2015-10-13 Nr. AB-20495-3-64-3-02181-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1167-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02181-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde (b. l. 2-4, 13-15) Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas), priteisti 28 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 46, 55, 16, 26, 15, 18, 19, kur būdavo 6–9 asmenys, ir jiems tekdavo dvigubai mažiau kameros ploto nei numatyta. Būdamas mažesnėje nei numato minimalūs reikalavimai erdvėje pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Pareiškėjui buvo sutrikęs miegas, jis jautė nuolatinę depresiją, nuolat kildavo konfliktai. Tualetai neatitiko standartų, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, duše nesilaikoma higienos normų, nėra pertvarų. Pareiškėjo vertinimu, sąlygos, kuriomis jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo nežmoniškos, netinkamos, dėl ko jis patyrė emocinę ir psichologinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 71-78) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 69/06-4348 „Dėl A. P.“ matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2013 m. gegužės 14 d. ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 46, 96, 16, 55, 26, 15, 18, 19 su dar 4–9 asmenimis. Kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, todėl pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,06 kv. m. iki 4,46 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pastebėjo, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per aptariamą laikotarpį iš viso buvo laikomas 205 dienas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, būtent kameroje Nr. 16, kurio metu nustatyta, jog kameroje reikalingas remontas, grįžtamosios kontrolės patikrinimo metu nustatyta, kad remontas atliktas. Tualetai yra įrengti pagal galiojančias teisės normas, suimtieji į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, dušo patalpos yra dezinfekuojamos nustatyta tvarka. Pagal galiojančias teisės normas suimtiesiems yra nustatytas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, šis teisės aktų reikalavimas pažeistas nebuvo. Pareiškėjas nepateikia duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu (b. l. 90-95) pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, nurodė, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas pažymėjo, jog Įsakymas nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Nurodė, jog iš atsakovo pateiktos 2014 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 69/06-4348 „Dėl A. P.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d., iš jų kameroje Nr. 46 (18,33 kv. m.) laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., kameroje būdavo 6-8 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,29 kv. m. iki 3,06 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 96 (18,93 kv. m.) laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d., kameroje būdavo 5-7 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,70 kv. m. iki 3,79 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 16 (19,09 kv. m.) laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., kameroje būdavo 7-8 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,39 kv. m. iki 2,73 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 55 (18,77 kv. m.) laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d., kameroje būdavo 5-10 asmenų, pareiškėjui teko nuo 1,88 kv. m. iki 3,75 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 26 (16,96 kv. m.) laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. vasario 12 d., nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. vasario 19 d. kameroje būdavo 4-7 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,42 kv. m. iki 4,24 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 15 (18,85 kv. m.) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. kovo 5 d., kameroje būdavo 6-8 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,36 kv. m. iki 3,14 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 18 (18,56 kv. m.) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. balandžio 8 d., nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 5 d., nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d., kameroje būdavo 4-9 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,06 kv. m. iki 4,64 kv. m. kameros ploto, kameroje Nr. 19 (17,62 kv. m.) laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d., kameroje būdavo 5-8 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,20 kv. m. iki 3,52 kv. m. kameros ploto.

Iš viso pareiškėjas per laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas su pertraukomis 192 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 1,88 kv. m. iki 4,64 kv. m. kameros ploto. Nustatyti tiksliai, kiek kokią dieną kameros ploto teko pareiškėjui, galimybės nėra. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 192 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Atitinkamai, teismas sprendė, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčijo.

Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nurodė, jog pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliktas Visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kameroje Nr. 16, kur nustatytas remonto reikalingumas, šis remontas buvo atliktas. Kitose kamerose patikrinimas dėl jų atitikimo higienos normų reikalavimams atliktas nebuvo, tad tiek pareiškėjas savo reikalavimus grindžia iš esmės savo parodymais, nurodytais skunde, tiek atsakovas nepateikia tai paneigiančių duomenų. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į atsakovą nesikreipė. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. pažymoje Nr. 62/08-257 „Apie A. P. laikymo sąlygas“ buvo nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“. Duomenų, jog pasivaikščiojimai ar prausimasis duše būtų vykdomi, nesilaikant įstatymo reikalavimų, byloje nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pastebėjo, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta kad pareiškėjas būtų laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, taip pat į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, jų pareiškėjas nenurodė ir skunde, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kad laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, nebuvo ilgas, dalyje šio laikotarpio pareiškėjui galimai teko kameros plotas, didesnis nei nustato normatyvai, nurodė, jog pareiškėjui priteistinas 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu (b. l. 99-100) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą ir jam priteisti 53 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo pažymėta apie pareiškėjo 2014 m. spalio 14 d. atsikirtimą į atsakovo 2014 m. spalio 2 d. atsiliepimą bei skundo papildymą, kuriame pareiškėjas pakeitė žalos dydį ir prašė jam priteisti 53 300 Lt.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl ilgalaikio kalinimo netinkamomis sąlygomis jis patyrė psichologinę traumą, kad nepagrįstai nebuvo nustatytas kalinimo sąlygų neatitikimas higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neatlygina jo patirtos skriaudos ir jis remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu byloje Canali prieš Prancūziją.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 105-107) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu ir pareiškėjo nepasitenkinimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir taikytinos Lietuvos Respublikos teisės. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 192 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, tačiau kitų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atsakovas pažymi, jog nenustatyta, kad įstaigos administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, tai pat nenustatyta, kad kalinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Atsakovas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinamojo pasekmė, tačiau teigti, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai, nėra pagrindo.

Atsakovas pastebi, jog nors ir pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į jo atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą bei į jo skundo papildymą, kuriame jis pakeitė neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. padidino jį nuo 28 500 Lt iki 53 300 Lt, tačiau jis pasisakyti dėl minėtų argumentų neturi galimybės, nes įstaigoje nebuvo gautas nei atsikirtimas į atsakovo 2014 m. spalio 2 d. atsiliepimą, nei skundo papildymas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pakeitimo.

Pareiškėjas A. P. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismui papildytas skundas dėl neturtinės žalos dydžio pakeitimo buvo išsiųstas. Pabrėžia, kad pareiškėjas atlieka bausmę, todėl jo galimybės gauti įrodymus dėl neteisėtų veiksmų buvimo yra ribotos. Atitinkamai, pareiškėjas prašo išreikalauti duomenis dėl higienos normų laikymosi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas taip pat prašo tenkinti jo skundą ir jam priteisti 53 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 111).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. P. prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriauso, 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu priimtu teismo sprendimu nesutinka ir pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai vertino jo nurodytas faktines aplinkybes ir galimus neteisėtus veiksmus, priteisė nepagrįstą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Atitinkamai, siekiant apibrėžti nagrinėjimo ginčo ribas ir klausimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato reikalavimus pateikiamam skundui. ABTĮ 23 straipsnyje konkrečiai yra numatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Šis aspektas yra ypatingai svarbus, nes pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 14 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos šiaulių tardymo izoliatoriaus, 28 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš to, kad atsakovas neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimo, sanitariniai mazgai, dušai ir pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priėmė minėtą pareiškėjo skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. spalio 15 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė skundo papildymą (patikslinimą), kuriuo pakeitė skundo dalyką (reikalavimą), prašydamas tenkinti 2014 m. rugsėjo 14 d. skundą bei šio skundo 2014 m. spalio 15 d. papildymą priteisiant iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 53 300 Lt (15 432,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, bei pagrindą. ABTĮ 37 straipsnyje nurodyta, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį.

Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (ABTĮ 52 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir dokumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjo 2014 m. spalio 15 d. skundo papildymo/patikslinimo priėmimo klausimo. 2014 m. spalio 15 d. skundo papildyme pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš to, kad atsakovas neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimo, sanitariniai mazgai neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, nebuvo ventiliacijos, neužtikrinamas minkštojo inventoriaus tinkamas išdavimas ir naudojimas, pareiškėjas buvo diskrimuojamas, nes asmenims, neturintiems piniginių lėšų, nebuvo galima naudotis skalbimo paslaugomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjo skundas ir jo papildymas yra neatsiejamai susiję, sprendžia, kad pareiškėjo 2014 m. spalio 15 d. skundo patikslinimo priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš nurodytų tiek 2014 m. rugsėjo 14 d. skunde, tiek 2014 m. spalio 15 d. jo papildyme atskirų neteisėtų veiksmų buvimo, bet konkrečiai priteistinos žalos dydžio dėl atskirų neteisėtų veiksmų neįvardino, sprendžia, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga iš esmės pasisakyti.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir administracinę bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pirmosios instancijos teismui grąžintinas spręsti pareiškėjo 2014 m. spalio 15 d. skundo patikslinimo priėmimo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė