AS-146-353-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-353/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00465-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 5-7), prašydamas įpareigoti atsakovą Alytaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) išduoti jam visų dokumentų, esančių Vaiko teisių apsaugos tarnybos žinioje ir susijusių su pareiškėjo dukra L. S., kopijas, kurių neišdavė 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. VT2-107 ir 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (3.7)K26-1020, ir kitus, apie kuriuos pareiškėjas žino, bet tikslių duomenų negali nurodyti.

Pareiškėjas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškimą (II t., b. l. 61-62), kuriuo prašė: 1) priimti jo atsisakymą nuo skundo; 2) priteisti iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 100 Lt žyminio mokesčio bei 2 Lt komisinio mokesčio, sumokėto bankui pagal įmokos mokėjimo kvitą, 281,80 Lt kuro išlaidų ir 800 Lt išlaidų advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 1183,80 Lt.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi (II t., b. 1. 78-80) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: nutraukė administracinę bylą, pareiškėjui atsisakius skundo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 d. 3 p.), o dalyje dėl teismo išlaidų atlyginimo pareiškėjo prašymą atmetė (ABTĮ 44, 45 str.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 52 straipsnį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, išreikšdamas savo valią, šia įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir ją realizavo, bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje, jam yra žinomos. Atsižvelgęs į tai, teismas priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir administracinę bylą nutraukė.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija geruoju patenkino jo reikalavimus, ir prašydamas priteisti 1183,80 Lt patirtų išlaidų.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti teismo išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008 pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tokiu atveju sprendžiant pareiškėjo patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008 taip pat pažymėjo, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.

Ištyręs ir įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl su jo dukra susijusių dokumentų išdavimo (II t., b. 1. 51). 2011 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą iki 2012 m. sausio 22 d. pateikti jam prašomų dokumentų kopijas (II t., b. 1. 46-50). Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (3.7)K26-4608 pateikė pareiškėjui jo prašomus dokumentus (II t., b. 1. 63-64).

Vertindamas atsakovo veiksmus ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu, teismas pažymėjo, kad procedūra, kurios privalėjo laikytis atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, yra numatyta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, kuriuo pareiškėjas vadovavosi, teikdamas teismui skundą. Minėto įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, informacijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo įstaigoje dienos.

Minėta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijoje pareiškėjo prašymas dėl dokumentų pateikimo užregistruotas 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. K28-2250 ir per minėtame teisės akte nustatytą 20 darbo dienų terminą pateiktas atsakymas, tenkinant pareiškėjo prašymą. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui atsakymas į jo prašymą buvo pateiktas nepažeidus numatyto termino, teismas konstatavo, jog dėl atsakovo atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei įpareigojimo pareiškėjas į teismą kreipėsi dar nesulaukęs atsakovo atsakymo įstatyme nustatytais terminais, t. y. nesant jo pažeistai teisei. Tokiu atveju ir atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjui buvo išduoti prašomi dokumentai, dar nesibaigus įstatyme nustatytam 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos terminui, negali būti vertinami kaip delsimas atlikti veiksmus ir pareiškėjo reikalavimų patenkinimas geruoju, nulėmus tokį atsakovo elgesį skundo padavimu teismui. Nurodytos faktinės aplinkybės nesudarė teismui pagrindo susiklosčiusios situacijos vertinti kaip atitinkančios ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias pareiškėjui teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino kaip nepagrįstą (ABTĮ 44 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas G. S. atskiruoju skundu (II t., b. 1. 82) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį dalyje, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 1183,80 litų patirtų teismo išlaidų, ir priteisti nurodytas teismo išlaidas, taip pat priteisti 700 Lt išlaidas, patirtas paduodant šį atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kada pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų ir nenustatė reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėjas skundė atsakovo atsisakymą pateikti jam dokumentus ne pagal paskutinį 2011 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo prašymą atsakovui, o pagal kelis pakartotinius ankstesnius atsakovui pateiktus prašymus – 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. vasario 4 d., 2011 m. kovo 15 d. ir 2011 m. balandžio 15 d.

– bei dėl atsakovo 2011 m. gegužės 10 d. rašto Nr. (3.7)K26-1442 „Dėl pareiškimo“, iš kurio pareiškėjui tapo žinoma, kad, atsakovo manymu, jis visus pareiškėjo prašomus dokumentus jau yra pateikęs ir kitokių neturi pateikti, todėl atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė jam kreiptis į teismą teisminės gynybos. Po minėto paskutiniojo prašymo atsakovui nepagrįstai atsisakius pateikti pareiškėjui prašomus dokumentus, jis 2011 m. birželio 6 d. skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjas pažymi, kad su atsakovo raštais (2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. VT2-107, 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (3.7)K26-1020, 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (3.7)K26-1442) jis gavo ne visus prašytus dokumentus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje administracinėje byloje atsakovas kartu su savo 2011 m. liepos 14 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą, nors ir tvirtindamas, kad iki pareiškėjo kreipimosi į teismą pateikė jam visą prašomą informaciją, pateikė kitus, beveik visus pareiškėjo prašytus dokumentus, tarp kurių ir dokumentus, kurių nebuvo pateikęs pareiškėjui pagal jo prašymus iki tol. Be to, net ir po 2011 m. spalio 6 d. teismo posėdžio atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, vis dar pateikinėjo pareiškėjo prašytus dokumentus, kurių nebuvo jam pateikęs anksčiau, tačiau atkakliai tvirtino, jog viską buvo jau pateikęs. 2011 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu iš atsakovo atstovės paaiškinimų paaiškėjo, kad net ir iki tos dienos visi pareiškėjo prašyti dokumentai nebuvo jam išduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde pabrėžia, kad jo teisė kreiptis teisminės gynybos atsirado nuo atsakovo 2011 m. gegužės 10 d. rašto Nr. (3.7)K26-1442 „Dėl pareiškimo“ įteikimo jam dienos. Minėtu raštu atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad jo prašymai išnagrinėti, ir pareiškėjas pakartotinai prašo pateikti tą pačią informaciją, kurios atsakovas pakartotinai neteiks. Taigi, pareiškėjo pažeistos teisės gynyba siejama su atsakovo neteisėtu atsisakymu atlikti veiksmus, priskirtus jo kompetencijai, t. y. su atsakovo 2011 m. gegužės 10 d. rašte išdėstytu aiškiu ir kategorišku atsisakymu pateikti kitus pareiškėjo prašytus išduoti dokumentus.

Visi likę pareiškėjo prašyti dokumentai buvo jam pateikti vėliau, jau pradėjus administracinį procesą teisme. Tokiu būdu atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą po to, kai jis kreipėsi teisminės gynybos į teismą, todėl pareiškėjui atsisakius skundo, jam išlieka teisė reikalauti atlyginti patirtas teismo išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d., 3 d.).

Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2011 m. gruodžio 15 d. patikslinto skundo reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą iki 2012 m. sausio 22 d. pateikti jam 2008 m. vasario 4 d. pareiškimo dėl trukdymo susitikti su dukra, 2008 m. balandžio 1 d. skundo (pareiškimo), 2008 m. balandžio 16 d. skundų (pareiškimų), atsakovo 2008 m. gegužės 20 d. rašto Nr. VT2-482, 2008 m. kovo 31 d. pasiaiškinimo atsakovui ir 2008 m. kovo 31 d. E. B. skundo (pareiškimo) kopijas. Pažymi, kad pareiškėjas su analogiško turinio prašymu kreipėsi į atsakovą 2011 m. gruodžio 1 d. Nepažeisdama teisės aktų nustatytų terminų, Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (3.7)K-26-4608 pateikė pareiškėjui prašomų dokumentų kopijas (išskyrus 2008 m. vasario 4 d. pareiškimo dėl trukdymo susitikti su dukra, kadangi Alytaus rajono savivaldybės administracijoje duomenų apie minėtą pareiškimą nėra). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl atsisakymo atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus bei įpareigojimo pareiškėjas kreipėsi dar nesulaukęs atsakovo atsakymo įstatyme nustatytais terminais, t. y. nesant pareiškėjo pažeistos teisės. Taip pat pažymi, kad atsakovas neatsisakė pateikti pareiškėjui dokumentų, susijusių su jo dukra L. S., kopijas, pareiškėjui buvo pateikti visi prašomi dokumentai, todėl Alytaus rajono savivaldybės administracija nepažeidė pareiškėjo teisių ir nėra atsakinga už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties dalies

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl 1183,80 litų teismo išlaidų atlyginimo. Kitos šios nutarties dalies, kuria teismas nutraukė administracinę bylą, pareiškėjas neskundžia.

Šiuo atveju nesutariama dėl to, ar atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus. Dėl to kyla klausimas, ar pareiškėjas turi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą. Minėtoje normoje įtvirtinta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo yra pasisakęs, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS23-621-/2008). ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-519/2009). Tokiu atveju sprendžiant pareiškėjų patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimus, būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjų kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjų patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal įstatymo nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (ABTĮ 148 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama vienoda administracinių teismų praktika, todėl padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą bei priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (nutartį).

Ginčijamoje 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi prašymu į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl su jo dukra susijusių dokumentų išdavimo tik 2011 m. gruodžio 1 d., o jau 2011 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą iki 2012 m. sausio 22 d. pateikti jam prašomų dokumentų kopijas. Atsižvelgęs į tai, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (3.7)K26-4608 pateikė pareiškėjui jo prašomus dokumentus, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatytu informacijos pareiškėjui pateikimo terminu (ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos), teismas konstatavo, jog pareiškėjui atsakymas į jo prašymą buvo pateiktas nepažeidus numatyto termino, todėl dėl atsakovo atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei įpareigojimo pareiškėjas į teismą kreipėsi dar nesulaukęs atsakovo atsakymo įstatyme nustatytais terminais, t. y. nesant jo pažeistai teisei.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra iš esmės neteisinga ir todėl atmestina. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas rašytiniu prašymu dėl visų Alytaus rajono savivaldybės administracijoje surinktų dokumentų, susijusių su pareiškėjo dukra L. S., kopijų jam išdavimo pirmą kartą kreipėsi į atsakovą 2011 m. sausio 12 d. (I t., b. l. 112). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame prašyme pareiškėjas ne tik prašė visų nurodyto turinio dokumentų jam išdavimo, bet taip pat nurodė šių dokumentų rengimo laikotarpį – nuo 2007 metų pradžios iki pareiškėjo prašymo padavimo momento.

Atsakydama į šį prašymą, Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. vasario 2 d. lydraščiu Nr. VT2-107 „Į Jūsų 2011 m. sausio 12 d. prašymą“ (I t., b. l. 113) pateikė pareiškėjui kai kurių jo prašymų ir paaiškinimų (E. S. – B. prašymų ir paaiškinimų, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) raštų pareiškėjui, Tarnybos raštų E. B., S. T. paaiškinimo, Alytaus miesto VTAS 2009 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. SD-9397(6.3) ir UAB „Alytaus ARA“ PVM sąskaitos – faktūros) kopijas, iš viso 31 lapą.

Nepatenkintas atsakovo atsakymu, pareiškėjas 2011 m. vasario 4 d. pakartotinai pateikė atsakovui prašymą (I t., b. l. 114), kuriame nurodė, jog jis gavo tik mažą dalį dokumentų, kuriuos turėjo pateikti atsakovas, ir prašė nedelsiant pateikti jam visų su jo dukra susijusių dokumentų kopijas. Atsakydama į 2011 m. vasario 4 d. pareiškėjo prašymą, Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. kovo 2 d. raštu Nr. (3.7)K26-615 „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 115-117) pareiškėjui jokių naujų dokumentų nepateikė. 2011 m. kovo 15 d. pareiškimu (I t., b. l. 131-135) pareiškėjas, be kita ko, vėl pateikė atsakovui prašymą pateikti jam visų dokumentų, susijusių su jo dukra, kopijas.

Alytaus rajono savivaldybės administracija į pareiškėjo 2011 m. kovo 15 d. pareiškimą atsakė 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (3.7)K26-1020 „Dėl pareiškimo“ (I t., b. l. 140-143), prie kurio taip pat pridėjo Tarnybos 2010 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. VT2-743, 2010 m. rugsėjo 3 d. bendravimo su L. S. aprašo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. spalio 12 d. rašto Nr. 10787, Tarnybos 2010 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. VT2-1133, 2010 m. spalio 26 d. šeimos aplankymo akto ir Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. kovo 1 d. rašto Nr. 1D-1361 „Dėl nutarimo“ kopijas, iš viso 10 lapų.

Pareiškėjas 2011 m. balandžio 15 d. pateikė atsakovui naują pareiškimą (I t., b. l. 146-150), kuriuo vėl prašė kaip galima greičiau išduoti jam visų su jo dukra susijusių dokumentų kopijas, nurodydamas, kad iki šiol gavo tik 41 lapą kopijų. Atsakydama į 2011 m. balandžio 15 d. pareiškimą, Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (3.7)K26-1442 „Dėl pareiškimo“ (I t., b. l. 151-152) jokių naujų dokumentų pareiškėjui nepateikė, pažymėdama, kad visų Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos žinioje esančių dokumentų, susijusių su pareiškėjo dukra L.

S., kopijos buvo pateiktos pareiškėjui 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. VT2-107 ir 2011 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (3.13)K26-955, todėl pakartotinai prašomų dokumentų kopijos nebus teikiamos, taip pat informavo pareiškėją apie jo teisę dėl šio atsakymo kreiptis skundu į teismą.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atsisakymu pateikti jam visą prašomą informaciją (dokumentų kopijas), nepraleisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, kreipėsi skundu (I t., b. l. 5-7) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Alytaus rajono savivaldybės administraciją išduoti jam visų dokumentų, esančių Vaiko teisių apsaugos tarnybos žinioje ir susijusių su pareiškėjo dukra L. S., kopijas, kurių atsakovas jam neišdavė 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. VT2-107 ir 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (3.7)K26-1020, bei kitus, apie kuriuos pareiškėjas žino, bet tikslių duomenų negali nurodyti. Minėta bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos po to ir iš esmės dėl to, jog atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsisakė patenkinti jo prašymą pateikti pareiškėjui visų Tarnybos žinioje esančių, su jo dukra susijusių dokumentų kopijas.

Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė teismui su ginču susijusią medžiagą – 104 dokumentų kopijas, iš viso 137 lapų (I t., b. l. 23-166). Iš pateiktų dokumentų sąrašo matyti, kad apie pusę šių dokumentų nebuvo pateikta pareiškėjui atsakovo raštais 2011 m. vasario 2 d. Nr. VT2-107 ir 2011 m. balandžio 7 d. Nr. (3.7)K26-1020. Administracinės bylos nagrinėjimo Kauno apygardos administraciniame teisme metu Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. VT2-654 atsakydama į pareiškėjo 2011 m. spalio 7 d. prašymus, papildomai pateikė pareiškėjui Tarnybos 2008 m. vasario 14 d. išvados Nr. VT2-207, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo ir Tarnybos 2010 m. birželio 30 d. išvados Nr. VT2-522 kopijas, iš viso 7 lapus. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu (II t., b. 1. 51) kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti su jo dukra susijusių ir atsakovo žinioje esančių dokumentų kopijas: 2008 m. vasario 4 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. balandžio 16 d. pareiškėjo skundų, 2008 m. kovo 31 d. paaiškinimo dėl E. S. skundo kartu su šiuo skundu ir Tarnybos atsakymu E. S. bei Tarnybos 2008 m. gegužės 20 d. rašto Nr. VT2-482. Atsakydama į 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą, Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (3.7)K26-4608 (II t., b. 1. 63-64) pateikė pareiškėjui jo 2011 m. gruodžio 1 d. prašyme nurodytų bei kitų, pareiškėjo neįvardytų dokumentų kopijas, iš viso 16 dokumentų kopijas, sudarančias 69 lapus. Pareiškėjas 2012 m. kovo 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiškimą (II t., b. l. 61-62), kuriuo prašė priimti jo atsisakymą nuo skundo ir priteisti jam iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Minėtame pareiškime nurodė, kad atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (3.7)K26-4608 pateikė jam likusių prašytų ir iki tol atsakovo nepateiktų dokumentų, taip pat kitų dokumentų, apie kurių buvimą pareiškėjui nebuvo žinoma, kopijas, tokiu būdu atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą.

Pareiškėjo skundo reikalavimas – gauti likusią dalį visų dokumentų, esančių Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos žinioje ir susijusių su pareiškėjo dukra L. S., kopijas, kurių atsakovas nepateikė pareiškėjui 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. VT2-107 ir 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (3.7)K26-1020, ką pripažino ir pats pareiškėjas, buvo visiškai patenkintas tik jam gavus atsakovo 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (3.7)K26-4608 pateiktų dokumentų kopijas, kurios, kaip minėta, pareiškėjui buvo pateiktos tik po to, kai jis kreipėsi teisminės gynybos. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, visų pirma, tai, kad pareiškėjas kreipėsi skundu į administracinį teismą prašydamas apginti jo subjektines teises ir interesus, kurie, anot pareiškėjo, buvo pažeisti dėl atsakovo veiksmų (atsisakymo pateikti visų prašomų dokumentų kopijas), antra, būtent pareiškėjo skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, jog jis geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos atsirasti pareiškėjo teisei į jo patirtų išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo atsiradimo momentą tik su jo 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu padavimu Alytaus miesto savivaldybės administracijai, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas teikė pareiškėjui prašomus dokumentus dalimis, o 2011 m. gruodžio 1 d. prašyme buvo nurodyta tik paskutinė (likusi) pareiškėjo pageidaujama gauti dokumentų dalis, neįvertino, jog ginčas tarp bylos šalių, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, kilo dar iki pareiškėjo 2011 m. birželio 9 d. kreipimosi skundu į administracinį teismą, t. y. 2011 m. sausio – vasario mėnesiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1245/2010, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2012 m. kovo 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdžio metu pateiktas pareiškimas dalyje dėl 1183,80 Lt išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė nagrinėjant bylą pirmąja instancija, atlyginimo ir kartu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo Kauno apygardos administracinio teismo vertinami iš esmės, vadovaujantis paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis nurodytais motyvais, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl 1183,80 litų išlaidų atlyginimo, naikintina ir pareiškėjo prašymas dėl išlaidų, kurias jis patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, perduotinas Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 p.)

Dėl prašymo atlyginti išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Pareiškėjas, paduodamas apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, taip pat pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 700 Lt išlaidas, patirtas paduodant šį atskirąjį skundą. Kartu pateikė 2012 m. balandžio 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas ir 2012 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 526239 kopijas, iš kurių matyti, kad pareiškėjas sumokėjo advokato padėjėjai 60 Lt už 30 min. trukmės teisinę konsultaciją ir 640 Lt už atskirojo skundo parengimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas patenkino pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl 1183,80 litų išlaidų atlyginimo, panaikinimo bei šią nutarties dalį panaikino, tačiau netenkino kito pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo dėl nurodytos išlaidų sumos priteisimo bei perdavė šį klausimą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui iš naujo, konstatuotina, jog pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas ½ dalimi. Todėl pareiškėjas turi teisę tik į šios dalies išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimą.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.15 punktuose nustatyta, kad už advokato teikiamą atskirojo skundo parengimo teisinę paslaugą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis sudaro 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 patvirtintas minimalios mėnesinės algos dydis yra 800 Lt), arba 400 Lt (800 Lt x 0,5 = 400 Lt).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi nuostatos, kad susipažinimas su dokumentais, teisinė konsultacija, procesinio dokumento parengimas vertintini kaip vienos rūšies teisinė paslauga, kurią advokatas (advokato padėjėjas) suteikia klientui rengdamas vieną iš Rekomendacijų 8.1 – 8.17 papunkčiuose numatytų procesinių dokumentų. Todėl šiuo atveju advokato padėjėjos suteikta pareiškėjui teisinės konsultacijos paslauga įeina į Rekomendacijų 8.15 papunktyje numatytos atskirojo skundo parengimo paslaugos apimtį ir atlygintina kaip viena paslauga.

Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi šiuo atveju maksimali priteistina suma mažintina iki 320 Lt (400 Lt x 0,8 = 320 Lt). Pritaikius aukščiau apskaičiuotą ½ proporcija, gaunama 160 Lt (320 Lt / 2 = 160 Lt) suma, kuri gali būti priteista pareiškėjui jo patirtoms atstovavimo išlaidoms, susijusioms su atskirojo skundo padavimu, atlyginti (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl 1183,80 litų išlaidų atlyginimo, ir perduoti pareiškėjo prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui G. S. iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos 160 (vienas šimtas šešiasdešimt) litų su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas