Legislator Case Law & Legislation
88028aec-5459-4933-b658-cb7a28844e4e AI generated

88028aec-5459-4933-b658-cb7a28844e4e · Alytaus rajono apylinkės teismas

Case Number 88028aec-5459-4933-b658-cb7a28844e4e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

R., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui A. K., iÅ¡vadÄ duodanti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-900-849/2010 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punkte nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais L.

Legislator headnote

AI generated

88028aec-5459-4933-b658-cb7a28844e4e · Alytaus rajono apylinkės teismas: Kadangi nepavyksta gražiuoju susitarti su atsakove dėl jo bendravimo su vaikais, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo motinos S. K. namuose. Ūkininkauja, Å«kis yra (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, čia yra vasarnamis. Vaikus parsivežtų į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , ten gyvenimo sÄ lygos normalios, yra penki kambariai, vaikams tinkamos sÄ lygos gyventi, ruoÅ¡ti pamokas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-104-297/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03276-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4.;77.4.3.; 99.5.; 99.7.; 116.1.; 125.1.(S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., jo atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, atsakovei V. K., jos atstovei advokatei Irenai AndriuÅ¡kevičienei, iÅ¡vadÄ duodančios institucijos atstovei D.

R., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui A. K., iÅ¡vadÄ duodanti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-900-849/2010 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punkte nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais L.

K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2010-03-03 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pagal Å¡alių susitarimÄ jų nepilnamečių vaikų Livetos ir Audriaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina atsakove, kuri įsipareigojo netrukdyti skyrium gyvenančiam ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais.

Teismo sprendimu nebuvo detaliai nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka. IÅ¡ pradžių kliūčių bendrauti su vaikais nebuvo, tačiau ilgainiui situacija pasikeitė ir, nepaisant ieÅ¡kovo pastangų taikiai susitarti su atsakove, pastaroji Å¡iuo klausimu atsisako kalbėtis, neleidžia ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais, juos nuteikia prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , dėl ko jo bendravimas su vaikais tapo neįmanomas. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvai susituokę, ar jų santuoka nutraukta, ar tėvams gyvenant skyrium.

Todėl siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę bÅ«ti auklėjamiems abiejų tėvų, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir prašė nustatyti sekančiÄ tvarkÄ :1) ieÅ¡kovas A. K. bendraus su vaikais – dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienÄ savaitę trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 21.00 val., vaikus paimant ir grÄ Å¾inant jų gyvenamojoje vietoje;2) A. K. bendraus su vaikais - L. K. ir sÅ«numi A.

K. kas antrÄ savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., vaikus paimant ir grÄ Å¾inant jų gyvenamojoje vietoje;3) A. K. turi teisę savo eilinių atostogų metu su nepilnamečiais vaikais – L. K. ir A. K. bendrauti dvi savaites nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai informuoja vienas kitÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atostogų;4) vasaros atostogų mokykloje metu tėvai su vaikais L. K. ir A. K. bendraus tokia tvarka: porinių metų liepos mėn. vasaros atostogas su vaikais leis V.

K., o rugpjūčio mėn. - A. K., neporinių metų liepos mėn. vasaros atostogas su vaikais leis A. K., o rugpjūčio mėn. - V. K.;5) Å¡venčių metu tėvai su vaikais L. K. ir A. K. bendraus tokia tvarka: poriniais metais Å v. Kalėdų, Å v. Velykų, Naujųjų Metų pirmÄ jÄ dienÄ su vaikais Å¡venčia V. K., o antrÄ jÄ Å¡ių Å¡venčių dienÄ nuo 9.30 val. iki 21.00 val. – A. K., vaikus paimant ir grÄ Å¾inant jų gyvenamojoje vietoje; neporiniais metais Å v. Kalėdų, Å v.

Velykų, Naujųjų Metų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 9.30 val. iki 21.00 val. su vaikais Å¡venčia A. K., vaikus paimant ir grÄ Å¾inant jų gyvenamojoje vietoje, o antrÄ jÄ Å¡ių Å¡venčių dienÄ â€“ V. K.;

6) A. K. turi teisę Å¡vęsti vaikų neporinį gimtadienį tÄ pačiÄ dienÄ , vaikus paimant iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grÄ Å¾inant juos tÄ pačiÄ dienÄ 19.00 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jeigu gimtadienis bus nedarbo dienÄ . Jeigu gimtadienis bus darbo dienÄ , A. K. turi teisę Å¡vęsti vaikų neporinį gimtadienį tik laisvu nuo pamokų metu. Å alys įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiems tėvams pasveikinti vaikus kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės Å¡vęsti vaikų gimimo dienÄ ;7) A.

K. nesant galimybės bendrauti su vaikais dėl jų ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvų susitarimu praleistoji diena gali bÅ«ti pakeičiama į kitÄ artimiausiÄ suderintÄ dienÄ . Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip Å¡ventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, iÅ¡vykos, komandiruotės, ligos ir pan.) Å¡alių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali bÅ«ti keičiama;8) V. K. įsipareigoja leisti A. K. nekliudomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais (susitikimo metu, telefonu, per skype programÄ ), nedaryti neigiamos įtakos vaikų nusistatymui ir nuomonės formavimui tėvo atžvilgiu.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad nuo 2009 m. gruodžio mėnesio negyvena su atsakove ir vaikais - dukra L. ir sÅ«numi A.. Å alių skyrybos įvyko 2010-03-03, po to ieÅ¡kovas dar pusmetį bendravo su vaikais, nuvažiuodamas pas juos į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet vėliau tas bendravimas nutrÅ«ko, nes atsakovė trukdo jam matytis ir bendrauti su savo vaikais, drausdama tai daryti jos bute, gi susitikimai su vaikais tik gatvėje ieÅ¡kovo netenkina. Jis teikia vaikams iÅ¡laikymÄ , juos myli, nori jais rÅ«pintis ir su jais bendrauti, bet jam nepavyksta susitarti su atsakove, kad ji tam netrukdytų.

Anksčiau su vaikais bendraudavo telefonu, SMS žinutėmis, dabar vaikai neatsako į jo skambučius arba atsiliepia atsakovė ir liepia daugiau neskambinti, siunčia jam SMS žinutes „nenoriu tavęs matyti“, „nepasveikinai su gimtadieniu“. Atsakovė nuteikinėja vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , todėl nėra normalaus bendravimo. IeÅ¡kovo teigimu jo ryÅ¡ys su vaikais nėra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, jis gali bÅ«ti atkurtas. Mano, kad psichologo pagalbos tam nereikia, nebent vaikai to norėtų.

Kadangi nepavyksta gražiuoju susitarti su atsakove dėl jo bendravimo su vaikais, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo motinos S. K. namuose. Ūkininkauja, Å«kis yra (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, čia yra vasarnamis. Vaikus parsivežtų į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , ten gyvenimo sÄ lygos normalios, yra penki kambariai, vaikams tinkamos sÄ lygos gyventi, ruoÅ¡ti pamokas.

IeÅ¡kovas užtikrino, kad jis sugebės paimti vaikus L. ir L. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir po to grÄ Å¾inti atgal pagal praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ . Ūkininkui darbo laikas nenustatytas, todėl jam užteks laiko skirti vaikams. IeÅ¡kovo sutuoktinė A. K., su kuria augina mažametę dukrÄ , neprieÅ¡tarauja jo bendravimui su vaikais L. ir A.. IeÅ¡kovas nori bendrauti su vaikais nepertraukiamai dvi savaites savo eilinių atostogų metu, tai yra kasmetinių atostogų metu, kurios bÅ«na vienÄ kartÄ Ä¯ metus, ir tai visiÅ¡kai suderinamas su vaikų interesais tėvo bendravimas.

NeprieÅ¡tarauja vaikų interesams ir ta sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas nori bendrauti su vaikais kiekvienÄ savaitę trečiadieniais nuo 17 val. iki 21 val., taip pat kas antrÄ savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. Nei jis, nei sutuoktinė administracine tvarka nebausti, yra geri tėvai, jis pats užauginęs penkis vaikus – padėjo mamai auginti dvynes seses, užaugino L. ir L., ir dabar jo Å¡eimoje auga mažametis vaikas, todėl sugebės tinkamai pasirÅ«pinti vaikais.Atsakovė V. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (b. l. 14-17) nurodė, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų ir vaikų nuomonės. Nuo tada, kai teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ ir nepilnamečiai vaikai L. ir A. liko gyventi su atsakove, ieÅ¡kovas vaikais visiÅ¡kai nesirÅ«pina, nesidomi jų gyvenimu ir sveikata, nebendrauja, vaikų nelanko, nepasveikina nei per gimtadienius, nei per kitas metines Å¡ventes. Pirmus dvejus metus po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas kartÄ per mėnesį atvykdavo pas atsakovę ir perduodavo vaikų iÅ¡laikymui teismo priteistas iÅ¡mokas, jis matydavo vaikus, bet su jais nebendravo.

Per penkerius metus nuo santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas nė karto nenuvežė vaikų nei į kinÄ , nei į parkÄ , nei į miestÄ , nei į turgų, nei prie jÅ«ros. Atsakovė nedraudžia vaikams bendrauti su ieÅ¡kovu, netgi siÅ«lė jiems susitikti su juo, tačiau vaikai nepageidauja bendrauti su ieÅ¡kovu. Vaikai bijo ieÅ¡kovo, esant jam Å¡alia jaučia įtampÄ , nes jis nuo mažens prieÅ¡ vaikus smurtavo. Vaikai jaučia nuoskaudÄ dar ir dėl to, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ dėl kitos moters, su kuria Å¡iuo metu gyvena.

Apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę vaikams tapo žinoma mokykloje, dėl ko vaikai patyrė pažeminimÄ ir patyčias. Tarp vaikų ir ieÅ¡kovo nesusiformavo draugiÅ¡kas, artimas ryÅ¡ys ir ieÅ¡kovas nedėjo pastangų iÅ¡taisyti tokiÄ padėtį. Duktė L. neturi su juo apie kÄ kalbėtis, neturi jokių bendrų interesų. IeÅ¡kovas vengia dukros, sutikęs gatvėje jos nepažįsta. IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti maksimali bendravimo su vaikais tvarka prieÅ¡tarauja vaikų interesams, nes tarp ieÅ¡kovo ir vaikų nėra glaudaus artimo ryÅ¡io, vaikai Å¡iuo metu iÅ¡ viso nepageidauja bendrauti ir matytis su ieÅ¡kovu.

Vaikai turi nuolatinį, jiems įprastÄ dienos režimÄ , savo laisvalaikio leidimo bÅ«dus, jie turi savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu laiko ir apimties, todėl priverstinis tėvo bendravimas su vaikais juos psichologiÅ¡kai traumuotų, sukeltų dar didesnį vaikų pasiprieÅ¡inimÄ bendravimui su tėvu. Siekiant vaikų netraumuoti ir nepakenkti jų darniai ir psichologiÅ¡kai saugiai raidai, vaikams bÅ«tinas prisitaikymo periodas, per kurį bÅ«tų atkurtas vaikų ir ieÅ¡kovo ryÅ¡ys. Vaikų bendravimas su ieÅ¡kovu jo gyvenamojoje vietoje prieÅ¡tarautų vaikų interesams, nes ieÅ¡kovo aplinkoje nesudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams leisti laikÄ , joje nėra elementariausių patogumų (name nėra elektros, vandentiekio, tualeto, lovų vaikams), pas ieÅ¡kovÄ tik vienas kambarys, kuriame jis gyvena su sutuoktine A.

K. ir jų mažamečiu vaiku. Vaikai nesutaria ir nebendrauja su A. K., pastaroji turi žalingų įpročių, kas gali neigiamai paveikti vaikų mÄ stysenÄ .Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2009-12-07, kuomet ji su mažais vaikais L. ir A. išėjo gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovo, nutrÅ«ko vaikų ryÅ¡ys su jų tėvu, nes ieÅ¡kovas vaikų nelankė, su jais nebendravo, nesidomėjo jų gyvenimu. Pradžioje vaikams tėvo trÅ«ko, jie jo ilgėjosi.

Po skyrybų atsakovė metus laiko leido ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais be jokių apribojimų, tačiau ieÅ¡kovas, atėjęs į jų namus, vaikams neigiamai atsiliepdavo apie atsakovę ir vietoje to, kad bendrautų su vaikais, padėtų jiems ruoÅ¡ti pamokas, rÅ«pintųsi jų užimtumu, jis tik žiÅ«rėdavo televizorių ar narÅ¡ydavo po atsakovės namus. Netinkamai elgėsi ir ieÅ¡kovo motina S. K., kuri atvažiuodavo pas anÅ«kus be perspėjimo, kai atsakovės nebÅ«davo namuose, ir liepdavo vaikams važiuoti su ja pas tėvÄ , t. y. ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovo motina atvežė A., 9 metų berniukui, gimtadieniui dovanÄ â€“ 20 kiauÅ¡inių ir mėsos. Tokios dovanos vaikui nereikia, todėl atsakovė kartu su dukra L. viskÄ nuvežė močiutei atgal ir paliko prie durų. IeÅ¡kovui nerÅ«pi kaip vaikai mokosi, jis nesidomi jų sveikata. PrieÅ¡ trejus metus sÅ«nus A. buvo pas ieÅ¡kovÄ ir susižalojo, nes paliktas be priežiÅ«ros važinėjosi su keturračiu ir apsivertė. IeÅ¡kovas liepė sÅ«nui nepasakoti atsakovei apie šį įvykį, nesiteiravo apie sÅ«naus sveikatÄ .

Dukra L. 2014-10-26 susilaužė kojÄ , parašė ieÅ¡kovui apie tai žinutę, o ieÅ¡kovas atrašė, kad ir jam nugarÄ skauda, ir daugiau dukros sveikata nesidomėjo. Vaikai turi telefonus, ji bÅ«na darbe nuo 7 val. iki 16 val., ieÅ¡kovas gali vaikams skambinti, jiems raÅ¡yti, tačiau jis to nedaro. Kad jam nerÅ«pi vaikai parodė ir paskutiniai įvykiai, kuomet atsakovė su vaikais sutiko ieÅ¡kovÄ Kalvarijų turguje, ir ieÅ¡kovas praėjo pro juos net nepasisveikinęs. Atsakovė nurodė nedaranti jokių kliūčių ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais, bet patys vaikai nenori su juo bendrauti, bÅ«dami su tėvu jie jaučia įtampÄ ir jo bijo, kadangi prisimena, kaip Å¡alims gyvenant santuokoje ieÅ¡kovas smurtavo prieÅ¡ atsakovę.

Vaikai jaučia nuoskaudÄ ir dėl to, kad, Å¡alims dar gyvenant kartu, ieÅ¡kovas pradėjo bendrauti su dabartine sutuoktine, kuri tuo metu mokėsi vienoje mokykloje su dukra L., ieÅ¡kovas veždavo jas abi kartu į mokyklÄ , vaikai iÅ¡ to Å¡aipydavosi. Atsakovė nurodė, kad vaikams pas močiutę (duomenys neskelbtini) kaime nebus užtikrintos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Pas S. K. atvažiuoja jos dukros su savo Å¡eimos nariais, visiems suvažiavus į tuos namus, vaikams ten neliks vietos. Be to, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka nesuderinama ir su vaikų įprastine dienotvarke.

Vaikai lanko bÅ«relius, turi savo interesus. Dukra L. jau 14-os metų, ji namuose tvarkosi, skalbia, sekmadieniais visi kartu poilsiauja. SÅ«nus A. 21 val. jau eina miegoti, tuo tarpu ieÅ¡kovas nori bendrauti su vaikais iki 21 val. Vaikai lanko mokyklÄ (duomenys neskelbtini), L. pamokos baigiasi 15.15 val., Audriui pamokos trunka iki 13 val., į namus jie grįžta arba mikroautobusu, važiuojančiu 14 val., arba ji pati parveža vaikus, 17 val. paprastai vaikai jau bÅ«na namuose. Atsakovė iÅ¡ darbo grįžta 15 val. - 16 val.

Su vaikais gyvena dviejų kambarių bute. Atsakovės nuomone ieÅ¡kovas su vaikais turėtų bendrauti jų gyvenamojoje vietoje, t. y. atsakovės bute ir bÅ«tinai dalyvaujant psichologui, nes vaikų ryÅ¡ys su tėvu Å¡iuo metu yra nutrÅ«kęs, vaikai nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai tėvo atžvilgiu ir nenori su juo bendrauti, dukra L. kategoriÅ¡kai atsisako matytis su tėvu, sakydama, kad nebent jÄ miegančiÄ pas tėvÄ nuvežtų, taigi, vaikams bÅ«tina psichologo pagalba. Jeigu ieÅ¡kovas rodys iniciatyvÄ ir vaikai norės su juo bendrauti, atsakovė tam neprieÅ¡taraus, leis jų susitikimus savo bute, tačiau tik dalyvaujant psichologui.Trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų A.

K. palaikė ieÅ¡kovo reikalavimus ir prašė tenkinti ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2011 m. gyvena santuokoje su ieÅ¡kovu, iki tol kartu gyveno apie dvejus metus, turi vienÄ bendrÄ vaikÄ . IeÅ¡kovas labai myli vaikus L. ir L., nori su jais bendrauti, tačiau tam trukdo atsakovė, kuri neleidžia jam lankyti vaikų, taip pat neleidžia vaikams važiuoti pas tėvÄ . Matė ieÅ¡kovui atsiųstas atsakovės SMS žinutes, kuriose atsakovė liepė ieÅ¡kovui nesirodyti, nes bus iÅ¡vytas. A. K. neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovas savaitgaliais atsivežtų vaikus į namus (duomenys neskelbtini) kaime ir su jais bendrautų.

Ji prižiÅ«rėtų ieÅ¡kovo vaikus kaip savus. Konfliktų su jais nėra buvę. Ji nedirba, augina mažametę dukrÄ , padėtų ieÅ¡kovui Å«kyje ir jam tikrai užtektų laiko skirti vaikams dėmesį, meilę ir Å¡ilumÄ . Dabar ieÅ¡kovas labai pergyvena, kad negali bendrauti su vaikais. IeÅ¡kovo motina taip pat nori bendrauti su anÅ«kais, jos namuose (duomenys neskelbtini) kaime vaikams bÅ«ti yra visos sÄ lygos, yra penki kambariai, gyvena tvarkingai, Å¡unys laikomi, bet jie nėra agresyvios veislės, pririÅ¡ti lauke.Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I.

M., atsakovės motina, parodė, kad Å¡alims iÅ¡siskyrus, ieÅ¡kovas pirmais metais atvažiuodavo vaikų aplankyti kas mėnesį, o vėliau atvažiuodavo vis rečiau. Vaikai po susitikimų su tėvu pasakodavo, kad ieÅ¡kovas prie vaikų bardavosi su atsakove, jÄ užgauliodavo. KartÄ ir pati liudytoja girdėjo, kaip ieÅ¡kovas, atvažiavęs į atsakovės namus, jÄ koneveikė, kad paliko ieÅ¡kovÄ ir išėjo iÅ¡ namų. Tada liudytoja pasakė ieÅ¡kovui, kad jis bendrautų su vaikais, o ne su atsakove, nes jie jau iÅ¡situokę ir jis neturi teisės jos įžeidinėti.

Nuo to laiko ieÅ¡kovo bendravimas su vaikais vyko dalyvaujant liudytojai, tai buvo 2010-2011 metais. Paskui buvo pusės metų laiko tarpas, kai liudytoja dėl ligos nematė ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimo, bet pasveikusi įsitikino, kad ieÅ¡kovo bendravimas nepasikeitė, jis nesiliovė įžeidinėti atsakovę, vaikams girdint kalbėjo apie jÄ nepagarbiai, todėl liudytoja liepė ieÅ¡kovui daugiau neateiti, nes butas, kuriame tuo metu gyveno vaikai, buvo liudytojos nuosavybė. Taip nuo 2012 m. birželio mėnesio ieÅ¡kovas į butÄ neužeidavo, o atvažiavęs pasikviesdavo vaikus į automobilį ir ten su jais pasikalbėdavo.

Per 2013 m. Kalėdas ieÅ¡kovas buvo atvažiavęs su motina S. K., kuri įsiveržė į atsakovės namus, triukÅ¡mavo, liepė vaikams rengtis ir važiuoti kartu su ja ir ieÅ¡kovu. Vaikai nenorėjo važiuoti, bet liudytoja juos prikalbino važiuoti su močiute ir tėvu. Per 2014 m. Velykas pasikartojo tas pats, S. K. atvykusi į jų namus vėl triukÅ¡mavo, L. buvo prie kompiuterio, tai ji kompiuterį iÅ¡jungė, liepė su ja važiuoti, kalbėjo įžeidžiančiai, todėl liudytoja paprašė S. K. iÅ¡eiti, o kitÄ kartÄ atsivežti raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ bendrauti su vaikais nustatytu laiku.

Po Å¡io įvykio ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Vaikai su liudytoja labai atviri, pasakoja jai visas savo problemas, jie abu yra pareiÅ¡kę, kad nenori bendrauti su ieÅ¡kovu. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K., atsakovės kaimynė, parodė, kad po to, kai Å¡alys iÅ¡siskyrė, ieÅ¡kovas vaikais nesidomi, nedalyvauja jų auklėjime, vaikų nelanko, jų nepasiima, su jais nebendrauja. VienÄ kartÄ buvo atvažiavusi vaikų močiutė – ieÅ¡kovo motina, ji sukėlė triukÅ¡mÄ atsakovės bute, tada atsakovės motina paprašė jos iÅ¡eiti ir negÄ sdinti vaikų.

Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis A. K. paaiÅ¡kino, kad jis gyvena su mama ir sese, o tėvas gyvena kitur, su juo bendrauja retai, kartais tėvas jam paskambina, paraÅ¡o žinutę „kaip sekasi“, „kÄ veiki“. Norėtų, kad tėvas atvažiuotų pas jį į namus kartÄ per mėnesį, tada jie pabÅ«tų kartu, pasikalbėtų, jis papasakotų tėvui apie savo mokslus. Tėvas galėtų pasiimti jį iÅ¡ mokyklos po pamokų ir parvežti namo, o dabar tai daro tik mama. Kai bÅ«na jo gimtadienis, tėvas paraÅ¡o jam žinutę „sveikinu su gimtadieniu“, o dovanos nepadovanoja.

Neseniai buvo su sese ir mama Kalvarijų turguje, kur sutiko tėvÄ , bet tėvas praėjo pro juos nepasisveikinęs, mama tada pasakė „tegul jis pats pasisveikina“. Nenorėtų bÅ«ti su tėvu jo namuose ir pas jį nakvoti, o kodėl – nežino. Jei ir liktų miegoti, tai tik kartu su sese. Norėtų nuvažiuoti su tėvu pažuvauti, nueiti į kinÄ . VasarÄ galėtų pabÅ«ti pas tėvÄ pusę savaitės, bet tik kartu su sese L..Teismo posėdyje apklausta nepilnametė L. K. paaiÅ¡kino, kad su skyrium gyvenančiu tėvu ji nebendrauja ir jai nėra noro tai daryti, nes mato, kad ir tėvas nenori bendrauti, jie abu neranda bendros kalbos.

Jeigu tėvas pasikeistų ir parodytų nuoÅ¡irdų norÄ su ja bendrauti, gal ji ir sutiktų, bet tik ne pas tėvÄ namuose. Anksčiau jai trÅ«ko bendravimo su tėvu, dabar – ne. Jai skaudu, kad norÄ bendrauti tėvas pareiÅ¡kė po Å¡eÅ¡erių metų pertraukos. Ji nesutinka su tėvo siÅ«loma bendravimo tvarka ir net neįsivaizduoja, kas bÅ«tų, jei tokia bendravimo tvarka bÅ«tų patvirtinta, žino, kad jai bÅ«tų negerai. Ji gal ir neprieÅ¡tarautų, jei tėvas atvažiuotų pas juos į namus ir jie bendrautų, bet baiminasi, kad tėvai vėl pradės tarpusavyje pyktis.

Jos manymu bendravimas su tėvu galėtų vykti dalyvaujant psichologui.Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį, tačiau siÅ«lė nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais L. ir A. K. tvarkÄ su privalomu pereinamuoju laikotarpiu, nes tai geriausiai atitiktų vaikų poreikius ir užtikrintų jų interesus. IÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovas su Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Simno sen., Alytaus rajone, ieÅ¡kovo motinai priklausančiame 5 kambarių ir virtuvės name su daliniais patogumais (tualetas lauke).

Namuose yra visi reikalingi baldai ir buitiniai prietaisai, tinkamos sÄ lygos vaikams augti ir vystytis. IeÅ¡kovo Å¡eimoje auga dukra A. K., gim. 2011-11-25. IeÅ¡kovas yra įregistravęs savo Å«kį, iÅ¡ Å«kio veiklos gauna nuolatines pajamas. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais L. ir A. K. gyvena nuosavame 2 kambarių ir virtuvės bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Namuose yra visi reikalingi baldai ir buitiniai prietaisai. SÅ«nus A. turi atskirÄ kambarį, dukra L. nakvoja pas senelę iÅ¡ motinos pusės I.

M., kuri gyvena tame pačiame name 3 kambarių bute ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų darbo užmokestį. IeÅ¡kovo teigimu atsakovė neleidžia jam susitikti su vaikais, juos nuteikia prieÅ¡ tėvÄ , jis pats vaikams paskambina, su jais pasikalba, paraÅ¡o vaikams SMS žinutes. Pasikalbėjus su vaikais, paaiÅ¡kėjo, kad jie su tėvu nenori bendrauti, jų teigimu jie nejaučia tėvo meilės, susitikę neturi apie kÄ kalbėtis. Institucijos nuomone tėvo su vaikais ryÅ¡iai yra atitolę.

Norint stiprinti tarpusavio ryÅ¡ius, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Å iuo metu nustačius maksimalų bendravimÄ , esant įtemptiems Å¡alių tarpusavio santykiams, į kuriuos yra įtraukti ir jų nepilnamečiai vaikai, bus padaryta didelė žala vaikų vystymuisi. Abiejų tėvų besitęsiantys tarpusavio konfliktai vaikams L. ir A. K. formuoja neigiamÄ požiÅ«rį į tėvÄ , dėl to susiformavo jų prieÅ¡iÅ¡kumas tėvui ir nenoras su juo bendrauti. Atkuriant vaikų ir tėvo emocinį ryšį bÅ«tina psichologo pagalba.

Pažymėjo, kad nors atsakovės teigimu ji nedraudžianti vaikams bendrauti su tėvu, tačiau atsakovė ir neskatina vaikų to daryti, nors turėtų (b. l. 28-30).Teismo posėdyje dalyvavusi iÅ¡vadÄ duodančios valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė palaikė į bylÄ pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alių tarpusavio konfliktas vyksta ilgÄ laikÄ , vaikai gyvena su motina, gauna tam tikrÄ neigiamÄ informacijÄ apie tėvÄ . Jeigu tėvas rodytų kitokiÄ iniciatyvÄ , bendrautų su vaikais kiek galima daugiau, susitinkant miestelyje, mokykloje, situacija bÅ«tų kitokia, tačiau tėvas nuleido rankas ir mano, kad viskÄ turi iÅ¡spręsti teismas.

Su vaikais reikėtų atkurti ryšį taip, kad vaikai patys norėtų bendrauti su tėvu. Å iuo atveju, akivaizdu, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, nustatant tėvo bendravimÄ su vaikais dalyvaujant psichologui, nes tikėtina, kad taip pavyktų atkurti vaikų ryšį su ieÅ¡kovu. Institucija iki ginčo teisme bendravo su Å¡alimis, dėjo pastangas, kad ieÅ¡kovas galėtų bendrauti su vaikais, bet sureguliuoti tėvo ir vaikų santykius nepavyko. Nurodė, kad su Alytaus rajono vaikais dirba psichologinės tarnybos, esančios Alytuje, Vytauto g., psichologas, jo teikiamos paslaugos nemokamos.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas A.

K. ir atsakovė V. K. yra vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-03-03 sprendimu nutraukė Å¡alių santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ Å¡alių nepilnamečių vaikų L. K. ir A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatyta, kad atsakovė netrukdys ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais.

Detali bendravimo su vaikais tvarka nenustatyta; Å¡alys susitarė, kad abu tėvai rÅ«pinsis vaikų L. ir A. auklėjimu, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, spręs tarpusavio susitarimu (b. l. 5-8). IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimo netrukdyti jam bendrauti su vaikais, gražiuoju susitarti Å¡iuo klausimu su atsakove jam nepavyko, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti 2010-03-03 teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktÄ ir nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.Byloje kilo ginčas dėl skyrium nuo vaikų gyvenančio ieÅ¡kovo teisės bendrauti su savo vaikais. IeÅ¡kovo teigimu jis negali įgyvendinti Å¡ios savo kaip tėvo asmeninio pobÅ«džio teisės, nes atsakovė kliudo jam bendrauti su vaikais, neleidžia pas juos ateiti, neskatina vaikų, kad jie norėtų su juo bendrauti, nuteikia vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , neigiamai apie jį atsiliepdama, kas suformavo prieÅ¡iÅ¡kÄ vaikų nusiteikimÄ jo atžvilgiu, todėl praÅ¡o patvirtinti tiksliÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Atsakovės pozicija dviprasmiÅ¡ka: ji nurodo nesutinkanti su ieÅ¡kiniu, nesutikimÄ motyvuoja tuo, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, kad vaikų ryÅ¡iai su ieÅ¡kovu yra nutrÅ«kę ir juos nutraukė pats ieÅ¡kovas, nes Å¡eÅ¡erius metus nesirÅ«pino vaikais, nerodė noro su jais bendrauti, bet kartu atsakovė teigia, kad ji neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimui, tik siÅ«lo nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį ieÅ¡kovo ryÅ¡iui su vaikais atkurti.Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. nuostatas tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nesutarimus dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais lemia ieÅ¡kovo ir atsakovės įtempti, konfliktiniai santykiai ir abiejų Å¡alių nebendradarbiavimas, nesuvokimas, kad vaikų interesai turi bÅ«ti virÅ¡esni už jų tarpusavio nuoskaudas.

Å alys dėl asmeninių nesutarimų nesugeba elgtis taip, kad jų vaikai jaustųsi saugiai, kad nebÅ«tų pažeista vaikų teisė iÅ¡saugoti Å¡eimos ryÅ¡ius su abiem tėvais. Teismo posėdžių metu Å¡alys dėl tėvo nedalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais nebuvimo kaltino viena kitÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su vaikais, tačiau teismo nuomone, ir pats ieÅ¡kovas neiÅ¡naudoja visų galimybių bendrauti su vaikais, nesiekia jų palankumo, turėdamas galimybę juos nuvežti ar parvežti iÅ¡ mokyklos, to nedaro, nesidomi vaikų pasiekimais moksle, nedalyvauja mokykloje rengiamuose tėvų susirinkimuose, nesirÅ«pina vaikų turiningu laisvalaikiu.

Atsakovė nurodo nedraudžianti vaikams bendrauti su tėvu, tačiau ji ir neskatina vaikų to daryti, nors bÅ«tent atsakovė, su kuria vaikai nuolat gyvena, turi didžiausiÄ galimybę įtakoti vaikus ir ji turėtų juos parengti bendravimui su tėvu (CK 3.170 str. 3 d.). Tuo tarpu atsakovė, nepalankiai atsiliepdama apie ieÅ¡kovÄ , formuoja vaikams neigiamÄ ieÅ¡kovo, kaip tėvo, įvaizdį, kas apsunkina bendravimÄ tarp ieÅ¡kovo ir vaikų. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais apie atsakovės draudimÄ atvykti ieÅ¡kovui pas vaikus, be to, tai patvirtina ir pačios atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo motinos S. K. dovanos, skirtos sÅ«nui Audriui, grÄ Å¾inimÄ , įtraukiant į tai nepilnamečius vaikus, taip pat liudytojos I.

M. parodymai apie susiklosčiusius akivaizdžiai sudėtingus santykius su ieÅ¡kovu ir jo motina. NatÅ«ralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumÄ . Tačiau Å¡alių asmeniniai konfliktai nėra priežastis riboti vaikų bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu. Jau minėta, kad įstatymas (CK 3.170 str. 1 d.). suteikia abiems tėvams lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų seka, kad jos nesutaria dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku, tokiu atveju bendravimo su vaiku tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Pagal CK 3.175 str. 2 d. nuostatas teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių neigiamų ieÅ¡kovo charakterio savybių, žalingų įpročių ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ riboti skyrium nuo vaikų gyvenančio ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais ir dėl kurių ieÅ¡kovo maksimalus bendravimas su vaikais L. ir A. keltų grėsmę vaikų sveikatai, saugumui ar kitiems jų interesams.

Nors teismo posėdžio metu iÅ¡klausyti vaikai L. ir A. K. iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad bendrauti su tėvu jie norėtų minimaliai ir tik savo namuose, dalyvaujant psichologui, tačiau, teismo manymu, vaikų noras, kurio suformavimui didelę įtakÄ turėjo neigiamas atsakovės nusistatymas ieÅ¡kovo atžvilgiu, Å¡iuo atveju prieÅ¡tarauja pačių vaikų interesams ir jų teisei bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas su vaikais bendraus savo namuose (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su Å¡eima.

Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas anksčiau smurtavo jos atžvilgiu, jis neturi įgÅ«džių bendrauti su vaikais, kad ieÅ¡kovo namuose nėra elementariausių patogumų, sÄ lygos antisanitarinės, tačiau visas Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė, o iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados ir atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad gyvenimo sÄ lygos pas ieÅ¡kovÄ vaikams tinkamos, ieÅ¡kovas neveltėdžiauja, yra įregistravęs Å«kį ir Å«kininkauja, augina gyvulius, iÅ¡ Å«kio veiklos gauna pajamas.

Nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, nustatant ieÅ¡kovÄ siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , tik patikslinant atskiras jos formuluotes taip, kad nekiltų neaiÅ¡kumų vykdymo procese, o taip pat nustatant, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos 1.1. p. nurodytÄ dienÄ â€“ trečiadieniais ieÅ¡kovas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ grÄ Å¾ina ne 21 val., o 20 val., kadangi įvertinus vaiko A.

K. amžių, abiejų vaikų dienotvarkę, poilsio laikÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinyje nurodytas vaikų grÄ Å¾inimo laikas – 21 val. yra per vėlus.Kartu teismas konstatuoja, kad remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta iÅ¡vada ir įvertinus teismo posėdžio metu iÅ¡klausytų Å¡alių vaikų iÅ¡sakytÄ nuomonę dėl santykių su tėvu bei bendravimo su juo, yra pagrindas sutikti su atsakovės argumentais, kad Å¡iai dienai ieÅ¡kovo tiesioginio bendravimo su vaikais nustatymas nėra tikslingas dėl vaikų prieÅ¡iÅ¡kumo tėvui ir dėl to, kad staigus įprastų gyvenimo sÄ lygų pakeitimas gali neigiamai paveikti vaikus, jie gali jaustis nesaugiai.

Akivaizdu, kad ieškovo bendravimas su vaikais L. ir A. yra nutrūkęs ir iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad prie to prisidėjo abu tėvai. Tėvai turi mokytis bendrauti be konfliktų, nekelti praeities, nekaltinti vienas kito dėl to, kas buvo, ir tik laikydamiesi tokių taisyklių jie gali pasiekti sėkmę bendravime. Jeigu vaikai matys, kad tėvai kalba, bendrauja, kad jiems abiems rūpi vaikų interesai, mokykla, būreliai, vaikai priims, kad jiems artimiausi žmonės gali tai daryti, jie irgi įsitrauks į tai.

Motina turėtų rasti kitas bendravimo formas, o ne tik pozicijÄ â€žnedraudžiu vaikams bendrauti su tėvu, vaikai patys nenori bendrauti su tėvu“, nes tokiu atveju visa atsakomybė užkraunama vaikams, o tai jiems yra per didelis krÅ«vis. Å iuo metu ieÅ¡kovui su vaikais, ypač su dukra L., sunku rasti bendrÄ kalbÄ , o esant tokiam sudėtingam bendravimui, jų sÄ lyčio taÅ¡kų tolygiai mažėja. L. nurodo, kad galėtų bendrauti su tėvu tik dalyvaujant psichologui, A. nurodo, kad liktų pas tėvÄ tik kartu su sese L..

Taigi, Å¡iuo metu vaikai nenori bendrauti ir likti vieni su tėvu, taip pat jie nori bÅ«ti kartu, o ne po vienÄ . Teismo nuomone, esant itin sudėtingiems ir įtemptiems Å¡alių tarpusavio santykiams, ieÅ¡kovo tiesioginis bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal jo praÅ¡omÄ nustatyti maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ gali pakenkti nepilnamečių vaikų interesams. Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje nurodoma, kad siekiant užtikrinti vaikų interesus ir bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek vaikams, tiek abiems jų tėvams Å¡iuo metu reikalinga specialisto (psichologo) pagalba, todėl tėvo bendravimo su vaikais L. ir A. tikslios tvarkos nustatymas su privalomu pereinamuoju laikotarpiu geriausiai atitiks jų interesus.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius bei atkurti vaikų ir tėvo emocinį ryšį, tikslinga nustatyti privalomÄ pereinamÄ jį laikotarpį, per kurį ieÅ¡kovas bendrautų su vaikais L. ir A. du kartus per mėnesį po vienÄ valandÄ Alytaus rajono Å¡vietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre, esančiame Alytuje, Vytauto g. 20, dalyvaujant psichologui, kurį pavestina parinkti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal Å¡alių pateiktas kandidatÅ«ras, o Å¡alims jų nepateikus, psichologÄ turėtų parinkti pati institucija.

Už konsultacijas/susitikimus, jeigu jie bus mokami, Å¡alys įpareigotinos mokėti lygiomis dalimis. IeÅ¡kovo ir vaikų susitikimuose atsakovė nedalyvauja. Atsakovė įpareigotina pristatyti vaikus L. ir L. į Alytaus rajono Å¡vietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrÄ bendravimui su ieÅ¡kovu nustatytu laiku. Tuo atveju, jeigu atsakovė negalės pristatyti vaikų nurodytu laiku, arba jeigu ieÅ¡kovas negalės atvykti į susitikimÄ , Å¡alys privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ informuoti apie tai viena kitÄ bei psichologÄ ir suderinti kitÄ konsultacijų dienÄ , tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du susitikimai.

Teismas mano, kad 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis bÅ«tų pakankamas minėtiems ryÅ¡iams atstatyti. Taip pat pažymėtina, kad Å¡alims visuomet iÅ¡lieka teisė (galimybė) praÅ¡yti pakeisti teismo nustatytÄ tėvo su vaikais bendravimo tvarkÄ .CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas, pagal kurį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

CPK 93 str. 4 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl savo kaip tėvo teisių gynimo, o atsakovė nesiekė ginčo iÅ¡spręsti taikiai, neteikė savo siÅ«lymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ esmės dėl netinkamų atsakovės veiksmų (neveikimo) (CPK 93 str. 4 d.).

Tuo pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo iÅ¡ esmės yra tenkintas, teismui nustačius privalomÄ pereinamÄ jį laikotarpį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 41,76 Eur (144,20 Lt) žyminis mokestis (b. l. 10), o atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 100 Eur už advokato pagalbÄ (b. l. 66, 67) neatlygintinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.). Å ioje byloje patirtos iÅ¡laidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro10,97 Eur, priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-900-849/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktÄ ir nustatyti ieÅ¡kovo A.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :1. Nustatyti ieÅ¡kovo A. K. bendravimo su vaikais L. K. ir A. K. Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį: 1.1. ieÅ¡kovas A. K. bendrauja su vaikais L. K. ir A. K. du kartus per mėnesį po 1 (vienÄ ) valandÄ Alytaus rajono Å¡vietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre, esančiame Alytuje, Vytauto g. 20, dalyvaujant psichologui. KonkrečiÄ susitikimų (konsultacijų), t. y.

A. K. bendravimo su vaikais L. ir A. datÄ ir laikÄ paskiria psichologas, atsižvelgdamas į Å¡alių ir vaikų užimtumÄ . Atsakovė V. K. susitikimuose nedalyvauja, tačiau psichologas gali įtraukti į susitikimus ir atsakovę.1.2. Parinkti psichologÄ pavedama Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal Å¡alių pateiktas kandidatÅ«ras, o jeigu Å¡alys jų nepateikia ar jos nėra tinkamos, psichologÄ parenka pats Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pareiga apmokėti už psichologo paslaugas, jeigu jos bÅ«tų mokamos, nustatoma abiems Å¡alims lygiomis dalimis.

Parinkti psichologÄ Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, Å¡alys pateikti psichologo kandidatÅ«rÄ Vaiko teisių apsaugos skyriui privalo per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmo susitikimo su psichologu datÄ ir laikÄ nustato Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Å¡alys privalo nustatytu laiku nuvykti į susitikimÄ Alytaus rajono Å¡vietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre (Alytuje, Vytauto g. 20).

Vaikus pas psichologÄ nuveža ir iÅ¡ jo pasiima atsakovė V. K.. Suėjus trims pereinamojo laikotarpio mėnesiams, nuvežti vaikus L. ir A. K. į Alytaus rajono Å¡vietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrÄ ir parvežti atgal į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ gali bet kuris iÅ¡ vaikų tėvų, esant jų bendram susitarimui. Tuo atveju, jei Å¡alys ar jų vaikai dėl svarbių priežasčių negalės nustatytu laiku nuvykti į Alytaus rajono Å¡vietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrÄ , jos privalo ne vėliau kaip vienÄ dienÄ iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitÄ ir suderinti su psichologu kitÄ susitikimo laikÄ , tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du ieÅ¡kovo susitikimai su vaikais.2.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti sekančiÄ ieÅ¡kovo A. K. bendravimo su vaikais L. K. ir A. K. tvarkÄ :2.1. ieÅ¡kovas A. K. bendraus su vaikais L. K. ir A. K. kiekvienÄ savaitę trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val., vaikus paimdamas iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir juos grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;2.2. ieÅ¡kovas A. K. bendraus su vaikais L. K. ir A. K. kas antrÄ savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., vaikus paimdamas iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir juos grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;3.3. ieÅ¡kovas A.

K. turi teisę savo eilinių atostogų metu su nepilnamečiais vaikais L. K. ir A. K. bendrauti dvi savaites nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai informuoja vienas kitÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atostogų;4.4. vasaros atostogų mokykloje metu tėvai su vaikais L. K. ir A. K. bendraus tokia tvarka: porinių metų liepos mėnesį vasaros atostogas su vaikais leis V. K., o rugpjūčio mėnesį - A. K., neporinių metų liepos mėnesį vasaros atostogas su vaikais leis A.

K., o rugpjūčio mėnesį - V. K.;5.5. Å¡venčių metu tėvai su vaikais L. K. ir A. K. bendraus tokia tvarka: poriniais metais Å v. Kalėdų, Å v. Velykų, Naujųjų Metų pirmÄ jÄ dienÄ su vaikais Å¡venčia V. K., o antrÄ jÄ Å¡ių Å¡venčių dienÄ nuo 9.30 val. iki 21.00 val. – A. K., vaikus paimant ir grÄ Å¾inant jų gyvenamojoje vietoje; neporiniais metais Å v. Kalėdų, Å v. Velykų, Naujųjų Metų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 9.30 val. iki 21.00 val. su vaikais Å¡venčia A.

K., vaikus paimant ir grÄ Å¾inant jų gyvenamojoje vietoje, o antrÄ jÄ Å¡ių Å¡venčių dienÄ â€“ V. K.; 6.6. A. K. turi teisę Å¡vęsti vaikų neporinį gimtadienį tÄ pačiÄ dienÄ , vaikus paimdamas iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grÄ Å¾indamas juos tÄ pačiÄ dienÄ 19.00 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jeigu gimtadienis bus nedarbo dienÄ . Jeigu gimtadienis bus darbo dienÄ , A. K. turi teisę Å¡vęsti vaikų neporinį gimtadienį tik laisvu nuo pamokų metu. Å alys įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiems tėvams pasveikinti vaikus kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės Å¡vęsti vaikų gimimo dienÄ ;7.7.

A. K. nesant galimybės bendrauti su vaikais dėl jų ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvų susitarimu praleistoji diena gali bÅ«ti pakeičiama į kitÄ artimiausiÄ suderintÄ dienÄ . Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip Å¡ventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, iÅ¡vykos, komandiruotės, ligos ir pan.) Å¡alių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali bÅ«ti keičiama;8.8. V. K. įpareigojama leisti A. K. nekliudomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais (susitikimo metu, telefonu, per skype programÄ ), nedaryti neigiamos įtakos vaikų nusistatymui ir nuomonės formavimui tėvo atžvilgiu.Priteisti ieÅ¡kovui A.

K. iÅ¡ atsakovės V. K. 41,76 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 76 ct) žyminio mokesčio iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės V. K. 10,97 Eur (deÅ¡imt eurų 97 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. MokėjimÄ patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei (206 kab.).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                           Danguolė Urbanavičienė