2024-04-24 Nr. AB-6990-3-61-3-08147-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1465-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08147-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 23S135626, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 23S136427, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2025 m. vasario 22 d. bei jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2025 m. vasario 22 d. (toliau – ir Sprendimas2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 1 d. sprendimą Nr. 23S196480, kuriuo pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją (toliau – ir Sprendimas3) (toliau visi kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas neigiamai vertindamas savo kilmės valstybėje vykstančius politinius procesus, dar 2013 metais atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką. Kartu su pareiškėju į Lietuvos Respubliką atvyko ir jo draugė E. E.. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir E. E. sudarė santuoką. Taip pat pareiškėjas kartu su sutuoktine įregistravo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tai yra šeimos verslas, veikiantis baldų projektavimo, gamybos ir montavimo srityje. Turėdamas staliaus (dailidės) kvalifikaciją, pareiškėjas atlieka gamybinio pobūdžio darbus, o administracinio pobūdžio darbus atlieka pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas su sutuoktine planuoja šeimos pagausėjimą, turi Lietuvos Respublikoje įgytą ir įregistruotą transporto priemonę.

3. Pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2025 m. vasario 18 d. Leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turi ir pareiškėjo sutuoktinė, kuriai šis leidimas yra išduotas 2019 m.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, todėl žinia apie tai, jog Interpolo duomenų bazėje yra perspėjimas, kad jis paskelbtas ieškomu asmeniu suėmimo ir ekstradicijos tikslu, pareiškėjui buvo netikėta ir sukėlė šoką. Kadangi paiešką 2023 m. balandžio 21 d. paskelbė Rusijos Federacija, pareiškėjas buvo priverstas toje šalyje samdyti advokatę situacijai išsiaiškinti. Advokatei pavyko gauti 2023 m. kovo 20 d. nutarimą dėl kaltinimo pareiškimo, iš kurio matyti, kad pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl to, jog kiti įtariamieji sudarė susitarimą su ikiteisminio tyrimo įstaiga – jie davė parodymus prieš pareiškėją mainais į švelnesnę bausmę. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su pareikštu kaltinimu, kadangi niekada nieko nežudė ir jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs. Kadangi ikiteisminis tyrimas vyksta dėl (duomenys neskelbtini) apskrities deputato J. M. nužudymo, jis sulaukė ir žiniasklaidos dėmesio. Pareiškėjo vertinimu, jog iš viešų šaltinių matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra susijęs su Rusijos Federacijos verslininkų ir kriminalių grupių kovomis už ekonominius išteklius medienos sektoriuje. Tačiau pareiškėjas su tuo neturi nieko bendro (tuo labiau, kad jau dešimt metų nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje). Jeigu pareiškėjas bus deportuotas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, jis iš karto bus suimtas, etapuotas į įkalinimo įstaigą ir teisiamas.

5. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Sprendimas1 visiškai neatitinka praktikoje suformuluotų reikalavimų, kadangi grindžiamas išimtinai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išvada, kuri pagrįsta tik informacija apie pareiškėjui paskelbtą tarptautinę paiešką, įtariant nužudymą. Pareiškėjo teigimu, nei skundžiamame Sprendime1, nei trečiojo suinteresuoto asmens išvadoje nėra jokių argumentų, kodėl įtarimų nusikaltimo padarymu pareiškimas pareiškėjui suponuoja išvadą, kad pastarasis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Skundžiamame Sprendime1 ir trečiojo suinteresuoto asmens išvadoje remiamasi abejotino tikrumo duomenimis, kadangi, pasak pareiškėjo, Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos piktnaudžiauja Interpol sistemos suteikiamomis galimybėmis ir dažnai naudoja jas politiniais ar kitokiais tikslais, neturinčiais nieko bendro su teisingumo vykdymu. Nurodė, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neįvertino, kad Interpol duomenų bazėje esanti Rusijos Federacijos paskelbta informacija yra abejotino pobūdžio, kadangi įtarimai pareiškėjui reiškiami praėjus daugiau nei 18 metų nuo nusikalstamos veikos padarymo.

6. Teigė, kad įvertinus skundžiamame Sprendime1 išdėstytas aplinkybes, matyti, jog visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo atsakovas neatliko, į skundžiamą Sprendimą1 buvo perkelta trečiojo suinteresuoto asmens išvada. Skundžiamame Sprendime1 nėra konkrečiai paaiškinta, kodėl pareikšti įtarimai reiškia, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taigi skundžiamame Sprendime1 nėra paaiškintas priežastinis ryšys tarp nustatytos faktinės aplinkybės (pareikštų įtarimų) ir daromos išvados apie pareiškėjo tariamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tokiu būdu, pareiškėjo vertinimu, skundžiamo Sprendimo1 argumentacija yra bendro pobūdžio, šabloninė ir nepaisanti pareiškėjo situacijos ypatumų.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis turi stiprių socialinių, ekonominių ir šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublika (pareiškėjas su sutuoktine dešimt metų gyvena Lietuvos Respublikoje, turi čia verslą, turtą ir draugus), be to, skundžiamas Sprendimas1 kelia grėsmę šeimos išsaugojimui. Pažymėjo, jog pareiškėjo sutuoktinei būtų itin sudėtinga išvykti su pareiškėju, nes ji yra ilgametė Lietuvos Respublikos gyventoja, turi Lietuvos Respublikoje verslą, o visi ryšiai su Rusijos Federacija seniai nutraukti. Atsakovo sprendimai reiškia santuokos nutraukimą ir šeimos iširimą.

8. Atsakovo pritaikyta administracinio poveikio priemonė visiškai neatitinka aplinkybių, dėl kurios buvo nuspręsta ją taikyti. Kitaip tariant, vien iš Rusijos Federacijos pareigūnų pateiktos informacijos tariamai kylanti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei nėra tokio patikimumo, kad pateisintų užsieniečio išsiuntimą iš šalies ir iš to sekantį šeimos irimą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas galėjo apklausti pareiškėją apie jo biografiją, paprašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus, t. y. jeigu atsakovas būtų pasikreipęs į pareiškėją, kad jis paaiškintų susiklosčiusią situaciją, pareiškėjas būtų viską paaiškinęs, o atsakovas nebūtų priėmęs skundžiamo Sprendimo1, tačiau atsakovas nesuteikė galimybės pareiškėjui paaiškinti situacijos.

9. Pareiškėjo vertinimu, faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad jo atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, atsakovo atliktas patikrinimas nebuvo išsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad ginčijami Sprendimai priimti, atsižvelgus į Departamento išvadą. Ginčijamuose Sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

12. Atsakovas teigė, kad patikrinus Interpolo duomenų bazėje esančią informaciją, buvo nustatyta, jog joje yra įvestas perspėjimas – pareiškėjas paskelbtas suėmimo ir ekstradicijos tikslu ieškomu asmeniu. Paiešką 2023 m. balandžio 21 d. paskelbė Rusijos Federacija. Interpolo duomenų bazėje paskelbta, kad pareiškėjas ieškomas dėl 2005 m. įvykdyto nužudymo. Patikrinus informaciją SIS nustatyta, kad Vokietija 2023 m. gegužės 3 d. paskelbė perspėjimą – pareiškėjas paskelbtas trečiosios šalies piliečiu, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2026 m. gegužės 3 d. (pagal Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsnius. Pažymėjo, jog toks perspėjimas įvedamas, kai yra viena iš šių sąlygų: trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą; turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje.

13. Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad jis nieko nežudė vertino kaip deklaratyvius ir hipotetinius. Pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų ir įrodymų, kurie leistų įsitikinti jo teiginių pagrįstumu (iš esmės nėra pateikta jokių paaiškinimų). Pažymėjo, kad grėsmė viešajai tvarkai susijusi su perspėjimu dėl nužudymo, t. y. vienu pavojingiausių nusikaltimų, už kurį numatyta atsakomybė iš esmės visų valstybių teisės aktuose. Ta aplinkybė, kad perspėjimą yra paskelbusi Rusijos Federacija, savaime nereiškia, kad jis yra nepagrįstas.

14. Pažymėjo, kad priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo šeiminiai ir socialiniai ryšiai – nors jie ir ilgalaikiai, tačiau vertinti kaip mažiau reikšminga aplinkybė nei jo keliama grėsmė viešajai tvarkai. Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Nurodė, kad Departamentas 2023 m. rugpjūčio 7 d. gavo Migracijos departamento paklausimą, ar Rusijos Federacijos pilietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Departamentas vertinimą dėl užsieniečių grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, patikrinęs Interpolo duomenų bazėje nustatė, kad joje yra perspėjimas – pareiškėjas paskelbtas suėmimo ir ekstradicijos tikslu ieškomu asmeniu. Paiešką 2023 m. balandžio 21 d. paskelbė Rusijos Federacija. Interpolo duomenų bazėje paskelbta, kad pareiškėjas ieškomas dėl 2005 m. įvykdyto nužudymo. Patikrinus informaciją Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) nustatyta, kad Vokietija 2023 m. gegužės 3 d. paskelbė perspėjimą – pareiškėjas paskelbtas trečiosios šalies piliečiu, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2026 m. gegužės 3 d. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

17. Departamentas laikosi pozicijos, kad minėta išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Policijos departamentas vadovavosi nustatytu imperatyviu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes – Interpolo duomenų bazėje ir Šengeno informacinėje sistemoje apie pareiškėją paskelbtą informaciją. Policijos departamento vertinimu, minėta informacija pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, dėl kurio buvimo valstybės teritorijoje gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei, nes jis ieškomas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

18. Departamento teigimu, įvertinus tai, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Departamento vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

II. 19. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad Departamentas 2023 m. rugpjūčio 7 d. gavo Migracijos departamento paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-19386, kad pareiškėjas, kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

21. Migracijos departamentas, įvertinęs Departamento išvadą ir kitus duomenis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais panaikino leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo1 priėmimo dienos 18 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Šengeno šalių erdvėse 1,5 metų bei išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.

22. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatomis.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. LT7507402 buvo išduotas 2020 m. vasario 18 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu (užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus, turėdamas Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą). Išduotas leidimas nuolat gyventi galioja iki 2025 m. vasario 18 d. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi panaikintas tuo pagrindu, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris nuo 2014 m. savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2020 m. kovo 8 d. pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jam išduotas 2020 m. vasario 18 d. Pareiškėjo sutuoktinė yra Rusijos Federacijos pilietė, kuriai 2019 m. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, sutuoktinės gyvenamoji vieta taip pat deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 13 d. dirba Lietuvos Respublikoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam yra mokamos draudžiamosios pajamos. Duomenų apie pareiškėjo nepilnamečius vaikus ar kitus išlaikytinius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nesurinko, tačiau pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad nepilnamečių vaikų neturi.

25. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 21 d. gavo Departamento raštą Nr. 5-S-19386, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tokią išvadą Departamentas padarė remdamasis duomenimis, esančiais Interpolo duomenų bazėje apie įvestą perspėjimą, jog pareiškėjas paskelbtas suėmimo ir ekstradicijos tikslu ieškomu asmeniu. Paiešką 2023 m. balandžio 21 d. paskelbė Rusijos Federacija.

26. Interpolo duomenų bazėje paskelbta, kad pareiškėjas ieškomas dėl 2005 m. įvykdyto nužudymo. Atsakomybė už pareiškėjui inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio „Nužudymas“ 2 dalyje. Didžiausia bausmė, kurią už šį nusikaltimą numato BK, yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 105 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio „Nužudymas“ 2 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 6 dalį, ši nusikalstama veika kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas. Patikrinus informaciją SIS, buvo nustatyta, kad Vokietija 2023 m. gegužės 3 d. paskelbė perspėjimą – pareiškėjas paskelbtas trečiosios šalies piliečiu, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2026 m. gegužės 3 d. (pagal Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsnius). Pažeidimo tipas – nusikaltimai prieš asmenį.

27. Teismas nurodė, kad įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, efektyvią užsieniečių kontrolę, kad užsieniečiai, įvykdę arba įtariami įvykdę nusikalstamas veikas užsienyje, nevaržomai negalėtų atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokiu būdu išvengdami jiems kylančios baudžiamosios atsakomybės, būtina taikyti prevencines priemones ir apriboti riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

28. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai rėmėsi Interpolo duomenų bazėje ir SIS pateikta informacija apie pareiškėją, jog toks perspėjimas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, dėl kurio buvimo valstybės teritorijoje gali kilti grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Nusikaltimai žmogaus gyvybei sukelia skaudžiausias pasekmes ir padaro nepataisomą žalą. Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, gyvybė pati savaime yra nekvestionuojama, išskirtinės apsaugos reikalaujanti vertybė, todėl žmogaus gyvybės atėmimas, pagal savo prigimtį ir padarinius, yra viena sunkiausių ir pavojingiausių nusikalstamų veikų, o asmenys, padarę tokias veikas, laikomi keliančiais realų pavojų visuomenei.

29. Teismas, ištyręs ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus Rusijos Federacijoje, priimtą nutarimą išskirti jo baudžiamąją bylą, taip pat pareiškėjo pasitelkto teisės eksperto P. I. ekspertinę išvadą dėl pareiškėjui pateiktų kaltinimų ir situacijos lyginimo su Rusijos Federacijos bylomis prieš S. M., A. N., M. C., vertino, kad pateikti įrodymai ir teismo posėdyje pareiškėjo ir jo atstovo išdėstyti argumentai nepatvirtina pareiškėjo ryšių su kokiais nors politiniais įvykiais ar veikėjais, opozicine veikla Rusijos Federacijoje ar pan., dėl ko galima būtų vertinti, kad Rusijos teisėsaugos institucijos sufabrikavo kaltinimus pareiškėjui, vien siekdama jo persekiojimo. Jokie įrodymai to byloje nepatvirtina.

30. Atsižvelgus į Migracijos departamente gautą informaciją, kuri patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, teismas pripažino, kad ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama Interpolo duomenų bazėje paskelbta paieška dėl labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė turintis ilgalaikius stiprius ryšius su Lietuvos Respublika, sukūręs čia šeimą ir turintis verslą, tačiau, teismo vertinimu, nors pareiškėjas dešimt metų gyvena ir dirba Lietuvoje, tačiau jo ryšiai su Lietuvos Respublika nevertintini kaip itin stiprūs. Taip pat pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika laikytina mažiau reikšminga aplinkybė, nei jo keliama grėsmė viešajai tvarkai.

32. Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su jo ryšiais su Lietuvos Respublika, matyti, jog jis savo ateities planus sieja su Lietuvos Respublika (darbas Lietuvos Respublikoje registruotoje jo su sutuoktine įmonėje). Tačiau pareiškėjo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

33. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų tikėtis nuolat likti gyventi Lietuvoje, juo labiau, neatitikdamas Įstatymo reikalavimų dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką) pasiekti.

34. Teismas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą nurodė, kad įvertinus tai, jog Departamentas prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus ir 6 mėnesius, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus, bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytas 18 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

35. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra pripažintas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei asmuo, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismas sprendė, kad pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.

36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, bei, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, teismas sprendė, kad pareiškėjo duomenys pagrįstai iš Nacionalinio sąrašo teikti SIS.

37. Vertindamas Sprendimą3, kuriuo pareiškėjas išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, teismas nurodė, jog pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi jis nurodė, kad jo gyvenamosios vietos adresas valstybėje, iš kurios atvyksta, yra Rusijos Federacija. Taigi Migracijos departamento Sprendimas3 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos taip pat laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos palaikymą valstybių narių teritorijoje.

38. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų Sprendimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, nurodė, kad ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, kitus jo gyvenimo biografinius faktus ir pritaikius nurodytų teisės aktų nuostatas, skundžiamuose Sprendimuose nurodyti aiškūs ir suprantami motyvai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimų neteisėtumas.

39. Migracijos departamento atliktas pareiškėjo situacijos vertinimas išsamus, atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2025 m. vasario 22 d. bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamus atsakovo Sprendimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato ir aiškino grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei sąvoką ir nenustatė asmeninio pareiškėjo elgesio, rodančio grėsmės realumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Departamento išvada apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kuri yra grindžiama pareikštais įtarimais apie nusikaltimo padarymą, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Neigiama išvada turi būti grindžiama teisiškai reikšmingų duomenų visuma, kuriuos prieš priimant sprendimą būtina nustatyti ir ištirti. Skundžiamas teismo sprendimas visiškai neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, kadangi su pareiškėju susijusios aplinkybės aiškiai rodo, jog pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

42. Paaiškina, kad po atsakovo Sprendimų priėmimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pradėjo išsiuntimo procedūrą. Kadangi išsiuntimas galėjo būti įvykdytas labai greitai, pareiškėjas kreipėsi ne tik į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bet ir į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu inter alia (be kita ko) pradėti jo ekstradicijos procedūrą, informuodamas apie jam pareikštą kaltinimą ir paskelbtą paiešką. Kadangi ekstradicijos procedūra leidžia įrodinėti pareikšto kaltinimo dirbtinumą, pareiškėjas ketino pasinaudoti šiomis galimybėmis ir išvengti išsiuntimo į Rusijos Federaciją. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ekstradicijos procedūrą, kadangi nėra gautas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros ekstradicijos prašymas. Taigi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, žinodama apie susiklosčiusia situaciją, atsisakė ne tik pradėti ekstradicijos procedūra, bet ir inicijuoti ikiteismini tyrimą Lietuvos Respublikoje prieš pareiškėją, suimti jį arba taikyti jo atžvilgiu kokią nors kitą kardomąją priemonę (pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą, namu areštą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir pan.). Pareiškėjo nuomone, tai rodo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nelaiko jį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jis nėra pavojingas ir jam pareikštas kaltinimas yra teisiškai neperspektyvus. Pareiškėjas akcentuoja, jog Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros neveikimas irgi rodo, kad Rusijos Federacija nesitiki palankaus sprendimo iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba iš tikrųjų nelaiko jo įvykdžiusiu nusikaltimą, tai dar kartą patvirtina, jog jam pareikštas kaltinimas yra dirbtinas ir nepagrįstas. Tokiu būdu susiklosto situacija, kurioje pareiškėjo išsiuntimas faktiškai yra tolygus jo perdavimui ekstradicijos procese, tik be jokių ekstradicijos proceso suteikiamų garantijų, skirtų pareiškėjo teisių apsaugai.

43. Pareiškėjas teigia, kad šiame migracijos-išsiuntimo procese priimami Sprendimai yra teisiškai ydingi, nes jie yra tiesiog formaliai pagrįsti Departamento informacija apie kaltinimus Rusijos Federacijoje, bet nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei pirmos instancijos teismas neatliko tyrimo, ar tokie kaltinimai realūs ir kelia pavojų Lietuvos Respublikai, ar jie yra nepagrįsti bei galbūt sufabrikuoti. Šiame procese pareiškėjas neturėjo realių teisinių galimybių gintis nuo išsiuntimo (kuris faktiškai yra tolygus perdavimui ekstradicijos procese). Pareiškėjo pateiktos Rusijos Federacijos teisės ekspertų išvados apie Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso, vedamo prieš pareiškėją, defektus yra paliktos apskritai be įvertinimo. Tuo tarpu, jei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vykdytų ekstradicijos procesą dėl pareiškėjo perdavimo, tai tiek Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atliktų kompetentingą tyrimą, ar Rusijos Federacijos baudžiamajame procese prieš pareiškėją nėra žymių defektų. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra turi teisę reikalauti iš ekstradicijos prašymą pateikusios valstybės visos pilnos informacijos, kad Lietuvos Respublikos institucijoms neliktų abejonių dėl kaltinimus pateikusios valstybės baudžiamojo proceso teisėtumo ir defektų nebuvimo tame baudžiamajame procese.

44. Esant tokiam kontekstui, vienintelis tinkamas sprendimas yra nepripažinti pareiškėjo tariamo pavojingumo Lietuvos Respublikai bei nedaryti tokios formalios ir paviršutinės išvados vien pagal Rusijos Federacijoje pareikštus kaltinimus, kurie net nebuvo ir nebus tikrinami bei vertinami ekstradicijos procese Lietuvos Respublikoje. Būtent Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pozicija nepradėti ekstradicijos proceso (kurį būtų privaloma pradėti, jei Lietuvos Respublikoje randamas žmogus, paieškomas per Interpolo sistemą, ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tokią paiešką laiko pagrįsta) turi būti laikoma lemiamu kompetentingos institucijos teisiniu įvertinimu, reiškiančiu, kad šiai dienai pareiškėjas nėra laikomas pavojingu Lietuvos Respublikai.

45. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo bei pirmos instancijos teismas nesuteikė deramos teisinės reikšmės faktui, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nepradėjo pareiškėjo ekstradicijos proceso. Tokiu būdu jų priimti sprendimai lėmė rimtą žmogaus teisių pažeidimą, kai per migracinius-išsiuntimo sprendimus liko „apeitos“ privalomos ekstradicijos proceso suteikiamos garantijos pareiškėjo teisių apsaugai.

46. Teigia, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, jog kaltinimai dėl nužudymo pareiškėjui vis dėlto nėra pareikšti. Kaltinimas grindžiamas išimtinai nužudymą padariusio asmens parodymais, kuriuos jis davė mainais už švelnesnę bausmę. Tai rodo, kad pareikštas kaltinimas grindžiamas abejotino patikimumo įrodymu, kurio negalima laikyti pakankamu. Pareiškėjui pareikštas kaltinimas kelia pagrįstumo abejonių dėl savo tikrumo. Skundžiamas teismo sprendimas, atsakovo Sprendimai ir Departamento išvada netiesiogiai grindžiami būtent šiuo kaltinimu, kadangi jis tapo pagrindu įrašui Interpolo duomenų bazėje.

47. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, kuris buvo padarytas dar 2005 m., nagrinėjamu atveju yra aktualu, ar nėra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, nes suėjus šiam terminui, asmuo, net jeigu jis iš tikrųjų padarė nusikaltimą, nebelaikomas pavojingu. Įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstomos veikos, kai baudžiamosios atsakomybės senaties terminas buvo seniai suėjęs, todėl jis jokiais būdais negali būti laikomas keliančiu pavojų.

48. Pažymi, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje daugiau nei 10 metų, pareiškėjas jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, taip pat nebuvo nei kaltinamas, nei įtariamas dėl tokių veikų. Pareiškėjas kartu su sutuoktine yra įsteigę verslą (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir verčiasi baldų gamyba. Šis verslas yra sėkmingas, tą patvirtina ne tik ilgametis buvimas rinkoje bei finansiniai įmonės rodikliai, bet ir daugelio klientų atsiliepimai bei rekomendacijos. Kadangi gamybinio pobūdžio darbus atlieka pareiškėjas, todėl būtent jam tenka daugiausia bendrauti su klientais ir atsakyti už gamybą bei kokybę. Pastarieji sutiko pateikti pareiškėjo charakteristikas, iš kurių matyti, kad jis yra puikiai įvertinamas, išskiriami jo profesiniai įgūdžiai ir asmeninės savybės, pabrėžiant draugiškumą, paslaugumą, ramų ir taikų būdą. Taigi jo gyvenimo būdas Lietuvos Respublikoje rodo, kad jokios grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei pareiškėjas nekelia.

49. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pateikė skundą dėl neteisingų duomenų pašalinimo iš Interpolo duomenų bazės, todėl Departamento išvada, atsakovo Sprendimai ir teismo sprendimas grindžiami šiuo metu ginčijamais duomenimis. Be to, nei teismas, nei atsakovas ar Departamentas nenustatė jokių pareiškėjui nepalankių aplinkybių, išskyrus įrašą Interpolo duomenų bazėje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad jis nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl teismo sprendimas yra naikintinas kaip neteisingas.

50. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja teisiniam reguliavimui, numatančiam aukštesnį įrodinėjimo standartą, sprendžiant klausimą dėl ilgalaikio gyventojo statuso.

51. Atsakovo Sprendimais pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalie 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kaip trečiosios šalies piliečiui, Lietuvos Respublikoje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau nei dešimt metų ir turi leidimą nuolat gyventi. Todėl Įstatymo nuostatos, susijusios su tokio jo statuso (ilgalaikio gyventojo statuso) panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, jo priedo 7 punktas), nuostatas.

52. Pareiškėjas remiasi Įstatymo nuostatomis, EŽTT, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad šiuo atveju atsakovas turėjo surinkti daugiau įrodymu nei įprastai yra reikalaujama, jog bet kokios abejonės pareiškėjo atžvilgiu būtų pašalintos. Tačiau atsakovas nesilaikė net bendrųjų tyrimo ir įrodymų pakankamumo standartų, tai rodo, kad atsakovas pažeidė sustiprintą apsaugą, kuri yra taikoma ilgalaikio gyventojo statusą turinčiam pareiškėjui.

53. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje akcentuojama, jog Departamento išvada apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei negali būti argumentuojama vien pareikštais įtarimais apie nusikaltimo padarymą, o Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašas nėra norminis teisės aktas, todėl šiuo dokumentu neturi būti argumentuojama išvada apie užsieniečio keliamą grėsmę. Skundžiamame sprendime nėra paaiškinta, kodėl nesivadovaujama pareiškėjo pateiktais dokumentais, ir kodėl šie dokumentai nepaneigia prielaidos apie keliamą grėsmę. Teismas nepaaiškino, kodėl jis mano, kad bylos Rusijos Federacijoje gali būti fabrikuojamos tik esant politiniam persekiojimui. Teismo sprendimo argumentacija atitinka atsakovo Sprendimų argumentaciją, tačiau į pareiškėjui palankias aplinkybes nėra atsižvelgiama ir jomis nesivadovaujama. Taigi teismo sprendimo argumentacija yra bendro pobūdžio, šabloninė ir nepaisanti pareiškėjo situacijos ypatumų, todėl sprendimas pripažintinas deklaratyviu ir nemotyvuotu.

54. Pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo sankcionuotas atsakovo Sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimas. Teigia, kad atsakovo pareiga iškviesti užsienietį į apklausą, jei kitaip nepavyksta nustatyti teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatyta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, Gero administravimo kodekso nuostatose, kituose teisės aktuose. Apie atsakovo Sprendimus pareiškėjas sužinojo tik po jų priėmimo, todėl nesupranta, kodėl atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl situacijos visapusiško išnagrinėjimo. Atsakovas, priimdamas Sprendimus, turėjo visapusiškai įvertinti kiekvieną svarbią aplinkybę, taip pat ir tas, kurios palankios pareiškėjui, tačiau to nepadarė. Tai rodo atsakovo nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, todėl vien dėl tokio aiškaus atsakovo neobjektyvumo pareiškėjo atžvilgiu, visos atsakovo keliamos abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, atsakovo atliktas patikrinimas nebuvo išsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma.

55. Pareiškėjas vertina, kad jam atsakovo Sprendimu1 paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga. Teigia, kad net jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pareikštų įtarimų ir paskelbtos tarptautinės paieškos, vis tiek skundžiamu Sprendimu1 taikoma administracinio poveikio priemonė pripažintina neteisėta kaip visiškai neproporcinga.

56. Pripažinus pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, jis neturės teisės būti Lietuvos Respublikoje ir turės grįžti ar bus deportuotas į Rusijos Federaciją. Tai sukels grėsmę pareiškėjo gyvybei ir laisvei, kadangi dėl pareikšto įtarimo jis iš karto bus suimtas pasienyje. Pareiškėjas niekada per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs Lietuvoje kokios nors nusikalstomos veikos, turi stiprių socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika (su sutuoktine dešimt metų gyvena Lietuvos Respublikoje, turi čia verslą, turtą ir draugus), taikoma administracinio poveikio priemonė daro įtaką sutuoktinei, kuri nebuvo pripažinti keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau faktiškai verčiama išvykti iš šalies paskui savo vyrą.

57. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

58. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos tesimas netinkamai suprato ir aiškino grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei sąvoką. Pareiškėjas yra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, ginčijamuose Sprendimuose buvo konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešai tvarkai.

59. Nurodo, kad ginčijamų Sprendimų priėmimui neturėjo būti nustatyta, jog pareiškėjas būtų įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o priemonių taikymas nepreziumuoja pareiškėjo kaltės baudžiamojoje byloje. Užsieniečio grėsmės vertinimas yra administracinės procedūros dalis. Minėtas vertinimas yra atliekamas pagal Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Užsieniečio grėsmės vertinimas nagrinėjamu atveju nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalies, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

60. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nelaiko pareiškėjo keliančiu grėsmę viešai tvarkai ar visuomenei. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gruodžio 4 d. rašte, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašymas dėl pareiškėjo ekstradicijos nebuvo gautas, todėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neturėjo pagrindo pradėti ekstradicijos procesą, dėl to pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ekstradicijos procedūrą neatitinka tikrovės. Taip pat pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o ne Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

61. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis pateikė skundą dėl neteisingų duomenų pašalinimo iš Interpolo duomenų bazės, neturi įtakos ginčijamų Sprendimų teisėtumui, nes ginčijami Sprendimai buvo priimti pagal aktualius Interpolo duomenų bazės duomenis. Tai, kad minėtas skundas buvo priimtas, nesudaro pagrindo manyti, kad yra labiau tikėtina, jog Interpolo duomenų bazės duomenys apie pareiškėją yra neteisingi.

62. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus pažeidė jų priėmimo tvarką, yra nepagrįsti. Teisės aktai ar teismų praktika nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamus Sprendimus apklausti pareiškėją. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teikti paaiškinimai ir dokumentai nesudarė pagrindo ginčijamų Sprendimų nepriimti.

63. Atsakovas nurodo, kad kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

64. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. (po ginčijamų Sprendimų priėmimo) pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Įstatymo 22 (1) straipsniu, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Pareiškėjo išsiuntimas faktiškai nebus vykdomas, kol pareiškėjo prieglobsčio prašymas neišnagrinėtas. Tačiau tai nereiškia, kad ginčijami Sprendimai buvo neteisėti. Išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas, bus sprendžiama dėl ginčijamų Sprendimų vykdymo.

65. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

66. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

67. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad Departamento išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei Departamentas vadovavosi Apraše nustatytu imperatyviu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias aplinkybes - Interpolo duomenų bazėje ir Šengeno informacinėje sistemoje apie pareiškėją paskelbtą informaciją.

68. Pažymi, kad Departamentas nėra įgaliotas vertinti pareiškėjo Rusijoje pareikšto kaltinimo pagrįstumo, įrodinėti jo kaltumo ar nekaltumo. Departamentas vertina Interpolo duomenų bazėje esančią informaciją ir negali jos ignoruoti ar laikyti melaginga tik dėl to, kad informaciją paskelbė Rusijos Federacija.

69. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, pagrįstai galima daryti išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimas yra administracinės, o ne baudžiamojo proceso procedūros dalis. Šis vertinimas atliekamas pagal Įstatymo, o ne baudžiamojo proceso nuostatas, todėl vertinimą atliekantis tarnautojas nėra įpareigotas ir įgaliotas tirti baudžiamosios bylos, rinkti ar vertinti įrodymų, ar kvestionuoti baudžiamojoje byloje pateiktų kaltinimų pagrįstumo ir teisėtumo.

70. Teigia, kad įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 71. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

72. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

73. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo pateiktų įrodymų, sprendimas nemotyvuotas, nedera su aukštesnių teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas neteisingai suprato ir aiškino grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei sąvoką ir nenustatė asmeninio pareiškėjo elgesio, rodančio grėsmės realumą. Teismo sprendimas prieštarauja teisiniam reguliavimui, numatančiam aukštesnį įrodinėjimo standartą, sprendžiant klausimą dėl ilgalaikio gyventojo statuso.

74. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

75. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Užsieniečio grėsmė viešajai tvarkai – esminė aplinkybė, lėmusi Sprendimų priėmimą.

76. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

77. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

78. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

79. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

80. Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“.

81. Pažymėtina, kad viešojo saugumo užtikrinimas – tai valstybės funkcija. Viešojo saugumo užtikrinimas – fundamentali žmogaus teisių ir laisvių instituto įtvirtinimo valstybėje sąlyga.

82. Gautoje patikrinti administracinėje byloje yra duomenys dėl pareiškėjo paskelbtos tarptautinės paieškos įtariant sunkaus nusikaltimo padarymu. Šie duomenys yra pateikti Rusijos Federacijos, kurie galėtų kelti abejonių atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą bei Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus, tačiau užsienietis neatskleidė, kodėl būtent jam reiškiamas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Teikiami užsieniečio paaiškinimai yra bendrinio pobūdžio, negalintys paneigti Interpolo sistemoje registruotų duomenų, kurie šioje institucijoje buvo priimti ir, darytina išvada, turint tam pakankamą pagrindą. Lietuvos Respublika turėdama tokio pobūdžio informaciją, atsižvelgdama į jai priskirtą funkciją užtikrinti viešąjį saugumą ir taip siekdama apsaugoti žmogaus teises ir laisves, neturėdama priešingų patikimų faktinių duomenų, nepaisant pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje apie 10 metų, yra saistoma įstatymų leidėjo įtvirtintais institucijoms keliamais reikalavimais – užkardyti bet kokią galimą grėsmė viešajai tvarkai. Viešasis saugumas yra nacionalinio saugumo dalis, kuris turi būti užtikrinamas imantis visų teisės aktais nustatytų priemonių. Vertybiniu požiūriu viešojo saugumo užtikrinimui teiktinas prioritetas, todėl apeliacija dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, turimo darbo, nepripažintinos aplinkybėmis, galinčiomis suponuoti palankų sprendimą apelianto atžvilgiu.

83. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus iki Sprendimų priėmimo (žr. nutarties 54 p.).

84. Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam prieš procedūrą, pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai administracija ketina priimti aktą asmens nenaudai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė (žr., pvz., 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017). Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4636-520/2018). Pareiškėjas nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokias papildomas aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t. y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimų priėmimą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas pažeidė Sprendimų priėmimo procedūrą. Pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Jis laiku pasinaudojo teismine gynyba. Galėjo pateikti faktinius duomenis, kuriuos laikė esant būtinus, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ginčui persikėlus į apeliacinės instancijos teismą.

85. Apskųsto sprendimo (ne) motyvavimo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas nustatė visus bylai reikšmingus duomenis (aplinkybes), kuriuos, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, turėjo nustatyti (surinkti). Nurodė konkretų bei tinkamą teisinį kvalifikavimą, todėl ir ši dalis apeliacijos yra pripažintina nepagrįsta.

87. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.) – šių nuostatų laikytasi.

88. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiu aspektu, t. y., ar pakanka duomenų teigti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti – apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius