2023-10-11 Nr. AB-17835-3-63-3-00372-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2193-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00372-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5; 18.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Z. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio ramų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Z., R. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. Z., R. K. (toliau– ir pareiškėjai) skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr.16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“ ir 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“; 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“; 3) pripažinti, kad Palangos miesto savivaldybės administratoriaus sprendimas Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha, 1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Domo grupė“ 2020 m. liepos 3 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui.

2. Teismo posėdyje duotais paaiškinimais bei pareiškėjo V. Z. 2023 m. gegužės 10 d. rašytiniu prašymu, kurį palaikė ir pareiškėjas R. K., pareiškėjai dėl rašymo apsirikimo bei remdamiesi (duomenys neskelbtini) gatvės Palangoje kadastriniais matavimais, patikslino skundo trečiajame reikalavime prašomų patvirtinti natūra grąžinamų žemės sklypų plotus – 0,0899 ha, 0,0511 ha ir 0,0901 ha (vietoje skunde nurodytų 0,938 ha, 0,511 ha, 1206 ha).

3. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

3.1. Jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į jų senelio S. K. iki žemės nacionalizavimo turėtą žemę (posesija Nr.105), esančią (duomenys neskelbtini). Į dalį žemės nuosavybės teisės jau atkurtos, tačiau iki skundžiamų sprendimų priėmimo dėl likusios žemės Administracija bei NŽT Palangos skyrius nepagrįstai teigė, kad laisvos natūra grąžintinos žemės nėra. Pareiškėjai 2020 m. liepos 3 d. pakartotinai atliko ginčo teritorijoje žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurių rezultatas akivaizdžiai parodė, kad laisvos žemės yra, tačiau atsakovai į ją nuosavybės teisių natūra neatkūrė, o siūlė pinigines kompensacijas. Pareiškėjai visuomet siekė atkurti nuosavybės teises natūra, jie iki skundžiamų sprendimų priėmimo išreiškė aiškią savo poziciją, kad jų netenkina piniginė kompensacija, tačiau NŽT vis tiek prieš jų valią priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises, išmokant pinigines kompensacijas, kurios yra neadekvačios.

3.2. 2015 m. spalio 8 d. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymas pažymėti kaip laisvą neužstatytą žemę ir suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tačiau buvo gauta tik informacija, jog kreiptasi į NŽT dėl turėtos žemės ribų pažymėjimo. Į Administraciją 2016 m. gegužės 9 d. buvo kreiptasi pakartotinai, tačiau jokio atsakymo negauta.

3.3. Nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas, Įstatymas), nei joks kitas teisės aktas nesuteikia teisės savivaldybių administracijoms valstybės išperkamos žemės statusą suteikti teritorijoms kitokiais nei detalieji planai teritorijų planavimo dokumentais, taip pat kitokiais nei Įstatyme išvardinti pagrindais. Todėl ir Administracijos direktoriaus atsisakymas formuoti žemės sklypus vadovaujantis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais ir pastabomis, yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Atsakovas tokiais savo neteisėtais veiksmais vilkina nuosavybės atkūrimo procesą, tinkamai neatlieka jam įstatymo pavestų funkcijų.

3.4. Ginčo teritorijoje galiojančio detaliojo plano nėra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktas nustato, kad tokiu atveju savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, — apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus suformuoti žemės sklypus ir atlikti kitus Tvarkos 106 punkte numatytus veiksmus. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šių veiksmų, net ir gavęs iš NŽT Palangos skyriaus parengtų žemės sklypo geodeziniu matavimų bylą, atsakovas neatliko, nors įstatymas tokiu atveju jokių kitų elgesio pasirinkimo variantų nenumato, o pateikė savo klaidinantį ir neteisėtą atsisakymą.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pretendentų žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes joje planavimo dokumentais visų gyventojų reikmėms yra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė pagal Detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos (toliau – ir Taryba) 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 (TPDR Nr.T00079346), ir inžinerinės infrastruktūros koridorių zona pagal Specialųjį planą, patvirtintą Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr.T2-101 (TPDR Nr. T00080197) (toliau – ir Specialusis planas), todėl už išperkamą žemę pareiškėjams turi būti atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.

4.2. Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu (TPDR Nr.T00079346) ir Kunigiškių teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės – urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu (TPDR Nr. T00080197) ginčo teritorijoje suplanuota automobilių stovėjimo aikštelė ir inžinerinės infrastruktūros koridorių (gatvių su reikalinga infrastruktūra) zona. Pajūryje jau šiuo metu ypatingai trūksta automobilių parkavimo vietų, o pajūriu turi teisę naudotis visi Lietuvos gyventojai, be to, reikia išsaugoti racionalų ir saugų susisiekimo tinklą Palangos mieste. Nurodytoje vietoje pradėjo formuotis didžiuliai gyvenamųjų namų kvartalai, o gatvės ginčo teritorijoje yra labai siauros, todėl jas bus būtina rekonstruoti ir platinti, įrengti automobilių parkavimo vietas.

4.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Al1-263-03, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, pažymėjo: „kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.“ Kadangi objektyviai nėra laisvos grąžintinos natūra žemės, NŽT pagrįstai atkūrė nuosavybės teises, išmokant kompensaciją pinigais.

5. Atsakovas Administracija papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtintas Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalusis suplanavimo projektas (toliau – ir Detalusis planas) yra panaikintas 2022 m. vasario 23 d., todėl atsakovas juo nesiremia. Įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius, Taryba 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T2-79 patvirtino Palangos miesto savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektų, kuriuos 2022–2024 metais numatoma finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis, sąrašą, kurio 4.5 punktu numatytas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis Kunigiškių gatvės rekonstravimas, lėšos yra skirtos tiek projektavimui, tiek statybai, parengtas techninis darbo projektas, atliktos viešinimo procedūros, pritarta projektiniams pasiūlymams, kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, taigi Specialiojo plano sprendiniai yra įgyvendinami. Įgyvendinant Specialiojo plano sprendinius, reikia rekonstruoti daug gatvių, tačiau dėl didelių lėšų sąnaudų to padaryti vienu metu yra neįmanoma.

6. Atsakovas NŽT, atstovaujamas Palangos skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų.

6.2. Buvęs žemės savininkas S. K. iki nacionalizacijos Kretingos apskrityje Palangos valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime valdė 9,1000 ha žemės sklype 105. NŽT Palangos skyrius 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 16SD-647-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko S. K. turėtoje žemėje suteikimo“ pakartotinai kreipėsi į Administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) buvusio savininko S. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Administracija 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ informavo, kad S. K. valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ji užimta valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruotais žemės sklypais, esamais pastatais, esamomis ir suplanuotomis gatvėmis.

6.3. Vadovaudamasis teisės aktais ir nustatęs, kad likusi neatkurta buvusio žemės savininko S. K. valdytos žemės dalis priskirta valstybės išperkamai, NŽT Palangos skyrius ginčijamais 2020 m. gegužės 5 d. sprendimais Nr. 16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“ (testamentinis paveldėtojas V. Z.) ir Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais – pagal sprendimą Nr. 16S-225-(14.16.3.) atlyginant kitais būdais: pinigais už 0.2156 ha žemės – vertė (indeksuota – indeksas 1.6) 316.85 Eur, pagal sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.) atlyginant kitais būdais: pinigais už 0.2296 ha žemės – vertė (indeksuota – indeksas 1.6) 337.42 Eur.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinės bylos Nr. eI3-4844-342/2020 dalį dėl NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ ir sprendimo projekto „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ panaikinimo nutraukė, o pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ panaikinimo, vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2739-502/2021 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų V. Z., R. K. skundo reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

9. Iš bylos medžiagos teismas, be kita ko, nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjo V. Z. motina E. Z. 1991–1993 metais Palangos miesto valdybai pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į jos tėvo S. K. turėtą nekilnojamąjį turtą, tarp jų – ir žemę, esančią Palangos mieste (buvusi (duomenys neskelbtini) gyvenvietė). Pareiškėjas R. K. Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. spalio 30 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio S. K. nuosavybės teise valdytą žemę – 9 ha Palangos mieste, (duomenys neskelbtini) g., savo prašyme nurodęs ir kitus įpėdinius, tarp jų – E. Z.. R. K. prašyme nurodyta, jog jis pageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra.

9.2. Byloje pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai – Žemės ūkio ministerijos 1933 m. gruodžio 5 d. Žemės perleidimo aktas Nr. 51795, Kretingos apskrities Žemės rūšiavimo komisijos sudarytas 1934 m. vasario 1 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas patvirtina, kad S. K. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 9,1 ha žemės sklypą Palangos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) k. (1929 metais sudarytame parceliacijos plane pažymėtą 105 numeriu). S. K. nuosavybės teise valdyta žemė buvo teritorijoje, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta Palangos miestui.

9.3. Byloje nėra ginčo, kad E. Z. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,2750 ha S. K. turėtos žemės, R. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,1375 ha S. K. turėtos žemės. E. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Notaro pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas V. Z. yra mirusios E. Z. įpėdinis.

9.4. Ginčijamais NŽT 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr.16S-225-(14.16.3) E. Z. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2156 ha žemės, atlyginant pinigais, NŽT 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr.16S-228-(14.16.3.) R. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2296 ha žemės, atlyginant pinigais.

10. Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, <.....> išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams klausimą į S. K. turėtą turėtą žemę (Sklypas Nr. 105), yra aktuali Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, nustatanti, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Detalią grąžinamų natūra žemės sklypų tvarką miesto teritorijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Pagal Tvarkos 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Tvarkos 1061 punkte detalizuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų projektavimo, žemės sklypų planų tvirtinimo bei natūra grąžintinų sklypų kadastrinių duomenų parengimo ir tvirtinimo procedūra. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) <...>.

11. Nurodytų teisės normų pagrindu teismas darė išvadą, jog NŽT skyrius gali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą į miestui priskirtą žemę tik tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija pateikia jam informaciją, kad savininko turėto žemės sklypo ribose yra laisvos (neužstatytos žemės) ir ši žemė nėra valstybės išperkama.

12. Teismas pažymėjo, kad NŽT Palangos skyrius 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.7)-619 kreipėsi į Administraciją ir atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymus grąžinti žemę natūra, prašė pagal pateiktą kartografinę medžiagą pateikti informaciją pagal nustatyta tvarka patvirtintus Palangos miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje apie buvusio žemės savininko S. K. valdytoje posesijoje laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-6, 9, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai Palangos miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra – apie detaliai nesuplanuotas teritorijas. Į minėtą raštą Administracija atsakė, jog tik parengus (duomenys neskelbtini) gatvės Palangoje techninį projektą, paaiškės, ar buvusios žemėnaudos vietoje yra laisvos (neužstatytos) žemės (Nuosavybės teisų atkūrimo byla, l.91, 92, t. 2). Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-857 buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, o 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A1-306 buvo patvirtintas 0,0192 ha žemės sklypo, esančio S. K. valdytos žemės dalyje (posesija Nr. 105), Palangoje, planas ir į šį žemės sklypą nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos E. Z. NŽT 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 16S-106-(14.16.3) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.128, 136, 143, t. 2). Pareiškėjams siekiant atkurti nuosavybės teises į ginčo teritorijoje esančią žemę natūra, NŽT 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr.16SD-(14.16.136E.) pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, į kurį Administracija 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1239 (toliau – ir Administracijos Raštas) atsakė, jog S. K. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, visa likusi žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.209, 224, t. 2).

13. Teismas nurodė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu ginčo teritorijoje galiojo teritorijų planavimo dokumentai: Palangos miesto bendrasis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (toliau – ir Bendrasis planas), Kunigiškių teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101, Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 (Detalusis planas). Pagal ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusį Detalųjį planą ginčo teritorijoje buvo numatyta įrengti 130 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Vykstant šiam teisminiam ginčui, Palangos miesto savivaldybės taryba 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T2-37 Detalųjį planą pripažino netekusiu galios.

14. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-1888-492/2021), teismas pažymėjo, kad kriterijai, apsprendžiantys konkrečios teritorijos priskyrimą valstybės išperkamai žemei, gali būti nustatyti ne vien tik detaliajame plane, tačiau ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ginčo teritorijai yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, ar ši teritorija gali būti priskirta laisvai (neužstatytai) žemei.

15. Teismas nustatė, kad ginčo teritorija pagal Bendrąjį planą patenka į funkcinę zoną – infrastruktūros teritorijos, kuriai nustatyti vyraujantys teritorijos požymiai – teritorijos transporto infrastruktūrai, teritorijos svarbiausių gatvių ir kelių koridoriams kartu su magistralinių inžinerinių tinklų koridoriais. Specialiajame plane ginčo teritorija priskirta inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai, skirtai susisiekimo komunikacijų koridoriams. Specialiojo plano aiškinamajame rašte įtvirtinti šio planavimo tikslai ir uždaviniai, tarp jų – plėtoti turizmo paslaugas ir infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams, susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams. Pagal Specialiojo plano aiškinamąjį raštą inžinerinės infrastruktūros koridorių zona apibrėžiama kaip funkcinė zona, skirta susisiekimo komunikacijų koridoriams ir inžineriniams tinklams; zonoje galima statyti tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektus.

16. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra ginčo teritorijoje esančiame sklype Nr. 3 (0,0901 ha) teismine tvarka buvo nagrinėjamas dar 2009 m. byloje (tuo metu kaip galimo natūra grąžinti žemės sklypo plotas buvo nurodytas 0,1464 ha). Teismo sprendimu konstatuota, kad pagal Detalųjį planą 0,1464 ha žemės sklypas patenka į suprojektuotos mašinų stovėjimo aikštelės teritoriją, jo poreikis visuomenei patvirtintas įstatyme numatytu pagrindu, o tai reiškia, jog ši žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl priskirtina valstybės išperkamai žemei ir negrąžinama natūra. Nors po teismo sprendimo įsiteisėjimo Detalusis planas buvo pripažintas netekusiu galios, ši aplinkybė nerodo išnykusio visuomenės poreikio sklypui Nr.

3. Kaip paaiškino atsakovo Administracijos atstovas, Detalusis planas buvo pripažintas netekusiu galios dėl to, kad jo sprendiniai buvo labai trumpi ir neaiškūs, jie buvo suprantami dviprasmiškai, dėl ko kilo daug ginčų dėl įvykdytų statybų teisėtumo. Taigi, Detalusis planas nebuvo panaikintas dėl to, kad ginčo teritorijai išnyko visuomenės poreikis. Poreikis ginčo teritorijoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę įtvirtintas dar iki Detaliojo plano panaikinimo kituose patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Kaip matyti iš Specialiojo plano sprendinių (pagrindinio brėžinio), automobilių stovėjimo aikštelę numatyta įrengti sklypo Nr. 3 vietoje. Kaip paaiškino Administracijos atstovas, Specialiojo plano sprendiniai realizuojami, rengiant gatvių rekonstravimo techninius projektus, atsižvelgiant į tam tikslui numatomų lėšų kiekį. Tokį jo paaiškinimą patvirtina ir bylos medžiaga. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T2-79 buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektų, kuriuos 2022–2024 metais numatoma finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis, sąrašas, kurio 4.5 punktu numatytas Kunigiškių g. rekonstravimas (projektavimas, statybos darbai, inžinerinės paslaugos); 2022 m. parengtas Kunigiškių gatvės rekonstravimo Palangoje techninis darbo projektas (toliau – ir Techninis projektas), kuriuo prie gatvės suprojektuota atskira automobilių stovėjimo aikštelė neužstatytoje teritorijoje sklypo Nr. 3 vietoje.

Tai patvirtina aplinkybę, kad Specialiojo plano sprendinys įrengti automobilių stovėjimo aikštelę sklypo Nr. 3 vietoje yra realizuojamas, tuo pačiu patvirtina egzistuojantį visuomenės poreikį šioje vietoje esančiai žemei.

17. Teismas darė išvadą, kad sklypo Nr. 3 vietoje esanti žemė yra užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, todėl ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį priskirtina valstybės išperkamai žemei, ir nuosavybės teisės į šią žemę natūra negali būti atkuriamos. Įvertinęs Administracijos paaiškinimus, Specialiojo plano aiškinamajame rašte (2.5.4) nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vietoje esanti žemė skirta inžineriniams statiniams įrengti bei eksploatuoti, tenkinant visuomenės interesą, ji pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį priskirtina valstybės išperkamai žemei, ir nuosavybės teisės į šią žemę natūra negali būti atkuriamos.

18. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai ne kartą kreipėsi tiek į atsakovus, tiek į kitas institucijas, siekdami, jog nuosavybės teisės jiems būtų atkuriamos natūra, konkrečiai dėl ginčo teritorijos (3 žemės sklypų pagal 2015 m. parengtas kadastrinių matavimų bylas) – per savo atstovę 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą Administracijai, į kurį atsakydama Administracija 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (4.17)-D3-3188 pareiškėjus informavo, jog pareiškėjų nurodyta žemė nėra laisva (neužstatyta), ji priskirtina valstybės išperkamai žemei ir natūra negražintina. Minėta aplinkybė paneigia pareiškėjų argumentą, kad Administracija vilkino nuosavybės teisių jiems atkūrimo natūra procedūrą, neatsakė į pareiškėjų paklausimus bei raštus.

19. Teismas pažymėjo, kad Specialusis planas yra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas bei įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl jo sprendiniai yra privalomi. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, jog Specialiojo plano sprendiniai yra neteisingi, kol šie sprendiniai teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ar pakeisti. Teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo nagrinėjamojoje byloje remtis Raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo procedūroje kai kuriais parengtais sprendiniais, nes šis planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo baigtas rengti ir nebuvo patvirtintas.

20. Teismas darė išvadą, kad, nustačius, jog žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, NŽT pagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir priėmė ginčijamus sprendimus atkurti nuosavybės teises, už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

21. Vertinamas pareiškėjų argumentus, kuriais jie nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodytu piniginės kompensacijos dydžiu, teismas aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos (toliau- ir Metodika) 3, 4, 4.2, 6, 6.1.4, 7 punktų nuostatas. Teismas nustatė, kad pareiškėjams ginčijamais sprendimais atkurta nuosavybės teisė: R. K. – į 0,2296 ha, V. Z. (jo mirusios motinos E. Z. vardu) – 0,2156 ha. Atsakovas NŽT, apskaičiuodamas turėtos žemės (9,10 ha) vertę, rėmėsi 1934 m. vasario 1 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašu, pagal kurį III rūšies žemės buvo 3,25 ha, IV rūšies žemės buvo 5,85 ha. Visos S. K. priklausiusios žemės vertė apskaičiuota 8358,36 Eur ((3,25 ha x 304,10 + 5,85 ha x 188,25) x 4), 1 ha vertė – 918,50 Eur. Ginčijamais sprendimais atkurtos pareiškėjui R. K. tenkančios dalies žemės vertė (indeksuota) yra 337,42 Eur (918,50 x 0,2296 x 1,6), E. Z. tenkančios dalies žemės vertė (indeksuota) – 316,85 Eur (918,50 x 0,2156 x 1,6). (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.199-200, t. 2). Įvertinęs atsakovo atliktus skaičiavimus, teismas sprendė, kad pareiškėjams tenkančių S. K. valdytos žemės dalių, į kurias ginčijamais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės, vertė apskaičiuota teisingai, laikantis Metodikos nustatytų reikalavimų.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“, teismas pažymėjo, kad jis adresuotas ne pareiškėjams, o NŽT Palangos skyriui, atsakant į NŽT 2020 m. kovo 16 d. kreipimąsi Nr. 16SD-647-(14.16.136E). Teismas vertino, kad NŽT, kreipdamasi į Administraciją, o Administracija į šį kreipimąsi atsakydama Administracijos Raštu, atliko Tvarkos 106¹ punkte jų kompetencijai priskirtus būtinus atlikti veiksmus, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, klausimą, kai pretendentai siekia nuosavybės teises atkurti natūra. NŽT atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad NŽT buvo aiškus ir suprantamas Administracijos Rašto turinys. Būtent šio rašto pagrindu NŽT sprendė, kad nėra galimybės į pareiškėjų pageidaujamą žemę atkurti nuosavybės teise natūra, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas priėmė ginčijamus sprendimus. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad Administracijos Raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, kuri baigta ginčijamų sprendimų priėmimu, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, nei nustatęs, kad pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Administracijos Raštą nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė.

23. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, nėra pagrindo įpareigoti Administraciją atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus.

III. 24. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų V. Z. ir R. K. 2022 m. spalio 20 d. patikslintą skundą tenkinti: 1) panaikinti NŽT Palangos skyriaus vedėjos 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-225-(14.16.3.) ir 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. Nr. 16S-228-(14.16.3.); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“; 3) pripažinti, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0899 ha, 0,0511 ha, 0, 0901 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo grupė“ 2020 m. liepos 3 d. atliktus ir patikslintus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų Administracijos ir NŽT pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 711,25 Eur. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. raštas Nr. (4.17)-D3-1239 yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dokumentas, kuris eliminuoja galimybę atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą E. Z. (mirusi) vardu žemės dalį (0,2156 ha), R. K. vardu žemės dalį (0,2296 ha) turėtoje vietoje. Todėl, priešingai nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, minėtas raštas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes ir jų teisės, nustačius pažeidimus, turėtų būti ginamos. Teismas, nutraukdamas šią bylos dalį, netinkamai taikė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto (bylos nagrinėjimo sustabdymo terminai) nuostatą bei nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015 jau suformuota praktika.

24.2. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2739-502/2021 perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl Administracijos direktoriaus 2020 m balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus aplinkybių ištyrimo. Šioje nutartyje (28–33 p.) suformuotomis nekvestionuojamomis nuostatomis paneigiama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų skundžiamas Administracijos Raštas neva negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje visiškai nepasisakyta dėl individualaus akto neatitikimo administracinio akto reikalavimams, vilkinimo atlikti veiksmus ne/pripažinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ką pirmosios instancijos teismą išspręsti buvo įpareigojęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

24.3. Administracija pažeidė ABTĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, o pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2739-502/2021 32 punkto nuostata dėl 1995 m. Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto medžiagos pateikimo į bylą neįvykdyta, originalių dokumentų kopijos nepateiktos.

24.4. Pirmosios instancijos teismas net nevertino aukštesnės instancijos teismo nurodytos automobilių parkavimo aikštelės neįrengimo aplinkybės ginčo teritorijoje laiko aspektu, t. y. dėl absoliutaus neveikimo laikotarpiu nuo 1995 metų iki 2022 metų, viso 27 metus. Pirmosios instancijos teismas ginčo teritorijos užimtumą visuomenės reikmėms, t. y. 15 automobilių parkavimo vietų įrengimo, aiškina 2017 metais priimto Specialaus plano sprendiniais ir 2022 metų Kunigiškių gatvės rekonstrukcijos techniniu projektu. Bet Administracijos atstovas 2023 m. balandžio 3 d. posėdžio metu nurodė, kad <...> automobilių parkavimo vietų trūksta ir žmonės gali mokėti tiek kiek reikės <...> (2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 01:12:30 val.). Akivaizdu, kad tokiu būdu yra planuojamas komercinės paskirties objektas, kas nepriskirtina savivaldybės funkcijų vykdymui ar gyventojų bendrų reikmių tenkinimui. Savivaldybės taryba tokio objekto svarbos vietos bendruomenei savo sprendimu nėra pripažinusi. Taigi, pagal nustatytas faktines aplinkybes ginčo teritorija neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, kad ši žemė būtų išperkama valstybės, o už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

24.5. 2022 m. lapkričio 21 d. posėdžio metu buvo nutarta palikti neišspręstu klausimą dėl ne/prijungimo prie administracinės bylos Administracijos elektroniniu būdu pateiktos medžiagos, susijusios su Kunigiškių gatvės rekonstrukcija (2022 m. lapkričio 21 d. posėdžio garso įrašas 8:05 min.–16:05 min.) Kito posėdžio 2023 m. balandžio 3 d. metu jau kitos sudėties teisėjų kolegija Administracijos elektroniniu būdu pateiktos minėtos medžiagos ne/prijungimo prie administracinės bylos klausimo nebesprendė. Byla pasikeitus teisėjų kolegijai nuo pat pradžios nepradėta nagrinėti, su proceso dalyviais nesiaiškinta, ar jie neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Šie duomenys suponuoja, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme padaryti esminiai procesiniai pažeidimai (ABTĮ 78 str. 2 d., 80 str. 1 d.)., o baigiamajame procesiniame dokumente ginčo teritorijos užimtumas visuomenės reikmėms nepagrįstai aiškinamas Kunigiškių gatvės rekonstrukcijos aplinkybe.

24.6. Ginčo teritorija Specialiojo plano brėžinyje ir pagal reglamentą pažymėta kaip neužstatyta ir neužstatoma teritorija, skirta inžinerinės infrastruktūros koridorių zonai. Automobilių parkavimo aikštelė yra statinys, taigi, ja ginčo teritorijos užstatyti, ką nepagrįstai konstatuoja pirmosios instancijos teismas, negalima. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti norminiai aktai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų IV skyriaus „Teritorinės funkcinės zonos ir jų turinys“ 21.7 p.).

24.7. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad nėra jokio pagrindo remtis Raudonųjų linijų specialiojo plano rengimo procedūroje kai kuriais parengtais sprendiniais, nes šis planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo baigtas rengti ir nebuvo patvirtintas. Bet šiuo dokumentu pareiškėjai ir nesiremia. 2023 m. balandžio 3 d. posėdžio metu V. Z. atstovas argumentavo, jog 2017 m. Kunigiškių teritorijos K6 ir K9 Specialusis plane nurodyta, kad jis parengtas ir sprendimai priimti, vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166, nuostatomis. Todėl teismo prašė, kad į nagrinėjamą administracinę bylą būtų išreikalauta būtent šios Koncepcijos medžiaga. Būtent iš jos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė (kuri fiksuota, kaip registruojama Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR)) vieta esminiai prieštarauja 2017 m. Specialiajame plane K6, K9 nurodytai (duomenys neskelbtini) gatvės dislokacijai. Koncepcijoje fiksuotų duomenų pagrindu iš Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo išreikalauta ir pateikta į administracinę bylą (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų byla bei šio nekilnojamojo daikto įregistravimo NTR duomenų bazėje registro Nr. 44/2586314 išrašas. Duomenys, kurie įregistruoti NTR, preziumuojami kaip nustatyti, todėl nagrinėjant bylą neįrodinėjami. Būtent (duomenys neskelbtini) gatvės reali dislokacija, nurodytų teisės normų visetas patvirtina, kad ginčo teritorija, kurioje formuotini trys žemės sklypai, yra laisva neužstatyta ir jai nėra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto visuomeninio poreikio. Pareiškėjai, vadovaudamiesi šia surinkta faktine medžiaga, pateikė pirmosios instancijos teismui pakoreguotą kartografinę medžiagą ir tikslino savo reikalavimus dėl atkurtinų natūra žemės sklypų plotų dydžių į – 0,0899 ha; 0,0511 ha; 0,0901 ha trijų sklypų plotus turėtoje vietoje.

24.8. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės elementų įrengtos tik dvi nuovažos, todėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vietoje esanti žemė lieka skirta inžineriniams statiniams įrengti bei eksploatuoti. Visas (duomenys neskelbtini) gatvės ilgis yra tik 205 metrai ir iš jos jau suplanuota įrengti dvi nuovažas. Kitu perimetru (duomenys neskelbtini) gatvė ribojasi su valstybinio miško kraštine. Į mišką komunikacijos netiesiamos. Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona, tai neužstatyta funkcinė zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai bei vandenvietės. 2017 m. Specialiojo plano K6, K9 sprendiniai ginčo teritorijose nepagrindžia jokio konkretaus visuomeninio intereso. Atvirkščiai, į bylą iš Administracijos išreikalautuose dokumentuose fiksuota, jog visos inžinerinės komunikacijos nurodytoje teritorijoje jau yra įrengtos ir funkcionuoja.

24.9. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-1239; NŽT 2020 m. gegužės 5 d. sprendimai Nr. 16S-228-(14.16.3.) ir Nr. 16S-225-(14.16.3) neatitinka gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų teises atkurti nuosavybę į žemę natūra turėtoje vietoje.

25. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų V. Z. ir R. K. 2022 m. spalio 20 d. patikslintą skundą tenkinti: 1) panaikinti NŽT Palangos skyriaus vedėjos 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-225-(14.16.3.) ir 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“; 3) pripažinti, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės reise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0899 ha, 0,0511 ha, 0,0901 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo grupė“ 2020 m. liepos 3 d. atliktus ir patikslintus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Palangos miesto savivaldybė nuosavybės teisių atkūrimą vilkino visais įmanomais būdais – nesant jokiems sprendiniams neleido NŽT įgyvendinti šiai institucijai priskirtas funkcijas, t. y. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į esamą laisvą neužstatytą žemę. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo išsiųsti net du prašymai (2015 m. spalio 8 d. pirminis prašymas ir 2016 m. gegužės 10 d. pakartotinis prašymas), tačiau iki šiol negautas joks atsakymas į pateiktą prašymą, taip pat nebuvo gautas joks pranešimas apie pratęstą prašymo nagrinėjimo terminą. Taip yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Po šių raštų vėl pakartotinai buvo prašyta išspręsti pateiktą prašymą – pažymėti kaip laisvą neužstatytą žymę ir leisti suformuoti žymės sklypus nuosavybės gražinimui į buvusio savininko S. K. (posesija Nr. 105) ir pateikti atsakymą, tačiau į šį laišką atsakymo taip pat negauta. Administracijos direktoriaus atsisakymas formuoti žemės sklypus vadovaujantis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais ir pastabomis, yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms. Atsakovas tokiais savo neteisėtais veiksmais vilkina nuosavybės atkūrimo procesą, tinkamai neatlieka jam įstatymo pavestų funkcijų.

25.2. Ginčo teritorijoje galiojančio detaliojo plano nėra. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas jį panaikino. Tokiu atveju atsakovas turėjo atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, tačiau jų neatliko. NŽT skyrius gali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą į miestui priskirtą žemę tik tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija pateikia jam informaciją, kad savininko turėto žemės sklypo ribose yra laisvos, bet reikalinga vertinti visus byloje patektus įrodymus, dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovas per tiek metų tyčia negrąžina žemės ginčo teritorijoje. Ginčo teritorijoje iki šios dienos nėra vykdoma jokia veikla ir jokie viešieji interesai nėra tenkinami. Teismas buvo informuotas apie tai, kad 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T2-37 atsakovas Detalųjį planą pripažino netekus galios, tačiau teismo sprendime neaptarta ir neišnagrinėta ši situacija išsamiai, tik formaliai nurodomos įstatymo normos, neatsižvelgiant į pateiktus byloje įrodymus – šalia visiškai neseniai (statyba daugiabučių pradėta 2021 m.) leido statyti daugiabučius namus. Į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jokios 130 vietų aikštelės ten negali būti.

25.3. Visų į bylą patiektų įrodymų visetas patvirtina, kad ginčo teritorija, kurioje formuotini trys žemės sklypai, yra laisva neužstatyta ir jai nėra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto visuomeninio poreikio. Pareiškėjai vadovaudamiesi šia surinkta faktine medžiaga pateikė pirmosios instancijos teismui pakoreguotą kartografinę medžiagą ir tikslino savo reikalavimus dėl atkurtinų natūra žemės sklypų plotų dydžių į – 0,0899 ha; 0,0511 ha; 0,0901 ha trijų sklypų plotus turėtoje vietoje. Nei Atkūrimo įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia teisės savivaldybių administracijoms valstybės išperkamos žemės statusą suteikti teritorijoms kitokiais nei detalieji planai teritorijų planavimo dokumentais, taip pat kitokiais nei įstatyme išvardinti pagrindais. Todėl ir Administracijos direktoriaus atsisakymas formuoti žemės sklypus vadovaujantis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais ir pastabomis, yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms.

25.4. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo bandoma kaip įmanoma vaizdžiau apibūdinti šios teritorijos aktualumą – arti Baltijos jūros, labai brangi žemė, už vieną arą yra galima gauti maždaug 15 000 Eur ir daugiau. Teismui buvo bandoma išaiškinti, kad realūs atsakovo veiksmai būtent ir yra susiję su šiuo aktualumu, nes visos stovėjimo aikštelės yra mokamos, tai yra komercinė veikla iš kurios yra gaunamas pelnas. Teismas sprendime apie tai nepasisakė, tačiau daug dėmesio skyrė Metodikai, kuri šiuo atveju net neverta aptarinėjimo, nes pareiškėjai yra kategoriškai pasisakę, kad yra prieš bet kokias išmokas, kurios nėra vertos net 1 proc. šių ginčo teritorijos žemių vertės.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad:

26.1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad dėl visuomeninio žemės poreikio galima spręsti tik pagal detaliuosius planus. Šiuo aspektu atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-263-03 pateiktais Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto išaiškinimais.

26.2. Tai, kad buvo panaikintas daugiau nei 25 metų senumo Kunigiškių kvartalo detalusis planas (pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pastabas) ir pagal Specialųjį planą pradėtos Kunigiškių gatvės finansavimo, atliktos viešųjų pirkimų, projektavimo ir rengiamos statybos procedūros, nėra susiję su pareiškėjais. Nurodytoje vietoje susiformavo didžiuliai gyvenamųjų namų kvartalai, o gatvės ginčo teritorijoje yra labai siauros, todėl jas bus būtina rekonstruoti ir platinti, įrengti automobilių parkavimo vietas. Apeliantai taip pat bando sau palankiai aiškinti Gatvės raudonųjų linijų rengto (nebaigto rengti) spec. plano koncepciją (tarpinį dokumentą), nors pats Gatvių raudonųjų linijų spec. planas nebuvo suderintas, nebuvo Inspekcijos patikrintas ir nebuvo Tarybos patvirtintas.

26.3. Ginčo žemėje pagal Specialųjį planą suplanuota inžinerinės infrastruktūros koridorių zona. Įgyvendinant Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 (TPDR Nr. T00080197), sprendinius, Palangos miesto savivaldybės taryba 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T2-79 patvirtino Palangos miesto savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektų, kuriuos 2022–2024 metais numatoma finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis, sąrašą. Šio sąrašo 4.5. punktu numatytas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis Kunigiškių gatvės rekonstravimas: projektavimas, statybos darbai, inžinerinės paslaugos (statybos teritorija apima byloje nagrinėjamą teritoriją). Vykdant Tarybos sprendimą, centrinė perkančioji organizacija įvykdė viešąjį pirkimą Nr. CPO 175568. Konkursą laimėjusi įmonė 2021 m. rugpjūčio 16 d. sutartimi Nr. CPO 175568/140-PS įsipareigojo atlikti Kunigiškių gatvės techninį darbo projektą ir statinio projekto vykdymo (statybų) priežiūrą. Ši sutartis yra tinkamai vykdoma. Atlikus viešinimo procedūras, buvo pritarta Kunigiškių gatvės rekonstravimo projektiniams pasiūlymams („Infostatyba“ registracijos Nr. PSP-100-220613-02758). Todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad viešoji infrastruktūra įrenginėjama dėl to, kad jiems negrąžinti dalį žemės natūra, o kompensuoti pinigais.

26.4. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, nes NŽT 2020 m. gegužės 5 d. buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais. Jei pareiškėjams nebuvo atsakyta į kokius nors jų paklausimus prieš 5 ar 6 metus, pareiškėjai turėjo teisę nustatytais terminais kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti atsakyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Byloje nėra net pateikta pareiškėjų raštų, į kuriuos tariamai prieš 5–6 metus nebuvo atsakyta.

27. Atsakovas NŽT, atstovaujamas Palangos skyriaus, atsiliepimuose į pareiškėjų apeliacinius skundus palaiko atsakovo Administracijos atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytą poziciją ir prašo apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Ginčas byloje yra kilęs dėl NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr.16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“ ir 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ teisėtumo ir pagrįstumo; dėl pripažinimo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo įgyvendinti Tvarkos 106 punkte nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą (raštą) Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. raštas Nr. (4.17)-D3-1239 yra adresuotas NŽT Palangos skyriui, atsakant į NŽT 2020 m. kovo 16 d. kreipimąsi Nr.16SD-647-(14.16.136E). Pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad minėtas Administracijos raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas pareiškėjų atžvilgiu vykdytoje nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, kuri baigta ginčijamų sprendimų priėmimu, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

31. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

32. Tvarkos 106 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

33. Tvarkos 1061 punkte yra nustatyta, kad, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

34. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, NŽT gali atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tik turint savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, nėra nuostatų įpareigojančių bei suteikiančių teisę NŽT tikrinti, ar savivaldybės administracijos pateikti duomenys apie laisvos (neužstatytos) žemės buvimą (nebuvimą) yra pagrįsti, todėl NŽT, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi remtis savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis apie laisvą (neužstatytą) žemę.

35. Nors ginčijamas Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ įformintas administracinis sprendimas yra procedūrinio pobūdžio, tačiau jis turi įtakos pareiškėjų materialiojo teisinio pobūdžio teisėms, susijusioms su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdu, todėl nagrinėjamu atveju gali būti administracinio ginčo dalyku. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti minėtą administracinį sprendimą.

36. Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.)). Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr.(4.17)-D3-1239 įformintas administracinis aktas yra skirtas NŽT, kuri nagrinėja nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, be to, jis turi įtakos pareiškėjų materialiojo teisinio pobūdžio teisėms, todėl šis administracinis aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimus.

37. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.)).

38. Šioje administracinėje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje yra konstatuota, jog, nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai savo veikloje privalo, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija), kurio 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, tačiau vertindamas ginčijamų atsakovo sprendimų atitiktį aptartiems reikalavimams, teismas neatliko to tinkamai ir išsamiai, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ turinys nepatvirtina išvados apie akto atitiktį aukščiau aptartiems individualaus administracinio akto reikalavimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams, tame tarpe teismams, sukurti vertinamo administracinio akto motyvus, juos papildyti ar išplėtoti, o tokie šių subjektų motyvai negali būti laikomi sudedamąja administracinių aktų dalimi vertinant jų atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams. Be teisės aktų citavimo skundžiamame administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. (4.17)-D3-1239 yra vienas abstraktus teiginys, kad S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė nėra laisva, o užimta žemės sklypais, esamais pastatais, esamomis ir suplanuotomis gatvėmis.

39. Remdamasi paminėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-1239 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, todėl tai yra pagrindas šį administracinį aktą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

40. Kadangi NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“ ir 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ yra grindžiami administraciniu aktu, kuris pripažintinas neteisėtu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl ir šie administraciniai sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais bei turi būti panaikinti.

41. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 94 str.).

42. Nagrinėjamu atveju, panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus, Palangos miesto savivaldybės administracija privalės iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva, o NŽT, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis dėl S. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, privalės priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus dėl pripažinimo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo įgyvendinti Tvarkos 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas nėra pagrindo.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, tenkinant pareiškėjų skundo reikalavimus dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo.

44. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovų Administracijos ir NŽT pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 711,25 Eur. Pareiškėjas pateikė 2023 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1138027, iš kurio matyti, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas pareiškėjas advokatui Aleksandrui Jokūbauskui sumokėjo 1 700 Eur, taip pat pareiškėjas pateikė SEB banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

45. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

47. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, patirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėją atstovavo tas pats advokatas, kuris gynė pareiškėjo interesus pirmosios instancijos teisme, dėl to vertintina, kad atstovavimo sąnaudos buvo mažesnės, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovų priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 600 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. Z. ir R. K. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr.16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“.

Kitą pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundo dalį atmesti“.

Priteisti pareiškėjui V. Z. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė