2015-12-08 Nr. AB-24046-3-64-3-02693-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1976-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02693-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–3), kurį patikslino (b. l. 21–22), į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Šiaulių skyrius) 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (10.2) S-37097 „Dėl netekto darbingumo pensijos“, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8493 „Dėl 2014 m. rugsėjo 12 d. skundo“ ir įpareigoti atsakovą išmokėti jam invalidumo pensiją (išmoką) nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 17 d.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2001 m. serga (duomenys neskelbtini), ši liga įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintą Sunkių ligų sąrašą. Nuo 2014 m. birželio 17 d. jam nustatytas neįgalumas. 2014 m. rugpjūčio 1 d. jis kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) su prašymu mokėti jam invalidumo (neįgalumo) pensiją, šį jo prašymą Socialinės paramos skyrius persiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius). 2014 m. rugpjūčio 1 d. jis taip pat kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu paskirti minimalią neįgalumo pensiją. VSDFV Klaipėdos skyrius persiuntė jo prašymą ir pridėtus dokumentus VSDFV Šiaulių skyriui, iš kurio gavo atsakymą, kad jis nepateikė jokių dokumentų apie darbo stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas, tačiau jis prašė, kad jam būtų paskirta neįgalumo (invalidumo) pensijos išmoka pagal ligos, sveikatos ir neįgalumo kriterijus, o ne pagal darbo stažą ir draudimą. Pagal savo ligą ir sveikatos būklę jis yra apdraustas nuo 2001 m. ir turi 100 procentų bazinį draudimą. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą apskundė VSDFV, tačiau ši jo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutiko su priimtais sprendimais ir teigė, kad neįgalumo (invalidumo) pensija turi priklausyti žmogui, jeigu jis yra neįgalus ir gydomas vaistais.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 29–31) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl invalidumo pensijos ar jam priklausančios išmokos skyrimo ir pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) 2014 m. liepos 23 d. išduotą darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0835601, kuria jam nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, kartu pateikė kitus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus papildomus dokumentus bei pažymą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kurioje nurodyta, kad jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje nedirbo ir pajamų negavo. Šis jo prašymas bei pateikti dokumentai buvo persiųsti VSDFV Šiaulių skyriui pagal paties pareiškėjo prašymą. Duomenų bazėje (formuojami nuo 1994 m. sausio 1 d.) buvo patikrinti pareiškėjo duomenys ir nustatyta, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu visai neturėjo draudžiamųjų pajamų, o iki 1994 m. sausio 1 d. jo duomenys VSDFV Šiaulių skyriui nėra pateikti. VSDFV Šiaulių skyrius 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (10.2) S-37097 išsamiai paaiškino pareiškėjui, jog kreipiantis dėl pensijos skyrimo privaloma pateikti visus Nuostatų 55–99 punktuose nurodytus dokumentus, būtinus tam tikros rūšies pensijai skirti, t. y. dokumentus apie 1984 m. sausio 1 d.–1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas, dokumentus, įrodančius iki 1994 m. sausio 1 d.

įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kartu buvo išsamiai paaiškinta, kas pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnį sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kokiais dokumentais įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai. Taip pat pareiškėjui buvo nurodyta, kad pagal Nuostatų 4 priede nustatytą minimalų valstybinio socialinio draudimo stažą, atsižvelgiant į jo amžių, reikalingas 10 metų minimalus pensijų draudimo stažas. Kadangi pareiškėjas visai neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų, t. y. nebuvo įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, jo atžvilgiu nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl prašomos netekto darbingumo pensijos mokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 43–44, 45–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindė remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 59–63) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus ir VSDFV priimtų sprendimų, kuriais atsisakyta paskirti pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo tokią pensiją paskirti ir išmokėti.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1, 2 dalimis, 31 straipsniu, 40 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 47, 57 punktais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl invalidumo pensijos ar jam priklausančios išmokos skyrimo ir pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014 m. liepos 23 d. išduotą darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0835601, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 16 d. nustatytas 50 procentų netektas darbingumas dėl ligos arba būklės; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. SS-2154 „Dėl V.

M. darbingumo lygio“, kuriuo nuspręsta keisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014 m. birželio 18 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2331 priimtą sprendimą ir nustatyti asmeniui 50 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 16 d.; 2014 m. liepos 23 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-486, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo darbingumo lygis yra 50 procentų; Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. liepos 9 d. pažymą Nr. 17101-1555, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje nedirbo ir pajamų negavo. Šis pareiškėjo prašymas ir pateikti dokumentai 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo persiųsti VSDFV Šiaulių skyriui. Pareiškėjo duomenys buvo patikrinti duomenų bazėje ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų. VSDFV Šiaulių skyrius 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (10.2) S-37097 pareiškėjui atsakė, kad skirti jam netekto darbingumo pensijos negali, nes jis nepateikė jokių dokumentų apie darbo stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas, paaiškino, kokiu įstatymu ir kokiu įstatymą įgyvendinančiu aktu vadovaujantis skiriamos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo pensijos, informavo pareiškėją, jog kreipiantis dėl pensijos skyrimo privaloma pateikti visus Nuostatų 55–99 punktuose nurodytus dokumentus, būtinus tam tikros rūšies pensijai skirti, t. y. dokumentus apie 1984 m. sausio 1 d.–1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), dokumentus, įrodančius iki 1994 m. sausio 1 d.

įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nurodė, kas šį stažą sudaro ir kas jam prilyginama, kokiais dokumentais įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai. Šį VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą pareiškėjas skundė VSDFV, kuri 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-8493 atsakė pareiškėjui, kad valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi asmenys, jei jie dėl pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną yra įgiję Nuostatų 4 priede nustatytą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, pagal pareiškėjo amžių netekto darbingumo pensijai paskirti reikia įrodyti 10 metų minimalų pensijų draudimo stažą, nurodė, kad pareiškėjas, 2014 m. rugpjūčio 28 d. kreipdamasis į VSDFV Šiaulių skyrių dėl pensijos paskyrimo, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių įgytą stažą, todėl šis skyrius neturėjo pagrindo skirti jam netekto darbingumo pensiją.

Teismas, išsamiai įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pripažinimo iš dalies darbingu dienos nedirbo ir neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų, ir neturėdamas duomenų bei dokumentų, įrodančių pareiškėjo iki 1994 m. sausio 1 d. turėtas pajamas, prilyginamas asmens draudžiamosioms pajamoms (Nuostatų 57.3 p.), ir pareiškėjo iki 1994 m. sausio 1 d. įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (Nuostatų 57.2 p.), pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui netekto darbingumo pensiją. Pripažinimas nedarbingu ar iš dalies darbingu yra tik viena iš sąlygų, suteikiančių asmeniui teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Tam, kad tokia pensija būtų paskirta, pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną asmuo turi turėti ir minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kuris šiuo atveju pagal Nuostatų 4 priedą būtų 10 metų (pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), kreipimosi dėl netekto darbingumo pensijos dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Pareiškėjas kartu su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją nepateikė Nuostatų 57 punkte nurodytų dokumentų, todėl atsakovas 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (10.2) S-37097 pagrįstai atsakė pareiškėjui, kad negali skirti netekto darbingumo pensijos. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jam turi būti mokama neįgalumo išmoka dėl to, jog jis yra 100 procentų apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, nes, pagal Sveikatos draudimo įstatymą, privalomasis sveikatos draudimas yra valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, tačiau šis įstatymas nereglamentuoja socialinio draudimo pensijų skyrimo tvarkos ir sąlygų.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus (pvz., 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140/2013), yra pasisakęs, kad teisingas socialinio draudimo išmokų paskyrimas reiškia, jog tam tikra išmoka turi būti paskirta asmeniui tik esant įstatymo nustatytų sąlygų visumai ir tokio dydžio, kokį numato teisės aktai. Tai reiškia, kad abi Pensijų įstatymo 40 straipsnyje nurodytos teisinių santykių šalys turi atlikti savo pareigas, tačiau pagal šį įstatymą pareiga pateikti pensijai skirti reikalingus dokumentus tenka pretendentui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio, kuris apibrėžia VSDFV teritorinių skyrių funkcijas, 11 punkte nurodyta, kad šie viešojo administravimo subjektai ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus. Pagal Nuostatų 63 punktą, asmens prašymu socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti pensijai skirti trūkstamų dokumentų, jeigu asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti; ar priežastys yra svarbios, nustato socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, iš viso nenurodė, ar jis turi stažą, reikalingą pensijai gauti, taip pat nenurodė, kad negali pateikti dokumentų, reikalingų pensijai skirti, ar kad neturi galimybės jų pateikti dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis prašė pensijos ne pagal stažą, o dėl neįgalumo ir sveikatos būklės, tačiau teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi tik tie asmenys, kurie yra ne tik pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, bet turi ir minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Teismas padarė išvadą, kad patenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (10.2) S-37097 nėra teisinio pagrindo ir dėl to, jog sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, priimtas kompetentingos institucijos, nepažeidžiant prašymo nagrinėjimo procedūros, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nepatenkinus šio pareiškėjo reikalavimo, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti išvestiniai reikalavimai – panaikinti VSDFV 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8493 ir įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių išmokėti pareiškėjui invalidumo pensiją (išmoką).

Teismo nuomone, VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. (10.2) S-37097 neužkerta pareiškėjui kelio, pateikus dokumentus, įrodančius jo stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d., ir asmens draudžiamosioms pajamoms prilyginamas pajamas, su prašymu skirti jam netekto darbingumo pensiją iš naujo kreiptis į VSDFV Šiaulių skyrių.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 65) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su visais skundo atmetimo argumentais. Skundas atmestas nemotyvuotai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jam priklauso invalidumo pensija.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71–72) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, pažymėdamas, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, teisiškai pagrįstas, o apeliacinis skundas – nemotyvuotas, nepagrįstas jokiomis norminėmis nuostatomis ir negali būti tenkinamas. Teismas įvertino visus pateiktus įrodymus, nurodė teisinį pagrindą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (pareiškėjo įvardyta kaip invalidumo pensiją) už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 17 d. Šios teisės atsiradimą pareiškėjas sieja su 2014 m. liepos 23 d. darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0835601 patvirtinta aplinkybe, kad nurodytu laikotarpiu jis buvo pripažintas netekusiu 50 procentų darbingumo dėl ligos.

Teisiniai santykiai dėl paminėtos pensijos skyrimo įstatymo lygmeniu reglamentuojami specialiąja materialinės teisės norma - Pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi (2008-12-22 įstatymo Nr. XI-1756 redakcija), kurioje nurodyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (toliau - nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas. Todėl pareiškėjo teisės į tokią pensiją atsiradimas yra siejamas ne tik su darbingumo lygio tam tikru netekimu (šiuo aspektu pareiškėjas yra tinkamas pretenduoti į aptariamos pensijos gavimą), bet ir su Pensijų įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytų sąlygų buvimu. Taigi teisės taikymo požiūriu konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra klausimas, ar pareiškėjas atitinka šias sąlygas.

Pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jeigu jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu, pakartotinai jį tikrinant, dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną. Iš šių teisės normų matyti, kad būtina sąlyga asmeniui (pareiškėjui) paskirti paminėtą pensiją yra minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo turėjimas.

Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Pensijų įstatymo 31 straipsnyje, o detaliai reglamentuota Nuostatų 47 punkte, kuriame nurodyta, kad apskaičiuojant paminėtą stažą būtina vadovautis Nuostatų 4 priedu. Kolegija pažymi, jog nurodytose teisės normose nustatyta minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo tvarka yra vientisa ta prasme, kad Nuostatų 4 priede pateiktas tokio stažo apskaičiavimas visiškai atitinka Pensijų įstatymo 31 straipsnyje nustatytą tokio apskaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į pretenduojančio gauti nurodytą pensiją asmens amžių. Pagal Nuostatų 4 priedą, pareiškėjo (gimusio (duomenys neskelbtini)) amžių atitinka 10 metų minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Todėl, siekdamas gauti paminėtą pensiją, jis turėjo pateikti atsakovui dokumentus, patvirtinančius tokio stažo turėjimą. Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad nurodytai pensijai gauti yra pakankamas darbingumo (dėl jo nurodytos ligos) netekimas, tokių dokumentų (minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą patvirtinančių įrodymų) atsakovui nepateikė bei nenurodė, kad tokie dokumentai (įrodymai) iš viso egzistuoja. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei paminėtą pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pagrindo patenkinti pareiškėjo paduotą skundą nėra.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė