliuoja išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros atlikimą, tačiau šio ginčo atveju ypač svarbus PAFT 464 punktas, kuriame nurodoma, kad kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ (šiuo atveju – PĮ) reikalavimus, jis atsako už VPĮ (šiuo atveju – PĮ) ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjas, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdamas pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Be to, projekto vykdytojas, kaip perkantysis subjektas, yra laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jam yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus ir savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu;

4.9. PAFT 463 punktas, kuris reguliuoja išankstinę pirkimo patikrą, nenustato projektų vykdytojų pareigos privalomai atsižvelgti į CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, rekomendacijas dėl pirkimo sąlygų, ir pateiktos rekomendacijos niekaip neriboja projekto vykdytojų galimybės koreguoti pirkimo sąlygų, kurias jau buvo įvertinusi Agentūra. Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, kad Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. CPVA, nustačiusi viešųjų pirkimų pažeidimą, privalėjo inicijuoti pažeidimo tyrimą ir taikyti finansinę korekciją. Agentūra, kaip įgyvendinančiai institucijai, pavesta įsitikinti, ar projekto vykdytojo patirtos išlaidos yra patirtos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, o nustačius, kad teisės aktai buvo pažeisti, yra inicijuojamas pažeidimo tyrimas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina, kad bus laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 reikalavimų. Projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos, finansuoti;

4.10. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Pirkimo vykdymui bei ES lėšų panaudojimui. Pagal teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, jog būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pvz., tiesioginė žala) pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, o viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis);

4.11. atsakovas, taikydamas finansinę korekciją pareiškėjui, laikėsi proporcingumo principo ir atsižvelgė į visas esmines pažeidimo padarymo aplinkybes. Finansinė korekcija pritaikyta vadovaujantis Gairėmis, o vienas iš Gairių tikslų yra užtikrinti proporcingumą taikant finansines korekcijas. Siekiant taikyti atitinkamas finansinių korekcijų normas (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 1 00 proc.), reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius fondų nuostolius, tokiu būdu užtikrinant, kad parinktos finansinių korekcijų normos atitiks proporcingumo principą. Šiuo atveju atsakovas nustatė, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, nebuvo atmestų tiekėjų, taip pat nebuvo pateikta pretenzijų dėl Techniniame projekte nurodytų standartų. Vien ta aplinkybė, jog Pirkimo metu nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų arba skundų, nesukuria prezumpcijos, kad Pirkimo sąlygos yra teisėtos bei neribojo tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime. Be to, pažeidimas buvo padarytas vykdant tarptautinį viešąjį pirkimą;

4.12. konstatuotas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Šiuo atveju yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas, kurio vertinimui medžiagų ar produktų vertė nedaro įtakos, nes yra sprendžiama dėl Pirkimo sąlygų, kaip visumos, teisėtumo. Be to, buvo perkamos ne atskiros statybinės medžiagos arba produktai, o vientisas Pirkimo objektas, todėl pareiškėjas, kaip perkantysis subjektas, priima sprendimus ne dėl atskiros sudedamosios Pirkimo objekto dalies, o dėl viso Pirkimo objekto;

4.13. pareiškėjas nepagrįstai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Direkcija yra valstybės įmonė, kurios veiklos tikslas – teikti viešąsias paslaugas. Atsižvelgiant į jai priskirtų funkcijų vykdymą, ji turi visus pajėgumus atstovauti savo interesams teisminiame ginče. Be to, byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, joje sprendžiami teisiniai klausimai (PĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokatų pagalbą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. UAB „Sweco Lietuva“ (Projektuotojas) dėl standartų privalomumo pasisakė 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. K1-310/22. UAB „Sweco Lietuva“ rengė Techninį projektą pagal tokio projekto rengimą reglamentuojančius dokumentus, kurie yra detaliai išvardyti pačiame Techniniame projekte. Pirkimo dokumentų priedo „Techninė užduotis“ 13 punkte yra išvardyti privalomieji Techninio projekto rengimo dokumentai, kuriais Projektuotojas privalėjo vadovautis, rengdamas Techninį projektą. Nė viename iš paminėtų dokumentų, o taip pat projektavimo praktikoje, nėra reikalavimo prie Projektuotojo parenkamų standartų nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Be to, nebuvo nurodyta VPĮ arba PĮ, pagal kurių nuostatas Projektuotojui galėtų bent hipotetiškai kilti pareiga Techniniame projekte prie išvardijamų standartų nurodyti žodžius „arba lygiavertis“;

6.2. pagal nusistovėjusią praktiką, techninio projekto autorius sprendžia, kokie gaminiai ir jų parametrai yra esminiai, juos nurodo techninio projekto specifikacijose, taip pat nurodo, kokiais standartais vadovaujantis šie parametrai patvirtinami. Nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, nei kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja projektuotojo nurodyti lygiavertiškumo tarp standartų. Be to, tai, kad Techniniame projekte nėra nurodytas reikalavimas dėl tiekiamų gaminių ar jų bandymų lygiavertiškumo, nereiškia, jog kokiu nors būdu yra ribojama konkurencija tarp skirtingų gamintojų ir tiekėjų: jei tiekėjas nori statybų metu naudoti tam tikrą gaminį, jis, prieš tiekdamas ir naudodamas tokį gaminį, turi atlikti to gaminio bandymus pagal Techniniame projekte nurodyto standarto reikalavimus tam, kad būtų įmanoma palyginti skirtingas gaminių savybes pagal tuos pačius kriterijus (tokių pačių bandymų rezultatus); gavęs patvirtinimą, kad gaminys atitinka Techniniame projekte nustatytas specifikacijas (o tą ir patvirtina konkrečių bandymų rezultatai), tiekėjas be ribojimų gali jį naudoti statybose. Taigi, Techniniame projekte nėra reikalavimų naudoti konkrečių gamintojų gaminius;

6.3. Agentūra, išankstinio patikrinimo metu vertindama Pirkimo sąlygas, neteikė jokių pastabų dėl žodžių „arba lygiavertis“ trūkumo. Tokiu būdu, vėlesnio patikrinimo metu tose pačiose pirkimo sąlygose jau nustačiusi trūkumą ir jo pagrindu fiksavusi pažeidimą, CPVA pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. PAFT 463 punkte yra aiškiai nurodytas išankstinės patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Pareiškėjas, pateikęs pirkimo dokumentus CPVA išankstiniam patikrinimui, turėjo teisėtą lūkestį, kad CPVA nurodys visus trūkumus ir pateiks rekomendacijas dėl visų klausimų, kurie kilo nagrinėjant Pirkimo dokumentus, siekiant užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams, kylantiems iš Pirkimo dokumentų galimų trūkumų, atitinkamai, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog ateityje nekils naujų CPVA nenagrinėtų klausimų. Jeigu atsakovas būtų iš karto tinkamai atlikęs savo funkciją bei pateikęs rekomendaciją įrašyti į Pirkimo dokumentus žodžius „arba lygiavertis“, formalus trūkumas būtų buvęs išspręstas;

6.4. pagal teismų praktiką, konkurenciją riboja itin aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Šiuo atveju CPVA išankstinio patikrinimo metu nurodė, jog pirkimo objektas sudėtingas ir CPVA abejoja perkančiosios organizacijos galimybėmis įsivertinti, ar pakeisti konstrukciniai elementai yra ne prastesnių techninių charakteristikų už nurodytąsias Techninio projekto dokumentacijoje. Taigi, atsakovas pripažino, jog objektas sudėtingas ir pakeitimai gali sukelti riziką dėl sudėtingo atitikties patikrinimo. Kadangi objektas yra ypatingas statinys, nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra, todėl akivaizdu, kad Pirkimo sąlygose turėjo būti eliminuojama bet kokia rizika, mažinanti pareiškėjo, kaip perkančiojo subjekto, galimybes įvertinti gaminių, naudojamų bangolaužių (molų) rekonstrukcijai, savybes ir, atitinkamai, konkrečių standartų nurodymas negali būti traktuojamas kaip tiekėjų teisės dalyvauti pirkime ir konkurencijos ribojimas;

6.5. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pažeidimą galbūt nulėmė ne jo paties, o Projektuotojo parengto Techninio projekto lingvistinio pobūdžio klaida. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys Techninio projekto rengimą, nenustato pareigos projektuotojui įrašyti žodžius „arba lygiavertis“, taip pat nėra suformuotos tokios projektavimo praktikos. Be to, Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimų vartoti žodžius „arba lygiavertis“, o Techninis projektas gavo teigiamą ekspertizės išvadą. UAB „Sweco Lietuva“ Techninį projektą derino su daugybe institucijų, įskaitant Direkciją, ir negavo pastabų. Taigi, Projektuotojas nepadarė jokios lingvistinės klaidos. Pareiškėjas, būdamas Pirkimo organizatoriumi ir vykdytoju, buvo atsakingas už PĮ nuostatų, nurodytų 50 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir nėra teisinio pagrindo atsakomybę už tinkamą šios teisės normos įgyvendinimą perkelti Projektuotojui.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Direkcija ir Agentūra 2020 metais sudarė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002 „Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas“ sutartį, kurios pagrindu Direkcija įsipareigojo įgyvendinti projektą ir pasiekti jo tikslus, o Agentūra – finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis Direkcijos patirtas išlaidas. Direkcija, įgyvendindama Projektą atviro konkurso būdu, vykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ I etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo darbai“;

8.2. Pirkimas buvo vykdomas pagal projektuotojo UAB „Sweco Lietuva“ parengtą techninį projektą Nr. 18180. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2020 m. vasario 19 d., Pirkimo numeris – 473951. Pirkime pasiūlymus iš viso pateikė 3 tiekėjai;

8.3. Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė sutartį Nr. 34-2020-193 su Pirkimą laimėjusia tiekėjų grupe, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurią sudarė Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH&Co. KG (buvęs pavadinimas Hecker Bau GmbH & Co. KG) ir Herbosch-Kiere N. V. Sutarties vertė – 49 000 994,71 Eur (su PVM), pradinė sutarties vertė – 40 496 689,84 Eur (be PVM);

8.4. pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. per CVP IS pateikė CPVA vertinti įvykdyto Pirkimo dokumentus;

8.5. CPVA 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6383 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002“ informavo pareiškėją, kad užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01, nes Projektuotojo parengto Techninio projekto konstrukcijų dalyje (bangolaužiai) SK-01 (KNYGA 2) reikalavimuose geotekstilei buvo nurodyti konkretūs standartai, tačiau prie šių standartų nėra įrašyti žodžiai „arba lygiavertis“. Įtariama, kad Techninis projektas parengtas galimai nesivadovaujant PĮ 50 straipsnio bei 4 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias kiekviena nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, dėl to galimai buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bei apribota tiekėjų konkurencija;

8.6. užregistravus minėtą įtarimą apie pažeidimą iki pažeidimo tyrimo pabaigos pareiškėjui buvo sustabdytas dalies, t. y. 25 proc. nuo kiekvienos pagal sudarytas sutartis tinkamų finansuoti išlaidų sumos, esančios PVM sąskaitoje faktūroje, išlaidų tinkamumo finansuoti tikrinimas;

8.7. pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. UD-9.1.6E-2181 Agentūrai nurodė, kad su įtariamu pažeidimu nesutinka, kadangi geotekstilei yra taikomas standartas LST EN 13253:2017 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios charakteristikos naudojant apsaugos nuo erozijos statiniuose (krantų apsaugai ir šlaitų sutvirtinimui)“. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 305/2011, šis standartas yra darnusis standartas, t. y. standartas, kurį nustato Europos standartizacijos institucija (CEN), remdamasi Europos Komisijos pateiktu prašymu ir jis yra nurodytas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Taip pat pareiškėja nurodė, kad pagal parengtą Techninį projektą turi būti rekonstruojamas ypatingasis statinys – bangolaužiai (molai), kuris yra ypatingos svarbos objektas ir kurio paskirtis yra užtikrinti saugią laivybą uoste. Siekdama užtikrinti ypatingos svarbos statinio kokybę ir ilgaamžiškumą, Direkcija, kaip perkantysis subjektas, turėjo pagrįstą interesą, kad objekto statybai būtų naudojamos kokybiškos statybinės medžiagos ir produktai;

8.8. CPVA 2022 m. birželio 21 d. pranešimu paprašė pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus dėl pranešime išvardijamų 33 standartų privalomumo vykdant rangos darbus, t. y. prašė nurodyti teisės aktą, kurio pagrindu yra teigiama, kad standartas yra privalomai taikomas;

8.9. Direkcija 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. UD-9.1.6E-1307 pateikė CPVA argumentus dėl standartų privalomumo, kartu pateikdama ir Projektuotojo 2022 m. birželio 29 d. raštą Nr. K1-310/22. Pareiškėjas paaiškino, kad: 1) dokumentai „Eurotop II“ (2016) ir „CIRIA C683“ (2012) yra normatyviniai statybos techniniai dokumentai – metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantis Projektuotojas rengė Techninį projektą ir atliko konstrukcinius skaičiavimus, parenkant bangolaužių laikančiąsias konstrukcijas, t. y. konstrukcinius akmenis, kaip to reikalauja STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7 punkto nuostatos; 2) kiti Agentūros nurodomi standartai detalizuoja, kaip turi būti atliekami bandymai patvirtinant gamintojo deklaruojamas statybos gaminio / produkto eksploatacines savybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad statybos produktų, nurodytų Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turinčių darniąsias technines specifikacijas, jų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal sąraše nurodytas darniąsias technines specifikacijas, o jose yra nurodyti kiti privalomi standartai, kurie ir yra įtraukti į Techninį projektą. Be to, Direkcija teigė, jog ji gali suteikti bet kokią kitą papildomą informaciją, jei jos reikėtų CPVA priimant sprendimą;

8.10. CPVA 2022 m. liepos 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“, kuriame nurodoma, kad nustatytas pažeidimas IT01 sutarčiai Nr. 34-2020-193, susigrąžinamos lėšos pagal 2020 m. lapkričio 17 d. išankstinę sąskaitą DEPKL100001. Lėšos, kurias reikia grąžinti, – 404 966,90 Eur;

8.11. CPVA 2022 m. liepos 21 d. priėmė ginčijamą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad Direkcija pažeidė PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą, nes prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikti žodžiai „arba lygiavertis“ Agentūra taip pat pritaikė 5 proc. dydžio finansinę korekciją. Sprendime nurodyta, kad: 1) Techniniame projekte nurodyti 28 neprivalomai taikomi standartai, kurie apibrėžia, kokias savybes privalo turėti konkrečios statybinės medžiagos ar produktai ir šios savybės yra patvirtinamos atlikus atitinkamus bandymus pagal standartus; standartų privalomumo neįrodo Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, nes nė vienas iš jų šiame sąraše nėra nurodytas. Be to, nė vienas iš Techniniame projekte nurodytų standartų nėra priskiriamas prie darniųjų techninių specifikacijų, kurias statybinė medžiaga ar produktas privalėtų atitikti; 2) Direkcija, apibūdindama medžiagas ir statybos produktus, panaudodama konkrečius standartus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai, vykdydami darbus, privalėtų naudoti tas medžiagas ir statybos produktus, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo; 3) taikoma mažiausia finansinė korekcija – 5 proc. dydžio pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. nuo 40 496 689,84 Eur be PVM, todėl netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 2 024 834,49 Eur, grąžintinų išlaidų suma – 404 966,90 Eur.

9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad esminis byloje kilęs ginčas: ar pareiškėjas, rengdamas Pirkimo objekto techninę specifikaciją (Techninį projektą), ribojo konkurenciją, prie reikalaujamų standartų nepateikdamas nuorodos, kad gali būti siūlomi ir lygiaverčiai standartai, t. y. ar nurodydamas tam tikrus standartus pagrįstai neįrašė žodžių „arba lygiavertis“. Atsakovas Sprendime Nr. 2 nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog PĮ nėra pateikiamas standarto sąvokos turinys, privaloma remtis VPĮ, kurio 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta, kad standartas yra standartizacijos institucijos priimta neprivaloma techninė specifikacija, skirta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui. Standartai pagal juos priimančius subjektus gali būti tarptautiniai, Europos, nacionaliniai. Pareiškėjo teigimu, net 27 iš 28 Techniniame projekte nurodytų standartų yra privalomai taikytini pagal teisės aktus, kadangi jie yra sudedamoji dalis privalomai taikomų standartų arba tiesiogiai įtvirtinti statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia įrodyti, kad išimtis gali būti taikoma tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas.

10. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neįrodė nurodytų standartų privalomumo. Kaip matyti, CPVA, vertindama Direkcijos galimai padarytą pažeidimą, atliko savarankišką tyrimą ir nustatė, kad dalis Techniniame projekte nurodytų standartų yra susiję su projektavimu, o ne darbų vykdymu, todėl jie neribojo rangovų galimybės dalyvauti Pirkime, tačiau likusi standartų dalis yra susijusi su statybinėmis medžiagomis arba produktais. Agentūra pažymėjo, kad Techniniame projekte nurodyti standartai konkrečiai apibrėžia, kokias savybes privalo turėti konkrečios statybinės medžiagos arba produktai, ir šios savybės yra patvirtinamos atlikus atitinkamus bandymus pagal standartus, t. y. standartų pagalba yra apibūdinti reikalavimai statybinės medžiagos ar produkto techninei specifikacijai (Sprendime Nr. 2 esanti Lentelė „Neprivalomai taikomi Techninio projekto standartai“, l. 9–10). Teismas akcentavo, kad, nors Direkcija siekė įrodyti, jog Techninio projekto (A laida) Bendrojo aiškinamojo rašto (P18180-XX-TP-BD-01.BAR) 2 lape (pastabose) pažymėta, kad projekto techninėse specifikacijose nurodyti medžiagų ir gaminių pavadinimai yra priimti kaip analogai nustatant statybos skaičiuojamąją kainą ir jie gali būti keičiami į analogiškos paskirties ne blogesnių techninių charakteristikų medžiagas ar gaminius, tačiau PĮ yra aiškiai įtvirtintas reikalavimas prie standarto nurodyti žodžių junginį „arba lygiavertis“; šiuo atveju Direkcija to nepadarė, o PĮ šiuo klausimu neįtvirtina išimčių. Vadinasi, tiekėjui pasiūlius kitų parametrų statybinę medžiagą arba produktą, ji negalėtų būti priimama, nes neatitiktų Techniniame projekte nurodyto standarto, o galimybė pateikti lygiavertę medžiagą arba produktą projekte nebuvo numatyta. Taip pat Techniniame projekte nenurodžius, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, Direkcija negalėtų priimti lygiaverčių statybinių medžiagų ir produktų, kurios neatitiktų standartų reikalavimų, nes tai nebuvo numatyta Techniniame projekte (Pirkimo sąlygose), o priešingu atveju Pirkimo sąlygos būtų neteisėtai pakeistos.

11. Teismas konstatavo, kad perkantysis subjektas, organizuodamas Pirkimą, konkurso sąlygose nepateikė nuorodos, jog rekonstravimo darbai gali būti atliekami lygiaverčiu metodu. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, kurioje nurodyta, jog viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o tik viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, atmetė pareiškėjo teiginius, jog siekiama rekonstruoti ypatingąjį statinį, t. y. bangolaužius, kurie pagal teisės aktus laikytini nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra, todėl Pirkimo sąlygose turėjo būti eliminuojama bet kokia rizika, mažinanti jo, kaip perkančiojo subjekto, galimybes įvertinti gaminių, naudojamų bangolaužių (molų) rekonstrukcijai, savybes ir, atitinkamai, konkrečių standartų nurodymas negali būti traktuojamas kaip tiekėjų teisės dalyvauti pirkime ir konkurencijos ribojimas. Sprendimo Nr. 2 turinys patvirtina, kad atsakovas vertino rekonstruojamą objektą pareiškėjo akcentuojamos pirkimo objekto svarbos, visuomeninės reikšmės aspektu, todėl nėra pagrindo nesutikti su išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad jo pasirinkta pozicija prie standartų nenurodyti žodžių „arba lygiavertis“ buvo pagrįsta ir proporcinga pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinama. CPVA pagrįstai nusprendė, jog šis reikalavimas nėra pateisinamas teisiniu reglamentavimu ir nebuvo būtinas tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui.

12. Teismas dėl pateiktos 2020 m. birželio 30 d. ekspertizės išvados Nr. 19-09/05-16 dėl Projektuotojo parengto Techninio projekto pažymėjo, kad ši ekspertizės išvada buvo užsakyta paties pareiškėjo (nebuvo užsakyta nepriklausoma ekspertizė, teismo ekspertizė ar pan.), todėl tokiu atveju ekspertizės gautos išvados nėra visiškai objektyvios. Be to, išvadoje nebuvo vertinti reikalavimai (standartai), kurie nagrinėjami šioje byloje, todėl ekspertizės duomenys nėra aktualūs bylai.

13. Teismas nepritarė pareiškėjo argumentams, kad Pirkimą laimėjo Rangovas, pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą – 49 000 994,71 Eur su PVM, nors planuota Pirkimo vertė buvo 54 288 430 Eur be PVM (65 689 000 Eur su PVM), o pareiškėjo planuotos pirkimo vertės ir tiekėjo, laimėjusio Pirkimą, pasiūlymo kainos ženklus skirtumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad konkurencija, vykdant Pirkimą, buvo užtikrinta. Siauresnė ūkio subjektų konkurencija nesukuria prielaidų išsirinkti geriausią ir kokybiškiausią rangovą, o, priešingai, kaip tik jas užkardo.

14. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad pirkimui pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, o tai reiškia, jog Pirkimo sąlygos buvo nediskriminuojančios bei konkurencija buvo užtikrinta, nebuvo pateikta pretenzijų, nesikreipta į teismą dėl sąlygų ginčijimo. Visų pirma, tai, kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, savaime niekaip nepatvirtina to fakto, jog konkurencija nebuvo ribojama. Pretenzijų nepateikimas ar pasiūlymų neatmetimas irgi nereiškia, kad pareiškėjo konkretūs reikalavimai yra teisėti. Pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas ir ar buvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, konstatavo, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė PĮ 50 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 2 punktą ir 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą bei apribojo tiekėjų konkurenciją, nesant tam objektyvios priežasties.

15. Teismas pažymėjo, kad CPVA pažeidimų tyrimus privalo atlikti PAFT nustatyta tvarka. Vadovaujantis PAFT nuostatomis (be kita ko, 297 p.), CPVA, prieš registruodama įtarimą apie pažeidimą, turi pareigą įvertinti, ar įtariamas pažeidimas turi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytų požymių. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje numatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant ES fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Taigi, pažeidimui konstatuoti turi būti nustatyti trys požymiai: a) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; b) kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; c) nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju CPVA konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė pamatinius viešųjų pirkimų principus, t. y. aiškiai įvardyti teisės aktai, kurių privalu laikytis vykdant Pirkimą ir kurie buvo pažeisti. Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas dėl Projekto vykdytojo veiksmų, t. y. jis, rengdamas Pirkimo sąlygas, prie reikalaujamų standartų nenurodė esminių žodžių „arba lygiavertis“, be to, pareiškėjui taikoma 5 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės finansinė korekcija, o tai reiškia, kad yra netinkamų (nepagrįstų) išlaidų, kurias įtraukus į ES biudžetą, buvo padaryta žala.

16. Teismas padarė išvadą, jog visi pažeidimo sąvokos požymiai Sprendime Nr. 2 nustatyti, todėl šiame sprendime konstatuotas pažeidimas visiškai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintą pažeidimo sąvoką. Prieš registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Be to, teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog buvo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas, kurio vertinimui medžiagų ar produktų vertė nedaro įtakos, nes yra sprendžiama dėl Pirkimo sąlygų, kaip visumos, teisėtumo. Pareiškėjo argumentai, kad CPVA dėl mažareikšmiškumo turėjo apskritai nenustatyti pažeidimo, atmestini.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos būtinumą ir proporcingumą, pažymėjo, kad pagal PAFT 464 punktą Direkcija, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjo padarytam pažeidimui pagrįstai taikytos Gairės. Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas. Teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006) nuostatų taikymo, be kita ko, pažymėjo, jog šio reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

18. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu. CPVA pritaikė pareiškėjui 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 40 496 689,84 Eur be PVM. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 2 024 834,49 Eur. Agentūra, skirdama tokią finansinę korekciją, atsižvelgė į tai, jog buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė trys tiekėjai ir jų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu, o Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai, sumažinta potencialių tiekėjų dalyvavimo Pirkime galimybė, todėl nėra pagrindo padaryto pažeidimo laikyti formaliu, finansinės korekcijos dydis laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui. Atsakovas įvertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Pirkime buvo užtikrinta minimali konkurencija, todėl pareiškėjui pritaikyta minimali 5 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 patvirtintų 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių (2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 1K-268 redakcija) ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatas, konstatavo, jog CPVA Sprendimo Nr. 2 5.6 punkte pagrįstai nurodė, kad lėšos, kurias reikia grąžinti, sudaro 404 966,90 Eur, o jų detalizaciją išdėstė Grąžintinų lėšų formoje (Sprendime Nr. 1).

19. Teismas, įvertinęs Sprendimus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) kontekste, nustatė, kad Sprendimai yra aiškūs, išsamūs, juose nurodyti teisiniai ir faktiniai motyvai, jie atitinka VAĮ reikalavimus. CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl nėra pagrindo panaikinti šiuos Sprendimus pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Sweco Lietuva“ taip pat buvo pateikusi procesinį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šis trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą tenkinti, jis taip pat neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde (patikslintame skunde) išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:

22.1. atsižvelgiant į Standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir ją aiškinančią teismų praktiką, laikytina, jog prie standarto nėra nurodomi žodžiai „arba lygiavertis“, kai lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas. Pagal kasacinio teismo praktiką, fiktyvaus lygiavertiškumo įtvirtinimas pirkimo sąlygose yra draudžiamas, nes tai neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo. Vadinasi, teismo išvada, kad PĮ nėra numatyta išimčių šiuo klausimu, yra nepagrįsta;

22.2. teisinis reguliavimas, galiojęs Techninio projekto rengimo metu (Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ nuostatos), numatė tris skirtingus atvejus, kaip yra tikrinamos ir vertinamos į rinką tiekiamų statybos produktų ir (ar) gaminių eksploatacinės savybės: 1) kai statybos produktas yra įtrauktas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą ir turi darniąją techninę specifikaciją (darnųjį standartą) – tokio statybos produkto eksploatacinių savybių vertinimas ir tikrinimas atliekamas pagal jam taikomą darnųjį standartą; 2) kai statybos produktas yra įtrauktas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, tačiau neturi darniosios techninės specifikacijos – tokio statybos produkto eksploatacinių savybių vertinimas ir tikrinimas atliekamas pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas technines specifikacijas; 3) kai statybos produktas nėra įtrauktas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą ir neturi darniosios techninės specifikacijos – gamintojas tokio statybos produkto eksploatacinėms savybėms vertinti ir patikrinti gali pasirinkti taikytiną techninę specifikaciją, bet tik tuo atveju, jeigu kituose teisės aktuose nėra reikalavimo taikyti konkrečią techninę specifikaciją;

22.3. pareiškėjas skunde pagrindė kiekvieno Techniniame projekte nurodyto (ginčo) standarto privalomą taikymą. Teismui buvo nurodyta, kad Techniniame projekte nurodyti (ginčo) standartai yra privalomi dėl to, kad jie yra tiesiogiai nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše arba darniojo standarto, nurodyto Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, normatyvinių nuorodų skiltyje, taip pat jie yra nurodyti kaip privalomai taikomi pagal STR 2.05.08:2005, STR 2.05.21:2016 ar STR 2.05.03:2003 nuostatas, arba yra nurodyti tokių privalomai taikomų standartų normatyvinių nuorodų skiltyje;

22.4. teismui buvo pateikti net du Lietuvos standartizacijos departamento rašytiniai išaiškinimai, kad darniųjų standartų norminių nuorodų skiltyje nurodyti standartai yra jų sudedamoji dalis ir jie yra būtini taikant darniąsias technines specifikacijas. Taigi, net jei dalis Techniniame projekte nurodytų standartų nėra tiesiogiai įtvirtinti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, jie yra nurodyti į šį sąrašą įtraukto darniojo standarto norminių nuorodų skiltyje, todėl jie taip pat yra privalomi;

22.5. teismas, pritardamas Sprendime Nr. 2 išdėstytiems motyvams dėl standartų neprivalomumo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas šiame ginčijamame sprendime nenagrinėjo anksčiau išdėstytų argumentų, patvirtinančių standartų privalomumą. Kita vertus, atsakovas atsiliepime į skundą faktiškai patvirtino ginčo standartų privalomumą. Teismas sprendime visiškai nevertino kiekvieno atskirai ginčo standarto privalomumo pagal pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, taip pat neatskleidė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skundo ir rašytinių paaiškinimų argumentus dėl konkrečių standartų privalomumo (be kita ko, kad pareiškėjas pagrįstai taikė Europos standartus) laiko nepagrįstais;

22.6. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Pirkimo sąlygos pažeidė PĮ 29 straipsnį ir riboja tiekėjų konkurenciją, nes teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, be kita ko, kad Techniniame projekte nurodytų statybos produktų eksploatacinių savybių tikrinimas ir įvertinimas atliekamas pagal privalomai taikytinus ginčo standartus, kad Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina buvo daug mažesnė nei numatyta Pirkimo vertė, bei kad pareiškėjas negavo jokių skundų dėl Techniniame projekte nurodytų standartų ar konkurencijos ribojimo. Teisės aktai neleidžia kitu būdu (lygiaverčiu metodu) atlikti statybinių medžiagų bandymus;

22.7. teismas nepagrįstai vertino, kad 2020 m. birželio 30 d. gauta ekspertizės išvada Nr. 19-09/05-16 nepatvirtina, jog Techniniame projekte standartai buvo nurodyti tinkamai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.2 ir 7 punktų bei Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos sudaro pagrindą laikyti, jog, atliekant Techninio projekto ekspertizę, buvo vertinami jame nurodyti (ir ginčo) standartai. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ekspertizė buvo atlikta šališkai: Techninio projekto ekspertizė buvo privaloma pagal Statybos įstatymo 34 straipsnį, o pareiškėjas, turintis perkančiojo subjekto statusą, ekspertizės rangovą parinko visiškai nešališkai ir objektyviai, organizuodamas atskirą pirkimo procedūrą, PĮ nustatyta tvarka, o atsakovas net neįrodinėjo priešingai. Teismas, būdamas aktyvus, galėjo pats skirti teismo ekspertizę pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnį;

22.8. teismas nepaisė pareiškėjo argumentų, kad parengta techninė specifikacija (Techninis projektas) visiškai atitiko Pirkimo objektą ir jo specifiką. Atsižvelgiant į PĮ 50 straipsnio 3 dalį, esminis reikalavimas, apibrėžiantis perkančiojo subjekto diskrecijos ribas rengiant techninę specifikaciją, yra tas, kad techninės specifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, jam proporcingi, nediskriminuojantys tiekėjų ir neribojantys konkurencijos pirkime. Tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti užtikrinama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi. Pakartotinai pabrėžta, kad šiuo atveju rekonstruojami bangolaužiai yra ypatingos svarbos projektai, priskirtini nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai, todėl pareiškėjas, siekdamas užtikrinti tokio statinio (bangolaužių) kokybę ir ilgaamžiškumą (pastovumą ir atsparumą), užtikrinti saugią laivybą uoste, kaip perkantysis subjektas turėjo pagrįstą interesą, kad statinio statybai būtų naudojamos kokybiškos medžiagos;

22.9. teismas sprendime be jokių savo motyvų, neišanalizavęs pareiškėjo argumentų, pažeisdamas ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose nustatytus reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių nurodytų (ginčo) standartų privalomumo, ir tik lakoniškai sutiko su Sprendime Nr. 2 padarytomis išvadomis;

22.10. teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo neva padarytas pažeidimas atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus požymius. Vien teisės aktų pažeidimo konstatavimo nepakanka pažeidimui nustatyti, nes turi būti nustatytos ir nepagrįstos išlaidos bei faktas, kad tokių išlaidų įtraukimas daro žalą ES biudžetui. Net jei būtų laikoma, kad buvo pažeistos PĮ nuostatos, šiuo atveju nenustatytas kitas būtinas pažeidimo požymis – žala (nepagrįstos Projekto išlaidos). Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, vadovaujantis PAFT 315 punktu, turėtų būti konstatuojama, kad pažeidimas nepadarytas. Be to, Direkcijai pritaikyta finansinė korekcija yra ne nustatyto pažeidimo požymis, o jo pasekmė, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl to, jog pareiškėjui buvo paskirta finansinė korekcija, galima konstatuoti, kad faktiškai buvo padaryta žala ES fondų biudžetams;

22.11. teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjui paskirta 5 proc. dydžio finansinė korekcija yra proporcinga. Proporcingumo principas yra nurodytas tiek Gairėse, tiek VAĮ 3 straipsnio 10 punkte, tiek Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje. Teismas šiuo atveju nesivadovavo teismų praktika, tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų ir tik formaliai konstatavo, kad parinkta minimali finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą.

23. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais bei nurodo, kad jis jau išdėstė išsamius argumentus dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo atsiliepime į skundą. Atsakovas pakartotinai pažymi, kad, be kita ko, tik vieno sudėtinio standarto panaudojimas, kuris yra sudedamoji dalis privalomai taikomo standarto, apibrėžiant norimos įsigyti statybinės medžiagos arba statybos produkto kokybę, neleidžia daryti išvados, kad pavienis sudėtinis standartas yra taikomas privalomai (tai atitinka Lietuvos standartizacijos departamento pateiktą poziciją). Pareiškėjas, apibūdinant medžiagas ir statybos produktus panaudodamas konkrečius standartus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nes tiekėjai, vykdydami darbus privalėtų naudoti tas medžiagas ir statybos produktus, kurie atitinka Techniniame projekte nurodytus standartus, nenumatant jokio lygiavertiškumo, nors jie nėra privalomai taikomi, t. y. tiekėjai negalėjo siūlyti lygiaverčių medžiagų ir statybos produktų, nors pastarieji faktiškai atitiktų Projekto vykdytojo poreikius. 2020 m. birželio 30 d. teigiama ekspertizės išvada Nr. 19-09/05-16 nepatvirtina, kad Techninis projektas atitinka PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, nes Techninio projekto ekspertizės tikslas yra patvirtinti, jog parengtas Techninis projektas atitinka statybos procesą reguliuojančius teisės aktus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas šioje byloje turėjo skirti teismo ekspertizę, nes byloje sprendžiamas ne techninio pobūdžio klausimas (pvz., ar statinys suprojektuotas tinkamai), o teisinio pobūdžio klausimas (ar Techniniame projekte nurodyti ginčo standartai be prierašo „arba lygiavertis“ yra privalomai taikomi pagal teisės aktų reikalavimus), be to, pats pareiškėjas nepateikė teismui prašymo skirti teismo ekspertizę. Atsakovas taip pat palaiko anksčiau išdėstytus savo argumentus ir teismo motyvus, kad konstatuotas pažeidimas atitiko Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje nurodytus požymius, o pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. UAB „Sweco Lietuva“ pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, be kita ko, dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvų trūkumo ir tinkamai neišnagrinėtų pareiškėjo argumentų, taip pat iš esmės pakartoja savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus (pvz., dėl to, kad CPVA, išankstinio patikrinimo metu vertindama Pirkimo sąlygas, neteikė jokių pastabų dėl žodžių „arba lygiavertis“ trūkumo) bei tvirtina, kad teismas turėtų įvertinti pačios CPVA neveikimą ir / ar aplaidumą vykdant savo pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2022 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ ir 2022 m. liepos 21 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Bylos duomenimis, įgyvendindama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projektą Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002 „Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas“, kurį CPVA pagal sudarytą sutartį įsipareigojo finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, Direkcija atvirojo konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ I etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo darbai“ pagal projektuotojo UAB „Sweco Lietuva“ parengtą techninį projektą Nr. 18180. Pirkimą, kuriame pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, laimėjo tiekėjų grupė, veikusi jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurią sudarė Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH&Co. KG (buvęs pavadinimas Hecker Bau GmbH & Co. KG) ir Herbosch-Kiere N. V., su kuria Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė sutartį Nr. 34-2020-193, kurios vertė be PVM – 40 496 689,84 Eur.

29. CPVA, atlikusi tyrimą dėl įtariamo pažeidimo, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6383 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002“, CPVA 2022 m. liepos 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ 404 966,90 Eur lėšų grąžinimo, o 2022 m. liepos 21 d. – sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad Direkcija pažeidė PĮ 50 straipsnio 3 dalies ir PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą, nes prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, ir pritaikė 5 proc. dydžio finansinę korekciją.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimų atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus.

31. Pirmosios instancijos teismas, tokį sprendimą priėmė, be kita ko, konstatavęs, jog:

31.1. bendra taisyklė yra ta, jog pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“. Išimtis taikoma tik tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės aktu ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas.

31.2. teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad: dalis Techniniame projekte nurodytų standartų yra susiję su projektavimu, o ne darbų vykdymu, dėl ko jie neribojo rangovų galimybės dalyvauti Pirkime, tačiau likusi standartų dalis yra susijusi su statybinėmis medžiagomis arba produktais; CPVA nuomone, šių standartų privalomumo pareiškėja neįrodė. Agentūra pažymėjo, kad Techniniame projekte nurodyti standartai konkrečiai apibrėžia, kokias savybes privalo turėti konkrečios statybinės medžiagos arba produktai, ir šios savybės yra patvirtinamos atlikus atitinkamus bandymus pagal standartus, t. y. standartų pagalba yra apibūdinti reikalavimai statybinės medžiagos ar produkto techninei specifikacijai (Sprendime 2 esanti Lentelė „Neprivalomai taikomi Techninio projekto standartai“, 9–10 psl.; be to, sutiktina su CPVA padaryta išvada, kad tiekėjui pasiūlius kitų parametrų statybinę medžiagą arba produktą, ji negalėtų būti priimama, nes neatitiktų Techniniame projekte nurodyto standarto, o galimybė pateikti lygiavertę medžiagą arba produktą projekte nebuvo numatyta. Taip pat Techniniame projekte nenurodžius, kad gali būti siūlomi lygiaverčiai standartai, Direkcija negalėtų priimti lygiaverčių statybinių medžiagų ir produktų, kurios neatitiktų standartų reikalavimų, nes tai nebuvo numatyta Techniniame projekte (Pirkimo sąlygose), o, priešingu atveju, Pirkimo sąlygos būtų neteisėtai pakeistos.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: pirmosios instancijos teismas, tik pritaręs atsakovo motyvacijai dėl pagrindo konstatuoti pažeidimą, iš esmės niekaip nepasisakė pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pagrindu konstatuoti pažeidimą (jei dalis Techniniame projekte nurodytų standartų nėra tiesiogiai įtvirtinti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, tačiau jie yra nurodyti į sąrašą įtraukto darniojo standarto norminių nuorodų skiltyje, jie tampa taip pat privalomi; statybos produktai, kurie nėra įtraukti į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą ir neturi darniųjų specifikacijų, tačiau atitinkamas statybos techninis reglamentas numato privalomą standarto taikymą, tai tas standartas arba jo norminių nuorodų skiltyje nurodyti kiti standartai, sudarydami privalomai taikomo standarto turinį, taip pat yra privalomi taip pat): aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-601, kuriuo patvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, 2.1 ir 2.3 punktai nustato, jog Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turintys darniąsias technines specifikacijas, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją, parengtą kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje vadovaujantis Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka; statybos produktų, nurodytų Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turinčių darniąsias technines specifikacijas, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal darniąsias technines specifikacijas ir jose nurodytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka.

35. Reglamento (ES) Nr. 305/2011 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad statybos produktų esminės charakteristikos nustatomos darniosiose techninėse specifikacijose atsižvelgiant į esminius statinių reikalavimus. Reglamento (ES) Nr. 305/2011 6 straipsnio, reglamentuojančio eksploatacinių savybių deklaracijos turinį, 1-2 dalys nustato, kad: eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodomos su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusios eksploatacinės savybės, atitinkančios susijusias darniąsias technines specifikacijas (1 d.); eksploatacinių savybių deklaracijoje visų pirma nurodoma ši informacija: a) produkto tipas, kuriam parengta eksploatacinių savybių deklaracija; b) statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema ar sistemos, kaip nustatyta V priede; c) darniojo standarto arba Europos techninio įvertinimo, kuris buvo naudotas kiekvienos esminės charakteristikos vertinime, referencinis numeris ir išleidimo data; d) kai taikoma, naudojamo specifinio techninio dokumento referencinis numeris ir reikalavimai, kuriuos, gamintojo teigimu, atitinka produktas (2 d.). Pažymėtina, kad Reglamente (ES) Nr. 305/2011 vartojamų terminų prasme: statybos produktas – produktas arba komplektas, kuris gaminamas ir pateikiamas į rinką, kad būtų nuolat įmontuotas į statinį arba jo dalis, ir kurio eksploatacinės savybės daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais (2 str. 1 p.); darniosios techninės specifikacijos – darnieji standartai ir Europos vertinimo dokumentai (2 str. 10 p.); darnusis standartas – standartas, kurį priima viena iš Direktyvos 98/34/EB I priede išvardytų Europos standartizacijos institucijų remdamasi pagal tos direktyvos 6 straipsnį Komisijos pateiktu prašymu (2 str. 11 p.); Europos vertinimo dokumentas – TVĮ organizacijos priimtas dokumentas, siekiant išduoti Europos techninius įvertinimus (2 str. 12 p.); Europos techninis įvertinimas – dokumentuotas statybos produkto eksploatacinių savybių vertinimas, atsižvelgiant į jo esmines charakteristikas, pagal atitinkamą Europos vertinimo dokumentą (2 str. 13 p.).

36. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, 2 straipsnio 4 punkto a ir d papunkčiuose nustatyta, kad techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas, paslauga arba sistema, ir kuriame nustatyta viena ar kelios šių nuostatų: būtinos produkto savybės, kaip antai: kokybės, eksploatavimo, sąveikos, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, saugos lygiai ar matmenys, ir įskaitant produktui taikomus pavadinimo, kuriuo jis parduodamas, terminijos, simbolių, bandymų ir bandymų metodų, pakuotės, žymėjimo arba ženklinimo ir atitikties vertinimo procedūrų reikalavimus (a); Reglamento (ES) Nr. 305/2011 2 straipsnio 1 punkte nurodytų statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo metodai ir kriterijai, susiję su pagrindinėmis tokių produktų savybėmis (d).

37. Įvertinus, kad pagal aptartas Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatas statybos produktų esminės charakteristikos nustatomos darniosiose techninėse specifikacijose, atsižvelgiant į esminius statinių reikalavimus, kokia darnioji techninė specifikacija, kuria yra darnusis standartas ar Europos vertinimo dokumentas, taikoma konkrečiam statybos produktui, apsprendžia jo esminės charakteristikos. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo eil. Nr. 13.1, prie vieno iš statybos produktų, kurio aprašymas – geosintetika ir su geotekstile susiję gaminiai, naudojami apsaugos nuo erozijos darbuose (pakrančių apsaugai, krantų tvirtinimui), nurodoma: statybos produkto techninės specifikacijos žymuo – LST EN 13253:2017 (D); esminė (ės) charakteristika (os) pagal naudojimo paskirtį – esminė (ės) charakteristika (os) nurodyta (os) standarte pagal naudojimo paskirtį; bandymo metodą reglamentuojančio standarto ar kito dokumento žymuo (taikoma aktuali galiojanti redakcija) – LST EN 13253; eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema – 2+. Pažymėtina, kad standarte LST EN 13253, kuris nėra viešai skelbiamas ir kurio tik fragmentus pateikė pareiškėjas su skundu, tarpe dokumentų, kurie yra normatyvinės nuorodos, nurodoma visa eilė standartų, iš jų – ir standartas ir EN ISO 12236. Geosintetika. Statinis pradūrimo bandymas (CBR bandymas) (ISO 12236), t. y. vienas iš pareiškėjo Techniniame projekte nurodytų standartų, kuris yra reikšmingas nustatant produkto charakteristiką ar charakteristikas (duomenų apie šiuo standartu nustatomų charakteristikų kiekį nėra).

38. Taigi, nors pareiškėjo teiginys, kad jei dalis nurodytų standartų nėra tiesiogiai įtvirtinti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, tačiau jie yra nurodyti į sąrašą įtraukto darniojo standarto norminių nuorodų skiltyje, jie (standartai) tampa privalomi taip pat, nėra visiškai nepagrįstas, jis (teiginys) būtų reikšmingas tuo atveju, jeigu pareiškėjo Techniniame projekte nurodytų statybos produktų visos esminės charakteristikos būtų nustatytos čia nurodytuose standartuose, kuriuos jis teigia esant privalumais. Tokių duomenų (apie geotekstilės (geosintetikos), armatūros antikorozinei apsaugai naudojamos medžiagos, betono remontinio mišinio, konstrukcinio plieno, plienui suvirinti naudojamų elektrodinės vielos, fliusų, suvirinimo medžiagų esmines charakteristikas) byloje nėra, dėl ko nėra galima spręsti, ar, pavyzdžiui, Techniniame projekte nurodytame standarte EN ISO 12236. Geosintetika. Statinis pradūrimo bandymas (CBR bandymas) (ISO 12236) nustatomos visos esminės čia nurodomo statybos produkto – geosintetikos – charakteristikos. Pažymėtina, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartą duomenų trūkumą, teismas privalėjo būti aktyvus (ABTĮ 80 str. 1 d.), t. y. pasiūlyti šalims papildomus įrodymus.

39. Dėl pareiškėjo skundo argumento – statybos produktai, kurie nėra įtraukti į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą ir neturi darniųjų specifikacijų, tačiau jeigu atitinkamas statybos techninis reglamentas numato privalomą standarto taikymą, tai tas standartas arba jo norminių nuorodų skiltyje nurodyti kiti standartai, sudarydami privalomai taikomo standarto turinį, yra privalomi taip pat – teismas, pritaręs ginčijamo atsakovo Sprendimo argumentacijai, nors tokiu aspektu argumentacijos čia nėra, skundžiamame sprendime nepasisakė.

40. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2020 m. birželio 30 d. Techninio projekto bendrosios ekspertizės akte pateikta ekspertizės išvada Nr. 19-09/05-16 niekaip nepatvirtina jo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų (nutarties 34 p.) pagrįstumo, kadangi šios ekspertizės, privalomos pagal teisės aktus, dalykas (nagrinėjimo objektas) nėra tapatus nagrinėjamo ginčo dalykui aptartais aspektais.

41. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų argumentų – taikytos finansinės korekcijos neproporcingumas, teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjui turėtų būti pasiūlyta pateikti duomenis ne tik apie bendrą sutarties, tenkančios Projektui, vertę, nuo kurios skaičiuojamos finansinė korekcija vertė, bet ir duomenys apie išlaidų, susijusių su statybos produktų, įsigytų, kaip teigiama, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, vertę.

42. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą pirmosios instancijos teisme, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

43. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

44. Aptarti procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan