87fccd08-e60c-49ef-bbdc-92832ff437b3 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                     Administracinė byla Nr. ATP-595-300/2014                                                                Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00349-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 17 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal P. B. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 1400 Lt (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :             P. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 14 dienÄ , apie 15 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (atskaičiavus paklaidÄ â€“ 1,482 promilių). Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui P. B. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Skunde nurodo, kad jis transporto priemonės bÅ«damas neblaivus nevairavo, o ir policijos pareigÅ«nai to nematė ir neužfiksavo, jo nuo transporto priemonės vairavimo nenuÅ¡alino, kadangi jis, apelianto teigimu, tik sėdėjo automobilyje, bet jo vairuoti neketino.

Taip pat nurodo, kad liudytoja Z. T., praneÅ¡usi policijai apie jo sėdėjimÄ maÅ¡inos vairuotojo sėdynėje, norėjo tik užkirsti keliÄ , kad jis ateityje nevairuotų transporto priemonės. Taip pat apeliantui kyla klausimas, kodėl minėta liudytoja, jeigu ji matė jį vairuojant automobilį, iÅ¡kart nesikreipė į policijÄ . Nurodo, jog policijos pareigÅ«nai posėdžio metu patvirtino, kad jie nematė, kad jis bÅ«tų vairavęs transporto priemonę, todėl nuo jos vairavimo ir nenuÅ¡alino.

PareigÅ«nė J. G. teigė, kad jo maÅ¡inos galiniai ratai buvo smėlėti, tačiau, pasak pažeidėjo, tai galėjo atsitikti 12 val., jam tik atvykus į tÄ kiemÄ ir statant automobilį prie smėlio krÅ«vos, o jo variklio dangtis buvo Å¡iltas, nes oras dar nebuvo Å¡altas. PareigÅ«nas D. E. parodė, kad automobilio „Mitsubishi“ provėžos atitiko smėlyje esančias vėžes. Smėlyje esantys įspaudai atitiko galinių ratų padangų protektorių. Tačiau, pasak apelianto, tokiÄ kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ galėtų pateikti tik ekspertai kriminalistai, nors ekspertizė paskirta nebuvo, objektai surinkti iÅ¡ eismo įvykio vietos taip pat nebuvo.

Taip pat nurodo, kad liudytojos Z. T. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei faktinių eismo įvykio aplinkybių. Apeliantas iÅ¡ Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimų daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i moteris „užkirto“ keliÄ galimam teisės pažeidimui, tačiau už tai vairuotojai ar asmenys, sėdintys automobilyje ir jo nevairuojantys, negali bÅ«ti baudžiami. IÅ¡ jos parodymų, užfiksuotų teismo posėdžio protokole, apeliantas mato, kad liudytoja matė jį įvažiuojantį į smėlio aikÅ¡telę automobiliu 15 val., o į policijÄ skambina apie 16 val.

Taigi, pažeidėjo teigimu, nuo tariamo neteisėto vairavimo praeina daugiau nei valanda laiko. Nurodo, jog liudytoja V. V. parodė, kad jis minėtÄ dienÄ buvo nuo 13 val. pas jÄ bute. Ten ant stalo buvo padėti ir automobilio rakteliai bei mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatas. Vėliau automobilio raktelius naudojo jos dukra S. V., kur po to jie buvo – nežino. Liudytoja S. V. teismui teigė, kad jo automobilio raktelius ji pametė maÅ¡inos salone ir pamirÅ¡o, o jo automobilyje ji lankėsi apie 15 val. ir jame užtruko, nes ieÅ¡kojo nukritusių raktelių bei „fleÅ¡o“.

Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai traktuoja (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir UAB (duomenys neskelbtini) ūkio raštų turinius, teigdamas, kad bortelių aukštis gali būti nuo 11 iki 15 cm, nes UAB (duomenys neskelbtini) ūkis teigia, kad 2014 m. gegužės–lapkričio mėnesiais (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko miesto infrastruktūros gerinimo darbai, todėl nėra galimybės nustatyti, koks buvo bortelio aukštis tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o, kadangi prieš remonto darbus bortelio aukštis buvo nežinomas, po remonto turi būti 15 cm.

Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija savo raÅ¡te teigia, kad tarp įvažiavimų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų kiemÄ yra Å¡aligatviai, atriboti bortais, kurių aukÅ¡tis nuo važiuojamos dalies yra nuo 11 iki 13 cm. Pažeidėjo nuomone, Å¡ie dokumentai tikrai nenurodo, ar tikrai įvykio metu prie smėlio aikÅ¡telės buvo tokie borteliai. Policijos pateiktoje 2014-09-15 fotolentelėje apeliantas mato, kad bortelio, kuris skiria smėlį nuo kietos dangos, aukÅ¡tis yra apie 11–12 cm, bet tai nereiÅ¡kia, kad taip buvo 2014-05-14, kai dar nebuvo baigti infrastruktÅ«ros gerinimo darbai.

Dėl to pažeidėjas teigia, kad teismas, neturėdamas nei tiesioginio, nei netiesioginio įrodymo, neteisingai teigia, kad jis 15.30 val. įvažiavo į smėlio dėžę, nes to nepatvirtina nei liudytoja Z. T., kuri parodė, kad tai buvo apie 15 val., ir tai ne smėlio dėžė, bet smėlio aikÅ¡telė. Todėl apeliantas mano, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , rėmėsi prielaidomis bei vienintelio liudytojo prieÅ¡taringais parodymais, atmesdamas kitus įrodymus bei liudytojų parodymus, ir traktuodamas juos kaip galimai suinteresuotus.

Atsiliepime į nubaustojo asmens apeliacinį skundÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus atstovas nurodo su          P. B. apeliaciniu skundu nesutinkantis.Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracine tvarka nubaustas asmuo – P. B., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas neginčija jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo vairavimo faktÄ , nes jis automobilyje tik sėdėjo.

Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotÄ pažeidimÄ . ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi prielaidomis bei vienintelio liudytojo prieÅ¡taringais parodymams, o kitus įrodymus bei liudytojų parodymus, atmetė nepagrįstai.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su Kelmės rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis iÅ¡vadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį ir liudytojus, kurių parodymus iÅ¡analizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Taigi apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Å ios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kad P. B. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Daryti kitokias iÅ¡vadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiÅ¡kia, kad į jas nebuvo atsižvelgta. Atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Nors apeliantas skunde ir teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo vairavimo faktÄ , tačiau tai, kad P. B. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas (atskaičiavus paklaidÄ â€“ 1,482) promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, įrodo: liudytojos Z. T. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai ji parodė mačiusi maždaug 10 metrų atstumu per savo maÅ¡inos langÄ , kaip po 15 val. vyras, kuris iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė neblaivus, vairuodamas „Mitsubishi“ markės automobilį atbuline eiga įvažiavo į smėlio aikÅ¡telę, o po to iÅ¡ jos iÅ¡važiavo.

Po to grįžusi namo, truputį vėliau pamatė, kaip tas pats vyriÅ¡kis vaikÅ¡tinėja po kiemÄ , gestikuliuoja rankomis ir vėl atsisėdo į maÅ¡inÄ , į vairuotojo sėdynę. Tada ji paskambino į policijÄ , nes pamanė, kad jis vėl gali vairuoti. Per langÄ ji aiÅ¡kiai matė, kad vyriÅ¡kis sėdėjo maÅ¡inoje „Mitsubishi“, Å¡viesios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Liudytoja parodė, kad tas pats neblaivus vyriÅ¡kis vairavo maÅ¡inÄ , kai ji įvažiavo į smėlio dėžę, ir tas pats vyriÅ¡kis vėliau sėdėjo maÅ¡inoje, kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai (72–73 b. l.); liudytojos J.

G. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kai ji parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ , kad galimai neblaivus vairuotojas įvažiavo į smėlio dėžę, nuvyko į įvykio vietÄ , kurioje maÅ¡inoje pamatė už vairo sėdintį vyriÅ¡kį, kuris atsisakė tikrintis girtumÄ ir neigė vairavęs automobilį, nors automobilio rakteliai, kuriuos vairuotojas jai padavė pats, buvo spynelėje. Taip pat liudytoja paaiÅ¡kino pati nemačiusi, kad P. B. bÅ«tų vairavęs automobilį, todėl ir nesurašė nuÅ¡alinimo nuo vairavimo.

Parodė ir tai, kad automobilis „Mitsubishi“ stovėjo Å¡alia smėlio dėžės, o už maÅ¡inos galo smėlyje matėsi maÅ¡inos vėžės, kurių raÅ¡tas atitiko P. B. maÅ¡inos padangų raÅ¡tÄ , o maÅ¡inos galiniai ratai buvo smėlėti, automobilio variklio dangtis Å¡iltas (49–50 b. l.); liudytojo D. E. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kai jis parodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai kaip ir liudytoja J. G., ir paaiÅ¡kino, kad automobilis „Mitsubishi“ stovėjo Å¡alia smėlio dėžės, jo provėžos atitiko smėlyje esančias vėžes, o smėlyje esantys įspaudai atitiko galinių padangų protektorių, variklio dangtis buvo Å¡iltas.

Taip pat jis parodė, kad P. B. automobilio rakteliai jiems atvažiavus buvo spynelėje ir juos jiems, iÅ¡traukęs iÅ¡ spynelės, padavė pats P. B. (50–51 b. l.); fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti galu į smėlio dėžę stovintis automobilis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) smėlyje likusios ratų vėžės su iÅ¡ dalies matomu prorektoriaus raÅ¡tu, smėlėtas galinis automobilio ratas. Už maÅ¡inos rato matyti pakankamai aukÅ¡tas bortelis, kuris skiria asfaltuotÄ dangÄ nuo smėlio (11–14 b. l.); alkoholio matuoklio Å¡aknelė, iÅ¡ kurios matyti, kad P. B. 2014 m. gegužės 14 d. 18.17 val. buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis (5 b. l.).

Taigi pažeidėjas teigdamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo vairavimo faktÄ , yra visiÅ¡kai neteisus. Å ioje situacijoje pažymima tai, kad P. B. ne tik buvo rastas sėdintis vairuotojo vietoje, bei į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams padavė automobilio raktelius, kurie buvo užvedimo spynelėje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nuoseklių ir tapačių liudytojos Z. T. parodymų bei paaiÅ¡kinimų, ji tiek įvykio dienÄ (8 b. l.), tiek praėjus penkioms dienoms nuo įvykio (8 b. l.), tiek apylinkės teismo posėdžio metu (72–73 b. l.), nuosekliai ir tapačiai teigė, kad matė, kaip įvykio dienÄ po 15 val. akivaizdžiai neblaivus vyriÅ¡kis vairuodamas automobilį „Mitsubishi“ įvažiavo į smėlio dėžę ir iÅ¡ jo iÅ¡važiavo, o po kažkurio laiko tas pats vyriÅ¡kis vėl atsisėdo į maÅ¡inÄ , į vairuotojo sėdynę, po to ji, pamaniusi, kad jis vėl gali vairuoti, paskambino į policijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad anksčiau iÅ¡dėstyti liudytojos Z.

T. parodymai, kurie visiÅ¡kai atitinka jos tyrimo pradžioje duotus paaiÅ¡kinimus, ir kurie iÅ¡ dalies patvirtinami liudytojų J. G. ir D. E. parodymais, fotonuotraukomis, yra tie objektyvÅ«s duomenys, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pagrindžia, kad P. B. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (atskaičiavus paklaidÄ â€“ 1,482 promilių). Dėl tokių aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad Å¡ių liudytojų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, parodymai – nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s, todėl sprendžiama, kad Å¡ių liudytojų parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, ir jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja.

PrieÅ¡ingai nei nubaustojo asmens bei V. V. (73 b. l.), G. M. (75 b. l.), S. V. parodymai (73–74 b. l.), kurie vertintini kaip nepagrįsti, kadangi aptariamus asmenis sieja draugystė, be to, liudytojos V. V., G. M. ir S. V. buvo apklaustos tik teisiamojo posėdžio metu ir kviestos apelianto gynėjos iniciatyva. Dėl liudytojo G. Å . parodymų (51–52 b. l.) pasisakytina tai, kad jį ir apeliantÄ sieja darbo santykiai, jis dirba pas P. B. ir yra jam pavaldus, o ir jo parodymai duoti teismo posėdžio metu prieÅ¡tarauja įvykio dienÄ paties P. B. raÅ¡ytam paaiÅ¡kinimui, kai jis nurodė atvažiavęs vienas (6 b. l.). Dėl to ir Å¡io liudytojo parodymai laikytini nepagrįstais, ir jais priimant sprendimÄ nesiremta teisėtai ir pagrįstai.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skunde akcentuojamas neva neteisingai nustatytas bortelių aukÅ¡tis, tai, kad įvažiuota buvo ne į smėlio dėžę, bet į smėlio aikÅ¡telę, anksčiau nurodytų liudytojų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, parodymų nepaneigia, ir jo atsakomybės vairavus transporto priemonę bÅ«nant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (atskaičiavus paklaidÄ â€“ 1,482 promilių), nepaÅ¡alina.

  Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl naikinti šį teismo nutarimÄ , kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir P. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                 Vidmantas Mylė                                                                             Â