2024-07-24 Nr. BB-3843-1-01-1-35821-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2861/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35821-2023-9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nutartį bei bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino įrodymus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas iš esmės vadovavosi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais motyvais. Žemesnės instancijos teismai nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji J. Z. įvykio metu buvo neblaivi ir iškviestiems policijos pareigūnams nurodė neadekvačias aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, policijos pareigūnai, priėmę pareiškimą iš neblaivios nukentėjusiosios, pažeidė teisės normas, draudžiančias tai daryti. Vėliau nukentėjusioji nesiryžo keisti savo pirminių parodymų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis R. Š. ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu, pateikia savą subjektyvų atskirų įrodymų (nukentėjusios J. Z. parodymų) vertinimą ir versiją, kad nukentėjusiąją sužalojo ne jis. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pažymėtina, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir teisinio jų vertinimo buvo keliami nuteistojo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistasis R. Š. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Toks kasacinio skundo argumentavimas, grindžiant jį žemesnės instancijos teismų išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų atliktą netinkamą įrodymų vertinimą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė