2022-11-23 Nr. AB-28370-3-63-3-00349-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-274-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00349-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.3; 15.2; 43.4; 43.6; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Raguvilė“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ ir 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ (toliau kartu – ir Įsakymai).

2. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir Bendrovė), esantį prie vandens telkinio ir D. G. priklausančio žemės sklypo, 2020 m. kovo 6 d. buvo išpiltas žvyro ir druskos mišinys, 2020 m. balandžio 24 d. – medžio drožlės. Pareiškėjai apžvelgė kreipimųsi į įvairias institucijas rezultatus ir teigė išsiaiškinę, kad 2020 m. vasario 20 d. šio žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.

Bendrovės direktorius pareiškėjams žodžiu nurodė, jog minėtame sklype planuoja vykdyti veiklą: statyti sau skirtus ofisus, sandėliuoti biokurą, kelių valymui ir priežiūrai skirtas birias medžiagas, laikyti sunkiąją techniką ir pan. Pareiškėjų nuomone, tokia veikla nesuderinama su saugiu ir sveiku tolesniu jų gyvenimu, jų teise į sveiką ir švarią aplinką, kadangi minėtas sklypas ribojasi su gyvenamaisiais sklypais, kuriuose gyvena daugiavaikės šeimos, ūkininkai, auginantys gyvulius, bei dirbama žeme, kurioje pasodintos maistinės kultūros.

Po gyventojų langais užsiimama ūkine veikla be atitinkamų leidimų, sandėliuojamos nežinomos sudėties statybinės medžiagos, atliekos, darbas vyksta poilsio valandomis ir išeiginėmis dienomis (higienos normų reikalavimų pažeidimas). Bendrovė gali užsiimti tokia veikla būtent todėl, kad buvo pakeista minėto žemės sklypo naudojimo paskirtis. Pareiškėjai apžvelgė teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtintame Klaipėdos rajono bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) ginčo teritorija patenka į (K-Z) kitos ir žemės ūkio paskirties žemę; kitos paskirties žemės šioje teritorijoje apima tik gyvenvietes bei jų dalių sklypus, kuriuose galimas ekstensyvus dispersiškas užstatymas.

Šioje teritorijoje nėra numatyti sklypai pramonės ir sandėliavimo objektams. Vadovaudamiesi šiais argumentais, pareiškėjai tvirtino, kad 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396 prieštarauja logikai ir Bendrojo plano sprendiniams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) II skyriaus 10 punktui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktams.

3. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

4. Atsakovas apžvelgė teisinį reglamentavimą. Tvirtino, kad pareiškėjai netinkamai supranta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtintų Bendrojo plano bei Klaipėdos rajono savivaldybės kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas), kuris yra Bendrojo plano sudėtinė dalis, sprendinius, skundą grindžia atskirais minėtų teritorijų planavimo dokumentų teiginiais bei reglamentais, jų nevertindami kompleksiškai. Pagal minėtos redakcijos Bendrąjį planą, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ŽŪGK2.2/UKK4.2 kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, todėl jame gali būti statomi smulkaus ir vidutinio verslo gamybiniai ir sandėliavimo pastatai. Žemės naudojimo būdo pakeitimas į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas atitiko Bendrojo plano sprendinius. Atsakovo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo panaikinti Įsakymus.

5. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose pakartotinai apžvelgė ginčo aplinkybes ir pažymėjo, kad ginčo teritorijoje yra Šimkų kaimo gyventojams priklausantys sklypai, kuriuose stovi ar yra planuojami gyvenamosios paskirties pastatai, taip pat verčiamasi žemės ūkio veikla (auginami gyvuliai ir paukščiai, maistinės kultūros), užsiimama daržininkyste ir sodininkyste, esama įžuvintų tvenkinių. Kai kurie gyventojai užsiima ir kaimo turizmo veikla. Dalį kaimo gyventojų sudaro jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, į kaimą atsikėlusios pasinaudodamos Lietuvos kaimo plėtros programose numatytomis priemonėmis.

Kurdamiesi Šimkų kaime, gyventojai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį įsikurti ramesnėje, švaresnėje, sveikesnėje aplinkoje, lyginant su uostamiesčiu, neturėti artimoje kaimynystėje pramonės ar kitų itin taršia veikla užsiimančių įmonių. Ginčo teritorijoje Bendrovės pradėta veikla nesuderinama su kokybišku (plačiąja prasme) aplinkinių žemės sklypų savininkų gyvenimu kaime, ūkininkavimo ir kita veikla, kuria jie čia vertėsi jau ilgą laiką, bei pažeidžia gyventojų teisę į sveiką aplinką. Pareiškėjai teigė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmiausia pradėtas sandėliuoti kelių barstymui naudojamas žvyro-druskos mišinys, kuris sandėliuotas atvirai (neuždengtas), todėl tirpo ir galėjo patekti į paviršinius bei gruntinius vandenis.

Po to pradėti sandėliuoti dideli kiekiai ypač degios medžiagos – biokuro (medžio drožlių), dėl ko kilo savaiminio užsidegimo rizika (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas konstatavo priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą), sudarkytas kraštovaizdis. Minėtame sklype pradėti sandėliuoti ir sudegintų komunalinių atliekų (pelenų / šlako) kalnai, kurie aukštesni už daugumą aplinkinių gyvenamųjų namų, be to, šios medžiagos yra labai dulkios (sukilus vėjui, plačiai pasklinda po aplinkinius sklypus, dėl ko kelia grėsmę žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai (patenka į akis, kvėpavimo takus), gadina gyventojų turtą, blogina žemės kokybę, kenkia daržininkystės ir kitokiai gyventojų veiklai), o jų daromą neigiamą poveikį aplinkai pripažino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Žemės sklype dirbanti sunkioji technika kelia didelį triukšmą ir taršą, judėjimas sklype ypač intensyvus (kasdien dirba traktoriai, ekskavatoriai, krautuvai, kurie stumdo medžio drožles ir kitas nežinomas atliekas), taip pat be perstojo kursuoja sunkvežimiai su priekabomis (išpilant krovinį pakyla dulkės). Darbai vykdomi nuo ankstaus ryto (6.30–7.00 val.), po darbo valandų (iki 21.00 val.), tokiu būdu trikdant kaimo gyventojų gyvenimą ir ramų poilsį. Bendrovė siekia sklype pastatyti ir atliekų (nebetinkamų naudoti padangų) perdirbimo gamyklą bei skystų buitinių atliekų (riebalų iš nuotekų valymo įrenginių) saugyklą, todėl kaimo gyventojai yra nuolatinėje baimės, įtampos ir nežinomybės būsenoje.

Bendrovė anksčiau aptarta veikla užsiima be nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Tokias galimybes Bendrovei sudarė priimtas ginčijamas 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396. Toliau pareiškėjai apžvelgė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl sveikatos apsaugos, teisės į sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėjai tvirtino, jog jie turi suinteresuotumą šioje byloje, nes ginčijamo įsakymo priėmimas lėmė, kad minėtame žemės sklype pradėta verstis veikla, kuri turi neigiamą poveikį (gyvenamajai) aplinkai, kaimo gyventojų sveikatai.

Jie taip pat akcentavo Konvencijos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, priimtos 1998 m. birželio 25 d. (toliau – ir Orhuso konvencija), nuostatas.

6. Pareiškėjai paaiškinimuose, grįsdami savo poziciją dėl 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 neteisėtumo, pirmiausiai nurodė manantys, kad Administracija ir Bendrovė turi tarpusavio suinteresuotumą, kadangi Bendrovės prašymas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo buvo išnagrinėtas itin operatyviai. Pabrėžta, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo dar iki ginčijamo įsakymo priėmimo, t. y. 2020 m. sausio 13 d., sudarė paslaugų viešojo pirkimo sutartį dėl vietinės reikšmės kelių (gatvių) žiemos sezono metu priežiūros darbų, kuriems atlikti buvo reikalingi ginčo žemės sklype vėliau pradėti sandėliuoti smėlio-druskos mišiniai. Taigi, atsakovas buvo suinteresuotas dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ir, priimdamas sprendimą dėl Bendrovės prašymo, negalėjo būti objektyvus, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus atsakomybės už priimtus sprendimus, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Pareiškėjai pastebėjo ir tai, kad, pagal viešai skelbiamus duomenis, kelių priežiūros paslaugų teikimas nėra pagrindinė ar įprasta Bendrovės veikla. Bendrovės teikiamos paslaugos pirmiausiai apima nuotekų ir aplinkos tvarkymą, kitas paslaugas (biokuro gamybą ir tiekimą, padangų surinkimą ir perdirbimą, kt.). Vadinasi, 2020 m. sausio 13 d. sutartimi galėjo būti pasinaudota kaip priemone (pretekstu) žemės sklypo naudojimo būdui pakeisti, iš tiesų siekiant šioje teritorijoje vykdyti pagrindinę Bendrovės veiklą – sandėliuoti sudegintas atliekas, gaminti ir sandėliuoti biokurą, sandėliuoti surinktas padangas ir jas perdirbti.

7. Pareiškėjai paaiškinimuose tvirtino, kad 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396 neatitinka Aprašo 17.5 papunkčio reikalavimų, nes jame nėra nurodytos pagrindinės žemės naudojimo būdo keitimo sąlygos, ir todėl Bendrovei sudarytos sąlygos ginčo žemės sklype verstis iš esmės bet kokia veikla, be jokių sąlygų ir apribojimų. Tuo pačiu kompetentingoms institucijoms apsunkintos galimybės konstatuoti pažeidimus, nes minėtame įsakyme nėra numatytos jokios sąlygos, pagal kurias žemės sklypas gali būti naudojamas. Pareiškėjų nuomone, ginčijamas įsakymas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų administracinio sprendimo turiniui, nes jame nėra nurodyti motyvai, pavyzdžiui, kad pageidaujamas pakeisti žemės sklypo naudojimo būdas atitinka Bendrąjį planą arba kad žemės sklypo savininko planuojama vykdyti veikla sklype nesukels neigiamo poveikio šalia esančiai gyvenamajai aplinkai. Kita vertus, tokių motyvų įsakyme negalėjo būti, nes ginčo žemės sklypo naudojimo būdas pakeistas nesant tam jokio teisinio pagrindo, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o atsakovas prieš tai nenustatė, kokia veikla planuoja užsiimti naujasis žemės sklypo savininkas ir ar ta veikla nesukels neigiamo poveikio aplinkai, ar bus suderinama su aplinkinių žemės sklypų naudotojų interesais ir nepažeis jų teisių. Pareiškėjai pastebėjo, kad anksčiau priimti Administracijos sprendimai dėl Bendrovės prašymų buvo išsamiai motyvuoti, todėl tai papildomai įrodo ginčijamo įsakymo neteisėtumą. Be to, pareiškėjai teigė, kad ginčijamame įsakyme teisiniai pagrindai nurodyti neteisingai, nes šis administracinis aktas neatitinka ne tik Aprašo 17 punkto reikalavimų, bet ir Aprašo 10 punkto bei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą dėl jame planuojamos statybos ar kitos numatomos vykdyti veiklos. Priešingai, atsakovas pakeitė ginčo žemės sklypo naudojimo būdą nė nepasidomėjęs, kokią veiklą jame numato vykdyti trečiasis suinteresuotas asmuo. Atitinkamai, atsakovas objektyviai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad žemės sklype planuojama vykdyti statyba bus suderinama su Bendrojo plano sprendiniais.

8. Pareiškėjai paaiškinimuose pakartojo savo argumentus, kad žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas šiuo atveju neatitinka Bendrojo plano sprendinių, ir tvirtino, kad atsakovas nepateikė jų argumentus paneigiančių įrodymų, neatskleidė atsiliepime į skundą akcentuoto Specialiojo plano santykio su Bendruoju planu. Akcentuota, kad, 2011 metais tvirtinant Bendrąjį planą, Teritorijų planavimo įstatyme nebuvo numatyta, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Nei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. T11-166, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, nei pačiame Specialiajame plane nėra nurodyta, kad šis planas pripažįstamas Bendrojo plano sudedamąja dalimi.

Dėl Aprašo 10 punkto nuostatų taikymo pareiškėjai pažymėjo, kad šiuo atveju nėra ginčo, kad vietovės lygmens bendrasis planas nėra parengtas, todėl žemės naudojimo būdas privalėjo būti keičiamas pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, kadangi skirtingas sąvokų vartojimas skirtingose Aprašo nuostatose nėra savitikslis ar atsitiktinis. Be to, pareiškėjai manė, kad atsakovas siekė suklaidinti teismą, atsiliepime į skundą cituodamas neva Bendrajame plane numatytas nuostatas, nors jos iš tikrųjų įtvirtintos Specialiajame plane.

Priešingai nei teigė atsakovas, nei Bendrajame plane, nei Specialiajame plane nenumatyta galimybė ginčo teritoriją priskirti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms. Žodis „pramonė“ minėtuose planuose net nėra minimas, o žodis „sandėliavimas“ pavartotas kultūros paveldo objektų sklypų kontekste ir niekaip nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Ginčo žemės sklypas, vadovaujantis Bendruoju planu, patenka į K-Z teritoriją, t. y. kitos ir žemės ūkio paskirties žemės (tolygios paskirtys) tvarkymo zoną, todėl šioje teritorijoje galimi nebent žemės ūkio (bet ne pramonės) veiklai reikalingi statiniai (įskaitant žemės ūkio produkcijos sandėliavimui skirtus ūkinius statinius).

Užuomina minėtuose planuose į kai kuriais atvejais leidžiamą „smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statybą“ pagrindžia išvadą, jog pramonės objektų statyba ginčo teritorijoje negalima, t. y. minėta nuostata reiškia, kad šioje teritorijoje gali būti gyventojų kasdienių ir periodinių poreikių aptarnavimui skirti prekybos ir paslaugų pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai (pvz., kaimiška maisto prekių ar pramoninių prekių parduotuvė, vaistinė, privatus gydytojo kabinetas, kavinė).

Pareiškėjų įsitikinimu, jų poziciją pagrindžia ir Teritorijų planavimo normos (2 ir 26 p., 1 lentelė).

9. Pareiškėjai skundo papildyme (patikslintame skunde), pateiktame 2020 m. gruodžio 28 d., teigė, kad atsakovas, atsakydamas į jų paklausimus, neatskleidė, jog buvusio aerodromo teritoriją sudaro ne vienas sklypas – žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bet du sklypai – žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių abiejų naudojimo būdai buvo pakeisti vienodai. Bendrovė siekia užsiimti pramonės ir sandėliavimo veikla (be kita ko, įrengti riebalų iš nuotekų valymo įrenginius nuotekų perdirbimui) visoje ginčo teritorijoje, todėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti vertinami kartu, juolab kad Įsakymai yra grindžiami identiškais argumentais.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raguvilė“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad pareiškėjų reikalavimai buvo nepagrįstai priimti ir išnagrinėti iš esmės. Įsakymai buvo paskelbti viešai, todėl skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo jų priėmimo ir paskelbimo dienos – 2020 m. vasario 20 d., tačiau pareiškėjai reikalavimą dėl įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 panaikinimo pareiškė teismui tik 2020 m. balandžio 28 d., o reikalavimą dėl įsakymo Nr. AV-395 panaikinimo – 2020 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjai nepagrįstai tvirtino apie pirmąjį įsakymą sužinoję tik 2020 m. balandžio 10 d., kai gavo jį iš atsakovo, ir net nenurodė, kada sužinojo apie antrąjį įsakymą.

Manytina, kad pareiškėjai piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą. Pareiškėjai praleido ir terminą patikslintam skundui paduoti, t. y. per 14 dienų nuo atsakovo atsiliepimo į skundą, pateikto 2020 m. gegužės 20 d., gavimo dienos, taip pat nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių egzistavo būtinybė pateikti patikslintą skundą, ir kad antrojo reikalavimo pareiškimas buvo būtinas bylai teisingai išspręsti. Be to, pareiškėjai neįrodė savo suinteresuotumo teikti skundus dėl Įsakymų, nepagrįstai šiuo aspektu rėmėsi Orhuso konvencija.

Bendruomenė neatitinka iš Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalies nuostatų kylančių kriterijų, taikytinų suinteresuotai visuomenei, kadangi jos įstatuose nėra įtvirtinta, jog Bendruomenė skatina aplinkos apsaugą ir teritorijų vystymą, taip pat nebuvo pateikti tokią jos veiklą pagrindžiantys įrodymai. Bendruomenė nepagrindė, jog Įsakymai pažeidė tariamus gyventojų interesus, ir tik formaliai kėlė abejones dėl aplinkosauginių reikalavimų užtikrinimo, deklaratyviai nurodė galinčią kilti žalą aplinkai, todėl susidaro įspūdis, jog pareiškėjai, paduodami tokį skundą, tik piktnaudžiauja savo teisėmis.

Pareiškėjų teiginiai apie konstatuotus pažeidimus yra klaidinantys, kadangi niekur nėra nustatyta, jog Bendrovės veiklos teritorijoje laikomos mineralinės medžiagos galbūt sukelia neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. PA23-JO-69-20 / PA1-5 tik užsiminta, jog dėl to, kad Bendrovė nėra įrengusi valymo įrenginių, galbūt gali kilti žala aplinkai, tačiau jokie pažeidimai neužfiksuoti; trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nepaisant to, Bendrovė yra atsakinga ir geranoriškai šalina tikėtinus trūkumus, be kita ko, planuoja įrengti valymo įrenginius, siekdama pašalinti net menkiausias abejones dėl vykdomos veiklos atitikties aplinkosauginiams reikalavimams).

Pareiškėja D. G. taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji kreipėsi į teismą, ir todėl susidaro įspūdis, jog ji padavė skundą teismui dėl visų kaimo gyventojų galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, nors tokia teisė jai nesuteikta. Pareiškėjos argumentai teismo posėdyje, kad jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su Bendrovės žemės sklypu, kuriame sandėliuojamos įvairios medžiagos, ir todėl pareiškėja yra nuodijama, pagrįsti tik deklaratyvia jos nuomone.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjai nenurodė objektyvių pagrindų, leidžiančių suabejoti Įsakymų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėta, kad Bendrojo plano grafinės dalies brėžinyje Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų lentelėje nurodyta, jog už saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų fizinės bei vizualinės apsaugos zonų ribų gali būti statomi smulkaus ir vidutinio verslo gamybiniai, sandėliavimo ir komerciniai objektai. Taigi, egzistavo objektyvus pagrindas pakeisti ginčo žemės sklypų naudojimo būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Pareiškėjai, tvirtindami, kad Specialusis planas nėra Bendrojo plano sudedamoji dalis, turėjo pagrįsti, kokius kitus sprendinius galbūt konkretizavo šis specialusis planas, tačiau jie to nepadarė ir neginčijo aplinkybės, kad šis specialusis planas yra taikytinas ginčo teritorijoje. Pareiškėjų argumentai dėl Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, galiojusių patvirtinant Bendrąjį planą, t. y. 2011 m. spalio 24 d., kaip neva įrodančių, jog, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, specialusis planas nebuvo pripažįstamas bendrojo plano sudedamąją dalimi, nepagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Specialiajame plane aiškiai numatyta, jog ginčo teritorijoje galima ir komercinių objektų statyba, o pramonė yra viena iš komercinės veiklos rūšių, todėl pareiškėjai nepagrįstai akcentavo tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose neužsiminta apie pramonės veiklą. Pareiškėjų pozicija, kad ginčo teritorijoje galėjo būti tik kasdieninių ir periodinių poreikių aptarnavimui skirti prekybos ir paslaugų pastatai, nemotyvuota.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad Įsakymai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Aprašo 17.5 papunkčiu, Įsakymuose įtvirtinta, jog, pakeitus žemės sklypų naudojimo būdą, Bendrovė turi pareigą išsaugoti melioracijos įrenginius, taigi, atsakovas įvykdė pareigą nurodyti pagrindines keitimo sąlygas. Įsakymais nebuvo sudarytos sąlygos Bendrovei vykdyti veiklą, prieštaraujančią teisės aktų reikalavimams. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Įsakymuose nurodytos visos Aprašo 17 punkte išdėstytos privalomos tokio administracinio sprendimo dalys, todėl pareiškėjų teiginiai dėl VAĮ 10 straipsnio 5 dalies pažeidimo, motyvų nepateikimo nepagrįsti. Aprašo nuostatos nenumato, kad Įsakymuose turi būti nurodytos aplinkybės dėl to, kokia veikla žemės savininkas planuoja užsiimti sklype, ir ar tokia veikla nesukels neigiamo poveikio aplinkai, ar bus suderinama su gretutinių žemės sklypų savininkų interesais. Pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad atsakovas Įsakymuose turėjo nurodyti itin svarius motyvus, pagrindžiančius šių administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo neaišku, kokį ryšį su nagrinėjama byla turi atsakovo anksčiau dėl Bendrovės priimti administraciniai aktai ir kaip jie įrodo nepakankamą Įsakymų motyvavimą. Be to, pareiškėjų teiginiai apie atsakovo suinteresuotumą priimti Įsakymus nepagrįsti, nes atsakovas tiesiog laikėsi Aprašo 10 punkte įtvirtintų terminų sprendimui priimti ir turėjo teisę sudaryti civilinio pobūdžio sutartis. Šiuo atveju būtent atsakovo sprendimas apriboti Bendrovės ūkinės veiklos vykdymą, kai tam nėra jokio teisinio pagrindo, būtų buvęs neteisėtas.

14. Pareiškėjai 2021 m. kovo 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl jų nesąžiningumo ir tvirtino, kad būtent jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismas 2020 m. spalio 14 d. posėdyje nusprendė įtraukti Bendrovę į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pasiūlyti per 14 dienų pateikti atsiliepimą į skundą, tačiau Bendrovė nepasinaudojo šia galimybe. Bendrovė tik 2021 m. sausio 18 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą skundą pradėjo kelti klausimus dėl skundo padavimo termino praleidimo, pareiškėjų suinteresuotumo nebuvimo ir pan., nors iki tol buvo pasyvi. Pareiškėjai, atsakydami į pastarąsias pretenzijas, paaiškino, kad teismo sprendimas priimti jų reikalavimus atitiko teismų praktiką, kadangi, nors Įsakymai ir buvo paskelbti viešai, pareiškėjai nežinojo apie Bendrovės prašymų svarstymą, jie net nežinojo apie pasikeitusį ginčo žemės sklypų savininką. Pareiškėjai pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius sužinojimo apie 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. (5.1.1 E) AV-396 momentą ir aplinkybes. Be to, pareiškėjai patikslintame skunde pagrindė aplinkybes, dėl kurių jų patikslintas skundas turėtų būti priimtas, net ir padavus jį vėliau nei 14 dienų nuo atsakovo atsiliepimo į skundą gavimo dienos. Pabrėžta, kad atsakovas neprieštaravo patikslinto skundo priėmimui ir į jį atsakė.

15. Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje neįtvirtintas reikalavimas jame atskirai pagrįsti pareiškėjo suinteresuotumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo abejones dėl pareiškėjų teisinio suinteresuotumo grindė teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės buvo kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, analogiškose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, teisėtumo ir pagrįstumo, skundą dėl jų panaikinimo padavusių gretutinių žemės sklypų savininkų suinteresuotumas nebuvo kvestionuojamas, taigi, šiuo atveju ir D.

G. suinteresuotumas yra akivaizdus. Paaiškinta, jog Įsakymai, kurių priėmimas lėmė faktinį ginčo žemės sklypų naudojimo pakeitimą, pažeidžia minėtos pareiškėjos teises į saugią, sveiką ir švarią aplinką, prigimtinę teisę į kuo geresnę sveikatą. Pareiškėja, kaip gretimo žemės sklypo savininkė, pirmoji ir labiausiai kenčia dėl ginčo sklypuose kylančio triukšmo, dulkėtumo (oro taršos), nes ant jos sklype esančių daiktų (įskaitant džiovinamus drabužius, auginamus vaisius ir daržoves) nusėda į orą pasklidusios sandėliuoti atvežtos medžiagos (ypač pelenai).

Būtent pareiškėjos nuosavybei kiltų didžiausia grėsmė, jei gretimame ginčo sklype užsidegtų sandėliuojami itin dideli kiekiai itin degių medžiagų. Būtent į pareiškėjos žemės sklypą pirmiausiai patenka ir paviršinės nuotekos iš ginčo žemės sklypo (pateikti dokumentai įrodo, jog Bendrovės veiklavietėje nėra įrengtų paviršinių nuotekų surinkimo sistemų, ji nevalo ir nekontroliuoja į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų (medžiagų)). Argumentus dėl pareiškėjos D. G. suinteresuotumo patvirtina pateiktos nuotraukos, kiti dokumentai, įskaitant žinių reportažus.

Pareiškėjai tvirtino, kad Bendruomenė taip pat turi suinteresuotumą šioje byloje, o trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai susitelkė tik į formuluotes Bendruomenės įstatuose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendruomenė dar iki skundo padavimo realiai vykdė aplinkos apsaugą skatinančią veiklą, pavyzdžiui, susirašinėjo su Aplinkos apsaugos agentūra dėl tikėtino aplinkosauginių reikalavimų pažeidimo. Pareiškėjai pabrėžė, kad teisės aktai neriboja jų teisės savo teises įgyvendinti savo nuožiūra, be kita ko, paduodant teismui bendrą skundą.

Bendro skundo padavimas nepaneigia, kad D. G. savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme gina savarankiškai.

16. Pareiškėjai teigė, kad jie nekvestionuoja nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens teisės sudaryti civilinio pobūdžio sutartis, tačiau manė, kad aplinkybė, jog 2020 m. sausio 13 d. sutartis buvo sudaryta prieš mėnesį iki ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo, patvirtina atsakovo suinteresuotumą atitinkamu šio klausimo išsprendimu, t. y. atsakovas negalėjo būti objektyvus, priimdamas Įsakymus, todėl buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas objektyvumo principas. Atsakovo suinteresuotumą šiuo atveju pagrindžia ne terminai, per kuriuos išnagrinėti Bendrovės prašymai, o tai, kad žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimas buvo būtinas pačiam atsakovui, siekiant užtikrinti sutarties dėl rajoninių kelių priežiūros žiemos metu vykdymą.

17. Pareiškėjų nuomone, aplinkybė, kad Įsakymuose yra nurodytos visos Aprašo 17 punkte nurodytos dalys, savaime nereiškia, jog ginčijami aktai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kita vertus, priešingai nei tvirtino trečiasis suinteresuotas asmuo, Įsakymuose nėra nurodytos pagrindinės žemės naudojimo būdo keitimo sąlygos, tuo pažeidžiant Aprašo 17.5 papunkčio reikalavimus, o nurodymas, kad „statybos metu žemės sklype išsaugojami melioracijos įrenginiai“, yra susijęs tik su Aprašo 17.4 papunkčio reikalavimų įvykdymu. Pareiškėjai pastebėjo, kad tiek Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos posėdžio protokole, tiek atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į skundą vadovaujamasi ne Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bet tos pačios dalies 1 punktu, klaidingai įvardijant jį kaip 2 punktą. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas nėra minimas nei Įsakymuose, nei Aprašo 10 punkte. Kadangi Įsakymai buvo priimti realiai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tos pačios dalies 2 punktas bei Aprašo 10 punktas laikytini nesusijusiais su Įsakymų priėmimu. Kadangi be minėtų nuostatų Įsakyme yra paminėtas tik Aprašo 17 punktas, kuris akivaizdžiai nepagrindžia šių administracinių sprendimų priėmimo, pripažintina, kad Įsakymai buvo priimti be teisinio pagrindo.

18. Pareiškėjai pakartojo savo poziciją dėl Bendrojo plano ir Specialiojo plano santykio, Įsakymų neatitikties teritorijų planavimo dokumentams. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsniu (tiek redakcija, galiojusia patvirtinant Specialųjį planą, tiek šiuo metu galiojančia redakcija), teigė, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius, tačiau tai nereiškia, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai savaime tampa bendrojo plano sudedamąja dalimi.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytam santykiui tarp Bendrojo plano ir Specialiojo plano turėjo būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, tačiau toks sprendimas nebuvo pateiktas teismui. Vadinasi, byloje turi būti įrodyta (paneigta) ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo galimybė būtent pagal Bendrąjį planą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdami pagrįsti savo įsitikinimą dėl Įsakymų teisėtumo, procesiniuose dokumentuose citavo ištraukas ne iš Bendrojo plano, o iš Specialiojo plano, galbūt sąmoningai bandydami suklaidinti teismą.

Be to, trečiojo suinteresuoto asmens aiškinimas, kad pramonė yra tik viena iš komercinės veiklos rūšių, nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu, kadangi Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra išskirtos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos bei komercinės paskirties objektų teritorijos. Toks sąvokų atskyrimas įtvirtintas ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pareiškėjai akcentavo ir tai, kad ankstesniuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti statiniai (t. y. gyventojų kasdienių poreikių aptarnavimui skirti prekybos ir paslaugų pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai) nėra jų sugalvoti, bet nurodyti Teritorijų planavimo normose (1 lentelė).

Bendrajame plane ginčo teritorija apibrėžta kaip „Z-K“, „Ž4.1 U4.1.1“, todėl šioje teritorijoje turi vyrauti žemės ūkio ir kitos paskirties žemė (tolygios paskirtys), skirta ūkinių agrarinių teritorijų sklypams bei gyvenviečių ar jų dalių sklypams (ekstensyvaus dispersiško užstatymo). Bendrojo plano Reglamentų indeksas „P Pramonės, sandėliavimo objektų sklypai“ yra numatytas atskirai ir nepriskirtas ginčo teritorijai. Tiek Bendrojo plano, tiek Specialiojo plano Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentų aprašyme prie ekstensyvaus dispersinio užstatymo nurodyta ne tik tai, kad leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiškose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, bet ir tai, kad skatinama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacinę-turistinę funkciją.

Akivaizdu, kad ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimas į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas nėra suderinamas su reglamentuose numatytais tikslais ir siekiais. Dar daugiau, Bendrajame plane (konkrečiai, Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje) Šimkų kaimas aiškiai priskirtas 29 funkcinei zonai ir šioje zonoje galimi tik nurodyti žemės naudojimo būdai, tarp jų naudojimo būdas „P (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos)“ nenumatytas.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjų D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raguvilė“ iš pareiškėjų po 745,48 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

20. Teismas, spręsdamas dėl skundo padavimo termino, nustatė, kad Įsakymai yra individualūs administraciniai aktai, priimti ne teritorijų planavimo srityje, todėl jie neprivalėjo būti paskelbti viešai ir įteikti pareiškėjams. Atsižvelgiant į tai, skundo dėl Įsakymų panaikinimo padavimo termino eigos pradžia nesietina su šių aktų viešu paskelbimu interneto svetainėje. Pastebėta, kad Bendruomenė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. balandžio 20 d., jos vadovė – D. G.. Ginčijamas 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396 buvo atsiųstas D. G. 2020 m. balandžio 10 d. el. paštu. Kadangi pareiškėjai į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo kreipėsi 2020 m. balandžio 28 d., konstatuota, jog skundo padavimo terminas nebuvo praleistas.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai su patikslintu skundu, kuriuo buvo prašoma panaikinti ir 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395, į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjai teigė apie šį įsakymą sužinoję tik po to, kai padavė skundą. Nors patikslintame skunde nenurodyta tiksli pareiškėjų sužinojimo apie šį įsakymą data, iš bylos duomenų matyti, jog E. P. Šimkų kaimo gyventojų vardu 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą su skundu, prašydama pateikti informaciją skunde nurodytais klausimais ir imtis priemonių, kad veikla ir statybos, kurias planuoja UAB „Raguvilė“, būtų sustabdytos. Iš Administracijos 2020 m. balandžio 16 d. atsakymo Nr. (5.1.22E) A5-2398 į E. P. skundą turinio matyti, jog jame buvo pateikta informacija tik apie 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 priėmimą, todėl tikėtina, jog, 2020 m. balandžio 28 d. paduodami skundą teismui dėl 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 panaikinimo, pareiškėjai galėjo nežinoti apie 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395. Kita vertus, iš kartu su 2020 m. gegužės 20 d. atsakovo atsiliepimu į skundą pateikto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdžio protokolo matyti, kad, išnagrinėjus Bendrovės prašymus pakeisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą, buvo nutarta parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projektą. Pagal 2020 m. balandžio 27 d. atstovavimo sutartį, pareiškėjus atstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl vertintina, jog, susipažinęs su minėtu 2020 m. vasario 19 d. posėdžio protokolu, jis turėjo suprasti jo esmę, kreiptis dėl Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo pakeistas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas, išreikalavimo ir, susipažinęs su šio įsakymo turiniu, per nustatytą terminą kreiptis į teismą su patikslintu skundu dėl jo panaikinimo. Padaryta išvada, kad terminas patikslintam skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjai neprašė jį atnaujinti, todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina.

22. Teismas papildomai pastebėjo, jog pareiškėja D. G. pasirašė patikslintą skundą Bendruomenės vardu. Esant konstatuotai aplinkybei, jog šioje dalyje skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, nevertintina, kad šioje dalyje pareiškėjos D. G. skundas gali būti paliktas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjų teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, akcentavo, kad pareiškėja D. G. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė. Pareiškėjos teigimu, jos teisės į sveiką ir švarią aplinką, kuo geresnę sveikatą yra pažeidžiamos, nes ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas buvo pakeistas iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektams priskirtą naudojimo būdą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, todėl jos subjektinių teisių pažeidimą būtų galima konstatuoti tik įrodžius numanomo pažeidimo neigiamą poveikį jos gyvenimo kokybei ar nuosavybei. Vertinant tai, ar atsakovas, keisdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tinkamai įvertino neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms buvimą (nebuvimą), atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, kad neigiamas poveikis bus, nes ruošiamasi vykdyti veiklą, kuri nesuderinama su saugiu ir sveiku gyvenimu (planuojama statyti Bendrovei skirtus ofisus, sandėliuoti biokurą, kelių valymui ir priežiūrai skirtas birias medžiagas, laikyti sunkiąją techniką ir t. t.), pažymėta, kad tikėtinas Bendrovės planuojamos vykdyti veiklos neigiamas poveikis aplinkai bus įvertintas atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018 pateiktus išaiškinimus, pažymėjo, kad pareiškėjos teisė dalyvauti teritorijų planavimo procedūrose negali būti pažeista, nes tokių procedūrų (detaliojo plano rengimo) ginčijamo sprendimo priėmimui teisės aktai nenumato. Teismas konstatavo, jog pareiškėja D. G. neįrodė tariamo viešosios teisės pažeidimo įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, skundo reikalavimas dėl 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 panaikinimo, grindžiamas šiuo pažeidimu, atmestinas.

24. Teismas akcentavo teismų praktikoje suformuluotus kriterijus tam, kad pareiškėjas būtų pripažintas suinteresuota visuomene pagal Aplinkos apsaugos įstatymą bei Teritorijų planavimo įstatymą, turinčia teisę kreiptis į teismą: 1) asociacija (nevyriausybinė organizacija) įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus; 2) ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas asociacija Šimkų kaimo bendruomenė Juridinių asmenų registre įregistruotas 2020 m. balandžio 20 d., t. y. po to, kai D. G. el. paštu buvo atsiųstas 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396. Tarp Bendruomenės veiklos tikslų nėra numatyta veikla, skatinanti aplinkos apsaugą ar padedanti spręsti kraštotvarkos problemas. Bendruomenė iki šio ginčo inicijavimo teisme realiai nevykdė iš esmės jokios kitos veiklos aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje. Taigi, Bendruomenė neatitinka vieno iš kriterijų, kad būtų laikoma suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismą dėl viešųjų interesų gynimo aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje. Kadangi šis pareiškėjas neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl Įsakymų panaikinimo, skundo dalis pagal jo reikalavimus taip pat atmestina.

25. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pažymėjo, kad pareiškėjų skundas buvo atmestas, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo tokią teisę. Teismas, įvertinęs Bendrovės prašymą priteisti jai 7 123,88 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, nustatė, kad prašomos sumos už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą (8 val.) ir dalyvavimą teismo posėdyje neviršija apskaičiuotų maksimalių dydžių, tačiau teisinės paslaugos kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimas, esamos situacijos ir tolesnių veiksmų aptarimas, susipažinimas su kliento pateikta bylos medžiaga, susipažinimas su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymas laikytini sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi, o dokumentų, patvirtinančių dalyvavimą teismo posėdyje parengimas ir pateikimas, vykdant teismo pavedimą, laikytinas pasirengimo teismo posėdžiui veiksmu, todėl išlaidų apmokėjimui už šias paslaugas atlyginimas nepriteistinas. Iš viso Bendrovei priteistina 1 490,96 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 26. Pareiškėjai D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Pareiškėjai pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, be kita ko, jog prie ginčo žemės sklypų esančioje žemėje kaimo gyventojai užsiima žemės ūkio veikla (įskaitant įsteigtą ekologinį ūkį), daržininkyste ir sodininkyste, turi įžuvintų tvenkinių, kaime gyvena ir šeimų su mažamečiais vaikais; kaimo gyventojai čia kūrėsi turėdami teisėtą ir pagrįstą lūkestį įsikurti ramesnėje, švaresnėje, sveikesnėje aplinkoje. Ginčo žemės sklypuose Bendrovės pradėta veikla turi neigiamą poveikį aplinkai, tai užfiksavo ir Aplinkos apsaugos departamentas. Pareiškėjai paaiškina, kad Šimkų kaime nuo seno veikia kaimo gyventojų bendruomenė, ji yra aktyvi, tačiau oficialiai Bendruomenė buvo įsteigta tik 2020 m. balandžio 17 d., toliau kaimo bendruomenei aktualios problemos buvo sprendžiamos per šią asociaciją. Pareiškėjai skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai pagrindė savo teiginius apie Įsakymų priėmimo ir faktinio ginčo sklypų naudojimo būdo pasikeitimo tiesioginę įtaką jų ir kaimo gyventojų teisėms į sveiką ir švarią aplinką bei kuo geresnę sveikatą (oro tarša, triukšmas, gaisro rizika, sudarkytas kraštovaizdis ir kt.).

28. Pareiškėjai mano, kad teismas neatskleidė bylos ir ginčo esmės, neteisingai interpretavo pareiškėjų reikalavimus (jų esmę ir pagrindą). Pareiškėjai pakartoja savo argumentus, jog Įsakymai neatitinka Bendrojo plano sprendinių, ir tvirtina, kad teismas nepagrįstai neįvertino šių argumentų. Teismas atmetė pareiškėjos D. G. reikalavimus, nurodydamas, kad teisės aktai nenumato jos teisės dalyvauti detaliojo plano rengimo procedūrose, tačiau byloje dėl to nebuvo ginčo, pareiškėjai nereiškė jokių su tuo susijusių reikalavimų.

Byloje kilo ginčas dėl Bendrojo plano sprendinių ir jų aiškinimo, tačiau teismas neišsprendė šio ginčo. Teismas taip pat netinkamai interpretavo D. G. reikalavimo esmę, nurodydamas, kad, pareiškėjos teigimu, jos teisės į sveiką ir švarią aplinką, kuo geresnę sveikatą pažeidžiamos dėl ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimo. Šiuo atveju akivaizdu, kad vien tik „dokumentinis“ (juridinis) ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimas pats savaime nedaro ir negali daryti įtakos minėtos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.

D. G. ir kitų Šimkų kaimo gyventojų teisių pažeidimas padarytas (ir tebedaromas iki šiol) dėl to, kad Įsakymų priėmimas lėmė faktinį ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pasikeitimą, t. y. sklypuose pradėta verstis pramonės ir sandėliavimo veikla, kuri, pagal Bendrojo plano sprendinius, šioje teritorijoje negalima, tačiau teismas neišnagrinėjo pareiškėjų argumentų šiuo aspektu. Be to, teismas nepagrįstai suabsoliutino pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės ateityje planuojamos vykdyti veiklos, t. y. naudoti nebetinkamų padangų perdirbimo gamyklos bei skystų buitinių atliekų saugyklos įrengimo.

Teismo motyvas, kad numanomas tokios veiklos neigiamas poveikis aplinkai bus įvertintas atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nesusijęs su kilusiu ginču ir nepaneigia pareiškėjų nusiskundimų dėl Įsakymų neatitikimo Bendrajam planui ir jo sprendiniams. Tokia teismo pozicija dėl ginčo sprendimo ateityje ydinga ir dėl to, kad tarp šalių kilusio ginčo užuomazga yra būtent neteisėtų Įsakymų priėmimas, o, nepanaikinus ginčijamų administracinių aktų, ateityje kils daug kitų ginčų, pavyzdžiui, dėl priešgaisrinės saugos ir kitų taisyklių laikymosi sandėliuojant biokurą, dėl veiklos vykdymo pažeidžiant triukšmo normas.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros taptų reikšmingos tik tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

29. Pareiškėjai teigia, kad teismas nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi teismo sprendimu, priimtu byloje, kurios esminės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018. Be kita ko, skirtingai nei minėtoje byloje, nagrinėjamoje administracinėje byloje vienas iš pareiškėjų yra fizinis asmuo (gretimo žemės sklypo savininkas); kilęs ginčas nėra susijęs išimtinai tik su teritorijų planavimo procedūromis; ginčas kilo dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo neatitikimo galiojantiems Bendrojo plano sprendiniams; teismas nepripažino, kad pareiškėjas atitinka abu teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, kad būtų laikomas suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjų įsitikinimu, šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017, kurioje padarytos išvados patvirtina gretutinio žemės sklypo savininko suinteresuotumą paduoti skundą tokio pobūdžio bylose.

30. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad Bendruomenė neatitinka vieno iš kriterijų tam, kad būtų pripažinta suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismą dėl viešųjų interesų gynimo aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityse. Teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė aplinkybei, jog Bendruomenė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2020 m. balandžio 20 d., t. y. po to, kai D. G. el. paštu buvo atsiųstas 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396. Teismas turėjo įvertinti Bendruomenės veiklos realumą kreipimosi į teismą dieną, t. y. atsižvelgti į tai, kad iškart po įsteigimo, dar iki skundo padavimo teismui Bendruomenė ėmė aktyviai veikti aplinkos ir jos apsaugos, kitose susijusiose srityse, pavyzdžiui, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, prašydama atvykti į vietą ir tiesiogiai pamatyti esamą padėtį buvusio aerodromo teritorijoje, teikė skundus Aplinkos apsaugos agentūrai. Bendruomenė aktyviai veikė ir po skundo padavimo, pavyzdžiui, rengė peticijas, aplinkosaugos problemas viešino žiniasklaidoje, turėjo įtakos teisėkūrai. Teismų jurisprudencijoje nėra suformuluotos taisyklės dėl konkretaus laiko tarpo, kurį turėtų veikti asociacija tam, kad būtų pripažinta „suinteresuota visuomene“, o praktikoje toks statusas suteikiamas ir asociacijoms, kurios veikė tik kelis mėnesius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1890/2013). Be to, šiame kontekste teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog Bendruomenės įstatuose kaip vienas iš veiklos tikslų nenumatyta veikla, skatinanti aplinkos apsaugą ar padedanti spręsti kraštotvarkos problemas, kadangi teismų praktikoje įstatuose pateiktoms formuluotėms nesuteikiama esminė reikšmė (tai pažymėta ir teismo cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018). Nagrinėjamu atveju įstatuose nurodyta, kad Bendruomenės tikslai yra vietos bendruomenių vystymas bei žmogaus ir pilietinių teisių apsauga, šie tikslai apima teisių į sveiką ir saugią aplinką gynimą.

31. Pareiškėjų nuomone, teismas nenustatė byloje taikytino įstatymo, ir tuo pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytus teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Nors teismas apžvelgė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jis atmetė pareiškėjų skundą nustatęs tik vieną iš trijų minėtoje teisės normoje nurodytų žemės sklypo naudojimo būdo keitimo teisėtumo sąlygų, t. y. kad žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas buvo įformintas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Teismas nevertino Įsakymų atitikties kitoms dviem sąlygoms, t. y. ar toks pakeitimas yra suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (būtent tuo ir grindžiamas pareiškėjų skundas) bei ar priimant Įsakymus laikytasi Vyriausybės nustatytos tvarkos. Pareiškėjai taip pat pakartoja savo argumentus, kad nors Įsakymuose nurodyta, jog jie priimti vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, tačiau tiek iš Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolo, tiek iš atsakovo atsiliepimo į skundą matyti, jog iš tiesų buvo vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Kadangi Aprašo 10 punkte pateikta nuoroda į Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pastaroji Aprašo nuostata taip pat neaktuali, o Aprašo 17 punktas reglamentuoja tik tai, kokia informacija turi būti nurodyta sprendime, ir nepagrindžia paties sprendimo priėmimo. Taigi, Įsakymai buvo priimti be jokio teisinio pagrindo.

32. Pareiškėjai tvirtina, kad patikslintas skundas buvo paduotas laikantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395. Jų teigimu, sisteminė, loginė ir lingvistinė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies ir kitų ABTĮ nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad patikslintas skundas gali būti paduotas: 1) per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos; 2) vėliau nei per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, jei pareiškėjas šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir šis terminas pareiškėjo prašymu arba teismo iniciatyva buvo atnaujintas (ABTĮ 30 str., 66 str. 3 d.); 3) vėliau nei per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, nepriklausomai nuo to priežasčių, jeigu i) atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo, arba ii) jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba iii) jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Pareiškėjai patikslintame skunde išdėstė aplinkybes, patvirtinančias pagrindą priimti patikslintą skundą, paduotą vėliau nei per 14 kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo į skundą gavimo dienos. Teismas 2021 m. sausio 4 d. galutine ir neskundžiama nutartimi priėmė pareiškėjų patikslintą skundą. Pabrėžta, kad atsakovas neprieštaravo patikslinto skundo padavimui ir į jį atsakė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp ginčo šalių nekilo nesutarimų dėl patikslinto skundo priėmimo. Pareiškėjai mano, kad jie šiuo atveju neturėjo prašyti atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui paduoti, kadangi jie patikslintą skundą padavė vėliau ne dėl to, kad dėl svarbių priežasčių praleido terminą, o dėl to, kad tokią galimybę įtvirtino ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatyti specialieji pagrindai, vėliau paduoto patikslinto skundo priėmimą siejantys su atsakovo nuomone dėl vėliau paduodamo patikslinto skundo priėmimo, vėliau iškilusia būtinybe paduoti patikslintą skundą bei teismo nuomone dėl vėliau paduoto patikslinto skundo įtakos teisingam bylos išsprendimui.

33. Pareiškėjų įsitikinimu, teismo sprendimas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Tai patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, skubotai, neatskleidžiant bylos esmės ir neįsigilinant į ginčo esmę. Teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas, pagrįstas aktualumą praradusia teismų praktika (teismas turėjo arba vadovautis naujesne teismų praktika, arba pagrįsti, kodėl 2005, 2008 metais suformuota teismų praktika šiuo konkrečiu atveju tebėra aktuali, adaptuoti anksčiau pateiktus išaiškinimus dabartiniam teisiniam reglamentavimui) bei nebegaliojančiomis ABTĮ nuostatomis. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra prieštaravimų, pavyzdžiui, skirtingose vietose nurodytas skirtingas administracinės bylos nutraukimo pagrindas.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raguvilė“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir visiškai tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgia aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymi, kad jo prašomos sumos neviršija maksimalaus dydžio. Teismui pateikta darbų ataskaita patvirtina, jog atsiliepimo į skundą parengimas užtruko 16 val. ir kainavo 2 400 Eur. Teismas, sumažindamas procesinio dokumento parengimui sugaištą laiką iki 8 val., to niekaip neargumentavo ir taip pažeidė pareigą motyvuoti procesinį sprendimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byla buvo sudėtinga ir reikalavo specialių teisinių žinių, trečiajam suinteresuotam asmeniui (jo atstovams) teko parengti didelės apimties procesinį dokumentą, siekiant jame išsamiai išdėstyti savo poziciją dėl esminių bylos aplinkybių, todėl teismo sprendimas drastiškai sumažinti priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą neturėjo objektyvaus pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nepritaria teismo sprendimui nepriteisti išlaidų atlyginimo už procesinio dokumento, skirto asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams pateikti, parengimą, kadangi toks dokumentas buvo parengtas siekiant įvykdyti teismo įpareigojimą. Net jei tokio dokumento parengimas būtų priskirtas prie pasirengimo teismo posėdžiui veiksmų, dėl to patirtos išlaidos vis tiek turėtų būti atlygintos. Trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė išlaidas ir prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengti, tačiau teismas vėlgi nepateikė jokių argumentų, kodėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Bendrovė negalėjo išvengti tokio dokumento (su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu) parengimo, nes priešingu atveju jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtų buvęs atmestas. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismo sprendimas nepriteisti išlaidų atlyginimo už pasirengimą teismo posėdžiams nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika. Bendrovės atstovas 6.30 val. skyrė susipažinimui su bylos medžiaga bei jos įvertinimui, 4 val. – susipažinimui su pareiškėjo patikslintu skundu bei teismo posėdžio garso įrašo perklausymui (įrašo perklausymas užsitęsė ilgiau nei 45 min., nes reikėjo nuolat stabdyti įrašą ir pasižymėti pastabas), tai kainavo iš viso 1 725 Eur.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir procesinių dokumentų apimtis, kokybiškas pasirengimas bylos nagrinėjimui pagrįstai užtruko daugiau nei 11.30 val. Atidėjus teismo posėdį, jam reikėjo rengtis pakartotinai, o teismo posėdžio atidėjimą lėmė būtent pareiškėjų netinkamas ir nerūpestingas procesinis elgesys, prieš pat paskirtą posėdį pateikiant patikslintą skundą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovui po to reikėjo įvertinti ir vėliau pareiškėjų pateiktus dar vienus papildomus paaiškinimus. Pareiškėjai turėjo suvokti, kad toks jų elgesys sukels neigiamas pasekmes.

36. Pareiškėjai D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.

37. Pareiškėjai mano, kad teismas pagrįstai sumažino trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį iki 1 490,96 Eur. Bendrovė nepagrindė, kodėl prašė priteisti 7 123,88 Eur sumą ir kodėl būtent tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas laikytinas adekvačiu, pagrįstu, sąžiningu, teisingu ir protingu. Pareiškėjai teigia, kad Bendrovės nurodyta jos atstovo pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė (11 val.) yra neadekvati. Teismas pagrįstai nepriteisė išlaidų atlyginimo už kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimą, esamos situacijos ir tolesnių veiksmų aptarimą, susipažinimą su pateikta bylos medžiaga, susipažinimą su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą buvo priteista netgi daugiau nei numato teisės aktai. Pareiškėjai pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į skundą per pirmą kartą teismo nustatytą 14 dienų terminą. Pareiškėjų patikslintą skundą sudarė tik 3 puslapiai, jame nebuvo jokių naujų teisinių argumentų, tik papildyti reikalavimai. Atsakovas į patikslintą skundą pateikė 2 puslapių apimties atsiliepimą, nurodydamas, kad palaiko pirmajame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į patikslintą skundą buvo 20 puslapių apimties. Pareiškėjų vertinimu, Bendrovės pateiktas procesinis dokumentas laikytinas ne atsiliepimu į skundą, o rašytiniais paaiškinimais, todėl atlyginimui už tokio dokumento parengimą turėtų būti taikomas kitoks koeficientas. Minėtame procesiniame dokumente Bendrovė kėlė klausimus, kurie turėjo būti iškelti anksčiau (dėl skundo padavimo termino, pareiškėjų suinteresuotumo ir pan.), ir iš esmės atsakė ne į patikslintą skundą, o į pareiškėjų 2020 m. gruodžio 23 d. rašytinius paaiškinimus.

Priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis turėjo būti sumažintas dar ir todėl, kad trečiasis suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja procesu, nes išlaidų atlyginimo reikalauja manipuliuodamas teisinių paslaugų (procesinių dokumentų) kategorijomis, teismo procese iš pradžių buvo pasyvus ir nepasinaudojo teise teikti atsiliepimą į skundą. Pareiškėjai taip pat pastebi, kad daugumą teisinių paslaugų Bendrovei suteikė advokato padėjėjas, todėl už suteiktas paslaugas apskaičiuotas maksimalus dydis mažintinas iki 80 proc.

Pareiškėjai teigia, kad Bendrovei neturėtų būti atlygintos išlaidos už paslaugą – 2021 m. sausio 4 d. pranešimo dėl teismo posėdžio parengimą, kadangi šį pranešimą sudaro tik 8 eilutės teksto, kurioms surašyti nebuvo būtina 1 val. darbo, be to, šis dokumentas nelaikytinas kitu dokumentu, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Pareiškėjai pažymi, kad kai kurios trečiajam suinteresuotam asmeniui neva suteiktos paslaugos dar ir dubliuojasi, pavyzdžiui, prašoma atlyginti ir už advokato atliktą kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimą, ir už tą pačią dieną advokato padėjėjo atliktą susipažinimą su kliento pateikta bylos medžiaga (įkainis abiem atvejais toks pat), o po kelių dienų vėl buvo suteikta paslauga – susipažinimas su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymas, nors advokatas ir advokato padėjėjas jau buvo susipažinę su bylos medžiaga (kartu keliamos abejonės, ar tokioms paslaugoms, t. y. susipažinimui su 3 puslapių apimties patikslintu skundu ir 45 min. trukmės posėdžio garso įrašo perklausymui, tikrai reikėjo 4 val.).

Nei iš prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nei iš apeliacinio skundo negalima suprasti, kokios kategorijos teisinėmis paslaugomis trečiasis suinteresuotas asmuo laiko anksčiau minėtą „susipažinimą su kliento pateikta medžiaga“. Pareiškėjai teigia, kad net jei advokatas iš anksto ruošėsi 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdžiui, nežinodamas apie jo atidėjimą, neadekvatu prašyti priteisti išlaidų atlyginimą ir už pakartotinį pasirengimą posėdžiui, ypač kai toks pasiruošimas kažkodėl truko 6 kartus ilgiau ir įvyko likus beveik mėnesiui iki atidėto posėdžio datos.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija abiejų pareiškėjų bendrai patirtas bylinėjimosi išlaidas už dalyvavimą visame teismo procese. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog Bendrovės prašoma priteisti suma neadekvati, Bendrovė galbūt naudoja tai kaip psichologinio spaudimo priemonę, siekdama paskatinti pareiškėjus nebeteikti skundų, peticijų ir kitaip nebetrukdyti jos veiklai.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raguvilė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja, kad pareiškėjai praleido terminą patikslintam skundui paduoti. Pareiškėjai iki šiol neatskleidė aplinkybių, kada jiems tapo žinoma apie 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395, tokiais veiksmais galbūt siekdami išvengti neigiamų pasekmių. Akcentuota, kad atsakovas kartu su 2020 m. gegužės 20 d. atsiliepimu į skundą pateikė teismui Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 19 d. posėdžio protokolą, kuriame aiškiai užfiksuotos aplinkybės apie planuojamą priimti minėtą įsakymą, taigi, pareiškėjai turėjo objektyvias galimybes savalaikiai susipažinti su šiuo įsakymu, juolab kad pareiškėjams atstovavo profesionalus teisininkas, o Administracijos sprendimai skelbiami viešai.

Jei pareiškėjai dėl didelio nerūpestingumo bei aplaidumo nepastebėjo prie atsiliepimo į skundą pridėtų dokumentų, tai kartu su pareiškėjų 2020 m. gruodžio 28 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti Bendrovės prašymai pakeisti ginčo žemės sklypų naudojimo būdą, ant kurių yra žyma apie kopijos išdavimo datą, įrodo, jog pareiškėjams apie 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 tapo žinoma vėliausiai 2020 m. rugsėjo mėn., todėl jie turėjo objektyvias galimybes savalaikiai paduoti patikslintą skundą. Pareiškėjai nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą minėtam įsakymui apskųsti ir nenurodė jokių svarbių tokio termino praleidimo priežasčių.

Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad patikslintą skundą pasirašė tik pareiškėjas Bendruomenė, bet ne pareiškėja D. G.. D. G. patikslintą skundą pasirašė kaip Bendruomenės atstovė, o ne kaip fizinis asmuo. Pareiškėjai nepasinaudojo teismo suteikta galimybe pašalinti šiuo aspektu kilusius neaiškumus. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjų argumentai, jog patikslintas skundas priimtinas, nes atsakovas neprieštaravo jo priėmimui, nepagrįsti, kadangi iki patikslinto skundo priėmimo atsakovas nebuvo išreiškęs pozicijos dėl tokio dokumento priimtinumo, o teismo posėdyje jis pabrėžė, kad pareiškėjai praleido terminą patikslintam skundui paduoti, ir nesutiko su patikslinto skundo priėmimu.

Kita vertus, atsakovo sutikimas ar nesutikimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl to, ar buvo laikomasi imperatyvių skundo padavimo terminų. Aplinkybė, jog Įsakymai neva yra iš esmės identiški, taip pat neturi įtakos minėto klausimo išsprendimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjų elgesį pateikiant patikslintą skundą daugiau nei po 7 mėnesių nuo atsiliepimo į skundą gavimo dienos, likus kelioms dienoms iki posėdžio laiko nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai nė nenurodė objektyvių priežasčių, pagrindžiančių procesinių terminų praleidimą, būtinybę teikti patikslintą skundą arba patikslinto skundo reikalingumą bylai teisingai išspręsti.

Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nusprendė nepriimti jų patikslinto skundo.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko savo poziciją, jog pareiškėjai neįrodė savo suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, ir ją pagrindžiančius anksčiau išdėstytus argumentus, be kita ko, kad D. G. tik deklaratyviai nurodė, jog jos žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu ir dėl pastarajame sklype sandėliuojamų mineralinių medžiagų ji yra nuodijama, bei kad Bendruomenė neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme ir Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtino kriterijaus dėl aplinkos apsaugos ir teritorijų vystymo skatinimo (Bendruomenės įstatuose nurodyti tikslai „vietos bendruomenių vystymas“, „žmogaus ir pilietinių teisių apsauga“ nepagrindžia šios asociacijos veiklos aplinkosaugos arba teritorijų planavimo srityse, o pareiškėjų teiginiai apie tokios veiklos vykdymą yra deklaratyvaus pobūdžio, formalūs).

Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pareiškėjai tik apeliaciniame skunde nurodė, jog Bendruomenė veikia ir teritorijų planavimo srityje (pastebėta, kad tokia veikla nepagrįsta įrodymais), o savo veiklą aplinkos apsaugos srityje grindė ir veiksmais po kreipimosi į teismą, nors, vadovaujantis teismų praktika, tokie veiksmai neturėtų būti vertinami sprendžiant dėl Bendruomenės atitikties minėtam kriterijui. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgiant į Bendruomenės įsteigimo datą, ji objektyviai negalėjo per tokį trumpą laikotarpį vykdyti nurodytų sričių skatinimą (veikimą jose).

Be to, Įsakymai negalėjo pažeisti Bendruomenės interesų, nes ji buvo įsteigta tik praėjus dviem mėnesiams nuo jų priėmimo. Tikėtina, kad pareiškėja D. G., kuri yra ir Bendruomenės pirmininkė, jos teigimu, 2020 m. balandžio mėn. sužinojusi apie 2020 m. vasario 20 d. priimtus Įsakymus, ėmėsi skubotų veiksmų šiai asociacijai įsteigti, siekdama ginčyti minėtus administracinius aktus. Taigi, Bendruomenė buvo įsteigta visai kitais tikslais, neturėjo siekio veikti aplinkosaugos ir teritorijų planavimo srityse. Teismui nebuvo atskleistas ir Bendruomenės narių sąrašas, kuris patvirtintų, jog jos nariai iš tiesų yra Šimkų kaimo gyventojai, todėl nėra pagrindo teigti, jog šis pareiškėjas veikia šių gyventojų vardu ir interesais.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti neva jas pagrindžiantys dokumentai neįrodo Bendruomenės veiklos minėtose srityse. Pateiktoje nuotraukoje užfiksuotos neaiškios kilmės medžiagų krūvos (neaišku nei kur, nei kada nuotrauka daryta); ši nuotrauka nepatvirtina 2020 m. balandžio 23 d. kreipimosi telefonu į Klaipėdos rajono savivaldybės merą bei kad tokį pasikreipimą įvykdė būtent Bendruomenė. Nors pareiškėjai akcentuoja 2020 m. balandžio 23 d. paduotą skundą Aplinkos apsaugos departamentui, tačiau tai – tik vienas skundas, ir šis skundas buvo paduotas dėl Bendrovės veiklos ginčo sklype, dėl ko ir vyksta teisminis ginčas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie Bendruomenės tendencingą (ne pavienę) veiklą teikiant įvairaus pobūdžio prašymus, siūlymus institucijoms, organizuojant įvairias iniciatyvas ar peticijas ir pan., todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ji realiai užsiima aplinkosaugos skatinimu. Kadangi pareiškėjai neįrodė savo suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, teismas pagrįstai nenagrinėjo iš esmės jų argumentų dėl 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 neteisėtumo.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjų pretenzijomis dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų. Pažymi, kad teismo sprendimas buvo grindžiamas ne tik pacituota jurisprudencija, bet ir kitomis aplinkybėmis, kurios jame išsamiai atskleistos. Pareiškėjai savo suinteresuotumą grindė neva neigiamu poveikiu aplinkai, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl teritorijų planavimo procedūrų pažeidimo. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, pareiškėjų teisė dalyvauti teritorijų planavimo procedūrose negali būti pažeista, nes teisės aktai nenumato tokių procedūrų Įsakymų priėmimui. Pareiškėjų teiginiai, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė esminio klausimo, visiškai nepagrįsti, kadangi teismas neturėjo pagrindo nagrinėti skundo argumentus, pareiškėjams neįrodžius savo suinteresuotumo. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pakartoja savo argumentus, jog pareiškėjų nusiskundimai dėl Bendrojo plano pažeidimo nepagrįsti, o Specialusis planas yra Bendrojo plano sudėtinė dalis, ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimas į pramonės ir sandėliavimo atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjų teiginiai, jog, neišsprendus Įsakymų teisėtumo klausimo, sudaromos prielaidos užsimegzti kitiems ginčams, nepagrįsti ir deklaratyvūs.

42. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo atmesti šį apeliacinį skundą, nes mano, kad teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, bei atkreipia dėmesį į, jo teigimu, analogišką situaciją, išnagrinėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1286-815/2021.

43. Atsakovas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra bei nurodo neturintis jokio suinteresuotumo sprendžiant kilusį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. spalio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančius dokumentus.

45. Pareiškėjai 2022 m. spalio 7 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 ir 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. AV-395, kuriais pakeisti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdas iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė skundą atmetė kaip nepagrįstą bei priteisė iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raguvilė“. Teismas nurodytame sprendime konstatavo, jog terminas patikslintam skundui, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. AV-395 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“, paduoti yra praleistas, o kadangi neprašoma jo atnaujinti, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas) (1), pareiškėja D. G. neįrodė galimo viešosios teisės pažeidimo įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl skundo reikalavimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo, grindžiamas šiuo pažeidimu, atmetamas kaip nepagrįstas (2), o pareiškėjas asociacija Šimkų kaimo bendruomenė neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo (3).

48. Pareiškėjai su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jų skundą tenkinti. D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė manymu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos ir šalių ginčo esmės, netinkamai nustatė reikalavimų turinį (esmę) ir jų pagrindą, dėl ko pareiškėjų skundas, nei pačių šalių ginčas, nei pati byla faktiškai iš esmės liko neišnagrinėti. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, pažeidė teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, netinkamai vadovavosi teismų praktika, nes sprendimo pagrindu nurodė teismo sprendimą, kurio esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės ne tik nėra analogiškos ir labai panašios nagrinėjamai bylai, bet atvirkščiai, reikšmingai skiriasi. Taip pat nurodo, kad teismas padarė paviršutiniškas išvadas, be svarių argumentų ir motyvų, o visa tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo byloje priėmimą, kas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti apeliacine tvarka.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raguvilė“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, apeliaciniame skunde prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Raguvilė“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjų visa apimtimi. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išnagrinėtas netinkamai, t. y. dėl dalies trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų apskritai nebuvo nurodyti jokie motyvai ir argumentai, kodėl jas reikėtų sumažinti, o dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams teismas nukrypo nuo teismų praktikos bei visiškai nepagrįstai sprendė, jog tokio pobūdžio išlaidos yra nepriteisiamos.

50. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

52. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

53. Taigi vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).

54. Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė D. G. skundo reikalavimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. įsakymo Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“ panaikinimo, kadangi pareiškėja D. G. neįrodė galimo viešosios teisės pažeidimo įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Teismo posėdyje D. G. paaiškino, kad jos suinteresuotumas yra vienodas ir niekuo nesiskiria nuo asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė, kuri siekia apginti būtent visų gyventojų galimai pažeistus interesus. Pareiškėja tik pažymėjo, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o pagrindinis naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), kuris ribojasi su Sklypu I, t. y. žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Po ginčo Įsakymų priėmimo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas buvo pakeisti (šiuo metu žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Taigi tiek iš skundo, tiek ir iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje neaišku, kokios D. G. teisės ar įstatymo saugomi teisėti interesai buvo pažeisti, t. y. kaip konkrečiai pasireiškė jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimai. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai D. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo Sklypu I, ir jos deklaratyvaus pobūdžio teiginiai (yra sandėliuojamos mineralinės medžiagos ir tokiais veiksmais pareiškėja yra „nuodijama“) nesudaro pagrindo teigti, jog jos teisės ar teisėti interesai pažeisti. Tokių motyvų nepateikta ir apeliaciniame skunde (dėstomi argumentai, susiję su viešojo intereso gynimu). Teisė ginti viešąjį interesą D. G. nesuteikta.

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013 suformulavo kriterijus, kuriais remiantis nustatytina, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene pagal Aplinkos apsaugos įstatymą bei Teritorijų planavimo įstatymą, turinčia teisę kreiptis į teismą: 1) asociacija (nevyriausybinė organizacija) įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus; 2) ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas. Taip pat išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija atitinka antrąjį kriterijų, t. y. skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, įrodymai, patvirtinantys realią visuomeninės organizacijos veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų.

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog, sistemiškai analizuojant Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 2 dalies normas ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas, akivaizdu, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą, pasikreipdamos į administracinį teismą aplinkosaugos srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013).

57. Tam, kad subjektas būtų pripažintas realiai veikiančiu aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje, jo veiklos realumas aplinkos apsaugos srityje turi būti kiekvienu atveju vertinamas individualiai, reikšmingu gali būti tiek ginčų inicijavimas teisme siekiant apginti ir / ar atstovauti tam tikrus visuomenės interesus aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje, tiek bet kuri kita aktyvi veikla šioje srityje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, asociacija Šimkų kaimo bendruomenė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. balandžio 20 d., t. y. po to, kai pareiškėjai D. G. elektroniniu paštu buvo atsiųstas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. (5.1.1 E) AV-396 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo pakeitimo“. Be to, tarp asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė veiklos tikslų nėra numatyta veikla, skatinanti aplinkos apsaugą ar padedanti spręsti kraštotvarkos problemas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog iki šio ginčo inicijavimo teisme pareiškėjas asociacija Šimkų kaimo bendruomenė iš esmės jokios kitos veiklos aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityje realiai nevykdė. Tai reiškia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad asociacija realiai aktyviai veikė aplinkos apsaugos ir teritorijų vystymo srityse. Tokios pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės kaip skambinimas Klaipėdos rajono savivaldybės merui, prašant atvykti į vietą ir tiesiogai pamatyti padėtį (1), kreipimaisi į viešojo administravimo subjektus su skundais (2) ir pan. nelaikytini veiksmais, patvirtinančiais asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė realiai vykdytą skatinančią veiklą aplinkos apsaugos srityje. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog asociacija Šimkų kaimo bendruomenė neatitinka vieno iš teismų praktikoje pripažįstamų kriterijų, kad būtų laikoma suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismą dėl viešųjų interesų gynimo aplinkos apsaugos, teritorijų vystymo srityse.

58. Nenustačius, jog D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė turėjo materialinį teisininį suinteresuotumą ginčyti atsakovo Įsakymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. Įsakymo atitikties Bendrajam planui ir jo reglamentams.

59. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą ne tik grindė, bet ir viso sprendimo pagrindu paėmė nutartį, priimtą byloje, kurios esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra analogiškos ar labai panašios, bet, atvirkščiai, reikšmingai skiriasi, o būtent vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, ar tai, kad keisdamas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, atsakovas tinkamai įvertino neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms buvimą (nebuvimą), kad neigiamas poveikis bus, nes ruošiamasi vykdyti veiklą, kuri nesuderinama su saugiu ir sveiku gyvenimu, planuojama statyti UAB Raguvilė skirtus ofisus, sandėliuoti biokurą, kelių valymui ir priežiūrai skirtas birias medžiagas, laikyti sunkiąją techniką ir t. t., pažymėjo, kad galimas UAB „Raguvilė“ planuojamos vykdyti veiklos neigiamas poveikis aplinkai bus vertinamas, atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiam savo teiginiui pagrįsti teismas tik tarp kitko nurodė anksčiau minėtą nutartį, tačiau nėra jokio pagrindo išvadai, jog ginčijamas sprendimas yra gindžiamas vien tik šia nutartimi.

60. Taip pat D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir konkrečiu atveju panašią bylą išsprendė kitaip, t. y. teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą savo aplinkybėmis analogiškose (panašiose) bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodyta administracinė byla ir ši byla nėra visiškai tapačios savo faktinėmis aplinkybėmis (nurodytoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo).

61. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslinto skundo pateikimo aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog terminas patikslintam skundui paduoti yra praleistas ir pareiškėjai neprašo jo atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Raguvilė“ apeliaciniame skunde teigia, kad jam turėjo būti priteistos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 7 123,88 Eur.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

64. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017ir kt.).

66. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

67. Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

68. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo „Raguvilė“ prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 7 123,88 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašomai priteisti sumai pagrįsti pateikė 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaitas faktūras (su darbų ataskaitomis), taip pat išrašus apie atliktus mokėjimus 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino minėtą prašymą, t. y. priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų po 745,48 Eur (iš viso: 1 490,96 Eur).

69. Iš 2021 m. vasario 5 d. darbų ataskaitos matyti, kad 2021 m. sausio 4–14 d. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimas, esamos situacijos ir tolesnių veiksmų aptarimas (1.30 val.); dokumentų, patvirtinančių dalyvavimą teismo posėdyje, parengimas ir pateikimas teismui (1 val.); susipažinimas su kliento pateikta bylos medžiaga (5 val.); susipažinimas su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymas (4 val.); atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas ir pateikimas teismui (du kartus po 8 val.). Iš viso suteikta paslaugų: 27.30 val. Pagal PVM sąskaitose faktūrose pateiktą informaciją teisėjų kolegija apskaičiavo, kad 1 val. darbų kaina – 150 Eur (be PVM). Kadangi aptartos teisinės paslaugos buvo suteiktos 2021 m. I ketvirtį, remiantis Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 454,80 Eur. Pastebėtina ir tai, kad visas anksčiau išvardytas paslaugas (išskyrus pirmąją paslaugą) suteikė M. B., kuris, remiantis Lietuvos advokatūros viešai skelbiamais duomenimis, yra ne advokatas, o advokato padėjėjas. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

70. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus duomenis, teisinės paslaugos „Dokumentų, patvirtinančių dalyvavimą teismo posėdyje parengimas ir pateikimas teismui“ kaina: 1 val. x 150 Eur x 21 proc. PVM = 181,50 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas, vykdydamas teismo nurodymą, 2021 m. sausio 4 d. pateikė pranešimą, kuriuo informavo apie trečiojo suinteresuoto asmens atstovą, ir pridėjo prie jo savo pažymėjimą, išduotą Lietuvos advokatūros. Advokato padėjėjas 2021 m. sausio 4 d. taip pat pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie bylos suteikimo, tačiau darbų ataskaitoje šis darbas nėra išskirtas, todėl dėl jo plačiau nepasisakytina. Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį, už kitų nei nurodytieji šių rekomendacijų 8.16 papunktyje dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) (nagrinėjamu atveju, dokumento, kuriuo informuojama apie proceso šalies atstovą, parengimą, pridedant prie jo advokato padėjėjo pažymėjimo kopiją) priteistina maksimali suma – 116,38 Eur (1 454,80 Eur x 0,1 koef. x 80 proc.). Nors trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde minėtą dokumentą priskyrė Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodytai kategorijai, t. y. kitiems dokumentams, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, tačiau teismui pateiktame pranešime nėra jokių prašymų, reikalavimų, atsikirtimų ar paaiškinimų, jis skirtas tik techninio pobūdžio veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismui pateikto pranešimo turinį sudarė tik proceso šalių ir jų duomenų bei bylos duomenų išvardijimas ir 3 eilutės apie trečiojo suinteresuoto asmens pasirinktą atstovą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina 30 Eur.

71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisines paslaugas – kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimą, esamos situacijos ir tolesnių veiksmų aptarimą, susipažinimą su kliento pateikta bylos medžiaga, susipažinimą su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymą pagrįstai laikė teisinės paslaugos – atsiliepimo į skundą parengimo dalimi, juolab kad šios paslaugos buvo suteiktos iki teisinės paslaugos – atsiliepimo į patikslintą skundą parengimo ir pateikimo teismui suteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad tokie veiksmai kaip konsultacijos, susipažinimas su dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine procesinio dokumento (pvz., skundo) rengimo dalimi (žr., pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-719-415/2020). Tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog dėl minėtos priežasties trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tik už tas paslaugas, kurios darbų ataskaitoje buvo įvardytos kaip atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas ir pateikimas (du kartus po 8 val.).

72. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde tvirtina, kad pateiktoje darbų ataskaitoje nurodyta, jog jo atstovas 6.30 val. skyrė susipažinimui su bylos medžiaga bei jos įvertinimui, 4 val. – susipažinimui su pareiškėjo patikslintu skundu bei bylos garso įrašo perklausymu; šios teisinės paslaugos buvo suteiktos rengiantis 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdžiui. Teisėjų kolegija, išanalizavusi 2021 m. vasario 5 d. darbų ataskaitą, nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: 2021 m. sausio 4 d. – kliento atsiųstos bylos medžiagos įvertinimas, esamos situacijos ir tolesnių veiksmų aptarimas (suteikė advokatas, 1.30 val.); 2021 m. sausio 4 d. – susipažinimas su kliento pateikta bylos medžiaga (suteikė advokato padėjėjas, 5 val.); 2021 m. sausio 11 d. – susipažinimas su pateiktu patikslintu skundu, bylos garso įrašų perklausymas (suteikė advokato padėjėjas, 4 val.). Atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos – susipažinimas su pateiktu patikslintu skundu ir bylos garso įrašų perklausymas buvo suteiktos jau po 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdžio, apeliacinio skundo teiginiai, jog jos priskirtinos prie pasirengimo bylos nagrinėjimui minėtame teismo posėdyje veiksmų, atmestinas. Be to, 2021 m. vasario 5 d. darbų ataskaitoje, skirtingai nei 2021 m. kovo 5 d. darbų ataskaitoje, nėra aiškiai ir konkrečiai išskirta, jog tam tikri veiksmai buvo atlikti ruošiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagal tuo metu turėtus dokumentus, neturėjo pagrindo aptartas teisines paslaugas vertinti kaip pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje veiksmus, juolab kad netrukus po to buvo parengtas ir pateiktas atsiliepimas į patikslintą skundą.

73. Konstatuotina, kad teisinės paslaugos – atsiliepimo į patikslintą skundą parengimo ir pateikimo teismui kaina: (1,5 val. + 5 val. + 4 val. + 8 val. + 8 val.) x 150 Eur x 21 proc. PVM = 4 809,75 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už atsiliepimo į skundą parengimą priteistina maksimali suma, kai šį procesinį dokumentą rengia advokatas, – 3 637 Eur (1 454,80 Eur x 2,5 koef.), o kai šį procesinį dokumentą rengia advokato padėjėjas, – 2 909, 60 Eur (1 454,80 Eur x 2,5 koef. x 80 proc.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjų patikslintą skundą yra 20 puslapių apimties, jame atsakyta ne tik į patikslintame skunde, bet ir skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjų pateiktus išsamius paaiškinimus, tačiau nagrinėjama administracinė byla vis tik nevertintina kaip sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl byloje iškeltų klausimų yra gausi ir nuosekli (pvz., trečiasis suinteresuotasis asmuo kėlė abejones dėl terminų skundui ir patikslintam skundui paduoti užtikrinimo, pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo tokiame ginče, tvirtino, jog ginčo žemės sklypų naudojimo būdas buvo pakeistas laikantis teisės aktų reikalavimų), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1 200 Eur.

74. Teisinių paslaugų – pasiruošimo bylos nagrinėjimui, atstovavimo klientui 2020 m. kovo 24 d. teismo posėdyje (suteikė advokatas) kaina: 11 val. x 150 Eur x 21 proc. PVM = 1 996,5 Eur. 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdis truko 1.34 val., jame dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už 11 val. teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui priteistina maksimali suma – 1 600,28 Eur (1 454,80 Eur x 0,1 koef. x 11 val.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad, kaip minėta, nagrinėjama administracinė byla nėra sudėtinga, o teismo posėdyje iš esmės buvo pakartoti proceso šalių dokumentuose jau išdėstyti argumentai, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokių teisinių paslaugų suteikimo trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina 790,96 Eur (500 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir 290,96 Eur už atstovavimą teisme).

75. Teisinės paslaugos – lydraščio dėl asmens dokumentų ir bylinėjimosi išlaidų pateikimo parengimo ir pateikimo teismui (suteikė advokato padėjėjas) kaina: 0,75 val. x 150 Eur x 21 proc. PVM = 136,13 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistina maksimali suma – 465,54 Eur (1 454,80 Eur x 0,4 koef. x 80 proc.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad minėtą dokumentą sudaro tik proceso šalių ir jų duomenų bei bylos duomenų išvardijimas ir kelios bendro pobūdžio eilutės apie trečiojo suinteresuoto asmens prašomą priteisti sumą, teikiamus dokumentus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina 50 Eur.

76. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, bet teismo apskaičiuota priteistina suma neatitinka byloje esančių duomenų bei teismų praktikos. Konstatuotina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti yra: 30 Eur + 1 200 Eur + 790,96 Eur + 50 Eur = 2 070,96 Eur.

77. Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, pažymi, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo pateikė tris prašymus, kuriuose nurodytų sumų realumas yra pagrįstas PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Apeliacinėje instancijoje trečiajam suinteresuotam asmeniui teisines paslaugas teikė tie patys advokatas ir advokato padėjėjas.

78. Teisinės paslaugos – apeliacinio skundo parengimo (nors apeliacinį skundą pasirašė ir jį teismui padavė advokatas, tačiau 2021 m. birželio 4 d. darbų ataskaitoje kaip paslaugos teikėjas nurodytas advokato padėjėjas; procesinis dokumentas teismui pateiktas 2021 m. gegužės 19 d.) kaina: 8 val. x 150 Eur x 21 proc. PVM = 1 452 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį, už apeliacinio skundo parengimą priteistina maksimali suma – 2 072,91 Eur (1 524,20 Eur x 1,7 koef. x 80 proc.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad šis apeliacinis skundas yra iš dalies tenkintinas, minėtas dokumentas yra iš esmės 9 puslapių apimties, jame išsamiai kritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina 500 Eur.

79. Teisinės paslaugos – atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą parengimo (nors atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ir jį teismui padavė advokatas, tačiau 2021 m. liepos 7 d. darbų ataskaitoje kaip paslaugos teikėjas nurodytas advokato padėjėjas; procesinis dokumentas teismui pateiktas 2021 m. birželio 7 d.) kaina: (5,5 val. + 8 val. + 4,5 val.) x 150 Eur x 21 proc. PVM = 3 267 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina maksimali suma – 1 585,17 Eur (1 524,20 Eur x 1,3 koef. x 80 proc.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmestinas, o trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjų apeliacinį skundą yra 21 puslapio apimties, bet jame iš esmės pakartojami jau anksčiau išdėstyti argumentai, juos papildant bei pritariant skundžiamo teismo sprendimo motyvams, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina 1 000 Eur.

80. Teisinės paslaugos – atsikirtimo į pareiškėjų rašytinius paaiškinimus parengimo (nors šį dokumentą pasirašė ir jį teismui padavė advokatas, tačiau 2021 m. rugsėjo 6 d. darbų ataskaitoje kaip paslaugos teikėjas nurodytas advokato padėjėjas; procesinis dokumentas teismui pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d.) kaina: 7 val. x 150 Eur x 21 proc. PVM = 1 270,50 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą priteistina maksimali suma – 485,57 Eur (1 517,40 Eur x 0,4 koef. x 80 proc.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjų 2021 m. birželio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose suformuluoti prašymai yra atmestini, o trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimas į rašytinius paaiškinimus yra 8 puslapių apimties, jame išreiškiamas nesutikimas su šių paaiškinimų prijungimu prie bylos, iš esmės pakartojami anksčiau išdėstyti argumentai dėl pareiškėjų pretenzijų nepagrįstumo, aptariamas administracinės bylos Nr. eA-1286-815/2021 faktinių aplinkybių panašumas nagrinėjamai bylai ir joje pateiktų teismo išaiškinimų svarba, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo trečiojo suinteresuoto asmens patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina 200 Eur.

81. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, atkreipiant dėmesį ir į sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį, yra: 500 Eur + 1 000 Eur + 200 Eur + 15 Eur = 1 715 Eur.

68. D. G. ir asociacija Šimkų kaimo bendruomenė apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, tačiau sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad kreiptis dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė ir proceso šalių pateikti prašymai teismui nėra privalomi ar įpareigojantys. Šiuo atveju, atsižvelgusi į administracinėje byloje keliamus klausimus, nagrinėjamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija poreikio kreiptis dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo nenustatė ir atitinkamas pareiškėjų prašymas netenkintinas.

70. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, tačiau netinkamai išsprendė trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. G. ir asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš D. G. 1 035,48 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „Raguvilė“.

Priteisti iš asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė 1 035,48 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „Raguvilė“.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos D. G. 857,50 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms UAB „Raguvilė“ apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš pareiškėjo asociacijos Šimkų kaimo bendruomenė 857,50 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms UAB „Raguvilė“ apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė