882bfac2-7e5e-473e-8e27-160aecf2fffc · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-1056-1046/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15863-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.1.; 1.2.4.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 14 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Choderevičienei, kaltinamajai S. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R.

Č., nedalyvaujant civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbanti, turinti neįgalumÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos įrodymus, n u s t a t ė :

Kaltinamoji S. M. 2019 m. balandžio 18 d., apie 11.28 val., bÅ«dama daugiabučio namo, esančio adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., 8 aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje, pro koridoriaus langÄ iÅ¡metė tuščiÄ degtinės „Zelionaja marka“ butelį, kuriuo pataikė Å¡alia namo stovėjusiam nukentėjusiajam R. Č. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam nuo smÅ«gio buteliu buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs: muÅ¡tine kaktos deÅ¡inės pusės žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, atviru įspaustiniu kaktikaulio lūžiu deÅ¡inėje, kur lūžgaliai pažeidžia kietÄ jį galvos smegenų dangalÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imu su sumuÅ¡imo pakraujavimo židiniu deÅ¡inėje kaktinėje galvos smegenų didžiųjų pusrutulių skiltyje, tokiu bÅ«du dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R.

Č. sveikatÄ . Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Kaltinamoji S. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d., prieÅ¡ pietus, į svečius atėjo J. J. ir atsinešė vienÄ 0,5 l talpos butelį degtinės „Zelionaja marka“. Kartu su J. J. iÅ¡gėrė tÄ degtinės butelį per pusę. Kai iÅ¡gėrė, J. J. išėjo atneÅ¡ti antro butelio, bet taip ir nebegrįžo. J. J. išėjus iÅ¡gertÄ degtinės butelį iÅ¡metė pro savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) g., bendrojo naudojimo koridoriaus langÄ , esantį 8 aukÅ¡te.

Butelį iÅ¡metė pro langÄ , nes nenorėjo, kad sugyventinis rastų tÄ butelį ir priekaiÅ¡tautų dėl alkoholio vartojimo. Mesdama butelį pro langÄ nepažiÅ«rėjo, ar kas nors yra apačioje, be to, ten yra stogelis, todėl nebÅ«tų mačiusi. Ten po stogeliu tik žolė, vien Å¡iukÅ¡lės, pridergta, butelių primėtyta. Toje vietoje galima praeiti, neužtverta, bet ten žmonėms nėra kÄ veikti ir negalvojo, kad ten kas nors gali bÅ«ti. Ten niekada žmonių nebÅ«davo, todėl ir iÅ¡metė butelį, bet neįsitikino, kad tikrai nieko nėra.

Butelį iÅ¡metė paėmusi dviem pirÅ¡tais. Jokio garso iÅ¡ apačios iÅ¡metusi butelį negirdėjo. Butelio iÅ¡mesti išėjo į koridorių, nes galvojo toje vietoje tikrai nieko nebus. O po jos (kaltinamosios) buto langais yra odontologijos klinika. Tai, kad iÅ¡mestu buteliu buvo sužeistas žmogus, sužinojo po kelių dienų, kai kaimynė pasakė, kad policija ieÅ¡ko kas iÅ¡metė pro langÄ butelį. PirmÄ kartÄ policijoje neprisipažino, nes labai bijojo, bet paskui pareigÅ«nas iÅ¡ kriminalinės policijos patarė sakyti tiesÄ .

O tiesa ta, kad butelį iÅ¡metė ji (kaltinamoji). Iki teismo posėdžio nebuvo susitikusi nukentėjusiojo ir neturėjo galimybės jo atsipraÅ¡yti, nes nukentėjusysis nesutiko duoti savo kontaktų. AtsipraÅ¡o nukentėjusiojo, labai gailisi dėl to įvykio. Sutinka, kad savo veiksmais padarė žalos, bet nukentėjusiojo ir civilinės ieÅ¡kovės civiliniai ieÅ¡kiniai yra labai dideli. Galėtų atlyginti kokius 500 eurų sumokant dalimis, nes gauna tik 208 Eur neįgalumo paÅ¡alpÄ , kadangi serga onkologine liga.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 11.30 val., buvo prie (duomenys neskelbtini) g. namo, nes norėjo įsidarbinti pašte ir su pašto darbuotoja kartu vaikščiojo bei mokėsi. Su ta moterimi atėjo iš (duomenys neskelbtini) g. ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. namo kažko pasiaiškinti. Ten, kur stovėjo, yra net cementinis takelis, o ne žolė. Pamatę iš priekio ateinančius žmones pasitraukė arčiau prie (duomenys neskelbtini) namo avarinių laiptų.

Pasidėję daiktus dar kažkÄ aiÅ¡kinosi. Abu žiÅ«rėjo į laiptų pusę. Tada pasiėmę (duomenys neskelbtini) namo korespondencijÄ pasisuko eiti į tÄ namÄ . Žengęs vos kelis žingsnius gavo smÅ«gį į galvÄ . PrieÅ¡ smÅ«gį jokio triukÅ¡mo negirdėjo. SmÅ«gis buvo labai stiprus ir pataikė kažkur į kaktos sritį. Pasijuto blogai, aptemo akyse, kelioms sekundėms prarado orientacijÄ , o gal ir sÄ monę. Kai pramerkė akis, pamatė ant žemės sulaužytÄ savo virÅ¡utinių dantų protezÄ , o Å¡alia gulintį tuščiÄ degtinės butelį.

IÅ¡ galvos pradėjo labai stipriai bėgti kraujas. Kolegei butelis pataikė į rankÄ , turbÅ«t atÅ¡okęs nuo galvos. Paprašė, kad ta moteris – paÅ¡to darbuotoja iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Greitoji atvažiavo labai greitai, nuvežė į policijÄ , o po to į ligoninę ir ten nustatė kaukolės lūžį. Buvo atliktos dvi galvos operacijos, po to gydėsi vaistais. Gydosi iki Å¡iol. Gydymas bus tęsiamas visus metus. Iki įvykio jautėsi puikiai, sportavo, bėgiojo krosus, dviračiu važinėjo.

Dabar greitai pavargsta, pasilenkti negali, svaigsta galva. Ä®vykio metu buvo sugadintas dantų protezas. Dabar vaikÅ¡to su sulūžusiu, nes neturi pinigų pasikeisti. Palaiko patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur neturtinės žalos bei dėl 541,77 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro 246,77 Eur dydžio iÅ¡laidos vaistams bei 295 Eur iÅ¡laidos dantų protezui atnaujinti, atlyginimo. Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad po įvykio penkis mėnesius jautėsi prastai, labai skaudėjo galvÄ .

Iki Å¡iol vis dar gydosi, atliekami įvairÅ«s tyrimai. Buvo padarytas kaukolės pažeidimas, kuris be plastinės operacijos negali bÅ«ti paÅ¡alintas. Be to, galvoje yra likusi hematoma ir gydytojai sprendžia, ar nereikės dar vienos operacijos. Liudytoja I. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. nukentėjusįjį R. Č. vedžiojo po rajonÄ ir supažindino su darbu, nes nukentėjusysis norėjo pradėti dirbti paÅ¡te. Bevaikščiodami atėjo prie (duomenys neskelbtini) g. namo. Atsistojo Å¡one namo ir ten nukentėjusiajam parodė laiÅ¡kų skirstymo tvarkÄ , pasiruošė laiÅ¡kus, skirtus (duomenys neskelbtini) g. namui.

Ten, kur sustojo, laisvai praeinama, neužtverta vieta. LaiÅ¡kininkai visur vaikÅ¡to. Stovėjo gal per metrÄ vienas nuo kito ir kažkaip žiÅ«rėjo žemyn į krepšį su korespondencija. Po kurio laiko susiruošė eiti. Buvo tylu, negirdėjo jokio garso, tik pamatė, kad R. Č. susiėmė už galvos, o pati pajuto smÅ«gį į rankÄ ir pamatė ant žemės nukritusį degtinės butelį. Butelis buvo stiklinis. Pagalvojo, kad R. Č. sužeidė bÅ«tent tas butelis ir, kad jis iÅ¡mestas pro (duomenys neskelbtini) namo langÄ .

Visi (duomenys neskelbtini) namo langai buvo uždaryti, pradaryti buvo tik pačių virÅ¡utinių aukÅ¡tų du ar trys langai. Jokių konfliktų prieÅ¡ ateinant prie namo nebuvo. Nukentėjusysis po smÅ«gio sureagavo iÅ¡ pradžių ramiai, sakė, kad nieko jam nėra, bet labai stipriai bėgo kraujas iÅ¡ galvos, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Liudytojas R. G. parodė, kad tuo metu, kai S. M. per langÄ iÅ¡metė degtinės butelį ir juo sužeidė žmogų, namuose nebuvo, nes dirbo. Žino, kad tÄ dienÄ S. M. vartojo alkoholį su J.

J.. Kai J. J. atėjo, pats dar buvo namuose ir neprieÅ¡taravo, kad sugyventinė S. M. gertų. S. M. sakė, kad butelį iÅ¡metė ne tam, kad tyčia sužalotų žmogų, o tiesiog dėl to, kad bijojo, jog jis (liudytojas) nesibartų, jog ji vartoja alkoholį. Tik iÅ¡kiÅ¡o rankÄ pro langÄ ir iÅ¡metė. Liudytojas A. R. parodė, kad žino, jog S. M. iÅ¡metė butelį pro langÄ ir pataikė žmogui. Vežė S. M. į policijos komisariatÄ ir Å¡i tada pati tai pasakė. Kaltinamoji nesakė kodėl taip padarė.

Pasakė S. M., kad taip negalima daryti, geriau į Å¡iukÅ¡lių konteinerį butelį reikėjo iÅ¡mesti. Kaltinamoji jautėsi blogai, iÅ¡gyveno dėl savo poelgio. Nesakė, kad butelį metė tyčia, norėdama kÄ nors sužaloti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, nupirko vienÄ butelį degtinės „Zelionaja marka“, atrodo, 0,5 l talpos.

Nusinešė butelį pas S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g. devynaukščiame, tikslaus namo numerio nežino. S. gyvena 8 aukÅ¡te. Ateidamas pas S. jau buvo iÅ¡gėręs. Nepamena, ar pas S. jau buvo, ar tik vėliau atėjo A. ir D. K. gėrė degtinę, o gal A. ir D. gėrė alų iÅ¡ plastikinių butelių. Pats pilstė degtinę. Ar S. galėjo pilstyti degtinę, nežino. Kitų butelių nuo alkoholio pas S. namuose nebuvo. Pas S. buvo neilgai. Per tÄ laikÄ , kol buvo pas S., niekas iÅ¡ buto išėję nebuvo.

Kai išėjo, atsineÅ¡tÄ butelį paliko namuose pas S., butelio su savimi tikrai neiÅ¡sinešė namo. Degtinės galėjo likti arba labai mažai, arba jos visai neliko. Neturėjo tikslo išėjęs iÅ¡ S. buto eiti į kitÄ koridoriaus galÄ ir mesti butelį pro langÄ . Nebuvo nuėjęs link to koridoriaus galo, kur yra langas, net nežino ar tas langas atsidaro (1 t., b. l. 81-83). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytojas parodė, kad apie įvykį sužinojo iš kaimynės. 2019 m. balandžio 18 d. iš ryto į namus atėjo D. R.. Paskambino S., kuri pakvietė pas save į svečius, norėjo atsigerti alaus. S. davė 10 eurų alkoholiui. Tada su D. R. dviese nuėjo į (duomenys neskelbtini), ten nupirko 6 vnt. alaus plastikiniuose buteliuose po 1 l. Tada dviese nuėjo pas S. į namus, kuri gyvena 8 aukšte, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name. S. buvo viena namuose, jos sugyventinis dirbo. Pradėjo trise gerti alų.

Po kiek laiko atėjo J. J. atėjo ryte, atsinešė degtinės „Zelionaja marka“ butelį 0,5 l talpos. Degtinę gėrė S. ir J., gal D. R. kiek nedaug iÅ¡gėrė, nes gėrė alų. J. pilstė degtinę. J. ilgai nebuvo. Ar su S. baigė gerti degtinės butelį ir ar J. iÅ¡sinešė butelį, nežino. Gėrė alų gal iki 16 val. kol pritrÅ«ko gerti. Tada S. davė D. R. pinigų ir jis išėjo į parduotuvę. Per tÄ visÄ laikÄ niekas iÅ¡ buto į bendro naudojimo koridorių nebuvo išėję, visi rÅ«kė bute.

Kai D. R. buvo išėjęs pirkti alkoholio, grįžo S. sugyventinis R. R. liepė iÅ¡eiti. Kas ir kaip sužalojo žmogų, nežino (1 t., b. l. 91-93). IÅ¡ 2019 m. balandžio 18 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) g., kiemo teritorijoje. (duomenys neskelbtini) g. esantis daugiabutis devynių aukÅ¡tų, įėjimas į namÄ yra vakarinėje pastato pusėje. Namo Å¡iaurinėje pusėje yra keturi betoniniai laipteliai ir 1,5x 1,2 m dydžio aikÅ¡telė.

Å alia betoninių laiptelių ir aikÅ¡telės yra rudos spalvos durys su stiklu. VirÅ¡ durų yra stogelis, virÅ¡ kurio per namo vidurį iki pastato virÅ¡aus yra aÅ¡tuoni langai. Å alia betoninių laiptelių yra betoninės plytelės, ant kurių matyti tamsiai raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Nuo pirmo laiptelio Å¡iaurinės dalies į Å¡iaurės pusę 42 cm atstumu, ant žolės rastas ir paimtas tuščias, su kamÅ¡teliu 0,5 litro talpos degtinės butelis „Zelionaja marka“.

Ant butelio tamsiais daktiloskopiniais milteliais išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti trijose skaidriose daktiloskopinėse plokštelėse, supakuotos viename voke su paaiškinamaisiais užrašais (1 t., b. l. 14-16). Iš 2019 m. balandžio 23 d. patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančio daugiabučio devynaukščio namo bendro naudojimo patalpos ir įvykio vieta. Kiekviename iš aukštų kairėje yra ilgi koridoriai, kurių gale yra varstomos pirmyn – atgal medinės durelės. Už durelių yra 3 m3 patalpa, kurioje yra į viršų varstomas langas į lauko pusę.

Visos patalpos esančios už durelių sujungtos laiptais nuo 1 iki 9 aukÅ¡tų. Pirmame aukÅ¡te gale yra duris į laukÄ , kur įvyko įvykis. Antro aukÅ¡to galinės durelės yra atidarytos, per kurias matosi virÅ¡ pirmo aukÅ¡to išėjimo betoninis stogelis. IÅ¡ antro aukÅ¡to lango nesimato vaizdo ant pievos prie stogelio ir pačios įvykio vietos. Ant palangės viduje stovi stiklainis skirtas nuorÅ«kom. Antro aukÅ¡to durelės užkaltos stumdoma spyna iÅ¡ koridoriaus pusės, už durelių esančioje patalpoje paÅ¡alinių daiktų nerasta.

Trečio aukšto durelės užrakintos pakabinama spyna iš koridoriaus pusės, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta, ant langų voratinkliai. Ketvirto aukšto durelės užkaltos iš koridoriaus pusės ties lubų medine lenta, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta. Penkto aukšto durelės iš koridoriaus pusės užkaltos pritvirtinta geležine plokšte, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta. Šešto aukšto durelės užrakintos užkalta stumdoma spyna iš koridoriaus pusės, už durelių esančioje patalpoje pašalinių daiktų nerasta.

Septinto aukÅ¡to durelės iÅ¡ koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje paÅ¡alinių daiktų nerasta, atidarius langÄ matomas stogelis ir Å¡alia jo esantį teritorija. AÅ¡tunto aukÅ¡to durelės iÅ¡ koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje ant palangės stovi stiklainis su nuorÅ«komis, atidarius langÄ matomas stogelis ir Å¡alia jo esantį teritorija. AÅ¡tunto aukÅ¡to durelės iÅ¡ koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje ant palangės stovi stiklainis su nuorÅ«komis, atidarius langÄ matomas stogelis ir Å¡alia jo esantį teritorija.

Devinto aukÅ¡to durelės iÅ¡ koridoriaus pusės neužrakintos, už durelių esančioje patalpoje ant palangės stovi stiklainis su nuorÅ«komis, atidarius langÄ matomas stogelis ir Å¡alia jo esantį teritorija. Namo bendro naudojimo patalpose nerasta tuščių butelių. Įėjimas ant stogo randasi devintame aukÅ¡te už užrakintų metalinių grotų. Išėjus į kiemÄ , kur yra įvykio vieta, Å¡alia stogelio ir pakilos ant betoninių plytelių matosi kraujo dėmes. VirÅ¡ dėmių stogelio nėra (1 t., b. l. 17-26).

Iš įvykių registro matyti, kad 2019 m. balandžio 18 d., 11.28 val., Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, jog už parduotuvės 60 m. vyras praskelta galva, į kurį kažkas metė butelį, stipriai kraujuoja. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys (1 t., b. l. 28-31). Iš specialisto išvados Nr. G 695/2019 (05) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų R. Č. medicininių dokumentų duomenimis pateikiama išvada:

1. R. Č. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs: muÅ¡tine kaktos deÅ¡inės pusės žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, atviru įspaustiniu kaktikaulio lūžiu deÅ¡inėje, kur lūžgaliai pažeidžia kietÄ jį galvos smegenų dangalÄ ; galvos smegenų sumuÅ¡imu su sumuÅ¡imo/pakraujavimo židiniu deÅ¡inėje kaktinėje galvos smegenų didžiųjų pusrutulių skiltyje.

2. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku ar bukabriauniu riboto pavirÅ¡iaus daiktu, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigÄ 2019 m. balandžio 18 d., 11.43 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku ar bukabriauniu riboto pavirÅ¡iaus daiktu, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigÄ 2019 m. balandžio 18 d., 11.43 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du, tame tarpe ir galimai „iÅ¡ aukÅ¡tai krentančiam stikliniam buteliui pataikius į galvos sritį|“.

4. R. Č. nustatyti sužalojimai dėl įspaustinio kaktikaulio lūžio vadovaujantis S.S.M.N.T. p. 6.6.1. kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 137-138). Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 19/10222 kopijos matyti, kad R. Č. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 139). Iš 2019 m. gegužės 2 d. specialisto išvados Nr. 50-(316)-IS1-293 matyti, kad:

1. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, rastas 2019 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl R. Č. sužalojimo Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo, tinkamas asmeniui identifikuoti. Rankų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 2 ir Nr. 3, netinkami asmeniui identifikuoti.

2. Vienas rankos pirÅ¡to pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokÅ¡telėje Nr. 1, yra paliktas ne liudytojos S. M., o kito asmens (1 t., b. l. 159-163). IÅ¡ 2019 m. gegužės 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad rankos pėdsakas (žr. nuotraukÄ 1 pav. 2019 m. gegužės 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 50-(316)-IS1-293 ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-15863-19) sutampa su rankos pirÅ¡to atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti Å¡ie anketiniai duomenys:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164). Iš 2019 m. gegužės 16 d. specialisto išvados Nr. 50-(364)-IS1-342 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, rastas 2019 m. balandžio 18 d., įvykio vietos apžiūros metu dėl R. Č. sužalojimo Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo, yra paliktas liudytojo J. J. dešinės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 169). Iš 2019 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019 m. balandžio 18 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastas ir paimtas tuščias degtinės „Zelionaja marka“ butelis. Butelis yra pagamintas iÅ¡ skaidraus stiklo. Apatinėje butelio dalyje yra gamyklinis įlinkis. Ant butelio matyti spalvotos – žalios, baltos ir geltonos spalvos etiketės su kirilica užraÅ¡ais „Zelionaja marka vodka“. Kitoje butelio pusėje yra gamyklinis kirilica reljefinis užraÅ¡as „Zelionaja marka“. Å alia jo skaidrioje etiketėje yra lietuviÅ¡kai užraÅ¡yta „D. Z. marka, alk. 40 % tÅ«rio 0,5 l“, suraÅ¡yta sudėtis ir informacija apie gamintojÄ .

Ant butelio kakliuko yra žalios spalvos etikete su geltonu užraÅ¡u „Green mark russian vodka“. Vertikaliai butelio kakliukui, taip pat kakliuko žiedui ir geltonos spalvos metaliniam kamÅ¡teliui yra banderolė su užraÅ¡u „parduodama Lietuvoje“. ApžiÅ«rimas butelis yra iÅ¡teptas tamsios spalvos daktiloskopiniais milteliais. ApžiÅ«rėjus butelį, dugno įlinkyje matyti pavienės, netaisyklingos formos smulkÅ«s rudos spalvos taÅ¡kai, kurie panaÅ¡Å«s į kraujÄ . Dėmės nufotografuojamos, ant sterilaus vatos tamponėlio, suvilgyto steriliu vandeniu, paimtas biologinis ėminys, kuris supakuotas į vokÄ ir užraÅ¡yti paaiÅ¡kinamieji užraÅ¡ai.

Taip pat smulkus rudos spalvos taÅ¡kas, apie 1,5x3 mm pločio yra ant butelio Å¡ono, Å¡alia etiketės su rusiÅ¡ka kirilica „Zelionaja marka“. Dėmė nufotografuota, ant sterilaus vatos tamponėlio, suvilgyto steriliu vandeniu, paimtas biologinis ėminys, kuris supakuotas į vokÄ ir užraÅ¡yti paaiÅ¡kinamieji užraÅ¡ai (1 t., b. l. 173-178). IÅ¡ 2019 m. gegužės 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu S. M. parodė, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. (duomenys neskelbtini) g. daugiabutis yra 9 aukÅ¡tų, raudonų plytų pastatas.

S. M. parodė, kad iÅ¡ Å¡io daugiabučio 8 aukÅ¡to metė butelį, kuris nežino kur tiksliai nukrito – ar ant stogelio, ar ant pievos. Parodymų patikrinimo vietoje metu liftu pakilus į 8 aukÅ¡tÄ , S. M. parodė, kad gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io buto ji paėmė tuščiÄ butelį ir nunešė prie bendro naudojimo koridoriaus gale esančio lango. Ä®vykio metu langas buvo praviras. Langas darinėjasi horizontaliai į pastato iÅ¡orę (aukÅ¡tyn – žemyn). Pro buvusį atidaryto lango tarpÄ ji, galimai laikydama už butelio kakliuko, iÅ¡metė – paleido butelį.

Po to, kai paleido butelį, jokio garso lauke negirdėjo. PrieÅ¡ mesdama butelį, nežiÅ«rėjo ar kas nors yra pastato iÅ¡orėje apačioje, nes manė, kad ten niekada nieko nebÅ«na. BÅ«na ten nueina asmenys gamtinių reikalų atlikti. Ä®vykio dienÄ , prieÅ¡ sugyventiniui iÅ¡einant į darbÄ , atėjo J. J. paklausė ar nori iÅ¡gerti, ji palinkčiojo galvÄ . Sugyventinis ir J. išėjo kartu – sugyventinis į darbÄ , o J. grįžo su degtinės buteliu. TÄ pačiÄ dienÄ buvo atėjęs D. ir A., kurie gėrė alų.

Ji davė jiems 10 eurų. Pirmasis išėjo J., o po kiek laiko D. su A. Jiems išėjus, ji išėjo iÅ¡mesti butelio, kuris iÅ¡gertas prieÅ¡ tai mėtėsi ant žemės. Kiek tuo metu buvo valandų nežino (2 t., b. l. 19-21). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nagrinėjamu atveju ginčo dėl nukentėjusiojo R. Č. sužalojimo fakto nekyla, taip pat nekyla ginčo ir dėl jį sužalojusio asmens – byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Č. sveikatÄ sunkiai sutrikdė bÅ«tent S. M..

Kaltinamoji taip pat pripažįsta, kad ji pro langÄ iÅ¡metė stiklinį butelį ir Å¡is butelis krisdamas sužalojo nukentėjusįjį. Tačiau Å¡iuo atveju yra svarbu nustatyti tai, ar kaltinime nurodyti S. M. veiksmai buvo padaryti veikiant tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltinamoji S. M. neigia savo tyčiÄ ir tvirtina, kad jos įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Tuo tarpu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ , tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai sunkus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui padaromas veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Toks nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ ir tokių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Netiesioginės tyčios atveju kaltininkas irgi supranta, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ , tokių padarinių nors ir nenori ir nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio dienÄ pas S. M. į namus atėjo J. J. ir atsinešė 0,5 l talpos stiklinį butelį degtinės „Zelionaja Marka“. Kaltinamoji su minėtu asmeniu kartu iÅ¡gėrė degtinę. IÅ¡gėręs degtinę J. J. išėjo ir tuščiÄ degtinės butelį paliko pas kaltinamÄ jÄ .

J. J. išėjus, kaip nurodė pati S. M., nenorėdama, kad grįžęs sugyventinis rastų butelį ir priekaiÅ¡tautų jai dėl alkoholio vartojimo, iÅ¡gertÄ degtinės butelį iÅ¡metė pro namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., bendrojo naudojimo koridoriaus langÄ , kuris yra 8 aukÅ¡te. Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad mesdama butelį pro langÄ nepažiÅ«rėjo, ar kas nors yra apačioje, be to, ten yra stogelis, todėl nebÅ«tų mačiusi. Toje vietoje galima praeiti, neužtverta, bet ten žmonėms nėra kÄ veikti ir negalvojo, kad ten kas nors gali bÅ«ti.

Ten niekada žmonių nebÅ«davo, todėl ir iÅ¡metė butelį, bet neįsitikino, kad tikrai nieko nėra. Butelio pro savo buto langÄ nemetė, nes po buto langais yra odontologijos klinika, o butelio išėjo iÅ¡mesti pro koridoriaus langÄ , nes galvojo, kad toje vietoje po langu tikrai nieko nebus. Å ie kaltinamosios S. M. parodymai patvirtina, kad ji prieÅ¡ iÅ¡mesdama stiklinį degtinės butelį pro langÄ suprato, jog tokie jos veiksmai gali bÅ«ti pavojingi ir sužaloti apačioje esančius asmenis, tačiau kaltinamosios veika negali bÅ«ti vertinama kaip padaryta veikiant netiesiogine tyčia, kadangi, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, esant netiesioginei tyčiai kaltininkas nemÄ sto, kaip iÅ¡vengti galimų pavojingų padarinių, todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų iÅ¡vengti padarinių.

Kaltininkas nesitiki iÅ¡vengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Teismo vertinimu, kaltinamosios S. M. veiksmai buvo įvykdyti esant nusikalstamam pasitikėjimui. Nors įstatyme, apibÅ«dinant nusikalstamÄ pasitikėjimÄ kaltininko psichinis santykis su daroma veika nėra atskleistas, tačiau iÅ¡ teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, jog kaltininkas suvokia, kad veikia rizikingai, nes paprastai pažeidžia kokias nors taisykles, instrukcijas ir pan., kurių privalo laikytis ir kartu numato tokiÄ savo elgesio abstrakčiÄ pavojingų padarinių atsiradimo galimybę.

Tai suvokdamas kaltininkas vertina savo veikimo (neveikimo) pavojingumÄ , supranta, kad toks jo elgesys apskritai gali sukelti BK numatytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Atskirais atvejais, kaltininko įsitikinimu, aplinkybių, padėsiančių iÅ¡vengti pavojingų padarinių, gali bÅ«ti ne viena, o kelios, tačiau kiekviena iÅ¡ jų yra konkrečiai suvokiama kaip reali ir galinti užkirsti keliÄ padariniams atsirasti.

Taigi nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebÅ«tų. Jis ne Å¡iaip tikisi sėkmės, kad galbÅ«t padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobÅ«dį, situacijÄ , kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios bÅ«tent jo sukurtoje situacijoje užkirs keliÄ pavojingiems padariniams. Kaltininko įsitikinimas, kad jo veika, esant tokioms aplinkybėms nesukels pavojingų padarinių, nulemia jo sprendimÄ vykdyti veikÄ .

Tačiau kaltininkas aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertina neteisingai, lengvabÅ«diÅ¡kai ar pervertina, nes jos neužkerta kelio pavojingiems padariniams. Vadinasi, esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas savo veikos pavojingumÄ suvokia abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, kitomis aplinkybėmis galėtų bÅ«ti laikoma pavojinga, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju manoma, kad padariniai nekils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

Toks teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka nagrinėjamÄ situacijÄ . Kaltinamoji S. M., kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, galimų pavojingų padarinių siekė iÅ¡vengti – ji teisme aiÅ¡kiai nurodė, kad pro savo buto, kuriame gyvena, langÄ butelio nemetė, nes apačioje yra odontologijos klinika ir galėjo bÅ«ti žmonių, o po koridoriaus langais, kaltinamosios teigimu, nors ten ir atvira vieta, žmonėms nėra kÄ veikti, todėl galvojo, kad toje vietoje po langu tikrai nieko nebus. Taigi bÅ«dama tikra, kad po bendrojo naudojimo koridoriaus langais žmonių nebus, S. M. priėmė sprendimÄ tuščiÄ butelį iÅ¡mesti bÅ«tent pro tÄ langÄ , o ne pro savo kambario langÄ , po kuriuo dažnai vaikÅ¡to žmonės, kas rodo, kad kaltinamoji savo veikos pavojingumÄ suvokė abstrakčiai, t. y. butelio iÅ¡metimas pro langÄ , jos vertinimu, kitomis aplinkybėmis, t. y. jį metant pro savo kambario langÄ , galėtų bÅ«ti laikoma pavojingas, nes krentantis butelis gali sužaloti apačioje esantį žmogų, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju manė, kad minėti padariniai metant butelį pro bendrojo koridoriaus langÄ nekils.

Netikėti tokiais kaltinamosios parodymais nėra jokio pagrindo, nes iš byloje esančios vietos fotonuotraukos (1 t., b. l.

48) matyti, kad po (duomenys neskelbtini) g. namo bendrojo naudojimo koridoriaus langais yra žalios vejos plotas. Å is žalios vejos plotas nėra tvarkingas ir jame yra paliktų stambių betoninių statybinių atliekų. Be to, iÅ¡ vienos pusės yra tvora, todėl einant palei namÄ po koridoriaus langais niekur nueiti negalima, o iÅ¡ kitos pusės eina Å¡aligatvis, grįstas betoninėmis plytelėmis. IÅ¡ Å¡ios fotonuotraukos akivaizdu, kad toje vietoje, t. y. po bendrojo naudojimo koridoriaus langais, kaip ir paminėjo kaltinamoji, žmonėms iÅ¡ esmės nėra kÄ veikti, ir ten nebent atsitiktinai gali atsidurti vienas kitas asmuo, kaip kad ir nutiko nagrinėjamu atveju.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios S. M. veiksmai turi bÅ«ti vertinimai ne kaip tyčiniai, o kaip neatsargÅ«s, padaryti esant nusikalstamam pasitikėjimui, todėl jai inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį, pakeičiant kaltinimo formuluotę. Kaltinamosios atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veikÄ Ä¯vykdė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2360,67 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam R. Č. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 118-121). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes žala padaryta kaltinamosios tiesioginiais kaltais veiksmais, iš S. M.

V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 2360,67 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiÅ¡kęs 2800 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 59-61). Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. Č. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 100-113), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti 500 Eur neturtinės žalos bei 541,77 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro 246,77 Eur dydžio iÅ¡laidos vaistams bei 295 Eur iÅ¡laidos dantų protezui atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo iÅ¡laidos yra realios, bÅ«tinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

IÅ¡ nukentėjusiojo R. Č. pateikto Gydymo plano Nr. 002804 matyti, kad įvykio metu sulaužyto dantų protezo atstatymo preliminari kaina yra 295 Eur, t. y. 235 Eur už plokÅ¡telę su metaliniais kabliukais, 30 Eur už individualų Å¡aukÅ¡tÄ ir 30 Eur už 3 vnt. alginatinių atspaudų (2 t., b. l. 11). Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos, kadangi nukentėjusiajam su sugadintu dantų protezu yra sunku kramtyti maistÄ , jis nuolat dėl to jaučia diskomfortÄ . Be to, teismo vertinimu, gydymo plane apskaičiuotos iÅ¡laidos yra realios ir protingos.

Tuo tarpu nukentėjusiojo prašoma priteisti 246,77 Eur suma už vaistus yra pagrįsta tik iš dalies. Iš teismui pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad juose yra užfiksuotas ne tik vaistų pirkimas, bet ir kitos išlaidos, neturinčios nieko bendro su nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymu. Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo kvito matyti, kad jame nėra nei vieno medikamento, skirto nukentėjusiojo patirtam sužalojimui gydyti (2 t., b. l. 101), taip pat nei vieno tokio medikamento nėra ir 2019 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. bei 2019 m. rugpjūčio 11 d. kvituose (2 t., b. l. 102-103, 109).

Tuo tarpu visuose kituose kvituose užfiksuota, kad buvo perkami specialūs vaistai, kurių bendra suma yra 83,31 Eur (2 t., 104-108). Teismo vertinimu, minėta 83,31 Eur suma yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai priteisti sulaužyto dantų protezo atstatymo būsimas 295 Eur dydžio išlaidas, 10 Eur dydžio išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo konsultavimu ir gydymo plano sudarymu (2 t., b. l. 110), bei 83,31 Eur išlaidas medikamentams įsigyti, iš viso 388,31 Eur.

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusysis R. Č. iÅ¡ kaltinamosios S. M. taip pat praÅ¡o priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmÄ , nes ligoninėje buvo nustatytas kaukolės lūžis. Buvo atliktos dvi galvos operacijos, po to gydėsi vaistais. Penkis mėnesius po įvykio jautėsi labai prastai, o gydosi iki Å¡iol.

Gydymas bus tęsiamas visus metus. Iki įvykio jautėsi puikiai, sportavo, bėgiojo krosus, dviračiu važinėjo. Dabar greitai pavargsta, pasilenkti negali, svaigsta galva. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam R. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo atliktos dvi operacijos, gydymas yra tęsiamas iki šiol. Be to, nukentėjusiojo galvoje vis dar yra hematoma, kuri neramina gydytojus ir vis dar yra sprendžiamas klausimas, ar nereikės papildomos galvos operacijos. Po įvykio, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jam penkis mėnesius buvo labai bloga, iki šiol svaigsta galva, galvoje vis dar yra išlikęs kaukolės pažeidimas (įdubimas), kurį pašalinti galima tik plastinės operacijos metu.

Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir dėl to jo patirtus bei iki šiol patiriamus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nukentėjusiojo R. Č. naudai iš kaltinamosios S. M. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamosios asmenybę, kitas . Kaltinamoji S. M. įvykdė neatsargų baigtÄ nusikaltimÄ . Kaltinamoji savo kaltę dėl Å¡io neatsargaus nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, yra neteista (2 t., b. l. 48-49), praeityje vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 46-47), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota (2 t., b. l. 40-41), jai nustatytas tik 35 procentų darbingumas (2 t., b. l. 42), į psichikos sveikatos centro apskaitÄ neįraÅ¡yta, priklausomybės ligų kabinete neregistruota (2 t., b. l. 45).

Atsižvelgdamas į Å¡ias iÅ¡dėstytas kaltinamÄ jÄ charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į atsakomybę sunkiančiÄ aplinkybę, į tai, kad kaltinamoji yra neįgali ir serga onkologine liga ir jai reikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad siekiant neužkirsti kelio tolesniam gydymui kaltinamajai S. M. tikslinga skirti ne įstatyme numatytÄ Å¡velnesnę areÅ¡to bausmę, o laisvės atėmimÄ , kurio trukmė nustatytina mažesnė nei Å¡ios bausmės vidurkis, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant bei skiriant atitinkamus įpareigojimus.

Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasas grÄ Å¾intinas kaltinamajai. Daiktai – paketas su dviem biologiniais ėminiais nuo butelio ir dėžė su tuščiu stikliniu buteliu, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje (kvitas Nr. 0005314) (1 t., b. l. 179-180), sunaikintini kaip menkaverčiai. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ kaltinamosios S. M. iÅ¡ieÅ¡kotinos 15,20 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : S. M. pripažinti kalta pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir skirti jai laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ S. M. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 2360,67 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 67 ct) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo R. Č. civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iÅ¡ dalies iÅ¡ S. M.

R. Č. naudai priteisiant 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 388,31 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 31 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir pasÄ grÄ Å¾inti S. M.. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. M. 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) proceso iÅ¡laidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė