Legislator Case Law & Legislation
8814e2d1-1484-400a-8763-8c3cce186507 AI generated

8814e2d1-1484-400a-8763-8c3cce186507 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 8814e2d1-1484-400a-8763-8c3cce186507
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3393-1049/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46406-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, kaltinamajam T. Ž., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

Legislator headnote

AI generated

8814e2d1-1484-400a-8763-8c3cce186507 · Kauno apylinkės teismas: sustojus privažiavo policijos pareigÅ«nai ir priėję prie T. paprašė pateikti dokumentus, tačiau pajutę, kad T. vartojęs alkoholio, paklausė, ar jis negėręs. T. pasakius, kad gėrė, jam buvo nustatytas girtumas, tačiau koks girtumas jam buvo nustatytas, negali pasakyti, tik žino, kad daugiau nei 1 promilė (b. l. 39–42). Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie pietus, susiskambino su T. Ž. ir D. P. bei susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) karjero.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3393-1049/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46406-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, kaltinamajam T. Ž., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės T. Ž. 2019 m. spalio 30 d., apie 16.40 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis T. Ž. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) karjero, susitiko su draugais – D. P. ir M. G., kur vartojo alkoholį. Draugas turėjo du litrus naminio vyno, taip pat dar išgėrė alaus. Tada sugalvojo važiuoti namo. Kažkiek jautėsi apsvaigęs, bet būsena buvo adekvati, jautėsi pakankamai gerai. Ketino važiuoti į namus apie 30-35 kilometrus.

Jam vairuojant automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prasilenkė su policijos pareigÅ«nais, sustojo Å¡alikelėje, iÅ¡jungė automobilio variklį. Apsisukę policijos pareigÅ«nai privažiavo prie jo automobilio, iÅ¡lipę priėjo ir paprašė pateikti dokumentus. Kilus įtarimui, kad jis galimai vartojo alkoholinius gėrimus, policijos pareigÅ«nai paklausė ar jis neatsisako pasitikrinti blaivumÄ . Buvo praėję apie 10 minučių nuo alkoholio vartojimo. Jis įpÅ«tė 1,97 promiles, o antrÄ kartÄ â€“ 1,93 promiles.

Tada jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ . Automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo žmonai, jis yra bendras Å¡eimos automobilis, prieÅ¡ 5 mėnesius pirko jį sugedusį už 280 eurų ir sutvarkė. 600 eurų investavo į automobilio remontÄ , automobilio vertė anot kaltinamojo galėtų bÅ«ti apie 880 eurų. 2019 m. spalio 30 d. automobilį atsiėmė iÅ¡ autoserviso. Žmona nežinojo, kad jis pasiėmė automobilį, kuris jis buvo servise remontuojamas.

Su nustatytu 1,93 promilės girtumu sutinka, iÅ¡ vakaro nebuvo vartojęs alkoholio. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Ne pirmÄ kartÄ vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Gailisi nusikaltęs. PaaiÅ¡kino, kad jam važiuojant į darbÄ paskambino iÅ¡ serviso ir pasakė, kad automobilis sutvarkytas, galima pasiimti. Turi du vaikus, 4 metų dukrÄ ir 5 metų sÅ«nų, užsiima individualia veikla, namų renovacija, apÅ¡iltinimu, kas yra sezoninis darbas. Žmona nedirba, prižiÅ«ri invalidus tėvus.

Turėtų galimybę sumokėti baudÄ . IÅ¡vada dėl T. Ž. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡io kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetÄ , jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Liudytojas D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. spalio 30 d., dirbant kartu su vyr. patruliu M. R. radijo Å¡aukiniu „(duomenys neskelbtini)“, patruliuojant nustatytu marÅ¡rutu, apie 16.40 val., iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) stovi automobilis „Audi“ važiuojamojoje kelio dalyje ir aplink jį sukinėjasi įtartini vyrai, kurie eina iÅ¡bėgusių tepalų pėdsakais link karjero. Kaip aiÅ¡kino VPK budėtojas, pranešėjas mano, kad to automobilio vairuotojas galėjo vairuoti neblaivus.

Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo stovintį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo nepažeisdamas KET, automobilyje jokių asmenų nebuvo, tik matėsi, kad iš automobilio „Audi“ yra išbėgęs tepalas. Važiuojant tepalo žymėmis link (duomenys neskelbtini) karjero, jokių einančių asmenų nepastebėjo, tačiau šalia (duomenys neskelbtini) karjero prasilenkė su automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pamatęs juos stipriai padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pasivijus automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu jį sustabdė. Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad jį vairavo T. Ž., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, neadekvatus elgesys. Paklausus vairuotojo, ar jis 15-20 min. bėgyje vartojo alkoholinius gėrimus, T. Ž. aiškino, kad prieš pusę valandos gėrė alaus. 16.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARFM0378, patikros sertifikato Nr. 1084975, T.

Ž. buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas. Palaukus 15 min. 17.10 val. antrÄ kartÄ patikrinus T. Ž. neblaivumÄ jam nustatytas 1,93 promilių girtumas. Paklausus vairuotojo, ar jis įgijęs teisę vairuoti automobilį, Å¡is aiÅ¡kino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir teisės vairuoti automobilį neturi (b. l. 51–54). Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrino metu parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 13.00 val., susiskambino su draugais T. Ž. ir M. G. bei susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Mikroautobusu atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur M. jau laukė sustojime, o T. atvažiavo savo automobiliu „Volvo V40“, žalios spalvos.

Visi kartu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) karjero, kur visi trys gėrė naminį vynÄ bei alų. Pats su T. iÅ¡gėrė gal apie 2 litrus vyno, o vėliau dar iÅ¡gėrė gal po du butelius alaus. Apie 16.30 val. susiruošė važiuoti namo. T. pasakė, kad jis gali pavežti iki sustojimo, nors jis gėrė vyno, tačiau liudytojui nepasirodė, kad negali vairuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė policijos automobilį, kuris apsisuko ir važiavo iÅ¡ paskos. T. pasukęs į kitÄ gatvelę sustojo, jis niekur nuo pareigÅ«nų nebėgo.

T. sustojus privažiavo policijos pareigūnai ir priėję prie T. paprašė pateikti dokumentus, tačiau pajutę, kad T. vartojęs alkoholio, paklausė, ar jis negėręs. T. pasakius, kad gėrė, jam buvo nustatytas girtumas, tačiau koks girtumas jam buvo nustatytas, negali pasakyti, tik žino, kad daugiau nei 1 promilė (b. l. 39–42). Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie pietus, susiskambino su T. Ž. ir D. P. bei susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) karjero.

Pats atvažiavo iki sustojimo autobusu, D. visuomeniniu transportu, o T. atvažiavo automobiliu „VolvoV40“. Visi susitiko sustojime ir kartu T. automobiliu nuvažiavo iki karjerų, kur prabuvo apie 3-4 val. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, pats buvo iÅ¡gėręs du butelius alaus, o T. su D. buvo gėrę naminio vyno bei alaus. Matė, kad T. buvo iÅ¡gėręs, tačiau nieko jam padėti negalėjo, kadangi ir pats buvo iÅ¡gėręs. T. pats nusprendė važiuoti. T. buvo iÅ¡gėręs, tačiau nebuvo girtas, kad nesiorientuotų kÄ daro.

T. jį ir D. vežė iki sustojimo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė važiuojant policijos pareigūnų automobilį, kuris privažiavo prie jų, kuomet T. užsukęs į gatvelę sustojo. Nuo pareigūnų T. nebėgo. Pareigūnai priėjo prie T., kaip suprato, pajuto, kad T. buvo vartojęs alkoholio ir jam buvo patikrintas girtumas: pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,97 promilių, o antro patikrinimo metu- 1,93 promilių neblaivumas (b. l. 33–36). Iš 2019 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis prie (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris šiuo protokolu paimtas, kartu paimtas užvedimo raktelis (b. l. 8–22).

Iš 2019 m. spalio 30 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad jame užfiksuoti alkotesterio „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0378 (patikros sertifikato Nr. 1084975), patikros duomenys, jog T. Ž. 2019 m. spalio 30 d., 16.54 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 17.10 val. – 1,93 promilių neblaivumas (ROIK 0119000586960 b. l. 23)) (b. l. 56–58). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Volvo V40 1.9 D, 2000 metų laidos, kaina Lietuvoje yra 974 eurai be PVM (b. l. 30).

VÄ® „Regitra“ duomenimis automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019 m. liepos 12 d. yra V. Ž. (b. l. 28). IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas T. Ž. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. spalio 30 d., apie 16.40 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo jo žmonos V. Ž. vardu registruotÄ motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo T. Ž. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, apie tai, kad prieÅ¡ vairuodamas automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su draugais vartojo alkoholį – naminį vynÄ ir alų, po ko, jausdamas alkoholio poveikį ir nepaisydamas tokios savo bÅ«klės, sėdo už automobilio vairo ir važiavo į namus, kur jį pastebėjo policijos pareigÅ«nai, o pasiviję sustabdė. Kilus įtarimui dėl alkoholio vartojimo, jis buvo patikrintas alkotesteriu ir jam pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu - 1,93 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos ir kitais apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kaltinamajam T. Ž. alkotesteriu 2019 m. spalio 30 d., 16.54 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 17.10 val. – 1,93 promilių neblaivumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami T. Ž. kaltei pagrįsti.

Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis T. Ž., bÅ«damas neblaivus ir nepaisydamas tokios savo bÅ«klės, sÄ moningai sėdo už automobilio „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir dienos metu vietinės reikÅ¡mės kelyje vairavo automobilį, kol buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė 1,93 promilių girtumo laipsnį. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims).

Kaltinamasis tokiu bÅ«du sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo T. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. T. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti T. Ž. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL dydžio baudos bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL (2 000,00) eurų dydžio baudos bausmę. Kaltinamojo gynėja advokatė Regina Majauskienė prašė atsižvelgti į kaltinamojo finansinę padėtį ir paskirti mažesnę baudos bausmę bei nustatyti ilgesnį terminÄ jai sumokėti. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

T. Ž. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 75), baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 83–86), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 121), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 101), vykdo individualiÄ veiklÄ (b. l. 87, 88). Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, jÄ parinkti ir paskirti teisingai, T.

Ž. parinktina Å¡velniausia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšis – bauda. Kaltinamasis yra neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis vykdo individualiÄ veiklÄ , be to, yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, turi du mažamečius vaikus, žmona nedirba, anot kaltinamojo, rÅ«pinasi neįgaliais tėvais. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam ir nors administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks T.

Ž., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, T. Ž. skirtinos bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 60 MGL dydžio bauda. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla teismui perduota ir iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000,00 eurų) dydžio bauda (BK 641 straipsnis), nustatant 12 (dvylikos) mėnesių jos įvykdymo terminÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimÄ dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas vidutinio girtumo laipsnio (1,93 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, nusikaltimo stadijÄ (baigtas), pobÅ«dį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vienÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir jÄ sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę ir charakteristikÄ .

BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimÄ nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas sėdo už automobilio vairo, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminÄ , Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneÅ¡ant VÄ® „Regitra“.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti keliÄ tiek analogiÅ¡kų nusikaltimų, tiek panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Todėl, teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir T.

Ž. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra bÅ«tinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę T. Ž. už Å¡ioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ T. Ž. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotÄ automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas ne tik iÅ¡ kaltininko, bet ir iÅ¡ kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal Å¡io straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė T. Ž., buvo įvykdytas vairuojant kaltinamojo žmonos V. Ž. vardu registruotÄ automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Å is automobilis yra įgytas santuokos metu, todėl laikytinas Å¡eimos turtu. Anot kaltinamojo, V. Ž. apie tai, kad kaltinamasis naudosis automobiliu nežinojo, nes automobilis buvo remontuojamas autoservise. Bylos duomenimis aukščiau minėtas automobilis įgytas santuokoje, tai yra 2019 m. liepos 12 d., ir yra laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe (b. l. 28).

Santuoka tarp T. Ž. ir V. Ž. sudaryta 2015 m. balandžio 30 d. (b. l. 89–90). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tų pasibaigusi automobilio „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam T.

Ž., tiek jos sutuoktinei V. Ž.. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, Å¡iuo automobiliu dažniausiai naudojasi V. Ž., tačiau kaltinamasis T. Ž., nors neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat neribojamai gali naudotis Å¡iuo turtu, yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsižvelgtina į tai, kad jis laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės bÅ«klės, šį turtÄ paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padaryti.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti Å¡io turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtÄ neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017).

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „Volvo V40“ 1.9 D, 2000 metų laidos, kaina Lietuvoje yra 974 eurų be PVM (b. l. 30). Kaltinamasis nurodė, kad automobilį įgijo už 280 eurų, dar 600 eurų kainavo jo remontas, taigi, automobilio vertė anot jo galėtų siekti 880 eurų. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos ir automobilis „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Teismo manymu, baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas atitiks proporcingumo principÄ ir bus adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, o faktinei Å¡ios transporto priemonės savininkei V. Ž. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensacijÄ už konfiskuotÄ turtÄ , gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu siÅ«lė kaltinamajam kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Å is prokurorės praÅ¡ymas netenkintinas. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra baigtinis baudžiamųjų poveikio priemonių sÄ raÅ¡as. Ä®pareigojimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų kaip baudžiamojo poveikio priemonės įstatymas nenumato. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam įpareigojimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų neskirtinas. Kaltinamajam T.

Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–74), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l.

29) perduotini turto konfiskavimÄ vykdančiam antstoliui. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, iÅ¡ieÅ¡kotinų proceso iÅ¡laidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000,00 (trijų tÅ«kstančių) eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. Ž. paskirti 40 MGL (2 000,00 (dviejų tÅ«kstančių) eurų) baudÄ . Ä®pareigoti T. Ž. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ (2 000,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudÄ privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti T. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneÅ¡ti VÄ® „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. Ž. priklausantį automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį (b. l.

29) perduoti turto konfiskavimÄ vykdysiančiam antstoliui. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Meilutis