8812fffb-e992-424d-92bf-68cefb1129a7 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-137-1092/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07261-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.3.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje ­â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos mieste.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. V. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti A. V. ir R. E. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukros I. E. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina A. V., nustatyti R. E. bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra, priteisti iÅ¡ atsakovo R. E. nepilnametės dukros I. E. iÅ¡laikymui po 650,00 Eur periodinių iÅ¡mokų, mokamų iki nepilnametės dukros pilnametystės. ir 5 391,00 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , taip pat ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi priimtas ieÅ¡kinys pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ nutraukti ieÅ¡kovės A. V. ir atsakovo R. E. santuokÄ , kitus reikalavimus atsisakyta priimti.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolatos gyvenantys ir dirbantys Jungtinėje Karalystėje. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

4. Nustatęs, kad nepilnametės I. E. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, bylojančių, kad bylos Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl teismo jurisdikcijos spręsti reikalavimus kildinamus iÅ¡ tėvų pareigų, o taip pat ir į tai, kad duomenimis apie nepilnametį vaikÄ disponuoja Jungtinės Karalystės institucijos, vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsniu, teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir reikalavimus dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, kaip neteismingus Klaipėdos apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. V. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį pakeisti ir panaikinti nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1. Teismas, į kurį buvo kreiptasi, turi įvertinti ne tik savo jurisdikcijÄ , bet jei atsakymas į šį klausimÄ yra neigiamas, ir tai, ar kurios nors kitos ES valstybės narės teismas turi jurisdikcijÄ tÄ reikalavimÄ nagrinėti, bet skundžiamoje nutartyje teismas Å¡ių reikalavimų neįvykdė. 5.2.

Teismas nepasinaudojo jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybe bei nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimų teismingumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo (tėvų pareigų) ir dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo (iÅ¡laikymo prievolių) turi bÅ«ti nagrinėjamas tik remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įtvirtina bendrÄ ja jurisdikcijos nustatymo taisykle ir iÅ¡laikymo reikalavimams netaikė IÅ¡laikymo reglamente nustatytų jurisdikcijos taisyklių. 5.3.

Tais atvejais, kai teismas, kuriam paduodamas ieÅ¡kinys, turi jurisdikcijÄ nagrinėti reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, tačiau neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl tėvų pareigų, nes vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, teismas turėtų iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims jurisdikcijos prorogacijos teisinio reglamentavimo esmę ir spręsti klausimÄ dėl pasiÅ«lymo Å¡alims sudaryti susitarimÄ dėl jurisdikcijos, kuriuo teismui, į kurį kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, suteikiama jurisdikcija spręsti ir dėl tėvų pareigų.

Å iuo atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su Lietuvos teismo jurisdikcija ir dalyvaus procese. Lietuvos teismas gali geriau atitikti ir vaiko interesus, nes čia teismo procesas vyktų vaikui gerai suprantama kalba, tačiau, nepaisant to, teismas turi įvertinti, kaip bus iÅ¡klausyta vaiko nuomonė ir surinkti objektyvÅ«s duomenys apie vaiko gyvenimo sÄ lygas, bÅ«dÄ ir abiejų tėvų dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ . Pažymėtina, kad Å¡iuos duomenis kompetentingos bus pateikti ne Lietuvos, o vaiko gyvenamosios vietos institucijos, todėl teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡iuos duomenis galės pateikti pačios Å¡alys, ar centrinė institucija, ar teismas susirinks Å¡iuos duomenis savo iniciatyva ir kokios bus Å¡ių duomenų gavimo iÅ¡laidos. 5.4.

Santuokos nutraukimo bylose pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį Å¡alys turi galimybę pasirinkti ne tik įprastos gyvenamosios vietos valstybės teismÄ , kuris sutaptų ir su iÅ¡laikymo santykio Å¡alių – kreditoriaus ar skolininko – įprastinės gyvenamosios vietos teismu, todėl IÅ¡laikymo reglamentas nustato vienÄ iÅ¡ alternatyvių jurisdikcijos pagrindų, susietų ne su kreditoriaus ar skolininko įprastine gyvenamÄ ja vieta, o su valstybe, kurioje nagrinėjama su asmens statusu susijusi byla.

6. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir reikalavimus dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, kaip neteismingus Klaipėdos apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybe bei nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimų teismingumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo turi bÅ«ti nagrinėjamas tik remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnyje įtvirtina bendrÄ jÄ jurisdikcijos nustatymo taisykle, o iÅ¡laikymo reikalavimams netaikė IÅ¡laikymo reglamente nustatytų jurisdikcijos taisyklių.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui, jeigu iÅ¡kėlus bylÄ teisme paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo. Byloje nustatyta ir ieškovė to neginčija, kad ieškovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Jungtine Karalyste), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles.

Dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendravimo su vaiku tvarkÄ teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“). Dėl reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – ir Išlaikymo reglamentas).

11. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Tarptautinės ir Europos sÄ jungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimÄ Å¡eimos bylose apžvalga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos yra tik metodinė informacija, o nagrinėdami ginčus teismai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis suformuota praktika. Dėl reikalavimų dėl tėvų pareigų nustatymo jurisdikcijos 12.

Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punkte sÄ voka „tėvų pareigos“ apibrėžiama kaip visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galiÄ turinčiu susitarimu. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

Å i sÄ lyga nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡pildyta, nes vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Vadinasi, Å¡i bylos dalis (dėl tėvų pareigų) gali bÅ«ti nagrinėjama Jungtinės Karalystės teismuose. Atsižvelgdama į tai, atskirajame skunde ieÅ¡kovė siekia, kad bylos teismingumas Lietuvos teismams bÅ«tų nustatomas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnį.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 konstatuota: – aplinkybės, sudarančios pagrindÄ teismui nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 ir 12 straipsnius, privalo egzistuoti bylos iÅ¡kėlimo teisme momentu, kaip jis suprantamas pagal reglamento 16 straipsnį; – Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iÅ¡kėlimo teisme momentÄ reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sÄ lygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, Å¡is momentas sietinas su ieÅ¡kinio pateikimo teismui data.

14. IÅ¡ reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio matyti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalies dėl tėvų pareigų nustatymo jurisdikcija Lietuvos teismams minėto straipsnio pagrindu gali atsirasti, be kita ko, tik tuo atveju, jei Lietuvos teismų jurisdikcijai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritartų visos bylos Å¡alys, ir ji labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ä® tai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, bylojančių, kad bylos Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl teismo jurisdikcijos spręsti reikalavimus kildinamus iÅ¡ tėvų pareigų, be to, duomenimis apie nepilnametį vaikÄ disponuoja Jungtinės Karalystės institucijos.

Vadinasi, vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, siekdama pagrįsti Lietuvos teismų jurisdikcijÄ , ieÅ¡kovė turėjo pateikti teismui įrodymus, kad Lietuvos teismų jurisdikcijai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė visos bylos Å¡alys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos teismai neturi pagrindo nagrinėti bylos dalį dėl nepilnametės I.

E. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl jos bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnį.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis minėtu kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, teismas neprivalo priimti ieÅ¡kinio ir tada siÅ«lyti Å¡alims sudaryti susitarimÄ dėl jurisdikcijos, savo iniciatyva aiÅ¡kintis, ar atsakovas sutinka su Lietuvos teismų jurisdikcija dėl aptariamų reikalavimų, raginti jį sudaryti tokį susitarimÄ ar pan. Minėtas susitarimas dėl jurisdikcijos iÅ¡ principo turi bÅ«ti sudarytas prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ ir pateikiamas kartu su ieÅ¡kiniu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ jurisdikcijos 16. IeÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimų dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui jurisdikcijos klausimÄ , netaikė IÅ¡laikymo reglamento.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad spręsdamas reikalavimus dėl nepilnamečio išlaikymo pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Išlaikymo reglamentu. Tačiau pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Išlaikymo reglamentu, nereiškia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo.

18. IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktu, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Taip pat negali būti grindžiamas ir b punktu, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu byloje Nr. C-184/14 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje 3 straipsnio c ir d punktai aiÅ¡kintini taip, kad kai vienos valstybės narės teismas nagrinėja bylÄ dėl nepilnamečio vaiko tėvų separacijos arba santuokos nutraukimo, o kitos valstybės narės teismas nagrinėja bylÄ dėl su Å¡iuo vaiku susijusių tėvų pareigų, reikalavimas dėl Å¡io vaiko iÅ¡laikymo kartu gali bÅ«ti keliamas tik su tėvų pareigomis susijusioje byloje, kaip tai suprantama pagal Å¡io reglamento 3 straipsnio d punktÄ .

21. Be to, iš Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punkto tekstų anglų ir prancūzų kalbomis matyti, kad reikalavimas dėl išlaikymo gali būti nagrinėjamas byloje dėl santuokos nutraukimo, kai reikalavimas dėl išlaikymo yra susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo (angl. „if the matter relating to maintenance is ancillary to those proceedings“; „lorsque la demande relative ? une obligation alimentaire est accessoire ? cette action“).

22. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c punkto taikymo požiÅ«riu nagrinėjamoje byloje nėra susijęs su reikalavimu dėl vaiko tėvų santuokos nutraukimo, o yra susijęs su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurie nėra priskirtini Lietuvos teismams. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų jurisdikcija dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo negali bÅ«ti kildinama ir iÅ¡ IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktų.

23. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikto Å¡alių susitarimo dėl jurisdikcijos aptariamam klausimui nagrinėti. Juolab kad bylose dėl vaikų iki 18 metų iÅ¡laikymo pasirinkti jurisdikcijÄ yra griežtai draudžiama (IÅ¡laikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalis). Kitų pagrindų Lietuvos teismams nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo, ieÅ¡kovė nenurodo ir jų nenustatė apeliacinės instancijos teismas. Dėl bylos baigties 24. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį.

Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Aurimas Brazdeikis