8805b94b-ebeb-444a-b65f-87f65544b4f8 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                 Civilinė byla Nr. e2A-1330-459/2017                                                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-00304-2017-8)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   (S)                                                                                                   2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.4.3.2.2.3;                                                                                                                                                                                                       3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios vieÅ¡osios įstaigos „Klaipėdos granitas“ ieÅ¡kinį atsakovei D.

M. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė: IeÅ¡kovė BVÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ patikslintame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 19 502,21 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi iÅ¡kėlė VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ bankroto bylÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-20 nutartimi patvirtino kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 57 921,78 Eur.

VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ veiklos nebevykdė nuo 2015 m. lapkričio mėn., įstaigos turtas 2015-10-30 sudarė 239,63 Eur, uždelstos skolos – 11 720,72 Eur, taigi įstaiga buvo nemoki. Atsakovė D. M., bÅ«dama VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ vadovė, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl nuo 2015-11-01 iki 2016-05-03 VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ įsipareigojimai kreditoriams iÅ¡augo iki 19 502,21 Eur. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Å¡iÄ sumÄ kaip įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė: Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-24 sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės D. M. 18 004,50 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 18 004,50 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-01-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nurodė, jog, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės (ne)buvimo prielaidas nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Analizuojant ieÅ¡kovės įrodinėtÄ aplinkybę, kad atsakovei pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kilo nuo 2015-10-30, reikÅ¡minga ir aktuali tampa įstaigos finansinė bÅ«klė Å¡iuo laikotarpiu. IÅ¡ byloje esančios VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ kasos knygos matyti, jog įstaiga 2015-09-30 turto turėjo už 14 904,15 Eur, o 2015-10-30– už 239,63 Eur. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos F4 matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ įsiskolinimas Sodrai sudarė 1 638,04 Eur.

VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ dar nuo 2014-12-15 turėjo 4 227,87 Eur skolÄ VMI, kuri ir toliau didėjo. 2015-10-15 skola VMI sudarė 6 191,20 Eur. IÅ¡ UAB „Apsaugos komanda“ 2016-05-31 raÅ¡to Nr. 20116-01868 matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ už suteiktas paslaugas 2015-10-30 įmonei liko skolinga 2803,52 Eur. IÅ¡ UAB „Airarat“ 2016-05-30 kreditinio reikalavimo matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ pagal 2015 m. sausio – rugpjūčio mėn. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras įmonei skolinga 839,65 Eur.

IÅ¡ advokatų kontoros „Averus“ 2016-08-19 raÅ¡to dėl kreditinio reikalavimo matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ pagal 2014-10-31 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. RK2014/531 įmonei skolinga 598,95 Eur. Å ios aplinkybės jau sudarė pagrindÄ konstatuoti įmonės nemokumÄ , kadangi vien minėtų pradelstų įsiskolinimų suma žymiai virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog apie tai, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ negalės tęsti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais, sužinojo tik negavus 1 lygos licencijos ir dėl to netekus rėmėjų pinigų bei 2015 m. lapkričio mėn. atlikus mokestinį patikrinimÄ , po kurio buvo paskaičiuotos skolos už maistpinigius, iÅ¡mokėtus 2014-2015 metais.

Vertindamas atsakovės pozicijÄ , ar dar buvo pagrindas tikėtis atstatyti mokumÄ , teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog siekė atkurti įmonės mokumÄ ir toliau tęsti futbolo veiklÄ . Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog tam, kad gautų lygos licencijÄ , įstaiga turėdavo etapais įgyvendinti tam tikrus kriterijus, vienas iÅ¡ jų – finansiniai kriterijai (sezonÄ Ä¯staiga turėdavo pradėti be skolų, tikdavo garantiniai raÅ¡tai ir pan.). Ä® bylÄ nepateikti jokie garantiniai raÅ¡tai, duomenys, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ siekė gauti A ar 1 lygos licencijÄ .

Ä® bylÄ pateikta 2016-01-05 paramos sutartis Nr. VIT2016-GR nesudaro pagrindo tikėtis paramos, kai buvo žinoma, kad neįgyvendinus visų licencijai gauti keliamų reikalavimų, licencija gali bÅ«ti nesuteikta. Be to, LFF VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ skyrė 9 000,00 Eur baudÄ už sÄ Å¾iningo žaidimo principų pažeidimus. Turint kreditinių įsipareigojimų, nesumokėjus baudos pačiai federacijai, atsakovės lÅ«kesčiai gauti A ar 1 lygos licencijÄ 2016 m. sezonui nebuvo pagrįsti.

Atsakovė, matydama sunkiÄ Ä¯staigos finansinę padėtį ir nepagrįstai delsdama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, prisiėmė galimas to pasekmes, t. y. atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė 19 502,21 Eur žalÄ apskaičiavo už laikotarpį nuo pareigos nevykdymo pradžios (2015-11-01) iki nutarties, kuria VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos (2016-05-03). Nurodė, jog žalos dydis susidaro iÅ¡ 5 293,36 Eur skolos Sodrai, 13 226,85 Eur iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, ir 982,00 Eur skolos VMI.

Žalos apskaičiavimas pagrįstas dokumentais. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su mokesčių administratorių (Sodros ir VMI) skolų apskaičiavimu.Vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl 13 226,85 Eur žalos, susijusios su darbo santykiais, atlyginimo, teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-20 nutartimi patvirtino 11 729,14 Eur kreditinį reikalavimÄ , susijusį su darbo santykiais visiems darbuotojams. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo byloje žalos suma negali bÅ«ti didesnė nei patvirtinti kreditiniai reikalavimai bankroto byloje.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 punktas, numatantis, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ <...> draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo <...>. Teismas nusprendė priteisti tik tÄ Å¾alos, susijusios su darbo santykiais, dalį, kuri atitinka Klaipėdos apygardos teismo patvirtintÄ kreditinį reikalavimÄ , t. y. 11 729,14. Taigi iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 18 004,50 Eur žalos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodo, jog bankroto administratorius, įrodinėdamas neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) pagal LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d., turi ne tik įrodyti, kad atsakovė pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d., bet ir kad tai padarė tyčia ar dėl didelio neatsargumo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-24 sprendime nurodė, kad turint žymių kreditinių įsipareigojimų, nesumokėjus baudos pačiai federacijai, buvo nepagrįsti atsakovės lÅ«kesčiai gauti A ar 1 lygos licencijÄ 2016 m. sezonui. Tačiau tokia VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ situacija bÅ«davo kiekvienais metais, nes kiekvienais metais klubas turėjo bÅ«ti licenzijuojamas. VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo t. y. jai taikomas LR viešųjų įstaigų įstatymas, įstaigos pajamos iÅ¡ esmės yra tik parama.

Suprantama, kad parama priklauso nuo to, ar VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ dalyvaus Lietuvos futbolo čempionate. Todėl nėra pagrindo konstatuoti vadovo tyčios ar didelio neatsargumo dėl netinkamo neveikimo – nesikreipimo į teismÄ .Vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti bÅ«tina įrodyti momentÄ , kada vadovas suprato ar turėjo suprasti, jog įmonės finansinė situacija yra sunki ir įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-24 sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog siekė atkurti įmonės mokumÄ ir toliau tęsti futbolo veiklÄ . Å is motyvas yra nepagrįstas, nes į bylÄ yra pateikta 2016-01-05 paramos sutartis su UAB „Vitvudas“ dėl paramos 2016 metų sezonui, ketinimÄ tęsti veiklÄ patvirtino ne tik atsakovė, bet ir liudytojas A. T.. D. M., kaip VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ vadovė, 2016-04-14 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ bankroto bylÄ .

Vadinasi, atsakovė įvykdė LR įmonių bankroto įstatyme 8 str. 1 d. įtvirtintÄ pareigÄ tuomet, kai suprato, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ yra nemoki ir negalės atsikaityti su kreditoriais. VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ teisinė padėtis skiriasi nuo kitų juridinių asmenų, ypatingai vykdančių komercinę - Å«kinę veiklÄ ir siekiančių pelno, nes jos pajamos yra parama. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomasis komitetas 2015-10-29 priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti „Klaipėdos granitÄ â€œ iÅ¡ 2015 metų Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ čempionato, o LFF Apeliacinis komitetas 2015-11-13 sprendimu nutarė palikti nepakeistÄ 2015-10-29 LFF Drausmės komiteto sprendimÄ dėl „Klaipėdos granito“ paÅ¡alinimo iÅ¡ Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ čempionato už sÄ Å¾iningo žaidimo principų pažeidimus.

PaÅ¡alinus iÅ¡ Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ (netekus A lygos licencijos), VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ buvo numačiusi startuoti 2016 metų Lietuvos B lygos čempionate, buvo sudarytos sutartys dėl paramos, be to, paramÄ kiekvienais metais skirdavo Klaipėdos miesto savivaldybė, VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ turėjo gauti iÅ¡mokas iÅ¡ LFF už vaikų futbolÄ , sezono metu atsirasdavo naujų rėmėjų. Akivaizdu, kad Å¡ių sumų bÅ«tų užtekę atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti veiklÄ .

Atsakovė nurodo, jog negali bÅ«ti atsakinga už mokestines skolas ir skolas darbuotojams po kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jos neiÅ¡vengiamos, t. y. jų atsiradimas nepriklauso nuo neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo. VSDFV Klaipėdos skyrius dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į Klaipėdos apygardos teismÄ kreipėsi 2016-03-04. Padavus pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, baigiasi neveikimas, t. y. neteisėtų veiksmų nebelieka ir vadovas nebegali bÅ«ti atsakingas už padidėjusias skolas.

Bankrutavusi VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ ieÅ¡kinyje nurodo, kad žala už 2016 kovo mėn. susideda iÅ¡ padidėjusios skolos 1 142,76 Eur VSDFV ir 2 851,68 Eur darbuotojams, už 2016-04 mėn. – iÅ¡ padidėjusios skolos 1 709,02 Eur VSDFV ir 4 274,68 Eur darbuotojams, iÅ¡ viso – 9 978,14 Eur. Tarp Å¡ių padidėjusių reikalavimų ir nesikreipimo į teismÄ nėra priežastinio ryÅ¡io, nes Å¡i skola atsirado po kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Atleidžiant iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ darbuotojus, jiems turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Å ios su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos yra mokamos nepriklausomai nuo to, kas kreipiasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl tarp atsakovės neveikimo ir Å¡ios skolų dalies nėra priežastinio ryÅ¡io. Pagal bankroto administratorės pateiktÄ 2017-03-08 darbuotojų reikalavimų struktÅ«ros lentelę kompensacijai už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokėta 1 112,75 Eur. Nors teismas įpareigojo, tačiau bankrutavusi VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ nepateikė duomenų, kiek buvo iÅ¡mokėta iÅ¡eitinių iÅ¡mokų.

Teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad išeitinės išmokos buvo nurodytos ne 6 stulpelyje „išeitinės išmokos“, o 9 stulpelyje „kitos išmokos neįtrauktos į 4-8 stulpelius“, t. y. išeitinių išmokų buvo išmokėta 2 570,97 Eur. Nors bankroto administratorė nesutiko, kad 2 091,72 Eur išeitinė išmoka D. M. yra neišvengiama, tačiau atleidžiamiems iš darbo įmonių (įstaigų) vadovams yra taikomas Darbo kodekso 124 str. 1 d. 1 p., todėl jiems priklauso išeitinė išmoka.

Taigi priteistinos žalos dydis turėjo bÅ«ti mažinamas 3 204,47 Eur (1 112,75 atostoginiai + 2 091,72 Eur iÅ¡eitinės iÅ¡mokos) suma.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.IeÅ¡kovė nurodo, jog civilinei atsakomybei pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį reikalingÄ kaltės formÄ lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga, todėl įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastojo neatsargumo kaltės formai.Byloje neginčijamai nustatyta, jog nepaisant kitų įsipareigojimų pradelsimo fakto, kai įmonės turtas 2015-10-30 sudarė 239,63 Eur, o uždelstos skolos sudarė 12 071,36 Eur, tai jau sudarė pagrindÄ konstatuoti įmonės nemokumÄ .

Ä®vertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas teisingai nusprendė, jog turint didelių kreditinių įsipareigojimų, nesumokėjus baudos federacijai, atsakovės lÅ«kesčiai gauti A ar 1 lygos licencijÄ 2016 sezonui nebuvo pagrįsti.Nė vienam kreditoriui, iÅ¡skyrus pačiÄ atsakovę, nebuvo apskaičiuota iÅ¡eitinių iÅ¡mokų, nes to nenumatė atleidimo pagrindas. Atsakovė savo iniciatyva sau skyrė iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuriai tenkinti iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo nenumatytos, todėl jokių iÅ¡eitinių iÅ¡mokų bankroto byloje nebuvo iÅ¡mokėta.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV.             Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatytos tokios aplinkybės. VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-03-19, jos vadovė nuo 2015-06-23 iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo buvo atsakovė D.

M.. Ä® teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ 2016-03-04 kreipėsi kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius. D. M. į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ kreipėsi 2016-04-14. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi iÅ¡kėlė VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ bankroto bylÄ ir nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iÅ¡kėlimu susijusius veiksmus. Å i teismo nutartis įsiteisėjo 2016-05-03. Bankroto administratore paskirta S. G..

Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-20 nutartimi patvirtino kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, reikalavimų bendra suma sudaro 57 921,78 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-13 nutartimi patvirtino patikslintÄ VSDFV Klaipėdos skyriaus 21 849,11 Eur dydžio reikalavimÄ . Byloje pateiktas įmonės balansas už 2015 metus, iÅ¡ kurio matyti, kad 2015-12-31 dienai įstaiga turėjo tik trumpalaikio turto už 346,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 84 571,00 Eur.

Ilgalaikio turto įstaiga neturėjo. IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 m. matyti, kad įmonė deklaravo 4 000,00 Eur pajamų. Ä®monė finansinės atskaitomybės už 2016 metus neparengė. IÅ¡ 2015-10-31 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros Nr. 0013975 matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ pagal 2015-10-09 sprendimÄ 20/333 LLF skolinga 9 000,00 Eur baudos. Ä®staigos bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ įstaigos vadovės 19 502,21 Eur žalos, kuriÄ sudaro padidėjusios kreditorių skolos dėl to, jog įstaigos vadovė laiku nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ .

Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieÅ¡kinio, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 18 004,50 Eur žalos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, kurios įvertintos teismo sprendime, atsižvelgiant į teisinį Å¡io klausimo reglamentavimÄ bei iÅ¡samiÄ kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartos ir pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde kvestionuojamų sprendimo aspektų.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nevykdžius pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir jo kaltės formos Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog bankroto administratorius, įrodinėdamas neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) pagal LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d., turi ne tik įrodyti, kad atsakovė pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d., bet ir kad tai padarė tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-24 sprendime nurodė, kad turint žymių kreditinių įsipareigojimų, nesumokėjus baudos pačiai federacijai, buvo nepagrįsti atsakovės lÅ«kesčiai gauti A ar 1 lygos licencijÄ 2016 m. sezonui.

Tačiau tokia VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ situacija bÅ«davo kiekvienais metais, nes kiekvienais metais klubas turėjo bÅ«ti licenzijuojamas. VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, t. y. jai taikomas LR viešųjų įstaigų įstatymas, įstaigos pajamos iÅ¡ esmės yra tik parama. Suprantama, kad parama priklauso nuo to, ar VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ dalyvaus Lietuvos futbolo čempionate. Todėl nėra pagrindo konstatuoti vadovo tyčios ar didelio neatsargumo dėl netinkamo neveikimo – nesikreipimo į teismÄ .

Be to, atsakovė kvestionuoja momentÄ , nuo kada ji laikytina supratusia, kad privalo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ji teigia, jog įvykdė LR įmonių bankroto įstatyme 8 str. 1 d. įtvirtintÄ pareigÄ tuomet, kai suprato, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ yra nemoki ir negalės atsikaityti su kreditoriais. VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ teisinė padėtis skiriasi nuo kitų juridinių asmenų, ypatingai vykdančių komercinę - Å«kinę veiklÄ ir siekiančių pelno, nes jos pajamos yra parama.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomasis komitetas 2015-10-29 priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti „Klaipėdos granitÄ â€œ iÅ¡ 2015 metų Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ čempionato, o LFF Apeliacinis komitetas 2015-11-13 sprendimu nutarė palikti nepakeistÄ 2015-10-29 LFF Drausmės komiteto sprendimÄ dėl „Klaipėdos granito“ paÅ¡alinimo iÅ¡ Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ čempionato už sÄ Å¾iningo žaidimo principų pažeidimus. PaÅ¡alinus iÅ¡ Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ (netekus A lygos licencijos), VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ buvo numačiusi startuoti 2016 metų Lietuvos B lygos čempionate, buvo sudarytos sutartys dėl paramos, be to, paramÄ kiekvienais metais skirdavo Klaipėdos miesto savivaldybė, VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ turėjo gauti iÅ¡mokas iÅ¡ LFF už vaikų futbolÄ , sezono metu atsirasdavo naujų rėmėjų.

Akivaizdu, kad Å¡ių sumų bÅ«tų užtekę atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti veiklÄ . Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus.

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė.Tuo metu, kai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovei kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. 2015-11-01, galiojusios Ä®BÄ® redakcijos ir sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusios redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Ä®BÄ® nuostatų aiÅ¡kinimo kontekste reiÅ¡kia pareigÄ kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia Ä®BÄ® prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

Nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis.Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Ä®BÄ® nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯monės vadovas, esant Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sÄ lygoms, privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Ä®monės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti.Pasisakydamas dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ ; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai); pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, Ä®BÄ® apibrėžiama Å¡ios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylÄ , nei civilinės atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v.

N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011); vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę - komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ONDUBALT“ v.

T. N., bylos Nr. 3K-3-344/2014). Kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ , žala atsiranda (padidėja) ne dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje, bet dėl Ä®BÄ® nustatytos pareigos pažeidimo, todėl tai specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, todėl sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ nėra teisinio pagrindo vadovautis teismų praktika dėl griežtesnės kaltės formos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, suformuota bylose, kuriose nebuvo aiÅ¡kinama ir taikoma Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis.

Civilinei atsakomybei pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį atsirasti reikalingÄ kaltės formÄ lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga, todėl įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprasto neatsargumo jo kaltės formai. Paprastas neatsargumas, kaip kaltės forma, pasireiÅ¡kia elementarių, savaime suprantamų, atsargaus, rÅ«pestingo elgesio reikalavimų nesilaikymu.Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡samiai iÅ¡tyrė su įmonės finansine padėtimi susijusius duomenis ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovei pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kilo nuo 2015-10-30. IÅ¡ byloje esančios VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ kasos knygos matyti, jog įstaiga 2015-09-30 turto turėjo už 14 904,15 Eur, o 2015-10-30 – jau tik už 239,63 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos F4 2015-09-30 duomenis VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ įsiskolinimas Sodrai sudarė 1 638,04 Eur.

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ apskaitos duomenų, pateiktų iÅ¡ www.vmi.lt, matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ dar nuo 2014-12-15 turėjo 4 227,87 Eur skolÄ VMI, kuri ir toliau didėjo. 2015-10-15 skola VMI sudarė 6 191,20 Eur. IÅ¡ UAB „Apsaugos komanda“ 2016-05-31 raÅ¡to Nr. 20116-01868 matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ už suteiktas paslaugas 2015-10-30 įmonei liko skolinga 2 803,52 Eur. IÅ¡ UAB „Airarat“ 2016-05-30 kreditinio reikalavimo matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ pagal 2015 m. sausio – rugpjūčio mėn. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras įmonei skolinga 839,65 Eur.

IÅ¡ advokatų kontoros „Averus“ 2016-08-19 raÅ¡to dėl kreditinio reikalavimo matyti, jog VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ pagal 2014-10-31 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. RK2014/531 įmonei skolinga 598,95 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, nepaisant kitų kreditinių įsipareigojimų, kai įmonės turtas 2015-10-30 sudarė tik 239,63 Eur, o uždelstos skolos – 12 071,36 Eur, Å¡ios aplinkybės jau sudarė pagrindÄ konstatuoti įmonės nemokumÄ . Tačiau įmonės vadovė tinkamai to neįvertino ir į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė.Be to, atsakovė pati nurodo, jog Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomasis komitetas 2015-10-29 priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti „Klaipėdos granitÄ â€œ iÅ¡ 2015 metų Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ čempionato, o LFF Apeliacinis komitetas 2015-11-13 sprendimu nutarė palikti nepakeistÄ 2015-10-29 LFF Drausmės komiteto sprendimÄ dėl „Klaipėdos granito“ paÅ¡alinimo iÅ¡ Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ čempionato už sÄ Å¾iningo žaidimo principų pažeidimus.

Atsakovė teigia, jog paÅ¡alinus iÅ¡ Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ (netekus A lygos licencijos), VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ buvo numačiusi startuoti 2016 metų Lietuvos B lygos čempionate, buvo sudarytos sutartys dėl paramos, be to, paramÄ kiekvienais metais skirdavo Klaipėdos miesto savivaldybė, VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ turėjo gauti iÅ¡mokas iÅ¡ LFF už vaikų futbolÄ , sezono metu atsirasdavo naujų rėmėjų. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad Å¡ių sumų bÅ«tų užtekę atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti veiklÄ .

Kolegija atmeta Å¡iuo argumentus kaip nepagrįstus, nes atsakovės lÅ«kesčiai dėl įstaigos veiklos, kurie nepagrįsti iÅ¡ esmės jokiais objektyviais duomenimis, nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos nevykdymÄ . Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokių garantinių raÅ¡tų ar duomenų, kad VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ siekė gauti A ar 1 lygos licencijÄ . Ä® bylÄ pateikta 2016-01-05 paramos sutartis Nr. VIT2016-GR nesudaro pagrindo tikėtis paramos, kai buvo žinoma, kad neįgyvendinus visų licencijai gauti keliamų reikalavimų, licencija gali bÅ«ti nesuteikta, ypač po to, kai VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ 2015-10-29 buvo paÅ¡alinta iÅ¡ A lygos už garbingo žaidimo principų nepaisymÄ .

Be to, LFF VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ skyrė 9 000,00 Eur baudÄ už sÄ Å¾iningo žaidimo principų pažeidimus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad turint žymių kreditinių įsipareigojimų, nesumokėjus baudos pačiai federacijai, atsakovės lÅ«kesčiai gauti A ar 1 lygos licencijÄ 2016 m. sezonui buvo nepagrįsti. Atsakovė žinojo ir suvokė, jog įstaigos finansinė padėtis sunki, įstaiga jau nuo 2015-10-30 buvo nemokumo bÅ«senos, tai, jog atsakovė turėjo nepagrįstų lÅ«kesčių dėl įstaigos veiklos perspektyvų, civilinės atsakomybės taikymo aspektu vertintina kaip nepakankamai rÅ«pestingas ir atidus vadovo elgesys, todėl nepaÅ¡alina vadovo atsakomybės už Ä®monių bankroto įstatyme numatyto imperatyvo nevykdymÄ .Ä®vertinus nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktikÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įstaigos vadovės pareigas ėjusi D.

M. pažeidė įstatyminę pareigÄ laiku (2015-10-30) kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo, todėl privalo atlyginti dėl Å¡io neveikimo įstaigai kilusiÄ Å¾alÄ . Dėl žalos dydžio Atsakovė teismo sprendimo dalį dėl priteistinos žalos dydžio kvestionuoja tokiais argumentais:

1) ji nėra atsakinga už žalÄ , kilusiÄ po kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes kreipusis į teismÄ baigėsi neteisėtas neveikimas;

2) atleidžiant iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® „Klaipėdos granitas“ darbuotojus, jiems turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Å ios su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos yra mokamos nepriklausomai nuo to, kas kreipiasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl tarp atsakovės neveikimo ir Å¡ios skolų dalies nėra priežastinio ryÅ¡io.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, rėmėsi gausia ir iÅ¡plėtota kasacinio teismo praktika Å¡iuo klausimu.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Teismas, vertindamas žalos dydį ir priežastinį ryšį, privalo nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo atsakovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Taigi žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-344/2014). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog negali bÅ«ti atsakinga už žalÄ , kuri atsirado jau po to, kai buvo kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos įstaigai iÅ¡kėlimo. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ , nes vadovas atsako už žalos padidėjimÄ , kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu, t. y. iki valdymo laikotarpio pabaigos. Taigi Å¡iuo aspektu svarbu nustatyti, kada baigiasi įmonės vadovo valdymo laikotarpis. Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 punkte numatyta, jog įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ ; nuo to momento taip pat draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas; negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisės normÄ , darytina iÅ¡vada, jog įmonės vadovas turėtų atsakyti už įmonės/įstaigos skolų padidėjimÄ , skaičiuojamÄ nuo tada, kai jam kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Å¡ioje byloje – nuo 2015-11-01) iki įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (Å¡iuo atveju iki 2016-05-03). Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nustatė laikotarpį, už kurį skaičiuotinas žalos dydis.

Tai, kad pati atsakovė 2016-04-14 kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors 2016-03-04 jau buvo pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiÅ¡kimas teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepaÅ¡alina jos atsakomybės už po VSDFV Klaipėdos skyriaus kreipimosi iki nutarties įsiteisėjimo iÅ¡augusias įstaigos skolas, nes akivaizdu, jog vadovė veikė pavėluotai, jos įgaliojimai baigėsi tik įsiteisėjus nutarčiai, todėl atsakovė turi atsakyti už jos įgaliojimų laikotarpiu padidėjusias įmonės skolas. 21 punkte nurodytais motyvais atmestinas ir atsakovės argumentas, jog nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jos neveikimo ir darbuotojams apskaičiuotų kompensacijų už nepanaudotas atostogas bei iÅ¡eitinių iÅ¡mokų.

Kolegijos nuomone, bÅ«tų logiÅ¡ka vertinti, jog visas darbuotojų patvirtintų kreditinių reikalavimų dydis, nediferencijuojant jiems apskaičiuotų iÅ¡mokų rÅ«Å¡ies, yra įmonės vadovo neveikimu įmonei ir jos kreditoriams sukelta žala, nes augant įmonės skoloms mažėjo kreditorių galimybės atgauti didesnį skolos dydį. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tas faktas, jog dėl tos reikalavimų dalies, kuria su darbuotojais buvo atsiskaityta iÅ¡ Garantinio fondo lėšų – konkrečiai dėl 5 082,28 Eur sumos, į įstaigos kreditorių sÄ raÅ¡Ä Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-23 nutartimi buvo įtraukta Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR FM, kurios reikalavimas tenkinamas antrÄ ja eile kartu su mokesčių administratorių reikalavimais ir akivaizdu, jog dėl vadovės neveikimo iÅ¡augus įstaigos skoloms, reikalavimo patenkinimo galimybės sumažėjo.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos teisėjai                                                                           Raimonda Andrulienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Albina Pupeikienė                                                                                                                                                                                                                                                                      Alvydas Žerlauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Â