2020-02-19 Nr. AB-3629-3-64-3-00952-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-429-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00952-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (S. S.) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 8 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 17 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d. atliko Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtą nuobaudą. Drausmės izoliatoriaus kameroje pamatė daug pažeidimų: jautėsi šaltis, buvo ne geležinė lova, o senoviški narai, kur negalėjo normaliai išsimiegoti, nebuvo radijo taško, nenešė laikraščių. Kameroje rozetės nebuvo, todėl negalėjo naudotis elektrine barzdaskute, pakrauti elektrinį dantų šepetėlį, nebuvo ventiliacijos. Kvadratūra netinkama, todėl reikėjo stovėti arba sėdėti, dėl esančių grotų negalėjo atidaryti lango. Pareiškėjo nuomone, tai ne nuobaudos atlikimas, o kankinimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. buvo laikomas DI-2 (drausmės izoliatoriuje), o nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d. – D3. Pažymėjo, kad drausmes izoliatoriaus kameros yra vienvietės, todėl pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m, o drausmės izoliatoriuje Nr. 3 – 6,66 kv. m. Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra: prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris 2016 m. lapkričio mėn. atitvertas sienele, tiekiamas šaltas vanduo. 2016 m. lapkričio mėn. DI-2 ir DI-3 atlikta sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir sumontavimas. Iš Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos plano 2016–2017 m. matyti, kad drausmės izoliatoriaus kameros valomos 1 kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas: vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus.

5. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių TI buvo pastatytas ir įrengtas iki higienos reikalavimo teisės aktų įsigaliojimo, todėl jam galioja tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais remonto darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl šviesos ar oro trūkumo bei drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

6. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, o pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 38 straipsnio 2 dalį drausmės izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien 1 val., o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – 2 val. pasivaikščioti. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į administraciją su prašymu gauti spaudą ar būti nuvestam į biblioteką, tačiau įstaigoje tokių prašymų iš pareiškėjo negauta. Kartu atsakovas pažymėjo, kad VšĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas galinimo sąlygas buvo pažeista.

8. Teismas, remdamasis pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr. 2, kurio plotas 6,56 kv. m, nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. ir drausmės izoliatoriuje Nr. 3, kurio plotas 6,66 kv. m, nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. Taip pat jis buvo laikoma gyvenamojoje patalpoje Nr. 26, kurios plotas 16,96 kv. m (laikomi 1–4 asmenys). Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, jog pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

9. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo patvirtinimo“ patvirtintas taisykles (toliau – ir Taisyklės) drausmės izoliatoriaus kamerose turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtintas prie grindų, metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu. Taigi, pagal paminėtas taisykles, nėra numatyta, kad drausmės izoliatoriuje būtų įrengiama elektros rozetė, todėl pareiškėjo argumentą, kad negalėjo naudotis elektrine barzdaskute, pakrauti elektrinį dantų šepetėlį, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-139 (patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d.) nustatyta, kad oro santykinės drėgmės dydis drausmės izoliatoriuje Nr. 3 atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, tačiau drausmės izoliatoriuje Nr. 3 oro temperatūra žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentas dėl šalčio drausmės izoliatoriuje vertintinas pareiškėjo naudai, nes yra reali tikimybė, jog pareiškėjo buvimo drausmės izoliatoriuje metu oro temperatūra buvo žemesnė nei reglamentuoja teisės aktai. Be to, pareiškėjas, atlikęs nuobaudą drausmės izoliatoriuje, 2018 m. kovo 12 d. pateikė du skundus Šiaulių TI administracijai: vieną dėl vidaus radijo taško (b. l. 27), kitą – dėl per žemos temperatūros ir netvarkingų langų (b. l. 30), į kuriuos pareiškėjui buvo atsakyta (b. l. 26, 29).

11. Kitus pareiškėjo teiginius dėl netinkamo tragiško tualeto, netinkamų lovų, ventiliacijos nebuvimo teismas atmetė kaip nedetalizuotus ir nekonkrečius.

12. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir mąstą (per žema temperatūra), sprendė, jog pažeidimo pripažinimas yra laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 13. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Skaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotą, būtina išskaičiuoti sanitarinio mazgo bei baldų užimamą plotą.

13.2. Pagal EŽTT praktiką sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m pertvara nėra laikomas tinkamu atskyrimu ir neužtikrina asmens privatumo.

13.3. Kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, nes per languose esančias grotas negalima jų atsidaryti.

13.4. Iš lauko uždėtas metalinis tinklas, todėl į kamerą nepatenka natūrali šviesa.

13.5. Kamerose nebuvo radijo taško, todėl pareiškėjas jautėsi atskiras nuo pasaulio žinių ir naujienų. Pažymi, kad kitose įkalinimo įstaigose radijo stotelės yra.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

15. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nenurodė, jog turėtų būti išskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, tačiau net iš jį išskaičiavus, pareiškėjui tekęs plotas vis tiek būtų didesnis nei 3,6 kv. m.

16. Atsakovas pareiškėjo pretenzijas dėl atskyrimo nuo išorinio pasaulio bei žinių taško nebuvimo drausmės izoliatoriuje laiko nepagrįstomis, nes įmonė, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo. Be to, Taisyklės nenumato radijo taško įrengimo kamerose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 17 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, nustatęs, kad drausmės izoliatoriuje Nr. 3 buvo žemesnė oro temperatūra nei to reikalauja teisės aktai, pripažino pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas pažeidimą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, būtina išskaičiuoti sanitarinio mazgo bei baldų užimamą plotą. Be to, pagal EŽTT praktiką sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m pertvara nėra laikomas tinkamu atskirumu ir neužtikrina asmens privatumo. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas bei apšvietimas. Kamerose nebuvo radijo taško, todėl pareiškėjas jautėsi atskiras nuo pasaulio žinių ir naujienų. Pažymi, kad kitose įkalinimo įstaigose radijo stotelės yra.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui (t. y. sanitarinio mazgo atskyrimo ir privatumo neužtikrinimo). Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas šių aplinkybių nebuvo nurodęs, prašomos priteisti neturtinės žalos iš jų nekildino. Šie nauji apeliacinio skundo argumentai ir su jais siejamas reikalavimas nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas, todėl minėti nauji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisakys tik dėl tų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kurie susiję su pareiškėjui tekusiu kameros plotu ir kamerų būkle.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių TI veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.

Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 17 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d. kamerose teko 4,24–16,96 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. buvo užtikrinta daugiau ploto, nei nustato nacionalinės teisės aktai. Net kameroje esant baldams, pareiškėjui buvo užtikrinta judėjimo laisvė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nebuvo pažeista minimali teisės aktais nustatyta kameros ploto norma.

25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su patalpų vėdinimu, pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl grotų ant langų vėdinimas per langus praktiškai buvo neįmanomas, jokių tokią aplinkybę, kurios skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, dėl ko nėra pagrindo minėtą teismo išvadą manyti esant nepagrįsta.

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su radijo taško įrengimu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiais klausimais pakankamai pasisakė, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų iš naujo nekartoja.

27. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

28. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

29. Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytų ir teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuota, jog buvo žema oro temperatūra), taip pat nesant pagrindo manyti, jog dėl nustatyto pažeidimo objektyviai galėtų atsirasti pareiškėjo nurodomos pasekmės, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos pinigais, yra teisinga ir pakankama satisfakcija, yra pagrįstas.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Stasys Gagys