2018-09-18 Nr. AB-16130-3-65-3-00221-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-648-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00221-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA), 10 847 Eur 18 ct turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Agentūrą toliau nebedaryti išskaitų pagal 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SP-1-787(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl skolos grąžinimo). Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui iki sprendimo byloje įsiteisėjimo daryti išskaitas pagal NMA 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SPI-787 (11.2.12E) „Dėl susidariusius skolos susigrąžinimo“.

Teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumą – pateikti įrodymus, kad tarp jos ir Agentūros buvo kilęs viešojo administravimo srities ginčas. Šalindamas šį trūkumą, pareiškėjos atstovas pateikė paaiškinimus, kad skundu teikiamas reikalavimas nutraukti išskaitų darymą yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu atlyginti padarytą žalą, o kilusį ginčą tarp atsakovo ir pareiškėjos įrodo skundo pateikimas teismui. Be to, pareiškėjos atstovas nurodė, kad jokia privaloma ikiteisminė tvarka tokiam reikalavimui pateikti nėra numatyta.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą toliau nebedaryti išskaitų pagal 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SP-1-787(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo teismas priėmė nagrinėti, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme tik tuo atveju, jeigu tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris yra būtina kreipimosi į teismą prielaida. Teismas nustatė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą nutraukti išskaitų darymą laikytinas prašymu įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus galėtų būti vertinamas kaip išvestinis reikalavimas, jei pareiškėja ginčytų NMA 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SPI-787 (11.2.12E) „Dėl susidariusius skolos susigrąžinimo“, kurio pagrindu Agentūra daro išskaitas, tačiau pareiškėja minėto sprendimo neginčija, todėl, teismo vertinimu, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pripažintinas savarankišku reikalavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs ar vilkinęs atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, todėl teismas sprendė, kad tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl NMA įpareigojimo nutraukti išskaitų darymą pagal galiojantį sprendimą. Teismas sprendė, kad nesant ginčo, tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti.

III. Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tik abstrakčiai kėlė abejones, ar tarp pareiškėjos ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl išskaitų darymo, tačiau nenurodė jokio konkretaus neatitikimo ABTĮ įtvirtintoms nuostatoms. Pareiškėjos teigimu, iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja mano, jog Agentūra neteisėtai daro išskaitas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties dalis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą nebedaryti išskaitų pagal 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SP-1-787(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs ar vilkinęs atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, todėl teismas sprendė, kad tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl NMA įpareigojimo nutraukti išskaitų darymą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Pagal ABTĮ nuostatas, tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas skundo (prašymo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas, be kita ko, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Skundo (prašymo) pagrindas – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ir formuluoja skundo (prašymo) dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsniu, administracinis ginčas dėl teisės šios bylos kontekste yra tokia teisinė situacija, kai pareiškėjas, turėdamas pagrindo manyti, kad viešojo administravimo subjektas savo veiksmais ar neveikimu pažeisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą neteisėtai nustatė jam pareigas atitinkamai veikti, kreipiasi teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-360-415/2018). Skundo dalykas tokiu atveju yra neteisėto individualaus teisės akto panaikinimas arba reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus, jei jis būtų grindžiamas pareigų, kildinamų iš individualaus teisės akto, netinkamu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kėlė reikalavimą įpareigoti Agentūrą toliau nebedaryti išskaitų pagal 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SP-1-787(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Kitaip tariant, pareiškėja prašė įpareigoti Agentūrą nevykdyti Sprendimo dėl skolos grąžinimo. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad nors ji savo reikalavimą suformulavo kaip prašymą įpareigoti atsakovą nevykdyti išskaitų pagal Sprendimą dėl skolos grąžinimo, jos teikiami argumentai šiam reikalavimui pagrįsti iš esmės yra susiję su Sprendimu dėl skolos grąžinimo, t. y. iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Sprendimu dėl skolos susigrąžinimo ir būtent su, jos manymu, Sprendimo neteisėtumu sieja reikalavimą įpareigoti Agentūrą nevykdyti išskaitų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą toliau nebedaryti išskaitų pagal Sprendimą dėl skolos grąžinimo tuo pagrindu, kad nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas tarp pareiškėjos ir Agentūros.

Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos skundo šioje byloje pagrindas (t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiami pareiškėjo reikalavimai) (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir dalykas, (t. y. konkretūs skundžiami veiksmai (neveikimas) ar teisės aktai, jų įvykdymo (priėmimo) data, skundo reikalavimai) (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktai) yra neaiškūs, skundo dalykas neatitinka skundo pagrindo – kaip minėta, nors pareiškėja savo reikalavimą suformulavo kaip prašymą įpareigoti atsakovą nevykdyti išskaitų pagal Sprendimą dėl skolos grąžinimo, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Sprendimu dėl skolos susigrąžinimo. Tokio pobūdžio skundo trūkumai paprastai laikomi esminiais, dėl kurių, pareiškėjui padavus skundą pirmą kartą, teismas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu nustato pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant pareiškėjos skundo dalies dėl Agentūros įpareigojimo toliau nebedaryti išskaitų pagal 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SP-1-787(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, priėmimo klausimą, būtų buvę tikslinga pareiškėjai siūlyti pašalinti skundo trūkumą – patikslinti skundo dalyką, kad jis atitiktų skundo pagrindą, t. y., aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas, o pareiškėjai tikslinant skundo reikalavimą ir prašant panaikinti Sprendimą dėl skolos grąžinimo – taip pat pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, atitinkantį ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į pareiškėjos reikalavimų ir argumentų esmę bei neįvertinęs to, kad pareiškėjai galimai pritrūko teisinės patirties tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą toliau nebedaryti išskaitų pagal Sprendimą dėl skolos grąžinimo tuo pagrindu, kad nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo. Todėl skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė