Legislator Case Law & Legislation
87fc0091-63c2-45dc-a50d-0a7ef13fd18f AI generated

87fc0091-63c2-45dc-a50d-0a7ef13fd18f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 87fc0091-63c2-45dc-a50d-0a7ef13fd18f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, antstolio A. Z. bei antstolės V. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsakovui J. D. tikrajai Å«kinei bendrijai atsisakyta kelti bankroto bylÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ pareiÅ¡kimÄ atsakovui J. D. tikrajai Å«kinei bendrijai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kiti atsakovai D. C., S. S., tretieji asmenys antstolė V. V., antstolis A. Z., antstolė A.

Legislator headnote

AI generated

87fc0091-63c2-45dc-a50d-0a7ef13fd18f · Lietuvos apeliacinis teismas: Ž., A. Z. ir V. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui. Skunduose nurodė, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra moki įmonė. Visas atsakovo turtas yra areÅ¡tuotas, skolos tretiesiems asmenims nėra grÄ Å¾inamos. Atsakovo nemokumas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jo Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-483/20132-55-3-00540-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 126.1; 126.2.(S)   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Donato Å erno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ ir trečiųjų asmenų antstolės A.

R. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, antstolio A. Z. bei antstolės V. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsakovui J. D. tikrajai Å«kinei bendrijai atsisakyta kelti bankroto bylÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ pareiÅ¡kimÄ atsakovui J. D. tikrajai Å«kinei bendrijai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kiti atsakovai D. C., S. S., tretieji asmenys antstolė V. V., antstolis A. Z., antstolė A.

R. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Inkomlita“ pareiÅ¡kimu prašė atsakovui J. D. TŪB iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo administravimo kompanija“. Nurodė, kad jis perėmė reikalavimÄ iÅ¡ UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. IÅ¡ atsakovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai buvo priteista skola, tačiau atsakovas skolos negrÄ Å¾ino, jos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko.

Be to, atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams. Taigi, atsakovas yra nemokus, todėl yra pagrindas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylÄ atsakovui J. D. TŪB.Teismas, remdamasis Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 2 straipsnio 8 dalimi, įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovo pateiktus įrodymus apie atsakovo bandymÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu, atsiskaitinėjimÄ su trečiuoju asmeniu Klaipėdos miesto savivaldybe, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad kiti atsakovo kreditoriai nesikreipė į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo ir neprašė įtraukti juos trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje, sprendė, kad Å¡iuo metu nėra jokio pagrindo kelti atsakovui bankroto bylÄ .Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreipimasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra vienas iÅ¡ bÅ«tų ginti savo pažeistas teises bei į tai, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo kreipėsi pirmÄ kartÄ , o jokių kitų piktnaudžiavimo požymių nenustatyta, atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Atmetus ieÅ¡kinį teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovo naudai Å¡io turėtas procesinių dokumentų suraÅ¡ymo iÅ¡laidas – 2 178 Lt.Atsisakęs kelti atsakovui bankroto bylÄ teismas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 5 000 Lt, skirtus administravimo ir teismo iÅ¡laidoms apmokėti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Inkomlita“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui. IeÅ¡kovas atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovo teisinė forma – tikroji Å«kinė bendrija. Savo veikloje jis naudojasi jungtinės veiklos sutartimi (ŪBÄ® 2 str. 8 p.). Jungtinės veiklos sutartis yra svarbus dokumentas apibrėžiantis atsakovo veiklÄ , kuriÄ buvo bÅ«tina iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovas tokį praÅ¡ymÄ reiÅ¡kė, tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tokio praÅ¡ymo neiÅ¡nagrinėjo.2.

Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 punktas įpareigoja atsakovÄ Ä¯ bylÄ pateikti informacijÄ apie teismuose iÅ¡keltas bylas ir iÅ¡ieÅ¡kojimus ne ginčo tvarka, įkeistÄ turtÄ ir kitus įsipareigojimus. Atsakovas Å¡ių įpareigojimų neįvykdė, ir Å¡ių duomenų byloje nepateikė.3. Remiantis Ūkinių bendrijų įstatymo 7 straipsnio 8 punktu, CPK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kaip prievolėms užtikrinti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu.

Todėl nėra pagrįsta teismo padaryta iÅ¡vada, kad neturi reikÅ¡mės atsakovo nemokumui nustatyti, jog atsakovo tikrieji nariai turi ir daugiau kreditorių. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ duomenis apie nagrinėjamas bylas, kuriose atsakovu dalyvauja J. D. TŪB ir jos tikrasis narys S. S.. Ä® pradelstų atsakovo kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä turi bÅ«ti įtraukiami 3 668 508,80 Lt kreditoriaus AB „Swedbankas“ reikalavimas ir 2 012 742,20 Lt kreditoriaus AB „Parex banka“ reikalavimai (viso vien Å¡ie pradelsti įsipareigojimai sudaro 5 681 251 Lt).

Ä®vertinus atsakovo 2012 m. birželio 06 d. balanse nurodytus duomenis, kad turtas sudaro 1 814 958 Lt, akivaizdu, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kelis kartus virÅ¡ijÄ i balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę ir atsakovas yra nemokus.4. Atsakovas veikia nuostolingai, 2012 m. birželio 06 d. balanso duomenimis atsakovas apskaito 353 544 Lt nuostolį. Atsakovo pardavimo pajamos pagal 2012 m. birželio 06 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ sudarė 26 000 Lt, o pardavimo savikaina 37 844 Lt, gautas 11 844 Lt nuostolis. Todėl nėra suprantamas minėtoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas Å¡altinis 50 076 Lt pelnui gauti.

Taip pat nėra aiÅ¡ku kaip atsakovas 2011 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomus įsipareigojimus kreditoriams 1 943 220 Lt, 2012 m. birželio 6 dienai sumažino iki 282 502 Lt, kai pardavimo pajamos 2011 m. pagal pelno (nuostolių) ataskaitÄ sudarė iÅ¡ viso 120 000 Lt. Byloje nėra pateiktas 2011 m. balanso iššifravimas, bei paaiÅ¡kinamasis raÅ¡tas. Galimai atsakovas manipuliuoja finansiniais duomenimis, pateikdamas teismui nesamÄ rezultatÄ , nes byloje nėra pateikta minėtų prieÅ¡taravimų paaiÅ¡kinimo.5.

Atsakovas iki Å¡iol nei su ieÅ¡kovu, nei su kitais į bylÄ Ä¯trauktais kreditoriais nėra atsiskaitęs. Kas dar kartÄ patvirtina faktinį atsakovo nemokumÄ .6. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad pats atsakovas nevykdo jokių bankinių piniginių operacijų (kas patvirtintų jo vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ ). Vykdomi tik mažos apimties atsiskaitymai grynais pinigais per trečiųjų fizinių asmenų sÄ skaitas. Atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ .7.

Atsakovas atsisako pripažinti ir sumokėti visÄ skolÄ ieÅ¡kovui, nepagrįstai kaltindamas ieÅ¡kovÄ proceso trukdymu ir nepagrįstai teigdamas, kad mokėjimo atlikimas patvirtina, jog atsakovas yra mokus. Dėl ieÅ¡kovui nesuprantamų priežasčių yra atsisakoma pasiraÅ¡yti susitarimus dėl prievolės įvykdymo, kas leistų besÄ lygiÅ¡kai teigti, kad prievolė ieÅ¡kovui yra įvykdyta tinkamai, ir eliminuoti bet kokius ginčus ateityje. IeÅ¡kovas turi bÅ«ti tikras, kad jam nežinomo asmens pravesti pinigai nebus vėliau pareikalauti sugrÄ Å¾inti atgal, motyvuojant galimai nesant tam pagrindo.

Å i situacija ne vienÄ kartÄ atsakovui buvo priminta ir paaiÅ¡kinta. IeÅ¡kovo nesieja jokie santykiai su pavedimÄ atlikusia J. T. (CK 6.50 str., 6.51 str.) ir nesuprantama, kodėl norint atsiskaityti, yra atsisakoma sumokėti visÄ skolÄ , bei pasiraÅ¡yti atitinkamus tai patvirtinančius susitarimus.8. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas bÅ«tų patyręs 2 178 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik 1 210 Lt atsakovo iÅ¡laidas, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovo naudai 2 178 Lt.Atskiraisiais skundais tretieji asmenys antstoliai A.

R. Ž., A. Z. ir V. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui. Skunduose nurodė, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra moki įmonė. Visas atsakovo turtas yra areÅ¡tuotas, skolos tretiesiems asmenims nėra grÄ Å¾inamos. Atsakovo nemokumas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jo Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę.

Teismas nepagrįstai neįtraukė į pradelstas atsakovo skolas tikrojo nario S. S. skolų, nes, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ atsakovui, S. S. kreditoriai turėtų teisę pareikÅ¡ti savo finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje.Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovui atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovo mokumÄ .

Atsakovas jau ilgÄ laikÄ nevykdo savo įsipareigojimų grÄ Å¾inti skolÄ trečiajam asmeniui pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, skola nėra iÅ¡ieÅ¡koma ir vykdymo procese. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas vykdytų Å«kinę komercinę veiklÄ , ko pasėkoje galėtų grÄ Å¾inti skolÄ trečiajam asmeniui. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas galimai yra nemokus.2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai nustatyta atsakovo turto apimtis, pradelstų įsipareigojimų dydis (nepagrįstai neįvertintos tikrųjų narių skolos), dėl ko negalima buvo padaryti pagrįstos iÅ¡vados apie įmonės mokumÄ Ä®BÄ® prasme.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo bÅ«klę, formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, neatsižvelgė, jog byloje yra duomenų apie atsakovo ir jo tikrųjų narių turimo turto areÅ¡tus ir iÅ¡ turto vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimÄ dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi.3.

VieÅ¡asis interesas bankroto bylose ir Ä®BÄ® normos įpareigoja teismÄ imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi iÅ¡naudoti visas galimybes, nurodytas Ä®BÄ® ir CPK, siekiant nustatyti atsakovo finansinę bÅ«klę bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomÄ veiklÄ ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Atsakovas J.

D. TŪB atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus praÅ¡o apeliantų skundus atmesti, pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo ir skirti ieÅ¡kovui 20 000 Lt baudÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovas yra visiÅ¡kai mokus juridinis asmuo. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2012 m. birželio 6 d. balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jo turtas yra 1 814 958 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 282 502 Lt sumÄ .

Pažymėtina, kad Atsakovo finansiniai dokumentai yra oficialiai įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pagal Å¡iuos duomenis matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Be to, atsakovo mokumÄ Ä¯rodo ir tai, kad pagal 2012 m. birželio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ jis turėjo 50 076 Lt grynojo pelno, taigi atsakovas dirba pelningai. Taigi atsakovo mokumas yra akivaizdus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ .2.

Atsakovas bankroto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siekė atsiskaityti su ieÅ¡kovu. J. T. už atsakovÄ dukart mokėjo ieÅ¡kovui 1 711,00 Lt sumÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-10614- 512/2011, tačiau abu kartus sumokėti pinigai ieÅ¡kovo buvo grÄ Å¾inti kaip be pagrindo gautos lėšos. Pažymėtina, kad pagal CPK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo ir toks prievolės įvykdymas laikomas tinkamu.

IeÅ¡kovo teiginys, jog jis turi bÅ«ti tikras, kad jam nežinomo asmens pervesti pinigai nebus vėliau pareikalauti sugrÄ Å¾inti atgal, motyvuojant galimai nesant tam pagrindo, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįstas jokiais įrodymais ir argumentais. Taigi ieÅ¡kovas neturėjo teisės grÄ Å¾inti sumokėtos pinigų sumos dėl to, kad prievolę vykdė ne pats atsakovas, o trečiasis asmuo už jį. Laikytina, kad atsakovas atsiskaitė su ieÅ¡kovu, o Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylÄ , jeigu įmonė iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikalavimus.

Vadinasi, Å¡i norma yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui net nevertinant jo mokumo.3. IeÅ¡kovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovo nemokumui nustatyti turi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad atsakovo tikrieji nariai turi ir daugiau kreditorių. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra nurodomi neįvykdyti įmonės (bet ne savininko) įsipareigojimai, todėl jie turi bÅ«ti lyginami taip pat su įmonės, o ne su savininko turtu.

Tik tokiu bÅ«du galima nustatyti realias individualios (personalinės) įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veikla. Å is Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas individualių įmonių atžvilgiu turi bÅ«ti taikomas ir Å«kinių bendrijų atžvilgiu, nes tiek individualios įmonės, tiek Å«kinės bendrijos yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nustatant tikrosios Å«kinės bendrijos mokumÄ turi bÅ«ti vertinami tik pačios įmonės turtas ir finansiniai įsipareigojimai.

Nei teismų praktikoje, nei teisės aktuose nėra nurodyta, kad juridinis asmuo atsako už savo dalyvio fizinio asmens prievoles. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto norma gali bÅ«ti taikoma tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes sietina su individualios (personalinės) įmonės (taip pat ir Å«kinės bendrijos) atsakomybe pagal prievoles, bet ne su įmonės bÅ«klės vertinimu sprendžiant reikalavimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo mokumÄ , pagrįstai nevertino atsakovo dalyvių kreditorių reikalavimų.4.

IeÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , nesilaikė Ä®BÄ® numatytos privalomos bankroto bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«ros (Ä®BÄ® 6 str. 1 d., 2 d.). Jis teismui nepateikė įrodymų, jog įteikė atsakovui praneÅ¡imÄ , kad Å¡iam nesumokėjus skolos per 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui, ir pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovas Å¡ių dokumentų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo ir su jais nesusipažino.5.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, jungtinės veiklos sutarties pateikimas ar nepateikimas neturi esminės reikÅ¡mės atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo iÅ¡sprendimui.6. IeÅ¡kovas veikė prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , vilkino bankroto bylÄ , piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principus. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovas siekia nesÄ Å¾iningai praturtėti ir, atsakovui nesutikus sudaryti su ieÅ¡kovu nepagrįstų susitarimų, tyčia iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , o ne patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

Tokios teisinės situacijos netoleruotinos kaip pažeidžiančios teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Ä®vertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, taigi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas turi užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros iÅ¡saugojimÄ .

Bankroto bylos dalyviams piktnaudžiaujant savo teisėmis ir vilkinant procesÄ , jÄ nagrinėjantis teismas privalo imtis įstatyme nustatytų priemonių užkirsti tokiam piktnaudžiavimui keliÄ ir, spręsdamas klausimÄ , ar iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , atsižvelgti į tokį piktnaudžiavimÄ . Kadangi ieÅ¡kovo elgesys Å¡ioje byloje laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti jam 20 000,00 Lt baudÄ (CPK 95 str. 2 d.), tačiau nepagrįstai nurodė, kad jokių piktnaudžiavimo požymių nenustatyta.

Å iuo atveju teismas netinkamai pritaikė proceso teisę reglamentuojančias teisės normas, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis turi bÅ«ti pakeista ir ieÅ¡kovui turi bÅ«ti paskirta 20 000,00 Lt bauda, 50 procentų ieÅ¡kovui skirtos baudos priteisiant Atsakovui. Pažymėtina, kad bankroto bylos inicijavimas negali bÅ«ti naudojamas kaip paslėptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«das, neturint rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai siekiama iÅ¡kelti mokiam atsakovui bankroto bylÄ .7.

Atsakovas bankroto bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 178 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pateikė teismui visus tai patvirtinančius įrodymus.8. Tretieji asmenys atskiruosiuose skunduose nepagrįstai nurodo, kad visas atsakovo turtas yra areÅ¡tuotas, skolos nėra grÄ Å¾inamos ir nenustatyta, kad atsakovas turėtų kito turto bei vykdytų veiklÄ , iÅ¡ kurios gautas pajamas bÅ«tų galima nukreipti skolos ir vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimui. Yra areÅ¡tuotas ne visas, o tik atsakovo nekilnojamasis turtas.

Be to, atsakovas atsiskaito su kreditoriais.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje realiai įvertino atsakovo finansinę padėtį bei, vadovaudamasis įstatymais ir remdamasis patikimais, pakankamais raÅ¡ytiniais įrodymais, pagrindė jo mokumÄ . Teismas, remdamasis įmonės balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, nustatė įmonės finansinių įsipareigojimų ir turto santykį, pagal kurį įmonės finansiniai įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, taip pat nustatė atsakovo veiklos pelningumÄ ir atsiskaitymo su kreditoriais faktÄ .

Å ių argumentų pakanka nustatyti atsakovo mokumÄ . Atsakovo atžvilgiu nėra nustatyta jokių Ä®BÄ® numatytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų.10. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jis trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės naudai sumokėjo pakankamai didelę dalį skolos, t. y. 1 715 Lt. Å ie mokėjimai, kaip ir anksčiau nurodytų apmokėjimų atlikimas, patvirtina, kad atsakovas atsiskaito su kreditoriais, yra pajėgus tai daryti bei yra mokus.11.

Atsakovo pateikta pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad jis verčiasi Å«kine komercine veikla ir patiria pelno. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tikrajai Å«kinei bendrovei atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms.

Pagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimÄ ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimÄ , prioritetÄ turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi bÅ«ti keliama tik tada, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grÅ«dai“ v.

ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ®2 str. 8 d.).

Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų bÅ«ti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iÅ¡ tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog įmonė yra nemoki.

Tuo atveju, jei iÅ¡tyrus pateiktus ir teismo iÅ¡sireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiÅ¡kėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sÄ lygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ atsakovo pateikto 2012 m. birželio 6 d. balanso matyti, kad atsakovo turto vertė sudaro 1 814 958 Lt, o įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai, kurie yra pradelsti, – 282 502 Lt (t. 1, b. l. 122, 124).

Bendrovės balanse apskaitytÄ turtÄ sudaro 1 069 572 Lt vertės ilgalaikis materialusis turtas ir 706 384 Lt vertės trumpalaikis turtas. Pagal 2012 m. birželio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ (t. 1, b. l. 123), atsakovo grynasis pelnas sudaro 50 076 Lt. įvertinus 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ (t. 1, b. l. 120 ) matyti, kad įmonė 2010 metais patirtus 94 069 Lt nuostolius sumažino iki 32 934 Lt. Å ie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ . Atsižvelgdamas į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯traukto turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nemokus (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui, siekiant iÅ¡saugoti atsakovÄ , kaip veikiantį rinkos dalyvį.Apeliantai atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigia, kad į pradelstus atsakovo įsipareigojimus nėra įtraukti atsakovo tikrųjų narių asmeninės skolos, dėl to laikytina, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra didesni negu atsakovas nurodo finansiniuose dokumentuose ir jie virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikÅ¡mės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, o ne įmonės dalyvių ar savininkų įsiskolinimų ir turto santykis.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims yra taikomas tik jau po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės bÅ«klės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo jai klausimÄ . Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad į pradelstų atsakovo įsipareigojimų sumÄ turi bÅ«ti įtrauktas kreditoriaus AS „Parex banka“ reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is reikalavimas yra ginčijamas teisme, o ginčytini reikalavimai, sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , nėra įtraukiami į pradelstų įsipareigojimų sumÄ .

Byloje nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai tikrai virÅ¡ija pusę jo balansinės turto vertės. Taip pat teismui nepateikta objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovo balansas neatitinka tikrosios jo finansinės padėtis, kad tokios aplinkybės Å¡iuo atveju leistų daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo nemokumÄ . Apeliantų įtarimai apie atsakovo finansinių ataskaitų neatitikimÄ tikrovei paremti tik prielaidomis, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktais atsakovo finansiniais dokumentais, kurių teisingumo apeliantai nepaneigė.

Remdamasi nurodytais argumentais ir iÅ¡vadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo mokumo, todėl atsisakydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirųjų skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK337 str. 1 p.). Dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo Atsakovas atsiliepime praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Ä®statyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamos kaip akivaizdus ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atmetus ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimÄ patyrė 1 210 Lt dydžio iÅ¡laidas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas (8.15 p.) ir bylos sudėtingumÄ , į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, nustato, kad bÅ«tinos ir pagrįstos atsakovo iÅ¡laidos yra mažintinos iki 500 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistÄ .

Priteisti atsakovui J. D. tikrajai Å«kinei bendrijai iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ 500 (penkių Å¡imtų) Lt dydžio sumÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjai                                                                                          Algirdas GailiÅ«nas                                                                                        Donatas Å ernas                                                                                                            Dalia Vasarienė