8820d2ee-2d4e-421d-9a40-861bf01dee09 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. I-1134-414/2018                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00859-2017-6                                                         Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2;                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 37.5; 55.1.3 (S)                                                  REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                     S P R E N D I M A S                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2018 m. sausio 9 d.                                                                Kaunas                                                                                                                                                                                                                                                     Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui G.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams dėl nuobaudos panaikinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Teismas  n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimÄ Nr. 82104-587 Dėl nuteistojo nubaudimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. 2S-3024 ir priteisti 30000 Eur neturtinę žalÄ .

Jis paaiÅ¡kino, kad Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus. Minėta nuobauda paskirta už tai, jog 2017 m. kovo 17 d. apie 09,45 val. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpose, atliekant profilaktinį patikrinimÄ dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vartojo heroinÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda, kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo skundas buvo atmestas.

Pareiškėjas su ginčijamais aktais nesutinka. Teigia, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2008 m. gruodžio 11 d. Nuo narkotinių medžiagų yra priklausomas jau daug metų, iki laisvės atėmimo bausmės buvo gydomas metadonu, tačiau kalinimo įstaigoje nuo šios ligos gydomas nebuvo, prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti pakaitinio gydymo metadonu ar kitais medikamentais, kuriuos gauna narkotikų vartotojai, esantys laisvėje, nepriklausomybės ligų centruose ir kitose gydymo įstaigose.

Pažymėjo, jog Marijampolės PN yra piktybiÅ¡kai diskriminuojamas, negauna alternatyvaus pakaitinio gydymo nuo priklausomybės morfinui, kas yra nesuderinama su Konvencijos 3 straipsniu. PareiÅ¡kėjo teigimu, Marijampolės PN sveikatos priežiÅ«ra organizuota blogai, įstaiga neturi licencijos priklausomybės ligoms gydyti, medicinos punkte trÅ«ksta gydančių specialistų, nėra specialistų narkologų, psichiatrų. Pažymėjo, kad neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos.

Esant minėtoms aplinkybėms Marijampolės PN kalinimo metu pareiÅ¡kėjas patyrė didžiausiÄ neturtinę žalÄ , kuri juntama ir iÅ¡liks visam gyvenimui, nes pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, pasidarė dirglus, jautė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės jaučia baimę. Marijampolės pataisos namai prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN dėl narkotinių medžiagų vartojimo Å¡lapimo politestais buvo testuotas daug kartų. Pats nuteistasis bet kokį narkotinių medžiagų vartojimÄ pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu kategoriÅ¡kai neigė, teigdamas, kad seniai atsisakė Å¡io žalingo įpročio, tačiau 2017 m. kovo 17 d. jo Å¡lapime politestai parodė heroino pėdsakus. Tuo pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Ä® Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos (toliau – ir SPT) virÅ¡ininkÄ G. K. dėl tariamos abstinencijos opiatams pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2016 m. spalio 27 d. Jokie opioidinės abstinencijos požymiai nestebėti. PapraÅ¡ius parodyti intraveninių dÅ«rių žymes, jų parodyti negalėjo. Parodė platų Å¡aÅ¡Ä kairės blauzdos srityje, niekaip nesusijusį su intraveniniais dÅ«riais ir narkotinių medžiagų leidimu. Opioidinei abstinencijai gydyti medikamentai neskirti. Skirtas medikamentas „Tiapridal“ miego korekcijai 7 paroms.

Pokalbio su SPT virÅ¡ininku metu pasakė, kad kalbėjosi su E. S. (Vilniaus priklausomybių ligų centro direktoriumi), kuris dėl metadono nebuvimo įkalinimo įstaigose rekomendavo kreiptis į teismÄ . Pakartotinai į SPT virÅ¡ininkÄ G. K. dėl tariamos abstinencijos pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2016 m. spalio 28 d. Pokalbio metu juokėsi, tyčiojosi iÅ¡ medicinos personalo. Jokie abstinencijos požymiai nestebėti. Gydymas neskirtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistiesiems medikamentai skiriami nemokamai.

Lėšų medikamentams niekada netrÅ«ko. Kiek kartų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į SPT, visada gavo gydytojų konsultantų rekomenduotus medikamentus. Užsiregistravę pas bendrosios praktikos gydytojÄ visi nuteistieji priimami tÄ pačiÄ dienÄ netaikant jokių apribojimų. Ūmių susirgimų atveju pagalba teikiama nedelsiant. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjui 2013 metais iÅ¡ Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo protezuoti dantys. PareiÅ¡kėjui už įstaigos lėšas 5 kartus buvo pirktos angiochirurgų rekomenduotos kompresinės elastinės kojinės, kurių pareiÅ¡kėjas nemÅ«vėjo.

Pripažino, kad Marijampolės PN SPT nėra akredituota teikti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų, tačiau yra įvairių alternatyvių bÅ«dų, programų padedančių spręsti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų. Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Individualų socialinės reabilitacijos planÄ sudaro ir jo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių bÅ«rių virÅ¡ininkai, kiti įstaigos darbuotojai, jį tvirtina direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d.

Nr. 4/343-60. Jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė savo susipažinimÄ su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtinti paraÅ¡u. Dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose, bet programose nedalyvavo, į konsultacijas neatvyko.

Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Mano, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

 Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 pareiÅ¡kėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 4 bÅ«ryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimÄ buvo skirta nuobauda – uždrausti vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimÄ , nes 2017 m. kovo 17 d. apie 09,45 val. pataisos namų sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpose atliekant profilaktinį patikrinimÄ dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojęs heroinÄ (b.l. 6).

PareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 30 d. skundu minėtÄ nutarimÄ Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2S-3024 pripažinta, jog Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 paskirta nuobaudÄ pagrįsta (b. l. 7-9).Ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 82/04-587 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3024 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl paskirtos nuobaudos patirtos neturtinės žalos atlyginimo.Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du, pažymi, kad Å¡ios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigÄ vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymÄ nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iÅ¡ nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi bÅ«ti nustatytas įstatymo, turi bÅ«ti jam žinomas ir suprantamas arba turi bÅ«ti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008-02-01) (toliau - ApraÅ¡as) 4 punktÄ suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymÄ sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens bÅ«klės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijÄ (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo iÅ¡vados gavimas; 4.6.

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) suraÅ¡ymas. Pagal ApraÅ¡o 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus pagal bent vienÄ iÅ¡ požymių (alkoholio kvapas iÅ¡ burnos, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.ApraÅ¡o 19 punktas numato, kad jei suimtasis (nuteistasis) sutinka su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais, jis tai turi patvirtinti pasiraÅ¡ydamas akte.

Tokiu atveju pagal alkoholio kiekio matuoklio duomenis arba greitos tyrimo priemonės rezultatus pareigÅ«nas akto skiltyje „IÅ¡vada“ nurodo: Suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo alkoholio/Suimtasis (nuteistasis) vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo psichikÄ veikiančių medžiagų.Kaip matyti iÅ¡ Marijampolės PN 2017 m. kovo 17 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-278 duomenų, jog greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatas yra teigiamas opiatams, inspektoriaus G.

R. 2017 m. kovo 17 d. tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nurodyta, jog Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje profilaktinio patikrinimo metu G. K. Å¡lapimo testas buvo teigiamas opiatams (b.l. 97, 105-106), pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ absoliutų draudimÄ laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės pataisos namų direktorius 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 82/04-587 pareiÅ¡kėjui G.

K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 4 bÅ«ryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimÄ pagrįstai paskyrė nuobaudÄ â€“ uždrausti vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį nutarimÄ panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog Kalėjimų departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 30 d. skundÄ privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės PN nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai.

Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3024 turinys suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Marijampolės PN nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis.Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas neneigdamas narkotinių medžiagų vartojimo fakto teigė, jog nuobauda yra paskirta dėl priklausomybės ligos (narkotikų vartojimo).

IÅ¡ esmės jis yra nubaustas kaip neįgalus ligonis, kuris serga daugelį metų ir kalinimo metu nuo jos iÅ¡ viso nebuvo gydomas. Todėl bÅ«nant valstybės institucijoje prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojui pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose. BÅ«damas kalinys tiesiog piktybiÅ¡kai Marijampolės pataisos namuose yra diskriminuojamas (Marijampolės pataisos namuose nėra jokio pakaitinio morfinui gydymo, nėra specialistų: narkologų, psichiatrų ir kt., dėl ko buvo įpareigotas prievarta vartoti morfinÄ ) ir tai nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu.IÅ¡ Marijampolės PN atsiliepimo į skundÄ matyti, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba nėra akredituota teikti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų ir nėra patvirtinta metadono pakaitinė terapija įkalinimo įstaigoje.

Tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad Marijampolės PN yra įvairių alternatyvių bÅ«dų, programų padedančių spręsti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų. Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Individualų socialinės reabilitacijos planÄ sudaro ir jo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių bÅ«rių virÅ¡ininkai, kiti įstaigos darbuotojai, jį tvirtina-įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d.

Nr. 4/343-60, jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimÄ (b. l. 84-94). Dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose: 2016 m. birželio 13 d. nukreiptas į „Elgesys - pokalbis –pasikeitimas“ programÄ , dalyvauti atsisakė; 2016 m. birželio 17 d. nukreiptas į Anoniminių narkomanų susirinkimÄ , dalyvauti kategoriÅ¡kai atsisakė; 2016 m. liepos 21 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl narkotinių medžiagų vartojimo, į konsultacijÄ neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 10 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl narkotinių medžiagų vartojimo, į konsultacijÄ neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 12 d. nukreiptas dalyvauti grupės užsiėmimuose, skirtuose priklausomiems asmenims, dalyvauti užsiėmimuose atsisakė; 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įtrauktas į „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, programoje dalyvauti atsisakė; 2017 m. kovo 8 d. nuteistajam buvo siÅ«lyta ir pasiraÅ¡ytinai sutiko dalyvauti „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, tačiau buvo atvykęs vienÄ kartÄ , toliau, nors ir kviečiamas, užsiėmimų nelankė (b. l. 83, 89, 91, 95-96).

Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos įrašų matyti, jog jis skundėsi abstinencija dėl opiatų vartojimo, tačiau abstinencijos požymių nebuvo nustatyta (b. l. 79-82). Taigi Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, jog Marijampolės PN veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai suteikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pareiÅ¡kėjui, dėl ko pareiÅ¡kėjas prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojui pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose.Kiek tai susiję su Konvencijos 3 straipsnio galimu pažeidimu, pabrėžtina, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie bÅ«tų sudarę prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl to pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.Jau buvo minėta, kad pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad bÅ«nant Marijampolės PN dėl ligos prievarta buvo įpareigotas vartoti nelegalius narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojas pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose.

Tuo tarpu atsakovas teigė, jog pakaitinis gydymas pareiÅ¡kėjui nėra bÅ«tinas. Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas kelia klausimÄ dėl netinkamo (nekokybiÅ¡ko) sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo. Tačiau nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nekokybiÅ¡kų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų neteikimo) bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ia apimtimi paliktinas nenagrinėtu.PareiÅ¡kėjas skundu taip pat prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30000 Eur neturtinę žalÄ . TokiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas kildino dėl, jo manymu, neteisėtai paskirtos nuobaudos, kuri pareiÅ¡kėjui skirta dėl priklausomybės ligos (narkotinėms medžiagoms) ir kurios negydė PN sveikatos priežiÅ«ros skyriaus gydytojai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės PN ar Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Kadangi nagrinėjamu atveju Marijampolės PN nutarimas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Marijampolės PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo neturtinės žalos atlyginimui šiuo atveju nėra. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad Marijampolės PN 2017 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 82/04-587 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 2S-3024 yra pagrįsti ir teisėti.

Valdžios institucijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, įvykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, o skundas netenkintinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H.v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  PareiÅ¡kėjo G. K. skundo dalį dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                        Rimantas Giedraitis                                                                                                        Daina Kukalienė                                                                                                         Algis Markevičius