2021-05-19 Nr. AB-10752-3-61-3-01202-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-344-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01202-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (12.6)-AD5-4333 „Dėl UAB „Raguvilė“ 2020 m. lapkričio 25 d. įteikto privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą, nurodė grąžinti jam sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Inspekcija inicijavo pareiškėjo veiklos patikrinimą dėl aplinkosauginių reikalavimų vykdymo ir 2020 m. spalio 22 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. PA23-JO-69-20/PA1-5 bei surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33, kurio pagrindu pareiškėjas įpareigotas išvežti 1 455,44 t mineralinių medžiagų iš savo veiklos teritorijos. Pareiškėjas nesutiko su minėtu privalomuoju nurodymu, todėl 2020 m. lapkričio 6 d. su skundu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas). Atsakovas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-20580 panaikino privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33. Inspekcija pagal atsakovo pavedimą 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 20677 pasiūlė pareiškėjui pateikti informaciją apie tai, iki kada bus įvykdytas privalomasis nurodymas. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus. Inspekcija 2020 m. lapkričio 25 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN23-43, kurio pagrindu pareiškėjas įpareigotas išvežti 1 455,44 t mineralinių medžiagų iš savo veiklos teritorijos. Pareiškėjas nesutiko su minėtu privalomuoju nurodymu, todėl 2020 m. gruodžio 8 d. su skundu kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-23063 privalomąjį nurodymą Nr. PN23-43 paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. padavė skundą teismui dėl atsakovo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 ir privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 panaikinimo. Inspekcija, 2021 m. sausio 19 d. atlikusi neplaninį patikrinimą dėl privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 įvykdymo, 2021 m. vasario 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (12.6)-PA-429. Inspekcija ginčijamame 2021 m. kovo 18 d. sprendime Nr. (12.6)-AD5-4333 konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu laiku neįvykdė 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43.

Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos, kuri priėmė Sprendimą, buveinė yra Jonavoje. Kadangi administracinė byla pagal pareiškėjo skundą teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 str. 1 d.), skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiklos nuostatais, patvirtintais Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-13, Inspekcija yra Departamento padalinys, organizuojantis ir atliekantis Departamento funkcijas nustatytoje veiklos teritorijoje. Inspekcija neturi juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas skundą pagrįstai padavė pagal Departamento buveinės vietą, kuri yra Vilniuje. Inspekcija Sprendime taip pat nurodė, kad šis administracinis aktas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo vertinimu, susiklosčiusi situacija neužtikrina teisinio tikrumo ir stabilumo, riboja jo teisę į teisminę gynybą (pareiškėjas, kreipdamasis į kitą teismą, jau būtų praleidęs skundo padavimo terminą). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tikėtinas neigiamas pasekmes pareiškėjui bei į tai, jog ginčo teismingumas buvo nustatytas ne pareiškėjo, o atsakovo iniciatyva.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teritorinį administracinių bylų teismingumą nustato ne institucija ar įstaiga, dėl kurios veiksmų (neveikimo) kreipiamasi į teismą, o įstatymas, todėl Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka teritorinio teismingumo nustatymo kontekste neturi lemiamos reikšmės.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Ši bendroji taisyklė turi būti suprantama kaip įtvirtinanti skundo padavimą tiek pagal paties viešojo administravimo subjekto, tiek pagal jo teritorinio padalinio, tiek pagal teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą, t. y. skundas paduodamas pagal subjekto, priėmusio administracinį aktą ar atlikusio skundžiamus veiksmus (neveikimą), buveinės vietą. Toks aiškinimas išplaukia iš ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies tolesnių nuostatų, kurios aptaria skundo padavimą tais atvejais, kai administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Sisteminis ir loginis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo nustatyti skirtingą skundų padavimo tvarką dėl administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) teisėtumo tais atvejais, kai jis buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, ir tais atvejais, kai jis nebuvo patikrintas minėtu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-582-492/2017, 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-60-415/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galbūt pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-330/2008 yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar jam paduotame skunde atsakovu yra nurodytas tinkamas subjektas, kadangi nustačius, jog atsakovu pagal pareiškėjo reiškiamą reikalavimą turi būti kitas subjektas, kurio buveinė yra kito administracinio teismo veiklos teritorijoje, tokį skundą atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-461/2011, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-709-757/2020).

Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais, atmeta pareiškėjo teiginius, kad bylos pagal jo skundą teritorinis teismingumas turėtų būti nustatytas pagal Departamento buveinės vietą, nes Inspekcija neturi juridinio asmens statuso. Pabrėžtina, kad bylos priskirtinumo teismui ir asmenų teisinio subjektiškumo sąvokos nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne Departamento, o Inspekcijos veiksmai, t. y. priimtas Sprendimas, todėl būtent Inspekcija laikytina tinkamu atsakovu byloje. Inspekcija turi savo buveinę Jonavoje ir veikia teisės aktais jai priskirtos kompetencijos ribose. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 1 straipsnio 2 punktą bei 2 straipsnio 2 dalį, Jonavos rajono savivaldybė patenka į Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną jo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Pastebėtina, kad, kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 str. 5 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad pareiškėjas skundą turėtų paduoti būtent Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nėra visiškai tikslus.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo teisės į teisminę gynybą ribojimu, jam galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.), kuriame gali nurodyti šiuo atveju susiklosčiusias aplinkybes. Nagrinėdamas tokį prašymą teismas įvertintų, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, nepriklausiusios nuo jo valios ir pakankamai svarbios praleistam terminui atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartimi yra neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai apribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą teritorinį teismingumą bei pagrįstai atsisakė priimti šį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė