2025-02-19 Nr. AB-3083-4-45-3-00496-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1553-525/2025

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00496-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. Y. (Y. Y.),

jo atstovui advokatui Artūrui Gutauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. (Y. Y.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. (Y. Y.) sulaikymo persvarstymo ir paskirto sulaikymo termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. (Y. Y.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo klausimą, pasikeitus Užsieniečio teisiniais padėčiai, ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimu Užsieniečiui taikytą sulaikymą; Centras taip pat pateikė teismui teikimą, prašydamas pratęsti Užsieniečiui pritaikytą sulaikymo terminą iki 2025 m. balandžio 24 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

2. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi Centro teikimai buvo sujungti į vieną administracinio nusižengimo bylą Nr. A20.-2-405/2025.

3. Centras teikimuose nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimu buvo sulaikytas ne ilgiau nei 48 val. Užsieniečio pase yra žyma apie Čekijos Respublikos išduotą vizą, galiojančią nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. sausio 25 d. Šengeno informacinėje sistemoje buvo rasta duomenų apie Vokietijoje paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo, nes jis buvo nuteistas už neteisėtą migrantų gabenimą ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po kurios buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Nustatant Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo pripažintas kaltu, pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką – vagystę. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie vieną Užsieniečio atliktą administracinį nusižengimą.

4. Centro teigimu, Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas Lietuvoje ir Vokietijoje. Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, jis nesilaiko migracijos įstatymų, t. y. Užsienietis neišvyko iš Šengeno teritorijos iki teisėto buvimo pabaigos, o keliavo į kitas Šengeno valstybes, kirsdamas vidines valstybių narių sienas; VSAT pareigūnai atlieka procesinius veiksmus dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį. Centro vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais nustatant jo teisinę padėti Lietuvoje, kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimų, todėl netaikus jam sulaikymo, Užsienietis gali pasislėpti ir sukelti nelegalios migracijos grėsmę.

5. Centras nurodė, kad Užsienietis po jo sulaikymo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimu pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas. Centras prašė pakartotinai svarstyti sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo VSAT ir palikti galioti Užsieniečiui paskirtą sulaikymą. Taip pat Centras prašė pratęsti Užsieniečiui taikytą sulaikymo terminą iki 2025 m. balandžio 24 d., t. y. iki kol bus nustatyta atsakinga valstybė už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ar bus priimti ir įvykdytas sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo.

6. Užsienietis ir jo atsakovas prašė teikimų netenkinti, Užsieniečio nesulaikyti ir skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis ir jo atstovas prašė atsižvelgti į aplinkybes, kad Užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; Užsienietis yra jauno amžiaus ir nesupranta visų vykdomų procedūrų, Užsienietis nežinojo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje buvo neteisėtai; Užsienietis pripažino praeityje padaręs klaidų, už kurias buvo nubaustas, dabar jis yra pasirengęs laikytis visų Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų, bendradarbiauti su valstybės institucijų atstovais.

7. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė atsiliepimą į teikimus, kuriame nurodė, kad dėl Užsieniečio Vokietija yra paskelbusi įspėjimą į SIS, nes jis (Užsienietis) buvo nuteistas už neteisėtą migrantų gabenimą; Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas dėl vagystės; Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Užsieniečio sulaikymo tikslai, nes yra tikimybę, kad, neapribojus Užsieniečio laisvės judėti, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ir atlikti veiksmus, nustatant atsakingą valstybę už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

II. 8. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. sausio 24 d. sprendimu tenkino Centro teikimus, t. y. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2025 m. balandžio 24 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

9. Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimu, nustačius sulaikymo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktuose, Užsienietis buvo sulaikytas VSAT iki 2025 m. sausio 24 d., bet ne ilgiau nei jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kurį Užsienietis apskundė teismui; teismas Užsieniečio skundą priėmė nagrinėti ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo vykdymą. Užsienietis 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė prašymą suteikti prieglobstį ir nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nes Užsieniečiui vizą buvo išdavusi Čekijos Respublika.

10. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar neišnagrinėtas – nustatoma valstybė, atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, todėl kol nepriimtas sprendimas prieglobsčio byloje negalima daryti išvados, kad aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas Užsieniečio prieglobsčio prašymas.

11. Teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, tačiau iki vizos galiojimo termino pabaigos neišvyko ir pasibaigus vizos galiojimui neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo ir gyveno iki kol buvo sulaikytas. Vokietijos Federacinė Respublika Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbusi perspėjimą apie draudimą atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi, nes Užsienietis buvo nuteistas už neteisėtą migrantų gabenimą ir jo buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas ir buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį. Taip pat Užsienietis Lietuvos Respublikoje pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

12. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas nustatyti valstybę, atsakingą už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, todėl yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktuose.

13. Teismas vertino, kad įstatyme nustatyti tikslai – netrukdomas valstybės, atsakingos už Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas, gali būti pasiekti tik sulaikius Užsienietį VSAT, ir nėra galimybės švelnesnėmis priemonėmis pasiekti Įstatyme numatytų tikslų, nes, suteikus Užsieniečiui judėjimo laisvę be apribojimų ar ją apribojus tik iš dalies, išliktų pagrįsta rizika, kad Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir (ar) pasislėpti, tuo ne tik trukdydamas kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus, bet ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

14. Teismas, nenustatęs pagrindo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT, ir, nesant nustatytai valstybei, atsakingai už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, teismas pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2025 m. balandžio 24 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

III. 15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimą ir Centro teikimus atmesti bei paskirti jam (Užsieniečiui) alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (periodinį atvykimą į Migracijos departamentą arba VSAT, ar pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą).

16. Užsienietis nurodo, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė yra nustatyta, o VSAT turi paėmusi Užsieniečio pasą. Užsienietis laikosi apgyvendinimo vietoje galiojančių taisyklių ir jų nepažeidinėja, prireikus visuomet bendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Dėl Užsieniečio Lietuvos Respublikoje jau vyko kitas teisinis procesas – Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas už pasikėsinimą įvykdyti smulkią vagystę. Viso teisinio proceso metu Užsieniečiui buvo taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas, ir Užsienietis nė vienos kardomosios priemonės nepažeidė. Užsieniečiui 2024 m. spalio 24 d. atvykus į policijos komisariatą atsiimti savo paso (pasibaigus minėtam baudžiamajam procesui ir panaikinus kardomąsias priemones), Užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų (ir laikomas sulaikytas iki šiol).

17. Užsienietis pažymi, kad jis į Europos Sąjungą atvyko po 2022 m. vasario 24 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ jam turėtų būti suteikiama laikinoji apsauga. Užsienietis 2024 m. lapkričio 10 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, tačiau VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 60 mėnesių. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-5127-872/2025 atmetė Užsieniečio skundą dėl minėto VSAT sprendimo panaikinimo, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

18. Užsienietis teigia, kad Lietuvos Respublikos institucijoms atsisakius nagrinėti jo prašymą dėl laikinos apsaugos suteikimo, Užsienietis 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Čekijos Respublikoje. Užsienietis 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir Lietuvos institucijoms. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, tačiau jokių duomenų apie tolesnį prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą Užsienietis neturi.

19. Užsieniečio vertinimu, jo judėjimo laisvės apribojimas nėra reikalingas, siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje, nes Užsienietis jau buvo apklaustas ir aiškiai išdėstė savo prieglobsčio prašymo motyvus, suteikė visą reikalingą informaciją ir toliau bendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais. Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, pragyvenimui reikalingų lėšų jam suteikia tėvai. Užsienietis sutinka, kad jam būtų skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė. Užsieniečio manymu, galutiniam sprendimui prieglobsčio procedūroje priimti ir jį įvykdyti visiškai pakanka taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – periodinį atvykimą į Migracijos departamentą arba VSAT, ar pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

20. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Centras, aptaręs bylai aktualias faktines aplinkybes, pažymi, kad Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia vertinimo dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei bei nesumažina jo kaltės ar atsakomybės už įvykdytas veikas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje.

22. Centro teigimu, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; šiai dienai valstybė dar nėra nustatyta.

23. Centro vertinimu, Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų. Atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, galima daryti išvadą, jog Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą riziką jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus jo judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog prieglobsčio byloje nėra priimtas ir įgyvendintas sprendimas, taip pat tai, jog Užsienietis yra pavojingas viešajai tvarkai, nėra pagrindo netaikyti jam sulaikymo.

24. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Migracijos departamentas nurodo, kad jis 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 24S282500 priėmė Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ir šiuo metu yra nustatinėjama atsakinga valstybės už minėto prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamento vertinimu, Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Byloje nustatytos aplinkybės apie Užsieniečio neteisėtą buvimą Šengeno erdvėje, apie padarytas nusikalstamas veikas Vokietijoje ir Lietuvoje, aplinkybė apie Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei neigiamai charakterizuoja Užsienietį, o jo veiksmais rodo, kad jis nėra linkęs laikytis teisės aktų, todėl yra didelė tikimybė, jog Užsienietis, nebūdamas sulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo, gali pasislėpti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiektas sulaikymo tikslai, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, neapribojus jo laisvės judėti, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu gali sutrukdyti VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymą ir Migracijos departamento veiksmus, nustatant atsakingą valstybę už jo prieglobsčio prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimas sulaikyti Užsienietį ir pratęstas Užsieniečio sulaikymo terminas iki 2025 m. balandžio 24 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui (t. y. Užsieniečiui pateikus prieglobsčio prašymą ir įgijus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą) išliko jo (Užsieniečio) sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra didelė tikimybė, jog Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės šalį pagal VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas nustatyti valstybę, atsakingą už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, arba išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, todėl Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis, nei sulaikymas, priemonėmis.

28. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad jo judėjimo laisvės apribojimas nėra reikalingas, siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje, nes Užsienietis jau buvo apklaustas ir aiškiai išdėstė savo prieglobsčio prašymo motyvus, suteikė visą reikalingą informaciją ir toliau bendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais; Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, pragyvenimui reikalingų lėšų jam suteikia tėvai, todėl Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis, priemonėmis.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

30. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

31. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

32. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį, kaip prieglobsčio prašytoją, pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, tačiau iki vizos galiojimo termino pabaigos neišvyko ir pasibaigus vizos galiojimui neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo ir gyveno iki kol buvo sulaikytas. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimu jis buvo sulaikytas ir VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Užsienietis, prieš pateikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Čekijos Respublikoje, todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl valstybės, atsakingos už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje Užsienietis buvo nuteistas už neteisėtą migrantų gabenimą ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po kurios Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbtas perspėjimas apie draudimą atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi, Užsienietis buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Taip pat Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką – vagystę).

33. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Užsienietis, pateikdamas prieglobsčio prašymus dviem skirtingoms valstybėms, esant priimtam sprendimui dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti, piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, taip pat Užsienietis dėl padarytų nusikalstamų veikų kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl siekiant priimti sprendimą prieglobsčio byloje ir nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, dėl to nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktuose. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, todėl, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas atlikti su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu susijusias procedūras (nustatyti už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę).

34. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

35. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

36. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėju atveju yra pagrindas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymi, kad, atsižvelgiant į ankstesnį Užsieniečio elgesį (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai iš Vokietijos, kurioje buvo nuteistas, todėl į Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas apie draudimą atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi; Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei; atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką; Užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų po baudžiamojo įsakymo priėmimo; po sulaikymo Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą dviejuose Europos Sąjungos valstybėse, todėl šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl atsakingos valstybės už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą), yra pagrindas spręsti, kad taikant alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes Užsienietis, suteiktus jam galimybę laisvai judėti, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas atlikti procedūras jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procese (nustatyti už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę).

37. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad sulaikymas šiuo atveju yra objektyviai reikalingas ir proporcingas, o taikius alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. (Y. Y.) apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Veslava Ruskan

Egidijus Šileikis