2017-04-10 Nr. AB-8174-3-65-3-00038-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1557-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00038-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir policijos įstaiga), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–4).

Pareiškėjas nurodė, kad jis Vilniaus pataisos namuose atliko teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios laisvės atėmimo vietos gydytoja pareiškėjui 2015 m. lapkričio 18 d. paskyrė 7 dienų trukmės medikamentinį gydymą. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. iš Vilniaus pataisos namų buvo konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), o 2015 m. lapkričio 23 d. – į Panevėžio AVPK areštinę. Teigė, jog atvykus į Panevėžio AVPK areštinę, joje dirbantys pareigūnai ir bendruomenės slaugytoja neužtikrino pareiškėjui paskirto medikamentinio gydymo ir taip pažeidė teisę būti laikomam saugioje sveikatai gyvenamojoje aplinkoje. Paaiškino, kad kreipėsi į Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytoją su prašymu išduoti paskirtus vaistus. Tačiau pareiškėjui buvo nurodyta, jog areštinėje jam paskirtų medikamentų nėra, o iš Vilniaus pataisos namų jų nebuvo perduota. Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytoja pareiškėjui skyrė tik vaistų nuo skausmo. Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. lapkričio 27 d. grįžus į Vilniaus pataisos namus, tą pačią dieną dėl blogos sveikatos būklės jam buvo paskirtas 7 dienų trukmės medikamentinis gydymas. Pareiškėjo vertinimu, tai įrodo, jog Panevėžio AVPK neužtikrino pareiškėjui priklausančio medikamentinio gydymo, dėl ko jo sveikatos būklė pablogėjo. Dėl nurodytų policijos įstaigos veiksmų, pareiškėjas buvo priverstas kęsti nežmoniškus neapykantos jausmus, skausmus, kosulį, kurie sukeldavo itin nežmoniškus išgyvenimus ir kentėjimo laipsnį.

Papildomu prašymu (b. l. 42–44) pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su kanceliarinių prekių įsigijimu, dokumentų kopijų parengimu, korespondencijos išsiuntimu, detaliai išvardintas išlaidų apskaičiavimo plane; kelionės išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime prašė skundą ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 10–11, 54).

Nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 23 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Panevėžio AVPK areštinę ir joje laikomas iki 2015 m. lapkričio 26 d. Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytoja L. Z. apžiūrėjo į areštinę pristatytą pareiškėją, peržiūrėjo asmens sveikatos istoriją, kurioje buvo 2015 m. lapkričio 18 d. padarytas Vilniaus pataisos namų gydytojos V. G. įrašas apie pareiškėjo susirgimus ir paskirtą septynių dienų gydymą vaistais. Nurodė, kad Panevėžio AVPK neturėjo galimybės užtikrinti Vilniaus pataisos namų gydytojos skirto gydymo tęstinumo, kadangi šios gydytojos paskirtų vaistų nėra policijos areštinėms privalomame pirmosios pagalbos vaistų sąraše. Vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), 72.4. punktu, areštinės bendruomenės slaugytoja privalo priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas. Pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 23 d. pareiškėją konvojavę Viešojo saugumo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio pareigūnai Vilniaus pataisos namų gydytojos paskirtų vaistų Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytojai neperdavė. Panevėžio AVPK teigė, kad areštinės bendruomenės slaugytoja atliko jai teisės aktuose nustatytas funkcijas pagal suteiktą kompetenciją, todėl nėra pagrindo teigti, jog Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu (b. l. 70–74) R. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad R. K. iš Lukiškių TI-K į Panevėžio AVPK areštinę buvo pristatytas 2015 m. lapkričio 23 d. ir joje buvo laikomas iki 2015 m. lapkričio 26 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 23 d. L. Z. apžiūrėjo į Panevėžio AVPK areštinę pristatytą pareiškėją ir įvertino jo sveikatos būklę. Per šią apžiūrą pareiškėjas informavo L. Z., kad Vilniaus pataisos namuose 2015 m. lapkričio 18 d. jam buvo paskirtas 7 dienų medikamentinis gydymas vaistais. Asmens kortelės išraše esantys įrašai patvirtino, kad Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytoja L. Z. susipažino su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, Vilniaus pataisos namų gydytojos paskirtu 7 dienų medikamentiniu gydymu ir, tai patvirtindama, Asmens kortelėje pažymėjo, kad gydymo tęstinumo garantuoti negalima, kadangi tokių vaistų Panevėžio AVPK areštinės medicinos punkte nėra, o vaistai iš pataisos namų negauti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, buvo daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar Panevėžio AVPK pareigūnai ir tarnautojai veikė taip, kaip numato jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 45 straipsnio 1 dalies, Areštinių veiklos taisyklių 70, 71, 72, 72.1, 72.4 punktų nuostatomis, Lietuvos medicinos norma MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-8 (toliau – MN 129:2004) (ginčui aktuali 2008 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-183 redakcija), jos 18.2, 18.5 punktais, bei Lietuvos medicinos norma MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-650 (toliau – ir MN 57:2011).

Byloje nustatyti duomenys patvirtino, kad Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytoja L. Z. 2015 m. lapkričio 23 d. apžiūrėjo į šios policijos areštinę pristatytą pareiškėją, įvertino jo sveikatos būklę, susipažino su įrašais apie paskirtą gydymą. Be to, byloje nustatyta, jog bendruomenės slaugytoja L. Z. 2015 m. lapkričio 23 ir 24 dienomis pareiškėjui neišdavė Vilniaus pataisos namų gydytojos paskirtų vaistų, kadangi Panevėžio AVPK areštinės medicinos punktas šiais vaistais nedisponavo, o 2015 m. lapkričio 23 d. pareiškėją konvojavę Viešojo saugumo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio pareigūnai šių vaistų Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytojai neperdavė.

Sprendžiant dėl Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytojos veiklos, vadovaujamasi Medicinos normos MN 129:2004 2 priedu, kuriame pateikti Areštinės medicinos punkto (kabineto) pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės aprašymas (toliau – Vaistinėlės aprašymas) ir Anafilaksinio šoko vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas. Pastarajame sąraše ir Vaistinėlės aprašyme išvardinti areštinės medicinos punkte (kabinete) privalomų turėti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pavadinimai ir kiekiai. Remiantis šiais teisės aktais, daryta išvada, kad Vilniaus pataisos namuose pareiškėjui paskirti vaistai į Vaistinėlės aprašymą bei Anafilaksinio šoko vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą neįtraukti. Taigi, Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytoja dėl objektyvių priežasčių negalėjo pareiškėjui išduoti vaistų, kurių turėjimo ir laikymo policijos areštinės medicinos punkte (kabinete) ginčo laikotarpiu nenumatė Medicinos norma MN 129:2004. Liudytoja L. Z. nurodė, kad tais atvejais, kai asmeniui yra paskirtas medikamentinis gydymas ar jis serga liga, kurios gydymui reikalingi vaistai, juos, nustatyta tvarka supakuotus, privalo perduoti konvojuojantys pareigūnai kartu su asmens medicininiais dokumentais. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateiktoje 2016 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. 9-3696 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad konvojuojant pareiškėją į Panevėžio AVPK areštinę, vaistinių preparatų nebuvo perduota. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Panevėžio AVPK bendruomenės slaugytoja Areštinių veiklos taisyklių 72.4 punkte bei Medicinos normos MN 129:2004 18.9 punkte įtvirtintos policijos areštinės bendruomenės slaugytojos pareigos priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas, nepažeidė. Pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojos L. Z. parodymai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai medikamentų pareiškėjui irgi neperdavė.

Asmens kortelės išrašo duomenimis, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 24 d., apie 14 val. 36 min. kreipėsi į areštinės bendruomenės slaugytoją ir skundėsi (duomenys neskelbtini). Išraše užfiksuoti suteiktos medicininės pagalbos aprašymo duomenys patvirtino tai, jog bendruomenės slaugytoja L. Z. pareiškėjui patarė naudoti kuo daugiau šiltų skysčių ir daryti fizinius pratimus, kuriuos rekomendavo jį gydęs gydytojas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2016 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. 9-3696 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, prašymų dėl sveikatos būklės nepateikė, jam vaistinių preparatų nebuvo išduota.

Sprendžiant, ar Panevėžio AVPK užtikrino pareiškėjui būtinąją medicinos pagalbą, vertinama, ar atsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę, Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytojos suteikta pagalba buvo pakankama ir užtikrino pareiškėjo teisę į tinkamą sveikatos apsaugos priežiūrą. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytoja, įvertinusi jo būklę, privalėjo kviesti skubią medicinos pagalbą, kad jam būtų skirtas gydymas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 (taikoma 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. V-471 redakcija) patvirtino Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką bei mastą (toliau – Tvarka). Teismas vadovavosi Tvarkos 3, 10 punktais, Medicinos normos MN 129:2004 10 ir 12.1–12.2, 18.2 punktais. Atsižvelgus į nurodytas teisės normų nuostatas, buvo daroma išvada, kad areštinės bendruomenės slaugytojo kompetencijai nepriskirta suteikti skubią medicinos pagalbą. Tačiau bendruomenės slaugytojos pareiga yra kvalifikuotai ir kokybiškai teikti asmens sveikatos priežiūros (bendruomenės slaugos) paslaugas, o esant situacijai, kai asmeniui nedelsiant arba neatidėliotinai ir/ar dėl ūmių klinikinių būklių reikalinga skubi medicininė pagalba, užtikrinti, kad tokia pagalba būtų suteikta. Byloje nustatyti duomenys leido daryti išvadą, kad pareiškėjui būnant Panevėžio AVPK areštinėje, ūmių, potencialių ir kėlusių grėsmių jo gyvybei klinikinių būklių nepasireiškė. Todėl teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju areštinės bendruomenės slaugytoja viena ar kartu su areštinės vadovu neturėjo pagrindo organizuoti pareiškėjui patekimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pirmosios medicinos pagalbos ar skubios medicinos pagalbos. Teismo vertinimu, Panevėžio AVPK areštinės bendruomenės slaugytoja, teikdama sveikatos priežiūros paslaugas, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir teritorinės policijos įstaigos areštinės bendruomenės slaugytojos pareigas reguliuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Nenustačius neteisėtų atsakovo Panevėžio AVPK pareigūnų ir tarnautojų veikų, t. y. vienos sąlygos, būtinos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti neturtinę žalą ir procesines palūkanas atmesti kaip nepagrįsti. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo R. K. materialinį reikalavimą, nebuvo pagrindo tenkinti jo procesinio reikalavimo priteisti turėtas bylinėjosi išlaidas.

III. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą; arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų ir dėl to, kad būtina rinkti ir vertinti daug naujų įrodymų (b. l. 77–79).

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, nešališkai neišsiaiškino bei neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių. Mano, jog teismo sprendimas yra šališkas, neteisėtas ir niekuo nepagrįstas. Tvirtina, jog atsakovas vengė atsakyti ir pateikti argumentus ar įrodymus dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų ir nusiskundimo aplinkybių. Teismas neįvertino, kad Panevėžio AVPK areštinės vadovybė ir bendruomenės slaugytoja pareiškėjui nesuteikė medikamentinio gydymo ginčo laikotarpiu, pareiškėjui 2015 m. lapkričio 27 d. grįžus į Vilniaus pataisos namus, dėl blogos sveikatos būklės šeimos gydytoja tą pačią dieną toliau paskyrė 7 dienom medikamentinį gydymą. Atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjui buvo paskirtas medikamentinis gydymas, kad jo savijauta yra prasta, bet nesiėmė jokių priemonių, kad jam būtų suteikta atitinkama, adekvati medicininė pagalba ir būtų parūpinti medicininiai preparatai. Atliekant paskirtą bausmę neįmanoma gauti atitinkamos medicininės pagalbos tokios kokybės, kuri yra suteikiama laisvėje esantiems žmonėms.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 83).

Atsakovo nuomone, Panevėžio apygardos administracinis teismas priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visus pareiškėjo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.), kuris yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

26Iš ABTĮ įtvirtinto reguliavimo matyti, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo kaip tai yra apibrėžta CK 6.271 straipsnyje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.).8Nurodyta atsakomybės taikymo rūšis tai, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje.

Nagrinėjamu atveju, nurodydamas vieną iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, teigia, kad jo prašoma atlyginti neturtinė žala atsirado, Panevėžio AVPK pareigūnams bei bendruomenės slaugytojai neužtikrinus tęstinio medikamentinio gydymo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas teigė, kad Panevėžio AVPK turėjo parūpinti vaistus pareiškėjui.

Pažymėtina, kad teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas – areštinės padalinys, teikiantis pirmąją medicinos pagalbą ir užtikrinantis kitos būtinosios medicinos pagalbos teikimą areštinėje laikomiems asmenims (MN 129:2004 4.1–4.2 p.), steigiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu bei kitais teisės aktais (MN 129:2004 5 p.). Medicinos punktas tiesiogiai pavaldus teritorinės policijos įstaigos vadovui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (MN 129:2004 7 p.). Pagrindinės medicinos punkto funkcijos yra: teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal bendruomenės slaugytojo kompetenciją; suteikti asmenims pirmąją ir kartu su areštinės vadovu organizuoti kitą būtinąją medicinos pagalbą; įgyvendinti areštinėje būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; mokyti sveikos gyvensenos, asmens higienos, visuomenėje paplitusių infekcinių ligų profilaktikos (MN 129:2004 12 p.). Medicinos punkto personalas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (MN 129:2004 22 p.). Už medicinos punkto uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas ir aprūpinimą darbo priemonėmis bei ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus atsako teritorinės policijos įstaigos vadovas (MN 129:2004 27 p.).

Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Panevėžio AVPK tinkamai vykdė pareigą aprūpinti darbo priemonėmis bei ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus jo areštinės medicinos punktą bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

Tuo tarpu klausimas žalos, galimai padarytos medicinos punkte teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija išaiškina pareiškėjui teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas bei dėl ko ginčo nėra, Vilniaus pataisos namuose 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui, kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), šeimos gydytoja paskyrė 7 dienų medikamentinį gydymą vaistais (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–26). Į Panevėžio AVPK areštinę R. K. pristatytas iš Lukiškių TI-K 2015 m. lapkričio 23 d. ir joje buvo laikomas iki 2015 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjui atvykus į Panevėžio AVPK areštinę, 2015 m. lapkričio 23 d., areštinės bendruomenės slaugytoja L. Z., apžiūrėjusi pareiškėją, Asmens kortelėje įrašė, kad pareiškėjas atvežtas etapu iš Vilniaus pataisos namų. Kalinamojo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, padarytas 2015 m. lapkričio 18 d., kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 18 d. jam paskirtas minėtas medikamentinis gydymas, kurio tęstinumo garantuoti negalima, kadangi tokių vaistų Panevėžio AVPK areštinės medicinos punkte nėra, o vaistai iš pataisos namų negauti (b. l. 15–16). Iš pareiškėjo paaiškinimų, taip pat byloje surinktų duomenų (b. l. 21, 41) matyti, kad pareiškėją konvojuojant iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K, taip pat iš Lukiškių TI-K – į Panevėžio AVPK areštinę, jam paskirti vaistai nebuvo perduoti. 2015 m. lapkričio 24 d., areštinės bendruomenės slaugytoja L. Z., apžiūrėjusi pareiškėją, kuris skundėsi bloga savijauta, Asmens kortelėje įrašė, kad (duomenys neskelbtini). Patarta naudoti kuo daugiau šiltų skysčių, daryti fizinius pratimus, kuriuos rekomendavo gydantis gydytojas (b. l. 15–16).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-384/1V-916 redakcija) 73 punkte numatyta, kad jeigu konvojuojamajam yra paskirtas tęstinis gydymas, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas konvojaus viršininkui perduoda konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus. Konvojaus viršininkas užtikrina, kad konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirti medikamentai būtų pristatyti į paskirties punktą kartu su konvojuojamuoju.

Areštinių veiklos taisyklių 72 punkte išvardinta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu) (72.1 p.); kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį (72.2 p.); stebėti badaujančio asmens sveikatą, teikti jam konsultacijas, kai jis pats to prašo (72.3 p.); priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas (72.4 p.). Bendruomenės slaugytojas privalo išduoti policijos areštinėse laikomiems asmenims gydytojo paskirtus medikamentus. Asmeniui išvykstant iš policijos areštinės, vaistų likutis grąžinamas. Jei policijos areštinėje nėra medicinos punkto, medikamentus priima bei už jų saugojimą ir išdavimą atsako policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) (73 p.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“ 17.2 punkte numatyta, jog medicinos punkto slaugytojas administratorius (jei tokios pareigybės nėra – bendruomenės slaugytojas) privalo organizuoti medicinos punkto aprūpinimą vaistiniais preparatais (2 priedas) ir kitais medicinos gaminiais, įranga, užtikrinti jų apskaitą. Vaistiniams preparatams įtraukti į apskaitą naudotis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtinta forma (3 priedas). MN 129:2004 2 priede nurodyta, kas turi būti areštinės medicinos punkte (kabinete), šio priedo I. dalyje išvardinti medikamentai ir medicinos pagalbos priemonės, kurie privalo būti areštinės medicinos punkto (kabineto) vaistinėlėje. Pareiškėjui Vilniaus pataisos namuose 2015 m. lapkričio 18 d. paskirtų vaistų ((duomenys neskelbtini)) šiame sąraše nėra.

Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra galima teigti, kad Panevėžio AVPK, kuriam nėra nustatyta pareiga aprūpinti medicinos punktą medikamentais, kurie buvo skirti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini)) ir kurie jam nebuvo perduoti pareiškėją konvojuojant, nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą aprūpinti darbo priemonėmis bei ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus jo areštinės medicinos punktą bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neteigė, kad būtų prašęs Panevėžio AVPK jam užtikrinti šeimos gydytojo apžiūrą, kad būtų paskirtas reikalingas gydymas. Pareiškėjas skunde taip pat nebuvo nurodęs, kad būtų prašęs iškviesti greitąją pagalbą, o teismo posėdžio metu dėl to teikė prieštaringus paaiškinimus: teigė tiek tai, kad prašė kviesti greitąją pagalbą, tiek ir tai, kad ne jo pareiga tokios pagalbos prašyti. Teismo posėdyje liudytoja L. Z. nurodė, kad tokio pareiškėjo prašymo iškviesti greitąją pagalbą nėra užfiksuota, tačiau pažymėjo, jog greitąją pagalbą teikia slaugytojai, kurie vaistų irgi negalėtų išrašyti.

Pažymėtina, kad bendruomenės slaugytojo veikos, atliktos apžiūrėjus pareiškėją, teisėtumo vertinimas nėra reikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi tai susiję su sveikatos priežiūros paslaugos tinkamumo / netinkamumo vertinimu, ir gali būti vertinamas iniciavus ginčą dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai vertintini kaip obiter dictum (pasakyta tarp kitko), kurių pagrįstumas nevertinamas ir kurie šalintini.

Nenustačius Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir įvertinęs visas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė