8810479a-2e67-477f-b4b2-e1f94efc8cb6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-3741-891/2014Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01011-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1; 2.10.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kurioje:P.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) RadviliÅ¡kio raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „Miesto valymas“ kiemsargiu-valytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė :

P. G. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent:jis 2014-07-13, apie 15.20 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,51 ‰ girtumo laipsnis), petimi vienÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ dukrÄ R. G., dėl ko ji kojomis atsitrenkė į stalÄ , taip smurtaudamas prieÅ¡ artimÄ giminaitį sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmÄ .Å iais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

P. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta raÅ¡ytine bylos medžiaga.Kaltinamojo P. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikÅ¡to įtarimo pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine L. G., dukra R. G., anÅ«ke G. G., gim. 1999 m., anÅ«ke D. Å ., gim. 2013 m., dviejų kambarių bute. Butas nuosavybės teise priklauso jam ir žmonai L. G.. Å iuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos – kiemsargis-valytojas.

Yra teistas. Jis alkoholio dažnai nevartoja, iÅ¡geria tik retsykiais. Dažniausiai konfliktuoja su dukra R. G.. 2014-07-13, apie 15.00 val. jis grįžo į namus iÅ¡gėręs degtinės. Jis virtuvėje pradėjo priekaiÅ¡tauti dukrai, kad jÄ reikia iÅ¡laikyti, ji laikė jo anÅ«kę D. ant rankų. Tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas, duktė jam pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jis, bÅ«damas iÅ¡gėręs, supyko ir su pečiu pastÅ«mė jÄ Ä¯ virtuvės stalÄ , nuo ko ji atsitrenkė į stalÄ .

Žmona L. matė konfliktÄ tarp jo ir dukros R.. Jis prisipažįsta dėl jam pareikÅ¡to įtarimo. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje faktų tarp jo ir dukros buvo, dukra R. taip pat ant jo Å¡aukia. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis dukros R. atsipraÅ¡ys dėl jai sukelto fizinio skausmo. Nori pasakyti, kad jis daugiau neturi kur gyventi, tik adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes butas bendra jungtine nuosavybe priklauso jam ir žmonai L. ( b. l. 33). Apklaustas įtariamuoju P. G. paaiÅ¡kino, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to įtarimo pripažįsta pilnai.

Laikosi visų savo parodymų dėl to, kad petimi pastÅ«mė dukrÄ R. G. ir ji kojomis atsitrenkė į stalÄ , nuo ko pajuto fizinį skausmÄ , labai gailisi. Pažada Å¡eimoje daugiau nesmurtauti (b. l. 45). Nukentėjusiosios R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo mažamete dukra D. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat bute gyvena ir jos tėvai. Butas yra jų visų bendra nuosavybė. Kitur iÅ¡eiti ji neturi kur, o namuose pastoviai vyksta konfliktai, dėl ko ji kvietė ir toliau kvies policijÄ .

Kai tėvas P. G., gim. 1955 m., bÅ«na neblaivus, jis nuolat kelia triukÅ¡mÄ , pradeda rėkti, keiktis bei smurtauti, dėl ko jau buvo ne kartÄ kreiptasi į policijÄ , bet niekas jokių priemonių nesiima ir situacija nesikeičia, o visa tai girdi mažametė dukra. 2014-07-13, apie 15.00 val. namo grįžo girtas tėvas P. G. ir pradėjo rėkti, kad jam viskas blogai, jis jÄ iÅ¡laiko, keikėsi. Ji įspėjo tėvÄ , kad iÅ¡kvies policijÄ , bet jam to nepakako, jis toliau rėkė. Ji buvo virtuvėje ir Å¡ildė vaikui maistelį, dukrÄ laikė ant rankų.

Tėvas įėjo į virtuvę ir petimi jÄ pastÅ«mė, nuo ko ji atsitrenkė į stalÄ , o dukra iÅ¡sigando. Jos mažametė duktė jau taip buvo susijaudinusi, nes atėjęs girtas tėvas pradėjo rėkti ir dukra prabudo, po ko buvo irzli, o po triukÅ¡mo pradėjo verkti. Nenorėdama, kad nebÅ«tų dar didesnių problemų, ji nuėjo į savo kambarį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tėvas ir toliau vaikščiojo po butÄ ir bambėjo. Dėl patirto smÅ«gio ji pajuto tik fizinį skausmÄ , į medikus ir TMI nesikreips.

Visa tai matė jos motina L. G.. Dėl Å¡ios situacijos kenčia vaikas (b. l. 15, 16).Papildomai nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ priklauso jai, jos sesei L. G. ir jos tėvams. Kitos gyvenamosios vietos ji neturi, o minėtu adresu bute pastoviai vyksta konfliktai su jos tėvu P. G.. Tarp jos ir jos tėvo P. G. kiekvienÄ dienÄ vyksta žodiniai konfliktai. Jos tėvas beveik kiekvienÄ dienÄ vartoja alkoholį, o iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų, sukelia namuose konfliktus, jis pradeda triukÅ¡mauti, rėkauti, vartoti necenzÅ«rinius žodžius ant jos, jos vaikų akivaizdoje.

Taip pat jos tėvas P. G. prieÅ¡ jÄ smurtauja. Ji jau ne vienÄ kartÄ yra iÅ¡kvietusi policijÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, nes jos tėvas prieÅ¡ jÄ smurtauja, sukelia jai fizinį skausmÄ . 2014-07-13, apie 15.00 val. į butÄ grįžo jos tėvas P. G., jis buvo neblaivus. Jos tėvas pradėjo Å¡Å«kauti, rėkauti, kad ko ji čia sėdi, kad jis vienas Å¡eimoje dirba, kad jis jÄ ir jos vaikus maitina, kad jai ir sesei Linai jis nupirko automobilius, kad jis remontuoja jos ir sesės automobilius. Ji jam pasakė, kad iÅ¡kvies jam policijÄ , nes jos dukra D. jo riksmų iÅ¡sigÄ sta.

Bet tėvas jos neklausė ir toliau Å¡Å«kavo ant jos. Ji buvo virtuvėje, ant viryklės Å¡ildė mažametei dukrai D. maistÄ , dukrÄ D. laikė ant rankų. Tėvas iÅ¡eidamas iÅ¡ virtuvės į koridorių, su pečiu, kuriuo pečiu nematė, pastÅ«mė jÄ Ä¯ nugarÄ , nuo ko ji atsitrenkė į virtuvės stalÄ su abiem kojomis. Ji pajuto fizinį skausmÄ , sužalojimo žymių ant kojų nesimatė, todėl į medikus ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ Â nesikreips. Jos dukra D. iÅ¡sigando.

Ji su mažamete dukra D. nuėjo į kambarį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Jos ir tėvo P. G. konfliktÄ matė jos motina L. G., kitos jos dukros G. G. bute nebuvo, ji nematė įvykusio konflikto. Su tėvu P. G. ji nesusitaikė, jis jos neatsiprašė (b.l. 18). Liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad vasaros metu, galimai 2014 m. liepos 13 d., apie pietus, kažkur 15.00 val. grįžo jos vyras P. G. iÅ¡ darbo, jis buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, bet ne visiÅ¡kai girtas.

Buvo gavęs algÄ , pripirko maisto produktų namo. Ruošėsi vakarieniauti, vyras pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad R. neprisideda prie Å¡eimos biudžeto, jie sukonfliktavo. Jis pradėjo pakeltu tonu kalbėti, nors ir paprastai jis yra garsiakalbis, ji jį vis ramina. Ramunė pagrasino, kad jam iÅ¡kvies policijÄ , o P. praeidamas pro jÄ su pečiu stumtelėjo. Ji kojomis atsitrenkė į virtuvės stalÄ . Jokių mėlynių ant kojų nebuvo. Ant rankų laikė savo dukrÄ , tačiau ji jokios žalos nepatyrė.

Tuomet R. iÅ¡kvietė policijÄ ir P. iÅ¡vežė į 5 policijos komisariatÄ . Å ie konfliktai tarp P. ir R. yra kasdienybė, bet R. su vaikais neturi kur eiti, o liudytoja su P. iÅ¡laiko butÄ (b. l. 19). Liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad 2014-07-13, apie 15.30 val., patruliuojant kartu su patrule A. K., iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus tėvas yra labai agresyvus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja R. G., gim. 1982 m., kuri jiems paaiÅ¡kino, kad jos neblaivus tėvas P. G., gim. 1955 m., grįžęs į namus triukÅ¡mauja ir jÄ Ä¯Å¾eidinėja necenzÅ«riniais žodžiais.

Vėliau, bÅ«nant virtuvėje, tėvas pečiu jÄ pastÅ«mė į nugarÄ ir ji abiem kojomis atsitrenkė į virtuvės stalÄ , po ko pajuto fizinį skausmÄ . Tuo metu ant rankų laikė mažametį vaikÄ - D. Å ., gim. 2013 m., kuri iÅ¡sigando ir pradėjo labai verkti, ji sužalojimų nepatyrė. Visa tai liudijo pareiÅ¡kėjos motina L. G.. Smurto žymių ant R. G. nesimatė (b. l. 14). Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įraÅ¡Ä dėl 2014-07-13 įvykio, kurį apžiÅ«rėjus nustatyta, kad R.

G. kreipėsi telefonu pagalbos nurodydama, kad girtas tėvas atėjęs namo Å¡Å«kauja. Garso įraÅ¡as įraÅ¡ytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 6-10).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvė (b. l. 11, 12).Alkotesterio parodymų kvitu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2014-07-13 16:12 val. P. G. buvo nustatytas 1,51 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 49). Å ie byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ .

Å ie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pastÅ«mė savo dukrÄ R. G., dėl ko ji kojomis atsitrenkė į stalÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Kaltinamojo P. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiÅ¡kė, kad sutinka, taip pat sutinka su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės apribojimu (b. l. 61).Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), į nustatytÄ kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį. P. G. praeityje neteistas (b. l. 53), buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 50-52), Sodros duomenimis dirba (b. l 54), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 57, 60), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę neįraÅ¡ytas (b. l. 59).Atsižvelgdamas į Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ bausmę – laisvės apribojimÄ .

Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«loma P. G. devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, yra adekvati padarytam nusikaltimui. Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 641 straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtÄ bausmę vienu trečdaliu baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu P. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-07-13 16.05 val. iki 2014-07-14 15.20 val. (1 para) (b. l. 25, 37).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ dviem laisvės apribojimo dienoms.Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos nepakeistos (b. l. 34-36).Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apropojimo bausmę.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, uždrausti P. G. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, P. G. vienÄ laikino sulaikymo parÄ nuo 2014-07-13 iki 2014-07-14 įskaityti į paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžiÄ P. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam P. G. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas.IÅ¡aiÅ¡kinti P. G., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.5. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.     6.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 8.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys