Legislator Case Law & Legislation
880abc89-0a30-42c7-ae25-eddfa7dc4eb7 AI generated

880abc89-0a30-42c7-ae25-eddfa7dc4eb7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 880abc89-0a30-42c7-ae25-eddfa7dc4eb7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-557/2013, panaikinus Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir perdavus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 2, b. l. 178–182), Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi į bylÄ trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų įtraukė apelianto nurodomÄ kaip nedalyvavusį byloje asmenį D.

Legislator headnote

AI generated

880abc89-0a30-42c7-ae25-eddfa7dc4eb7 · Lietuvos apeliacinis teismas: IÅ¡ praÅ¡omos atnaujinti bylos turinio matyti, kad buvo sprendžiamas BUAB „Arumba“ ir G. Ž. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria įmonė perleido G. Ž. reikalavimo teisę į skolininkÄ D. R., tam tikrų punktų pripažinimo negaliojančiais klausimas. Akivaizdu, kad G. Ž. iÅ¡ BUAB „Arumba“ perėmė skolÄ Ä¯ skolininkÄ D. R.. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kas yra tikrasis skolininkas. Taigi pareiÅ¡kėjo keliami klausimai visiÅ¡kai nesuprantami, pareiÅ¡kėjas jų nedetalizuoja, todėl teismas pagrįstai dėl Å¡io motyvo nepasisakė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-229-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00545-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo G. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-850-569/2015 pagal pareiÅ¡kėjo G.

Ž. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014, iÅ¡nagrinėtoje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arumba“ ieÅ¡kinį atsakovui G. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.PareiÅ¡kėjas G. Ž. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad praÅ¡o atnaujinti procesÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, nes D. R., kuris procese turėjo bÅ«ti skolininkas, nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , taigi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, be to, dėl svarbių priežasčių teismo posėdžiuose nedalyvavo ir pats atsakovas G. Ž..IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arumba“, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesÄ minėtoje byloje.

IeÅ¡kovė akcentavo, kad pats D. R. nėra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , o G. Ž. Å¡iuo atveju nėra tinkamas subjektas. Be to, ieÅ¡kovė pastebėjo, kad iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-354-210/2014 matyti, jog D. R. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, taigi, ieÅ¡kovės nuomone, jis žinojo apie vykstantį teismo procesÄ . IeÅ¡kovė akcentavo ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 galutiniu sprendimu nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl D.

R. teisių ar pareigų, nebuvo jam sukurta teisių ar pareigų arba pažeisti jo interesai. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad iÅ¡ patikslinto praÅ¡ymo nėra galimybės nustatyti, kokios bÅ«tent naujos esminės aplinkybės tapo žinomos, kada jos tapo žinomos ir ar Å¡ios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014.Teismas konstatavo, kad G.

Ž. negali reikalauti atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , nes jis minėtoje byloje buvo atsakovas. Teismo vertinimu, G. Ž. turi teisę reikalauti atnaujinti procesÄ kitais pagrindais, tačiau jo praÅ¡yme tokie pagrindai nenurodyti. Teismas akcentavo ir tai, kad praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi į bylÄ trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų įtraukė D. R., taigi ir dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punktÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas G. Ž. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas iÅ¡nagrinėjo tik dalį praÅ¡yme pateiktų argumentų – teismas pasisakė tik dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, tačiau ignoravo pareiÅ¡kėjo nurodytÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Teismas neįsigilino į praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, jų nevertino, o nutartį argumentavo bendro pobÅ«džio pamÄ stymais.Kelia abejonių teismo daromi raÅ¡ymo apsirikimai, nagrinėjant tiek praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014, tiek praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje Nr. 2-357-210/2014. Teismas painiojasi tarp bylos numerių, o tai leidžia daryti prielaidÄ , kad abu praÅ¡ymus nagrinėjo viena ir ta pati tesėja (o ne ta teisėja, kuri pasirašė nutartį), todėl nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kai teismo sprendimÄ priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylÄ .Teismas akivaizdžiai nenagrinėjo patikslinto praÅ¡ymo, nes nesusipažino su jame nurodytais proceso atnaujinimo teisiniais ir faktiniais pagrindais, jų neįvertino.

PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, kad, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-31-116/2014, buvo apklaustas D. R., kuris pripažino, jog turi skolÄ BUAB „Arumba“, kuriÄ moka pagal susitarimÄ G. Ž., ir vykdys skolos grÄ Å¾inimÄ iki jos padengimo, o apie civilinės bylos nagrinėjimÄ jis nieko nežino, jam nebuvo praneÅ¡ta. BÅ«tent Å¡ie parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kuri, priimant sprendimÄ byloje Nr. 2-354-210/2014, nebuvo žinoma, bet turi esminę reikÅ¡mę priimant sprendimÄ dėl bylos atnaujinimo.Nesutiktina su teismo argumentu, kad byloje nebuvo nuspręsta dėl byloje nedalyvavusio asmens teisių ir pareigų, nes D.

R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepaisant to, kad buvo praÅ¡oma šį asmenį iÅ¡kviesti į bylos nagrinėjimÄ . Atsižvelgiant į teismo argumentus, tikrojo skolininko nustatymas, teismo vertinimu, neturi teisinės prasmės ir nėra laikomas svarbia aplinkybe. PareiÅ¡kėjas nesiekia pakartotinio betikslio bylos nagrinėjimo, o siekia, kad bÅ«tų nustatytas tikrasis skolininkas. IeÅ¡kovė BUAB „Arumba“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir skirti G.

Ž. 5 792 Eur baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos sumokant ieÅ¡kovei. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad inicijuoti proceso atnaujinimÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ gali tik neįtraukti į bylÄ asmenys, taigi teismas pagrįstai nurodė, jog praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra paduotas tokios teisės neturinčio asmens. Pats D. R. į teismÄ su tokiu praÅ¡ymu nesikreipė.Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi, rengdamasis iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ po jos grÄ Å¾inimo iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo, savo iniciatyva į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukė D.

R.. Å iam asmeniui buvo iÅ¡siųsta ieÅ¡kinio kopija ir suteiktas terminas atsiliepimui pareikÅ¡ti. Taigi asmens įtraukimas trečiuoju asmeniu į bylÄ reiÅ¡kia, kad D. R. dalyvavo bylos nagrinėjime ir turėjo visas trečiojo asmens teises bei pareigas, tačiau nereiÅ¡kia, jog buvo aiÅ¡kinamasi, ar jis yra tikrasis skolininkas. Civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 net neturėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų, galutinis sprendimas turėjo įtakos tik ieÅ¡kovės ir atsakovo teisėms bei pareigoms.PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kÄ turėtų reikÅ¡ti pareiÅ¡kėjo nurodytas „tikrojo skolininko“ byloje nustatymas.

IÅ¡ praÅ¡omos atnaujinti bylos turinio matyti, kad buvo sprendžiamas BUAB „Arumba“ ir G. Ž. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria įmonė perleido G. Ž. reikalavimo teisę į skolininkÄ D. R., tam tikrų punktų pripažinimo negaliojančiais klausimas. Akivaizdu, kad G. Ž. iÅ¡ BUAB „Arumba“ perėmė skolÄ Ä¯ skolininkÄ D. R.. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kas yra tikrasis skolininkas. Taigi pareiÅ¡kėjo keliami klausimai visiÅ¡kai nesuprantami, pareiÅ¡kėjas jų nedetalizuoja, todėl teismas pagrįstai dėl Å¡io motyvo nepasisakė.

Be to, G. Ž. galutinio 2014 m. birželio 13 d. teismo sprendimo instancine tvarka neapskundė, taigi jo teikiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ laikytinas bandymu dar kartÄ pasibylinėti ir vilkinti sprendimo vykdymÄ . Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol nėra geranoriÅ¡kai įvykdęs galutinio sprendimo byloje.IÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog praÅ¡o atnaujinti procesÄ ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tačiau dėl Å¡io punkto jokių motyvų nenurodė.

PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti tinkamai suformuluotas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrindas ir motyvai. Be to, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, pagrindžiantys atnaujinimo pagrindo buvimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas niekaip nemotyvavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo, teismas neturėjo galimybių objektyviai spręsti dėl tokio pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo. Teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų ar tikrinti dėl tariamai paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių, kurių nenurodė net pats apeliantas.

Be to, net jei bÅ«tų nustatyta, kad teismas turėjo pareigÄ analizuoti atnaujinimo galimybę pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tai savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir naikintina, nes nutartis neturi bÅ«ti naikinama vien formaliais pagrindais.PareiÅ¡kėjas niekaip nepagrindė savo teiginių apie tai, kad nutartį neva surašė kitas teisėjas nei tas, kuris nagrinėjo bylÄ , jog nutartis panaÅ¡i į kitų teismų nutartis ir pan., be to, jo reiÅ¡kiama abejonė dėl teismo darbo yra nesusijusi su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.Kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytas asmuo (D.

R.) iÅ¡ tikrųjų buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu ir pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos galutinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, pareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas (ir patikslintas praÅ¡ymas) atnaujinti procesÄ laikytinas nesÄ Å¾iningais veiksmais, atliktais piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Tokiu pat laikytinas ir atskirasis skundas. Be jokio realaus teisinio ar faktinio pagrindo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas bei atskirasis skundas nepagrįstai apsunkina teismų darbÄ , didina darbo krÅ«vį, o kartu didina ieÅ¡kovės pinigines sÄ naudas bankroto procese bei administratoriaus darbo krÅ«vį.

Toks elgesys pažeidžia ne tik ieÅ¡kovės, bet ir jos kreditorių interesus bei vieÅ¡Ä jį interesÄ . Taigi pareiÅ¡kėjui skirtina bauda. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 patenkino BUAB ,,Arumba“ ieÅ¡kinį ir pripažino negaliojančiomis UAB „Arumba“ ir atsakovo G.

Ž. 2010 m. liepos 26 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2010/07 1.1, 2, 2.1 ir 4.1 punktuose nurodytas sÄ lygas tokia apimtimi, kiek Å¡ios sÄ lygos nustato perleisto reikalavimo į D. R. kainÄ bei jos mokėjimo tvarkÄ ir pagal Å¡iÄ sutartį atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . Pripažino BUAB „Arumba“ ir atsakovo G. Ž. 2010 m. liepos 26 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2010/07 atliktÄ Ä¯skaitymÄ negaliojančiu ir taikė restitucijÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo G.

Ž. pagal reikalavimo teisės perleidimo sandorį gautÄ sumÄ â€“ 89 885,48 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus 48 centus).PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė du savarankiÅ¡kus teisinius proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (naujai paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu) ir to paties straipsnio 1 dalies 7 punktÄ (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).

             Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimÄ dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas Å¡io draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali bÅ«ti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).

Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iÅ¡ esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistÄ teisę ar teisėtÄ interesÄ yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-557/2013, panaikinus Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir perdavus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t. 2, b. l. 178–182), Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi į bylÄ trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų įtraukė apelianto nurodomÄ kaip nedalyvavusį byloje asmenį D.

R. (t. 3, b. l. 2–3). Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra Å¡alys, tretieji asmenys ir kiti Å¡ioje teisės normoje iÅ¡vardyti asmenys. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas negali bÅ«ti taikomas vien dėl tos priežasties, kad D. R. buvo dalyvaujantis civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 asmuo. Tiek praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , tiek atskirajame skunde apeliantas nurodo, esÄ D.

R. turėjo dalyvauti byloje kaip skolininkas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad ginčo teisenos bylose (kokia ir buvo civilinė byla Nr. 2-354-210/2014) toks dalyvaujančio byloje asmens statusas CPK nėra numatytas: ginčo teisenos bylose dalyvauja būtent šalys (ieškovas ir atsakovas) bei tretieji asmenys (pareiškiantys savarankiškus reikalavimus arba jų nepareiškiantys (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 41, 46, 47 straipsniai)); skolininkas, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, gali būti tik bylose, nagrinėjamose CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka (dėl teismo įsakymo išdavimo) (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 431 straipsnis) arba vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 1 dalis).

Klaidingas apelianto įsivaizdavimas dėl tariamai netinkamo D. R. procesinio statuso byloje negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad Å¡is asmuo nedalyvavo byloje (nebuvo įtrauktas į procesÄ ), ir pripažinti egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytÄ proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pagrindÄ . Konstatavus D. R. dalyvavimo byloje faktÄ ir negalimumÄ dėl to atnaujinti procesÄ remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi atskirojo skundo argumentai, esÄ apklausiamas teisiamajame posėdyje D.

R. nurodė, kad nieko apie nagrinėjamÄ bylÄ nežinojo, joje vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo ir pan. Aplinkybė, ar dalyvaujančiam byloje asmeniui (Å¡iuo atveju – trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų) tinkamai buvo praneÅ¡ta apie nagrinėjamÄ bylÄ ir joje vykusius teismo posėdžius, ar teismas turėjo teisę nagrinėti bylÄ trečiajam asmeniui neatvykus į teismo posėdį, nėra tapati asmens nedalyvavimui (neįtraukimui dalyvauti) byloje.

Todėl net tuo atveju, jeigu bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad trečiasis asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesÄ (to Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina, nes tai nepatenka į praÅ¡yme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo reglamentuotÄ situacijÄ ), Å¡ia aplinkybe galėtų bÅ«ti grindžiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ ne apelianto nurodytu, bet kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kadangi teismas yra saistomas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pripažįstama pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime.

Å alis (Å¡iuo atveju – atsakovas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylÄ , neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu, nes tokio pobÅ«džio praÅ¡ymas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas iÅ¡skirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų.               Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Nors apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad jo patikslintame praÅ¡yme, be CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kaip proceso atnaujinimo pagrindas buvo nurodytas ir CPK 366 1 dalies 2 punktas (kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu) ir teismas skundžiamoje nutartyje dėl Å¡io proceso atnaujinimo pagrindo atskirai nepasisakė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.

Ši išvada grindžiama CPK 328 straipsnio nuostata, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais bei CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostata, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju vieno iš apelianto prašyme nurodytų teisinių proceso atnaujinimo pagrindų neaptarimas vertintinas kaip proceso normų pažeidimas, tačiau, kadangi iš esmės abu proceso atnaujinimo pagrindai buvo grindžiami ta pačia aplinkybe – kad D.

R. pripažino esantis skolingas UAB ,,Arumba“ ir kad jis nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylÄ â€“ faktinis proceso atnaujinimo pagrindas skundžiamoje nutartyje buvo įvertintas, o tai reiÅ¡kia, jog Å¡io faktinio pagrindo neaptarimas CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste galėtų bÅ«ti pagrindu panaikinti skundžiamÄ nutartį tik tokiu atveju, jeigu pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė galėtų bÅ«ti vertinama kaip naujai paaiÅ¡kėjusi, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma nagrinėjant bylÄ .

Apeliacinis teismas toliau pasisako dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių esminio naujumo kaip pagrindo atnaujinti procesÄ .Pirmiausia pažymėtina, kad CPK 369 straipsnyje, reglamentuojančiame praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ turinį, reikalaujama, kad, be kitų ieÅ¡kinio bei praÅ¡ymo atnaujinti turiniui keliamų reikalavimų, praÅ¡yme bÅ«tų nurodomas ne tik proceso atnaujinimo pagrindas (aptariamo straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir proceso atnaujinimo motyvai (to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip jau minėta pirmiau, patikslintame praÅ¡yme formaliai nurodydamas du teisinius proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus), pareiÅ¡kėjas kaip faktinį praÅ¡ymo pagrindÄ nurodė tas pačias aplinkybes, praÅ¡yme visiÅ¡kai nedetalizuodamas, kokia aplinkybė vertintina kaip esminė iÅ¡nagrinėtoje byloje, kodėl jÄ reikėtų laikyti naujai paaiÅ¡kėjusia, kodėl ji nebuvo ar negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovės BUAB ,,Arumba“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytu argumentu, kad pats pareiÅ¡kėjas tinkamai nesuformulavo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , todėl ieÅ¡kovė negalėjo pateikti savo argumentų dėl Å¡io pagrindo nebuvimo, o teismas – nutartyje aptarti abiejų Å¡alių argumentus dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės naujumo, esmingumo bei žinojimo apie jÄ (galėjimo sužinoti) nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Pažymėtina ir tai, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų faktinių aplinkybių atitikties CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam proceso atnaujinimo pagrindui nieko nėra nurodoma ir atskirajame skunde.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.).Nors, kaip minėta pirmiau, apeliantas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ niekaip nepagrindė, kuo pasireiÅ¡kia jo nurodomos aplinkybės naujumas, esmingumas ir kodėl ji nebuvo arba negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu, apeliacinis teismas, vertindamas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ bei atskirajame skunde nurodytų faktų atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijams, detalizuotiems paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, pažymi, kad aplinkybė, jog D.

R. sandorio (reikalavimo perleidimo sutarties, kuriÄ sudarė UAB ,,Arumba“ ir G. Ž.) sudarymo metu buvo skolingas UAB ,,Arumba“ nėra nauja – ji bylos nagrinėjimo metu ne tik egzistavo, bet ir buvo žinoma bylos Å¡alims: dar pradiniame ieÅ¡kinyje (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-354-210/2014; t. 1., b. l. 1–9) BUAB ,,Arumba“ nurodė, kad ginčijama sutartimi G. Ž. buvo perleistas reikalavimas į didžiausiÄ UAB ,,Arumba“ skolininkÄ D. R., o ieÅ¡kinys buvo grindžiamas ne aplinkybe, kad D.

R. nebuvo skolingas ieÅ¡kovei, bet tuo, kad, palyginti su perleistos skolos dydžiu, reikalavimo perleidimo kaina yra neadekvačiai maža, be to, ir Å¡ios sumos ieÅ¡kovė negavo, nes nepagrįstai ir neteisėtai buvo atliktas įskaitymas. Taigi, apelianto nurodoma naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė tokia negali bÅ«ti laikoma, nes ji bylos Å¡alims buvo žinoma nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Vien Å¡io fakto konstatavimas sudaro pakankamÄ pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl teismas toliau nepasisako dėl kitų proceso atnaujinimo sÄ lygų (ar pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės gali turėti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui).

Papildomai pažymėtina, kad naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe negali bÅ«ti vertinama ir tai, kad byla teisme buvo iÅ¡nagrinėta D. R. nedalyvaujant teismo posėdyje, nes Å¡is faktas Å¡alims taip pat buvo žinomas nagrinėjant bylÄ (tai patvirtina teismo posėdžių protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad teismas kiekvienu atveju svarstė, ar trečiajam asmeniui tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdį, ar galima bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant). Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimÄ byloje, o tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas teisingai nekonstatavo ir Å¡io proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, nors atskirai skundžiamoje nutartyje to ir neaptarė.

Dėl teismo sudėties neteisėtumo Apeliantas, remdamasis tuo, kad teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartyje neteisingai nurodė bylos numerį (vietoj A2-850-569/2015 nurodė A2-850-372/2015) atskirajame skunde nurodo, esÄ tikėtina, kad nutartį priėmė ir surašė ne ta teisėja, kuri nurodyta nutartyje. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti: nutartį pasirašė teisėja L. M., kuriai ir buvo paskirta nagrinėti G. Ž. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-354-210/2014 (b. l. 1, 78–80).

Klaida nutarties įžanginėje dalyje įraÅ¡ant bylos numerį nesuponuoja iÅ¡vados, kad nutartį priėmė ir rašė kitas teisėjas. RaÅ¡ymo apsirikimas CPK normose nėra numatytas kaip pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį; prieÅ¡ingai, įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui, padariusiam aiÅ¡kų raÅ¡ymo apsirikimÄ , pačiam Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisyti (CPK 276 straipsnis), ir tai buvo padaryta Å iaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi. Todėl ir Å¡is argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo BUAB „Arumba“ prašė skirti apeliantui 5 792 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant BUAB ,,Arumba“. Suinteresuotojo asmens manymu, apeliantas be pagrindo teismui teikia nemotyvuotus ir nepagrįstus praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ bei atskiruosius skundus ir taip piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , gali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).Apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant atskirÄ jį skundÄ nesudaro pagrindo per se spręsti, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK nurodytais atvejais turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis; teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimas negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iÅ¡ bylos proceso eigos bÅ«tų akivaizdu, jog Å¡ia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslais (siekiant vilkinti procesÄ , vykdymo veiksmus ar pan.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tokioms aplinkybėms konstatuoti. Vien tai, kad teiktas atskirasis skundas pripažintas nepagrįstu, nereiÅ¡kia, jog jį pareiÅ¡kėjas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Tai savaime nepatvirtina nesÄ Å¾iningumo ar sÄ moningo veikimo prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra iÅ¡sprendęs atsakovo praÅ¡ymÄ skirti apeliantui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo.

Kadangi pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ , pareikÅ¡tÄ ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra ir pagrindo apeliantui taikyti procesinę sankcijÄ už piktnaudžiavimÄ Å¡alies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė