87f9775c-64ee-4289-b07f-7ea7d53bd08d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-54-1017/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17685-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei, Gražinai Osinskajai, Živilei Kalasauskaitei, Ilonai Okunevičienei (Banel), Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai ir Viktorijai Baradinskaitei, kaltinamajam A.

G., jo gynėjui advokatui Laimundui BarÅ¡auskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. P., jo atstovui advokatui Sauliui Juzukoniui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : A. G. 2018 m. balandžio 16 d., apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklype, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,99 promilės), konflikto metu, kai nukentėjusysis D. P. mobiliojo ryÅ¡io telefonu norėjo nufilmuoti jį (A. G.), A. G. galva trenkė per D. P. laikytÄ telefonÄ , po ko kumščiu sudavė į veidÄ atbulam nuo jo (A. G.) einančiam nukentėjusiajam D. P., dėl ko nukentėjusysis D. P. parkrito ant žemės. Tuomet A. G. ant žemės gulinčiam D.

P. spyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais A. G. mažiausiais Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam D. P. padarė kairiojo stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, 7,8,9-o deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame žaste, krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniajame paakyje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inės plaÅ¡takos trečiame pirÅ¡te, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D.

P. sveikatÄ . Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino. PaaiÅ¡kino, jog jis su D. P. yra pažįstamas nuo 2006 metų. 2016 metų pavasarį jis atvažiavo pas D. P. į svečius, namuose rado du ligonius, D. P. gulėjo lovoje, o jo žmona A. buvo iÅ¡sinarinusi petį. D. P. papasakojo, kad jis buvo kruiziniame laive Turkijoje ir ten įkrito į baseinÄ , patyrė sunkiÄ traumÄ , kurios pasekoje susilaužė dubens kaulus. Gydymas truko ilgai ir skausmingai, negalėjo iÅ¡ lovos pasikelti, iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir kitų darbų atlikti.

Su jais pabendravus, iÅ¡ jų gavo pasiÅ«lymÄ pagyventi kaip kaimynui sodo sklype, nes prieÅ¡ tai ten gyvenę asmenys numirė, tuo pačiu pagelbėti ir jiems. Jis su tokiu pasiÅ«lymu sutiko. Tuo metu neturėjo, kur gyventi, žmona varė jį iÅ¡ namų. Pradėjo ten gyventi kaimynystėje, berods (duomenys neskelbtini), esant galimybei padėti D. P. Å¡eimai. Gyveno draugiÅ¡kai, padėdavo D. P. buitiniuose dalykuose, kÄ Å¡is papraÅ¡ydavo, nes pats galėjo vaikščioti ribotai. Jis neėmė pinigų už darbus iÅ¡ D.

P.. Vienas iÅ¡ D. P. praÅ¡ymų buvo užregistruoti nebaigtÄ namo statybÄ , jis klausė kaltinamojo, ar neturi pažįstamų, kas tai galėtų padaryti. Pasakė jam, kad tiesioginių pažįstamų neturi. Klausė savo aplinkos žmonių, ar galėtų užregistruoti. IÅ¡ aplinkos atsirado vienas žmogus, kuris sakė, kad įmanoma tai padaryti. Tada D. P. jam padavė namo dokumentus, kaltinamasis perdavė dokumentus tam žmogui, kuris tais darbais užsiima. IÅ¡ to asmens gavo atsakymÄ , kad visi dokumentai yra pradelsti ir reikia daryti iÅ¡ naujo, pasakė, kad tai kainuos 1 800 Eur.

Jis kainos dydį pasakė D. P., Å¡is supyko, kad tiek daug pinigų praÅ¡o, liepė jam tai pačiam daryti. Jis pasakė D. P., kad tokiems darbams neturi kompetencijos. Dokumentus nukentėjusiajam grÄ Å¾ino. D. P. supyko ir pradėjo jį persekioti su filmavimu, sakė: „Pirmai progai pasitaikius, iÅ¡rÅ«kysiu tave iÅ¡ Å¡ito sodo namo“, filmavimas truko pusantro mėnesio. D. P. kas dienÄ pakeltu tonu praneÅ¡davo, kad jis iÅ¡ čia kaltinamÄ jį iÅ¡kraustys, užeidavo ir į jo sklypÄ . Tokie nukentėjusiojo žodžiai jam varė baimę, sukėlė nemigÄ , praeidavo noras valgyti.

KaltinamÄ jį sutuoktinė buvo iÅ¡variusi iÅ¡ namų, ir jei tektų iÅ¡eiti iÅ¡ S. G. sklypo, jis neturėtų, kur gyventi. Paskui kilo konfliktas, kad automobilį pastatė ant pravažiavimo, nors prieÅ¡ tai tas automobilis ten stovėdavo daugybę kartų. Mėgino jį apÅ¡meižti sklypo savininkui S. G., padaryti iÅ¡ jo chuliganÄ . S. G., atvykęs į LietuvÄ balandžio mėnesį, žodžiu jam leido toliau ten gyventi su sÄ lyga, kad nustos bičiuliautis su D. P., vienas pas kitÄ vaikščioti, paklausė, ar yra D.

P. daiktų, paliktų sklype. D. P. laikė savo daiktus tame sklype, kur kaltinamasis gyveno, jo šiltnamyje. Klausydamas to įsipareigojimo, 2018 m. balandžio 16 d., kai D. P. vaikščiojo jo sodo teritorijoje į šiltnamius, pamėgino visus D. P. daiktus (laistyklę, bakelius, grėblį) išnešti iš teritorijos ir padėti D. P. sklype. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t. 1, b. l.

59) buvo minėti bakeliai su vandeniu laistyti yra D. P.. Tujos yra sodo sklypo riba, jis sustatė tuos bakelius D. P. sklypo ribose. Tai darant, D. P. apie 30 min. intensyviai vaikščiojo iÅ¡ paskos su filmavimo kamera, jį filmavo, kiÅ¡o telefonÄ tiesiai jam į veidÄ , pasakė: „AÅ¡ tave iÅ¡ čia iÅ¡rÅ«kysiu, tik reikia pirÅ¡to spragtelėjimo“. Jo žmonai nusibodo ir ji nuėjo namo. Kaltinamasis pasakė, kad toks elgesys nėra geras ir gražus. Kaltinamajam stovint savo sklype, D. P. stovėdamas prieÅ¡ jį savo sklypo ribose, pakėlęs rankas į viršų pasakė, kad nufilmuos jį visu Å«giu, žengė žingsnį atgal, susvyravo ir krito ant nugaros, atsiremdamas kairiÄ ja ranka į žemę, deÅ¡inėje rankoje laikydamas telefonÄ .

IÅ¡girdo garsÄ , kaip jis aiktelėjo. Kaltinamasis jo nespardė. Žengdamas prie D. P. jį pakelti, gavo smÅ«gį į nugarÄ , liudytojai V. ir S. paguldė kaltinamÄ jį ant žemės, užspaudė jį, po ko liko daugybė mėlynių ir kraujosruvų, nervo nutraukimas. Po smÅ«gio į nugarÄ gavimo, nebematė, kÄ darė nukentėjusysis. Negali paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur pas nukentėjusįjį ant kÅ«no tokie sužalojimai. Niekas nematė to įvykio, kai nukentėjusysis pasakė, kad nori jį nufilmuoti ir nukrito.

Tuo metu D. P. žmona buvo namuose. Liudytojai įvykio matyti negalėjo. Kai atvykę pareigÅ«nai pakėlė jį nuo žemės, matė D. P. sėdintį ant kėdės. Nukentėjusysis kaltina jį sužalojus, nes yra piktas prieÅ¡ jį ir jam kerÅ¡tauja. PrieÅ¡ nugriuvimÄ ant D. P. sužalojimų nematė. Nežino, kaip D. P. priekyje ant veido atsirado sužalojimai, jeigu jis krito ant nugaros. TÄ dienÄ jis vartojo alkoholį, kad nuimtų stresÄ stresinėje situacijoje, tarp 7-8 val. iÅ¡gėrė maÅ¾Ä 0,25 l talpos trauktinės buteliukÄ .

Vaistų nevartojo. TÄ dienÄ leido muzikÄ per nedidelę neÅ¡iojamÄ kolonėlę. Po įvykio susirado, kur gyventi, buvo nuvykęs į sklypÄ susirinkti daiktų, bet jam iÅ¡kvietė policijÄ . Å iuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas 625 Eur į rankas per mėnesį. Kreditų, paskolų neturi. Gyvena pas Å¡eimininkus ir nuomojasi kambarį. Už nuomÄ moka 200 Eur per mėnesį su komunalinėmis paslaugomis (t. 2, b. l. 137-140). Nukentėjusysis D. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis pažinojo A.

G. apie 8 metus, kaltinamasis nuomojosi kaimyninį namÄ , kurio savininkas buvo iÅ¡važiavęs į Briuselį. Tada A. G. pradėjo daryti namo rekonstrukcijas, atvažiavusi namo savininkė pamatė, kad namas pusiau nugriautas ir jį iÅ¡prašė iÅ¡ to namo, trejus metus jo nematė. Po to jis vėl atsirado, jam vasaros metu buvo leista bÅ«ti tame name. Jie kokius trejus metus gyveno viename sklype. Pirmus dvejus metus jie gerai sutarė, A. G. padėdavo jiems kieme kÄ nors pataisyti, sutvarkė maÅ¡inÄ , kartais pjaudavo žolę.

Paskutiniai – 2018 metai buvo konfliktiÅ¡ki. Gretimo sklypo, kuriame gyveno kaltinamasis, daržu ir dviem Å¡iltnamiais jau daug metų rÅ«pinosi nukentėjusysis. A. G., pasijutęs pagrindiniu savininku, iÅ¡rovė viskÄ , kÄ jie buvo pasodinę, uždėjo ant Å¡iltnamio spynÄ . Jis prašė A. G. padėti užbaigti nukentėjusiojo namo registracijÄ , tuo tikslu davė jam namo registracijos dokumentus. A. G. pasakė, kad jo draugai nori už namo registracijÄ 2 000 eurų. Jis atsakė, kad tai jam per brangu, prašė, kad kaltinamasis atiduotų namo dokumentus.

Kaltinamasis pasakė, kad jų neturi ir tik gretimo namo Å¡eimininkas privertė A. G. grÄ Å¾inti dokumentus. Savaitę prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis kvietė policijÄ , nes A. G. jo kieme pastatė maÅ¡inÄ , užtverdamas jam garaÅ¾Ä , papraÅ¡ytas patraukti automobilį atsakė, kad statys jį kur nori. Ä®vykio dienÄ nukentėjusysis su žmona sėdėjo savo sklype, prie savo namų. A. G. garsiai grojo muzikÄ , buvo agresyvus, erzino jį su žmona, prieidamas prie jų sklypo ribų su garsiakalbiu, vaikščiojo į namelį iÅ¡gerti, tarpais kapojo malkas ir kirvį iÅ¡kėlęs atsisukdavo į juos, grÅ«modavo, 10 minučių į jų pusę garsiai rėkė:

„Gėda, gėda“. Pradėjo temti ir žmona nuėjo į A. G. pusę papraÅ¡yti, kad nustotų erzinti juos. Nukentėjusysis bijojo, kad A. G., kuris elgėsi neadekvačiai, kÄ nors padarys žmonai, įjungė telefonÄ , galvojo, jog filmuoja, bet kamera nebuvo įjungta. Žmona pradėjo kalbėti su A. G., kÄ Å¡is sakė, neatsimena. Jie buvo savo sklype, o A. G. buvo savo sklypo ribose. Nukentėjusysis buvo ne arčiau kaip 5 metrai nuo kaltinamojo sklypo ribos, A. G. apie 3 metrus iki ribos. Nukentėjusysis nepastebėjo, kada žmona nuėjo namo.

Nukentėjusysis iÅ¡kėlęs rankas galvos aukÅ¡tyje laikė telefonÄ , kad matytų vaizdÄ . A. G. ėjo link nukentėjusiojo į jo sklypÄ ir visa galva trenkė jam per telefonÄ , rankas, smÅ«gis pasiekė ir nukentėjusiojo kaktÄ , bet ne taip stipriai, kad jį nuverstų, telefonas nukrito 2 metrus į Å¡onÄ . Tada A. G. užsimojo ranka ir sudavė jam deÅ¡inės rankos kumščiu į deÅ¡inę veido pusę, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ant nugaros. A. G. norėjo jį užmuÅ¡ti, nuvertęs jį ant žemės, pradėjo jį spardyti.

Nukentėjusysis užsidengė rankomis veidÄ ir A. G. su koja jam spyrė visur ne mažiau kaip 25 kartus: pataikė į kairės rankos rieÅ¡Ä , jį sulaužydamas, toliau spardė į Å¡onus, į kojas, į krÅ«tinę, į Å¡onkaulius, į rankas. Jis vaikščiojo aplink nukentėjusįjį, jam smÅ«giavo gulinčiam ant žemės. Nukentėjusysis gynėsi, stengėsi kuo daugiau atremti smÅ«gius, kojas kartu sudėjo ir davė jomis A. G. per kojas. Kai jo jėgos baigėsi, atbėgo kaimynai V.

I. ir S. K.. Atbėgęs V. I. Å¡oko ant A. G. ir nugriovė jį ant žemės, prispaudė, tada atbėgo S. K., sugriebė už kojų ir kartu jie laikė A. G.. Niekas kaltinamojo nemušė, tik laikė jam rankas ir kojas. Nukentėjusysis sakė, kad jo nejudintų, nes viskÄ skaudėjo, jam buvo Å¡okas. Atėjo žmona, atnešė kėdę, jį pakėlė, atvažiavo greitoji ir policija. DeÅ¡inės plaÅ¡takos pirÅ¡tai buvo sutinę nuo smÅ«gių koja jam gulint. Jam buvo sulaužytas kairės rankos rieÅ¡as ir Å¡onkauliai.

Skausmai rankoje yra iki Å¡iol yra, skauda sulaužytus Å¡onkaulius, negali pasilenkti, užsiriÅ¡ti batų, skausmai krÅ«tinės lÄ stoje, miegant versdamasis nuo skausmo atsibunda. Psichinė bÅ«klė nestabili, iki Å¡iol geria daug raminančių vaistų ir vaistus nuo skausmo, vaikÅ¡to su lazda. Ankščiau neturėjo su kaire ranka jokių problemų, lazdos nenaudojo. Å onkaulių lūžiai buvo nustatyti vėliau, nes gydytojai nedarė tuo momentu tyrimo, kadangi pagrindinis skausmas buvo rankos rieÅ¡o.

Å onkaulių skausmas buvo, bet jis manė, kad tik patempti raumenys. Vėliau jam darė vidaus organų tyrimÄ ir pamatė, kad yra sulaužyti Å¡onkauliai ir negyja. Iki įvykio Å¡onkaulių skausmo nejautė. Dubens lūžiai buvo ankščiau, prieÅ¡ trejus metus, 2016 m. Turkijoje, kai lipdamas iÅ¡ baseino paslydo ir nukrito, bet jie buvo visiÅ¡kai sugiję, prieÅ¡ įvykį neturėjo jokių dubens kaulų skausmų. Mano, kad dėl sumuÅ¡imo lūžę dubens kaulai buvo sujudinti, skausmai atsinaujino.

Dėl Å¡onkaulių ir dubens kaulų lūžio jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas gulimas režimas. Gydytojai sakė, kad rieÅ¡o stipinkaulis sugijęs, bet jam skauda ir ta ranka jėgos neturi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. P. nurodė, jog savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Dėl patirtų sužalojimų iki Å¡iol negali atlikti visų veiksmų, kokius atliko prieÅ¡ įvykį. Po įvykio 2 mėnesius turėjo sveikti, negalėjo judėti, visÄ laikÄ gulėjo namuose, apie 1,5 mėnesio praleido lovoje.

Å eimos gydytoja iÅ¡rašė psichotropinius vaistus. Iki įvykio tokių vaistų nevartojo. Po 1,5 mėn. galėjo minimaliai su lazdele judėti po kiemÄ , tÄ laikÄ nebuvo išėjęs už kiemo ribų. Prie ieÅ¡kinio pridėti visi įrodymai: kvitai, susiję su nagrinėjamu įvykiu: dėl iÅ¡laidų vaistams, transporto iÅ¡laidų. Dėl patirtų sužalojimų jis ne mažiau 10 kartų iÅ¡ namų vyko savo automobiliu į gydymo įstaigas, pats vairuodavo, taip pat važiavo į teismÄ .

Jam 5 kartus per savaitę reikėjo važiuoti į gydymo įstaigas dėl rankos gydymo, buvo apie 30 reabilitacijos seansų: mankÅ¡tos, masažai. RankÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ gydosi iki Å¡io, iki įvykio neturėjo galvos skausmų. 2018 m. spalio 30 d. kvite 47,34 Eur sumai gali bÅ«ti ir nesusijusių su traumos gydymu vaistų, 2018 m. balandžio 11 d. kvitas galbÅ«t pateko per klaidÄ . Pirkdamas kurÄ visada pila pilnÄ automobilio bakÄ , kiek kuro buvo iÅ¡ jo sunaudota konkrečiai kelionėms dėl gydymo, negali pasakyti (t. 1, b. l. 170-172; t. 2 b. l. 140).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. I. nurodė, kad jis dirbo savo namo kieme, pamatė S. K., ateinantį su dukra prie skelbimų lentos, ir su juo kalbėjo. Po kurio laiko pamatė kaimynÄ D. P. ir A. G.. D. P. buvo su žmona, jie bendravo su A. G. tarp A. G. ir D. P. sklypų. BÅ«damas savo namo sklype atsitiktinai atsisuko ir pamatė, kad A. G. spyrė D. P.. A. G. stovėjo, o D. P. gulėjo ant nugaros, matė tik judesį, į kuriÄ kÅ«no vietÄ Ä¯spyrė, negali pasakyti. Ä®vykis buvo per tris sklypus, tikslaus atstumo negali pasakyti, jis aiÅ¡kiai matė įvykio vietÄ .

Tai pamatęs jis staigiai pribėgo prie jų pirmas ir nugriovė A. G., S. K. atbėgo paskui. Bėgdamas nematė, kad dar kas vyktų. IÅ¡ pradžių A. G. gulėjo ant Å¡ono, jis užlaužė rankas ir laikė A. G. su keliu prie kaklo, kol S. K. paskambino į policijÄ , po to jie jį apvertė A. G. ant pilvo ir laikė rankas užlaužę už nugaros. MuÅ¡tynių tarp jų nebuvo, kaltinamasis nesiprieÅ¡ino. A. G. tikrai nesmaugė, galbÅ«t jį spaudė, bet tikrai nemušė. S. K. buvo su dukra, paprašė, kad ji pakviestų žmonÄ , o jie laikė A.

G., kol atvyko policija. Nepamena, ar A. G. kÄ sakė. D. P. buvo pasodintas ant kėdės, sakė, kad jam skauda Å¡onÄ . Kai atbėgo į įvykio vietÄ , A. G. nuo D. P. buvo daugiausiai per metrÄ . D. P. matė su telefonu rankose, Å¡is bandė filmuoti A. G. veiksmus, bet jis nebuvo įjungęs filmavimo funkcijos. Tai buvo iki pusvalandžio iki muÅ¡tynių. Kai atbėgo, telefonas buvo ant žemės. Neatsimena, kÄ kalbėjo su A. G. ir D. P. iki kol atvyko pareigÅ«nai bei greitoji. Po kelių dienų užėjo pas D.

P., jis pasakojo, kad jie kurį laikÄ prieÅ¡ įvykį konfliktavo, iki įvykio yra ir pats girdėjęs, kaip jie Å¡Å«kauja, konfliktuoja dėl malkų, dingstančių iÅ¡ sandėliuko, dėl įrankių, nepadėtų į vietÄ . D. P. pasakojo, kad jis galvojo, jog jį A. G. užmuÅ¡. Po įvykio D. P. nelabai matydavo, matė, kad jis vairavo automobilį. Nejautė, ar A. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Negirdėjo, kaip A. G. bendravo su policijos pareigÅ«nais. Neatsimena, kÄ Ä¯vykio metu buvo apsirengęs A.

G., koks buvo oras. Nepamena, ar iki įvykio D. P. vaikščiojo su lazdele ar ramentais. Muštynių metu D. P. gulėjo savo sklype, o A. G. jis parvertė ant pravažiavimo, kur link garažo. Pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 24), patikslino, kad kai matė nukentėjusįjį filmuojant, A. G. buvo savo sklype, o kur buvo D. P., neatsimena. Negali pasakyti, ar A. G. buvo su akiniais įvykio metu. Su D. P. ir A. G. yra kaimynai, tiesiog pasisveikindavo, susitikę pasikalbėdavo, bet nedraugavo, priešai irgi nebuvo.

Kai atbėgo, D. P. žmonos jau nebuvo. Negali pasakyti, ar ji matė įvykį (t. 1, b. l. 172-173). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d. vakare su dukra vaikščiojo po sodÄ , kabino skelbimus apie talkÄ . Prie lentos pamatė V. I. ir pradėjo kalbėti. V. I. buvo savo sklype, o jis gatvėje, prie tvoros. Tarp jų buvo 1,50 m aukščio tinklinė tvora. V. I. buvo atsisukęs į jį, o jis buvo atsisukęs į įvykio vietos pusę. Jis matė bendraujančius D.

P., jo žmonÄ ir A. G.. D. P. buvo rašęs jiems nusiskundimÄ dėl A. G., žinojo, kad tarp jų brendo konfliktas. Po to matė, kad liko tik D. P. ir A. G.. Bendraudamas pamatė, kad stovi tik A. G., žmogaus korpusas juda, lyg smÅ«giuotų. Nuo stovėjimo vietos iki įvykio vietos buvo krÅ«mai ir jis matė tik korpusÄ (kojų nematė). Jis V. I. pasakė, kad jam atrodo muÅ¡a ir bėgo. V. I. pirmas tiesiogiai per savo sklypÄ nubėgo link jų, o jis apibėgęs tvorÄ iÅ¡ paskos. Bėgdamas matė, kad A.

G. smÅ«giavo du – tris kartus su koja pargriuvusiam D. P., į kuriÄ vietÄ , tiksliai pasakyti negali. A. G. buvo savo sklypo pusėje, o D. P. ant žemės savo sklypo pusėje. D. P. žmonos įvykio vietoje nebuvo, ji tik po kurio laiko atėjo. Sklypus skiria privažiavimas – keliukas. Jis tiksliai nežino, kam priklauso ta dalis. S. K. ant lapo nubraižė sklypo brėžinį, kuriame X ženklu pažymėjo vietÄ , kur jis stovėjo, o V raide – kur stovėjo V. I., Y raide pažymėjo įvykio vietÄ , XXX ženklu vietÄ , kur bÅ«damas pamatė smÅ«gius, nubraižė jo ir V.

I. judėjimo kryptį. V. I. parvertė A. G. ant žemės su ranka, laikė jį, o jis skambino bendruoju pagalbos numeriu greitajai ir policijai. Labai greitai atvažiavo policija ir greitoji. Iki atvyko pareigūnai, jie laikė A. G.. Šis grasino: „Jūs dar pamatysit. Aš ant jūsų dar parašysiu“. Negirdėjo, kaip A. G. kalbėjo su pareigūnais, D. P. dėkojo jiems, žmona jam atnešė kėdutę. Pareigūnams paaiškino, kas įvyko. Po įvykio A. G. nematė, su juo nebendravo. Su D.

P. bendravo, bet apie įvykį nelabai kalbėjo. D. P. po įvykio vaikščiojo su lazdele, nežino, kiek pablogėjo jo sveikata po įvykio. Jis skundėsi skausmais, bet neatsimena, kur sakė, kad skauda. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 22), juos patvirtino. Neatsimena, ar A. G. buvo su akiniais. Neatsimena, kuo buvo apsirengęs D. P.. Neatsimena, ar D. P. iki įvykio vaikščiojo su ramentais (t. 1, b. l. 173-174). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d. su vyru D. sėdėjo lauke, prie savo namo, A.

G. buvo savo sklype, tvarkė malkas. Pamatęs, kad jie lauke, atėjo prie sklypo ribos, pradėjo juos įžeidinėti, su kirviu mosikavo į jų pusę, užleido visu garsu muzikÄ . A. G. atsistojo prieÅ¡ juos, rėkė: „Gėda, gėda“, tai truko kokias 15-20 min. Ji priėjo prie A. G., pasakė: „A., kÄ tu darai. Ateik į protÄ . KÄ tu čia iÅ¡sidirbinėji, kam tu mus terorizuoji. Ar tu nežinai, kad jei mes nenorėsim, tu čia nebebÅ«si“. Jis negirdėjo jos, nesiliovė rėkti.

Ji apsisuko ir nuėjo namo, manė, kad vyras eina paskui jÄ . Kai apsisuko eiti namo, jos vyras lyg buvo kažkur netoli jos, bet tiksliai nepamena, kurioje vietoje. NežiÅ«rėjo per langÄ , kÄ vyras veikia, laukė, kol ateis. Už 10 minučių nutarė iÅ¡eiti į laukÄ ir nuo namo slenksčio pamatė, kad D. P. guli ant Å¡ono viena ranka užsidengęs veidÄ ir dejuoja. Už pusantro metro gulėjo A. G., jam rankas už nugaros prie jo priklaupęs laikė V. I., o S. K. tuo metu skambino telefonu į policijÄ .

Ji bandė kelti vyrÄ , jis sakė jo neliesti, nes jam viskÄ skauda. S. dukra rodė pirÅ¡tu į A. G. ir sakė: „Šitas dėdė blogas“. Su S. K. žmonos pagalba pakėlė ir pasodino jos vyrÄ ant kėdės, jis sakė, kad jam skauda visÄ kÅ«nÄ . Veide matėsi dėmė raudona ir patinimas, rankos pajudinti negalėjo. Greitai atvažiavo policija ir greitoji. Vyras jai sakė, kad A. G. jį norėjo užmuÅ¡ti, o A. G. tylėjo. PrieÅ¡ vyrÄ pakeliant girdėjo, kaip A. G. sakė V.: „Taip nespauskit“.

Vyrui ligoninėje nustatė, kad kairės rankos rieÅ¡as sulaužytas. Matėsi, kad veidas sutinęs. Kai nusirengė, buvo ranka nubrozdinta, Å¡onkauliai nubrozdinti, visur dėmės. Gydytojai pasakė, kad kitus sužeidimus turi nustatyti Å¡eimos gydytoja. KitÄ dienÄ nuvažiavo į Santaros poliklinikÄ , vyras ėjo pasiremdamas. Gydytoja apžiÅ«rėjo, užfiksavo apie 20 mėlynių, patinimų. Mėlynės matėsi veide, Å¡onkaulių pusėje buvo didžiulė mėlynė, ant kojų buvo gal 6 mėlynės, ant rankų.

Iki įvykio vyras nesiskundė Å¡onkaulių skausmais. Nežino, kodėl gydytojai iÅ¡ karto neužfiksavo Å¡onkaulių lūžio. IÅ¡ karto po įvykio jam Å¡onkaulių netyrė, neÅ¡vietė. Kadangi vyrui skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , Å¡eimos gydytoja davė siuntimÄ viso kÅ«no tomografijai, ir reikėjo laukti Å¡io tyrimo pusantro mėnesio. Kai darė tomografijÄ , nustatė, kad lūžę Å¡onkauliai. Iki įvykio vyras vaikščiojo su lazda, kai buvo susilaužęs dubens kaulus. Kai buvo Turkijoje, vyras iÅ¡lipo iÅ¡ baseino ir paslydo, nugriuvo.

Kiek pamena, buvo dubens lūžis, buvo sunki trauma. Iki įvykio viskas jau buvo sugiję, jau metus laiko nenaudojo lazdos. Po įvykio vyras labai blogai jautėsi, negalėjo bÅ«ti be raminamųjų, jų nervai buvo pakrikę. Po įvykio vyras kokį mėnesį gėrė vaistus ir dabar kartais geria raminamuosius ar nuskausminamuosius, jam sunku atsikosėti, nes galbÅ«t jam Å¡onkauliai spaudžia. Ji nežino, ar dabar sugiję jam Å¡onkauliai. Dabar jam rankÄ skauda kartais, nieko sunkaus paimti negali, vaikÅ¡to blogai, vėl reikia lazdos.

Mano, kad jam sunku eiti dėl sumuÅ¡imų. Iki įvykio vyras negėrė raminamųjų vaistų. Po įvykio jų abiejų gyvenimas pasikeitė. Su maÅ¡ina nevažinėjo vyras kelis mėnesius. Kai reikėdavo važiuoti kažkur, kviesdavo taksi. Po įvykio vyras negalėjo nieko nudirbti. Samdė žmones atlikti žemės darbus. Iki įvykio su A. G. gerai sutarė, iki kol jis pradėjo neatidavinėti jų namo dokumentų. Po įvykio A. G. matė du kartus, su juo nebendravo. Mano, kad įvykio dienÄ A.

G. buvo iÅ¡gėręs alkoholio. S. K. žmona buvo atėjusi į įvykio vietÄ , nes jai vyras paskambino pasakyti, kad ateitų pasiimti mergaitės, bet ji įvykio nematė. Ä®vykio dienÄ buvo Å¡ilta, vyras buvo su kelnėmis ir marÅ¡kiniais. Kai ji priėjo prie A. pasakyti, kad nusiramintų, kad patildytų muzikÄ , neatsimena, kur tuo metu jos vyras buvo. Ä®vykio metu jau buvo pavakarė, prietema, bet nebuvo visai tamsu. Nuo namo buvo Å¡viesa įsijungusi. Negali pasakyti, ar įvykio vieta nuo Å¡viesos buvo apÅ¡viesta, bet ji aiÅ¡kiai viskÄ matė (t. 1, b. l. 174-175).

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos specialistas M. P. paaiÅ¡kino, kad jis atliko tam tikrų medicininių dokumentų, o bÅ«tent Santaros klinikų pateiktos D. P. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės ir jo asmens sveikatos istorijos apžiÅ«rÄ . Toje kortelėje buvo suraÅ¡yti duomenys po pirmo kreipimosi į gydytojÄ po traumos. Pagal Å¡ių dokumentų duomenis jis davė iÅ¡vadÄ , jog D. P. buvo nustatyti sužalojimai: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame žaste, krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniajame paakyje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inės plaÅ¡takos trečiame pirÅ¡te.

Jis vertino bÅ«tent Å¡iuos sužalojimus. Kodėl nebuvo daryta krÅ«tinės rentgeno nuotraukos, jis nežino. Gali bÅ«ti, kad dėl to, jog plaÅ¡takos sužalojimas atrodė aiÅ¡kesnis, padarę nuotraukÄ nustatė lūžį, o krÅ«tinę pačiupinėjo, paklausė, ar skauda, bet nuotraukos nedarė. KrÅ«tinės lÄ stos nuotraukÄ darė vėliau. BÅ«na tokių atvejų, kad labiau skauda vienÄ vietÄ , ties ta vieta ir sustoja, o kita vieta lieka neapžiÅ«rėta. Todėl Å¡onkaulių lūžiai ir buvo nustatyti vėliau.

Ar galėjo žmogus gyventi su lūžusiais Å¡onkauliais keturis mėnesius, priklauso nuo žmogaus jautrumo. Vienam bet koks pažeidimas sukelia begalinius skausmus, jis nenurimsta, o kitam tiesiog skauda mažiau. Jis negali pasakyti, kodėl žmogus kreipėsi taip vėlai. Nei vienu atveju jis paciento nemato, nustato sužalojimo mastÄ tik pagal pateiktus dokumentus, perraÅ¡o tai, kas suraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose. D. P. asmens sveikatos istorijoje buvo paraÅ¡yta, kad yra mėlynė krÅ«tinės kairėje pusėje, kurioje konkrečiai vietoje ji buvo, negali pasakyti.

Šonkaulių lūžiai buvo rasti iš dešinės pusės, tarp 7-8-9 šonkaulio. Jis nežino, ar buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo kūnas dešinėje pusėje. Be to, šviežia kraujosruva išorėje matoma, kai yra paviršiau, o gilesnė gali išryškėti vėliau. Jeigu šonkauliai buvo lūžę, tai apie pačius šonkaulius kraujosruvos turėjo būti. Nuo šonkaulių iki odos paviršiaus yra tam tikras sluoksnis. Išorėje mėlynės galėjo ir nebūti. Priklausomai nuo smūgio, mėlynė galėjo būti, bet jos nematė, ji galėjo dar nebūti, o galėjo ji ir iš viso neišryškėti.

Nebūtinai nuo smūgio turi būti mėlynė, ji atsiranda priklausomai nuo to, ar plyšo kraujagyslė, ar ne. Čia yra teoriniai svarstymai. Sužalojimai buvo padaryti ir žmogus apžiūrėtas ligoninėje balandį, o jo apžiūros protokolas surašytas tik birželio 20 d. Paties asmens jo niekas neįpareigojo apžiūrėti. Jis neturėjo jokio pagrindo apžiūrėti asmens, nes praėjo du mėnesiai. Antros apžiūros metu buvo nustatyti papildomi sužalojimai: nepilnai sugiję 7, 8, 9 dešinės pusės šonkaulių lūžiai ir dubens lūžiai: kairiojo gaktikulio šakų ir kairės gūžduobės dalinai sugiję lūžiai.

Jam buvo pateiktos rentgenogramos nuotraukos, jis jas apžiÅ«rėjo, dar jas padavė specialistei, turinčiai ne tik teismo medicinos ekspertės licencijÄ , bet ir radiologės licencijÄ , kad ji įvertintų. Pagal tai, kad lūžiai buvo pilnai nesugiję, davė iÅ¡vadÄ , jog lūžių laikotarpis atitinka. Du mėnesiai ar Å¡eÅ¡i mėnesiai praėjo po traumos, nelabai galima atsakyti, bet paneigti negalima, kad Å¡onkaulių ir dubens kaulų lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti laikotarpiu nuo nagrinėjamo įvykio iki sužalojimo konstatavimo.

Pirmos apžiÅ«ros metu dubens kaulų lūžių neaptiko, nes nebuvo nuotraukų, jie nebuvo apraÅ¡yti, jis paties žmogaus neapžiÅ«rėjo. Jei bÅ«tų matęs žmogų, klaustų, kur kÄ skauda, gal bÅ«tų atkreipęs dėmesį, bet siųsti jį apžiÅ«rėti daktarams teisės neturi. Jam buvo pateikti asmens medicininiai dokumentai ir pagal tai buvo duota iÅ¡vada. Jis gavo užduotį atlikti medicininių dokumentų apžiÅ«rÄ . Gali dėl Å¡onkaulių lūžio skaudėti krÅ«tinę, kad asmuo negalėtų užsiriÅ¡ti batų, bet tokiu atveju, kodėl jis nesikreipė į gydytojÄ anksčiau.

Negali pasakyti, ar Å¡iuo atveju galėjo nukentėjusiajam skausmas krÅ«tinėje atsirasti tik po keturių mėnesių atliekant paskirtus pratimus reabilitacijos metu, bet bÅ«na visko. Formuojasi kaulinis trombas, žmogus saugo tÄ kÅ«no dalį, ji ilgai nedeformuojama ir ypatingai neskauda, tik maudžia. Atliekant tam tikrus pratimus, ta vieta gali Å¡iek tiek deformuotis ir tas lūžis, atsiradus pakeitimui, suskausti. Bet lūžis nėra Å¡viežias. Pagal duotÄ iÅ¡vadÄ lūžiai galėjo atsirasti prieÅ¡ keletÄ mėnesių iki radiologinių tyrimų, tas keletas gali bÅ«ti nuo 2 iki 7 mėnesių.

PrieÅ¡ mėnesį lūžis bÅ«tų Å¡viežesnis. Vienam lūžis gyja lėčiau, kitam greičiau. BÅ«na ir tokių atveju, kai visai nesugyja, bet tada bÅ«na kitokie požymiai. Ä®raÅ¡as gydytojo radiologo konsultacijos iÅ¡vadoje „KT –kairės pusės gaktikaulio Å¡akų ir kairės gūžduobės dalinai sugiję lūžiai“ reiÅ¡kia, kad nėra baigtas dubens lūžio gijimas, dalinai arba nepilnai sugijęs. Laikas, kai įvyko įvykis, patenka į tÄ intervalÄ . Jam nėra reikÅ¡mės ar inkriminuotas buvo dubens kaulų lūžis.

Tiek 5 Å¡onkaulių lūžiai, tiek dubens lūžis atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktÄ , kuomet nepatenka į sunkių sveikatos sutrikdymų grupę ir kvalifikuojama pagal gijimo trukmę (t. 2, b. l. 16-18). 2016 m. birželio 20 d. apžiÅ«ros protokolu teismo medicinos specialistas J. M. P. apžiÅ«rėjęs iÅ¡ VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gautÄ D. P. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę ir D. P. asmens sveikatos istorijÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , kad D.

P. nustatyta kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje ir poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame žaste, krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniajame paakyje, kairėje Å¡launyje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos trečiame pirÅ¡te. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, ir visumoje dėl stipinkaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes stipinkaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 38). 2018 m. rugsėjo 19 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokole teismo medicinos specialistas J.

M. P. paaiÅ¡kino, kad pagal D. P. nustatytų kÅ«no sužalojimų lokalizacijÄ tikėtina, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais. Dėl kÅ«no sužalojimų lokalizacijos įvairiose kÅ«no dalyse jie griuvimui ir atsimuÅ¡imui į kietus bukus daiktus nebÅ«dingi, iÅ¡skyrus kairės rankos stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, kuris bÅ«dingas griuvimui ir atsimuÅ¡imui plaÅ¡taka į kietÄ pavirÅ¡ių (t. 1, b.1. 39). 2018 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo J.

M.-Č. konsultacijos iÅ¡vadoje Nr. RD-266/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. krÅ«tinės lÄ stos KT tyrime matomi deÅ¡inės pusės VIII-IX Å¡onkaulių priekinių galų dalinai konsoliduoti lūžiai, matomi kauliniai rumbai ir lūžgalių sklerozuoti kraÅ¡tai – pagal KT lūžiai seni. Th12 kompresinė deformacija. 2018 m. rugpjūčio 16 d. dubens KT- kairės pusės gaktikaulio Å¡akų ir kairės gūžduobės dalinai sugiję lūžiai. 2018 m. rugsėjo 3 d. tiesinėje krÅ«tinės lÄ stos rentgenogramoje matomi deÅ¡inės pusės VII-VIII ir IX Å¡onkaulių priekinių galų dalinai konsoliduoti lūžiai – yra kauliniai rumbai, bet dar iÅ¡lieka ir lūžio linijos su sklerozuotais kraÅ¡tais.

Pagal bendrÄ KT vaizdÄ , panaÅ¡u, kad lūžiai liks nesugiję – pseudoartrozės vaizdas (t. 1, b. l. 108). 2018 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu teismo medicinos specialistas J. M. P., apžiÅ«rėjęs 2018 m. rugsėjo 6 d. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų pateiktÄ kompaktinį diskÄ su rentgenologinių tyrimų vaizdais, D. P. pateiktÄ UAB „Affidea Lietuva“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. atlikto radiologinio tyrimo vertinimÄ ir kompaktinį diskÄ su radiologinio tyrimo vaizdais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos iÅ¡vadÄ Nr. RD-266/2018(01), pateikė iÅ¡vadÄ , kad D.

P. 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. atlikus krÅ«tinės lÄ stos ir dubens kaulų radiologinius tyrimus nustatyta nepilnai sugiję (gyjantys 7,8,9-o deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių ir dubens kairės pusės kaulų lūžiai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietų bukų daiktų smÅ«giniais poveikiais prie keletÄ mėnesių iki radiologinių tyrimų. Jų padarymo galimybė 2018 m. balandžio 16 d. neatmetama. Å ių sužalojimų buvimas 2018 m. birželio 20 d. nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ - nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ nekeičia, nes tiek rankos kaulų, tiek dubens kaulų, tiek ir Å¡onkaulių kaulų lūžiai kaip paimti atskirai taip ir visi kartu atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b.1.107).

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2018 m. balandžio 16 d., 20.34 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešėjo S. praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynÄ užpuolė kitas gyventojas, spardė, mušė, sužeistas apie 80 metų vyras. Pranešėjas sulaikė užpuolikÄ , laukia gatvėje prie namo (t. 1, b. l. 81-82). 2018 m. balandžio 16 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo sklype. Sklypas ties iÅ¡važiavimu ribojasi su (duomenys neskelbtini) -o namo sklypu.

Tiksli vieta yra ant žolės (duomenys neskelbtini) -o namo sklypo ribose, metro atstumu nuo tvoros. Įvykio vieta nefilmuojama. Pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui neaptikta (t. 1, b. l. 1 7-10). 2018 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas D. P. 2018 m. balandžio 16 d., 20:37:26 val. darytas ir pateiktas vaizdo įrašas, įraše matyti, kaip vyriškis guli ant pilvo ant žemės, rankos už nugaros. Šalia iš šonų klūpo du vyriškiai. Girdisi vyriškio balsas, bet jo nesimato.

VyriÅ¡kis sako: „Tik žmona išėjo ir jis puolė mane. Jis rėkė „gėda“. AÅ¡ filmavau, kaip jis rėkė ir priėjo, su galva per telefonÄ ir pradėjo mane muÅ¡ti, pargriovė ir pradėjo spardyti“ (t. 1, b. l. 40-41). CD laikmena su vaizdo įraÅ¡u pateikta byloje (t. 1, b. l. 155). Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis A. G. 2018 m. balandžio 16 d., 21.49 val.. nustatytas 0,99 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 69). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-105/2019 nustatyta, kad veikos padarymo metu A.

G. buvo paprasto alkoholinio girtumo bÅ«senoje, nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai, įtariamos veikos padarymo metu 2018 m. balandžio 16 d. galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 103-108). Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų ir specialisto paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, specialistų iÅ¡vados, vaizdo įraÅ¡e, taip pat kituose aukščiau nurodytuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d., apie 20.00 val. nukentėjusiojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklype kilo žodinis konfliktas tarp kaltinamojo A.

G. ir nukentėjusiojo D. P.. Tuo metu nukentėjusiojo D. P. žmona – liudytoja A. P. buvo namuose ir tiesiogiai nagrinėjamo įvykio ji nematė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamas įvykis būtų užfiksuotas vaizdo įrašuose. Be to, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis gyveno gretimame (kaimyniniame S. G.) sklype. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai kelis metus buvo draugiški, tačiau 2018 metais tarp jų kilo konfliktų ir įvykio metu jų santykiai buvo konfliktiški.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes skiriasi iÅ¡ esmės. Jų pozicijos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo visiÅ¡kai skirtingos: nukentėjusiojo teigimu, jis buvo sumuÅ¡tas kaltinamojo, o kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusiojo nagrinėjamo įvykio metu nesužalojo, nukentėjusysis jį apkalba. Tam, kad nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje, reikalinga iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, jų nuoseklumÄ , (ne)sutapimÄ su kitais byloje esančiais įrodymais bei visų byloje esančių įrodymų visumÄ .

Nukentėjusysis D. P. apklausiamas teisme detaliai ir nuosekliai paaiÅ¡kinimo visas įvykio aplinkybes, teigdamas, kad kaltinamasis, supykęs, jog nukentėjusysis jį filmuoja, priėjęs prie nukentėjusiojo, galva trenkė jam per iÅ¡keltose rankose laikomÄ telefonÄ bei rankas, dėl ko telefonas iÅ¡krito maždaug 2 metrus į Å¡onÄ , tada kaltinamasis sudavė jam deÅ¡inės rankos kumščiu į deÅ¡inę veido pusę, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nukrito ant nugaros, kaltinamasis gulintį nukentėjusįjį spardė (sudavė ne mažiau kaip 25 smÅ«gius) į įvairias kÅ«no vietas:

į kairės rankos rieÅ¡Ä (jį sulaužydamas), Å¡onus, kojas, krÅ«tinę, Å¡onkaulius, rankas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus. Nors kaltinamojo gynėjas teisme teigė, kad nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, kadangi jis kaskart apklausiamas nurodė vis didesnį jam suduotų smÅ«gių skaičių, teismas vertina, kad Å¡ie nesutapimai tarp nukentėjusiojo parodymų nėra esminiai ir nesudaro pagrindo pripažinti nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų teisme nepatikimais.

Nepagrįstas ir kaltinamojo gynėjo argumentas, kad tokiu atveju, jeigu kaltinamasis nukentėjusiajam bÅ«tų sudavęs jo nurodytÄ smÅ«gių skaičių, pastarojo sveikatai bÅ«tų sukelti ženkliai sunkesni padariniai. SmÅ«gių stiprumas, lokalizacija skiriasi, be to, nukentėjusysis teigė, kad jis siekė apsiginti – iÅ¡vengti smÅ«gių, dengėsi nuo jų. Juolab kad tikslus smÅ«gių skaičius byloje ir nėra nustatytas, o nukentėjusiojo pozicijÄ dėl kaltinamojo smurto prieÅ¡ jį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog baudžiamosiose bylose dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo (tarp jų dėl sveikatos sutrikdymo) kai kurios faktinės aplinkybės ne visada gali būti itin tiksliai nustatomos (pavyzdžiui, suduotų smūgių skaičius), tačiau tai nereiškia, kad tokiose situacijose baudžiamosios atsakomybės taikymas neįmanomas. BPK nustatyti principai, įrodinėjimo taisyklės nėra pažeidžiamos, jei bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-222/2016).

Iš liudytojų V. I. ir S. K. paaiškinimų teisme nustatyta, kad jie nagrinėjamo įvykio metu buvo netoliese įvykio vietos, t. y. V. I. sklype bei prie jo esančios skelbimų lentos, ir bendraudami tarpusavyje matė, kad tarpusavyje kalbasi kaltinamasis A. G., nukentėjusysis D. P. ir jo žmona A. P.; po to pastebėjo, jog liko tik D. P. ir A. G.. Po kurio laiko liudytojas V. I. pamatė, jog A. G. spyrė gulinčiam ant nugaros D. P.; liudytojas S. K. pamatė, kad stovi tik A. G., jo korpusas juda taip lyg smūgiuotų.

Pastebėję, kad vyksta muÅ¡tynės, jie pradėjo bėgti link įvykio vietos: pirmasis iÅ¡ savo sklypo tiesiai iki įvykio vietos nubėgo V. I., kuris ir nugriovė A. G., o paskui jį, apibėgęs tvorÄ , atbėgo liudytojas S. K., kuris bėgdamas matė, jog A. G. smÅ«giavo du – tris kartus su koja pargriuvusiam D. P.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad po įvykio nukentėjusiojo telefonas gulėjo ant žemės. Nors kaltinamasis teigė, kad liudytojai negalėjo matyti įvykio vietos, abu liudytojai teisme kategoriÅ¡kai patvirtino, jog jie aiÅ¡kiai matė įvykio vietÄ .

Pažymėtina, kad liudytojų V. I. ir S. K. paaiÅ¡kinimai teisme atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, sutampa tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi arba turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį. Bylos duomenimis, liudytojų ir kaltinamojo santykiai yra neutralÅ«s, konfliktų tarp jų nėra kilę. Be to, liudytojai nebÅ«tų bėgę į įvykio vietÄ , jeigu nebÅ«tų pamatę, jog vyksta konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas, t. y. jie nebÅ«tų bėgę į įvykio vietÄ ginti nukentėjusiojo, jeigu patys nebÅ«tų pamatę, kad prieÅ¡ jį smurtaujama.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų garsiai Å¡aukęs ar kitu bÅ«du kvietęsis pagalbÄ . Taigi pagrindo netikėti liudytojų V. I. ir S. K. paaiÅ¡kinimais teismas neturi. IÅ¡ dalies nukentėjusiojo D. P. paaiÅ¡kinimus patvirtina ir liudytoja apklaustos jo žmonos A. P. parodymai. Nors liudytoja A. P. yra nukentėjusiojo Å¡eimos narė, t. y. suinteresuotas asmuo, jos nuoseklÅ«s ir detalÅ«s paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai sutampa ne tik su nukentėjusiojo parodymais, bet ir su kitais bylos įrodymais (liudytojų V.

I. ir S. K. paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais bylos duomenimis). Liudytoja patvirtino nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų teiginius, kad iÅ¡ pradžių įvykio vietoje jie buvo trise: kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja, bet vėliau A. P. nuėjo namo ir nematė, kas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o po maždaug 10 minučių išėjusi ieÅ¡koti savo vyro, pamatė jį gulintį ant žemės, ant Å¡ono, viena ranka užsidengus veidÄ ir dejuojant; už pusantro metro gulėjo A.

G., jam rankas už nugaros prie jo priklaupęs laikė V. I., S. K. tuo metu skambino telefonu į policijÄ ; kartu buvusi liudytojo S. K. mažametė dukra rodė pirÅ¡tu į A. G. ir sakė, kad Å¡itas dėdė „blogas“. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurie pripažinti įrodymais. Visų pirma, iÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d., 20.34 val. Bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešėjo S., t. y. liudytojo S. K. praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynÄ užpuolė kitas gyventojas, spardė, mušė, sužeistas apie 80 metų vyras.

Antra, visi teisme apklausti asmenys: kaltinamasis, nukentėjusysis bei liudytojai nurodė tÄ pačiÄ Ä¯vykio vietÄ , kurios apžiÅ«ra užfiksuota 2018 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole. Trečia, nukentėjusiojo D. P. pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo iÅ¡tirtas (peržiÅ«rėtas) teisme, taip pat patvirtina jo paaiÅ¡kinimus teisme, kadangi jame užfiksuota kaip vyras, t. y. nukentėjusysis sako: „Tik žmona išėjo ir jis puolė mane. Jis rėkė „gėda“.

AÅ¡ filmavau, kaip jis rėkė ir priėjo, su galva per telefonÄ ir pradėjo mane muÅ¡ti, pargriovė ir pradėjo spardyti“. Tai atitinka jo paaiÅ¡kinimus teisme bei parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. teismas sprendžia, jog neįtikėtina bÅ«tų versija, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio bÅ«tų viskÄ iÅ¡galvojęs. Juolab, minėta, jo pozicijÄ patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Taip pat kaltinamojo kaltę smurtavus prieÅ¡ nukentėjusįjį įrodo ir bylos įrodymai apie nukentėjusiojo sužalojimus ir jo sveikatos bÅ«klę po nagrinėjamo įvykio.

Tiek nukentėjusysis, tiek ir apklausti liudytojai A. P., V. I., S. K. teisme patvirtino, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis negalėjo pats atsikelti, jam buvo atnešta kėdė atsisėsti, nukentėjusysis skundėsi skausmais visame kūne, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis išvežtas į ligoninę. Iš 2016 m. birželio 20 d. specialisto J. M. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolo bei jo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajam D.

P. nustatyta: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje ir poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame žaste, krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniajame paakyje, kairėje Å¡launyje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos trečiame pirÅ¡te; sužalojimai visumoje dėl stipinkaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ ; nustatyti sužalojimai griuvimui ir atsimuÅ¡imui į kietus bukus daiktus nebÅ«dingi, iÅ¡skyrus kairės rankos stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, kuris bÅ«dingas griuvimui ir atsimuÅ¡imui plaÅ¡taka į kietÄ pavirÅ¡ių.

Nors kairės rankos stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje yra bÅ«dingas griuvimui ir atsimuÅ¡imui plaÅ¡taka į kietÄ pavirÅ¡ių, teismas sprendžia, kad Å¡is sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas ne jam pačiam nukritus, bet dėl kaltinamojo veiksmų prieÅ¡ nukentjėusįjį. Taigi Å¡is sužalojimas yra tiesioginė kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį pasekmė ir sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, ikiteisminio tyrimo pabaigoje gavus papildomus duomenis apie nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę (2018 m. rugpjūčio 16 d. radiologinio tyrimo vertinimo kopijÄ , 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, kitus duomenis) ir specialistui J. M. P. papildomai atlikus nukentėjusiojo D. P. medicininių dokumentų apžiÅ«rÄ (remiantis, be kita ko, ir 2018 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo J. M. – Č. konsultacine iÅ¡vada Nr. RD-266/2018(01)), nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. atlikus nukentėjusiojo D.

P. krÅ«tinės lÄ stos ir dubens kaulų radiologinius tyrimai, nustatyti nepilnai sugiję 7-9 deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžiai, kurių padarymo galimybė 2018 m. balandžio 16 d. neatmetama. Dubens kaulų lūžiai kaltinamajam neinkriminuoti, todėl teismas dėl nukentėjusiojo bei kaltinamojo gynėjo argumentų, susijusių su Å¡iuo sužalojimu, nepasisako. Byloje kilo ginčas, ar galėjo nukentėjusiajam bÅ«ti padaryti minėti Å¡onkaulių lūžiai nagrinėjamo įvykio metu, kai iÅ¡ karto po įvykio tokie sužalojimai nebuvo konstatuoti ir ji pastebėti praėjus net keturiems mėnesiams po įvykio.

Dėl Å¡ių aplinkybių nukentėjusysis D. P. teisme nuosekliai paaiÅ¡kino, jog Å¡onkaulių lūžiai buvo nustatyti vėliau, nes gydytojai iÅ¡ karto po įvykio nedarė tyrimų dėl Å¡onkaulių, kadangi pagrindinis skausmas buvo rankos rieÅ¡o. Nukentėjusiojo teigimu, Å¡onkaulių skausmÄ jis jautė, skaudėjo krÅ«tinę deÅ¡inėje pusėje, bet manė, kad tik patempti raumenys; vėliau dėl skausmų jam darė vidaus organų tyrimÄ (kompiuterinę tomografijÄ ) ir pamatė, kad yra sulaužyti Å¡onkauliai; iki įvykio Å¡onkaulių skausmo nejautė.

Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104). Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė A. P.. Kilus ginčui byloje, teisme buvo apklaustas teismo medicinos specialistas M. P., kuris paaiškino, kad iš pradžių, kaip jau teismas konstatavo, nukentėjusiajam D. P. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, krūtinės kairėje pusėje, dešiniajame paakyje, kairėje šlaunyje, dešinės plaštakos trečiame piršte.

IÅ¡ karto po įvykio nukentėjusiajam nebuvo daryta krÅ«tinės rentgeno nuotrauka; kodėl taip nutiko, specialistas tiksliai nežino, tačiau gali bÅ«ti, jog plaÅ¡takos sužalojimas atrodė aiÅ¡kesnis, jį labiau skaudėjo, todėl į jį ir koncentravosi gydytojai, o kita vieta (pavyzdžiui, Å¡onkauliai) liko tinkamai neapžiÅ«rėti. Specialisto teigimu, krÅ«tinės lÄ stos nuotraukÄ padarius vėliau, nustatyti nesugiję Å¡onkaulių lūžiai. Atsakant į klausimÄ , ar galėjo nukentėjusysis nesikreipdamas į medikus, keturis mėnesius gyventi su lūžusiais Å¡onkauliais, specialistas paaiÅ¡kino, jog tai priklauso nuo žmogaus jautrumo, tačiau tokia galimybė yra, dėl to nukentėjusiajam galėjo skaudėti krÅ«tinę, o kraujosruvų lūžių vietoje galėjo ir nesusidaryti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusysis nuo pat pirminių jo apžiÅ«rų skundėsi skausmais krÅ«tinės srityje, iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ medicininių dokumentų užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 17 d. jautri deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės palpacija ties 7, 8 Å¡onkauliu. Taigi požymiai dėl Å¡onkaulių sumuÅ¡imo buvo fiksuojami iÅ¡ karto po įvykio, tačiau tinkamai iÅ¡tirti nebuvo. Ä®vertinus minėto specialisto paaiÅ¡kinimus teisme bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį nagrinėjamo įvykio metu jam buvo padaryti 7-9 deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžiai.

Netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, kurios patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų specialisto apžiÅ«ros protokole ir paaiÅ¡kinimuose užfiksuoti duomenys, teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo pozicija teismas netiki, kadangi ji yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, kaltinamojo versija yra nelogiÅ¡ka. Kaltinamasis teigia nesmurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris pats nukrito eidamas atbulas ant nugaros ir susižalojo, prieÅ¡ įvykį sužalojimų ant nukentėjusiojo kÅ«no nematė, tačiau negali paaiÅ¡kinti, kodėl iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusiajam buvo konstatuoti sužalojimai priekinėje jo kÅ«no dalyje – po deÅ¡ine akimi, taip pat vidinėje deÅ¡inėje žasto pusėje, priekinėje Å¡oninėje kairės krÅ«tinės lÄ stos pusėje, priekiniame vidiniame kairės Å¡launies pavirÅ¡iuje.

Be to, kaltinamajam nesmurtavus prieÅ¡ nukentėjusįjį, bÅ«tų neaiÅ¡ki liudytojų – jų tuometinių kaimynų V. I. ir S. K. atbėgimo į įvykio vietÄ priežastis. Kaltinamojo gynėjas taip pat abejojo dėl to, ar kaltinamasis galėjo trenkti su galva nukentėjusiajam į telefonÄ , nes kaltinamasis neÅ¡ioja akinius ir tuomet jo akiniai turėjo sudužti, sulūžti ar pan., o tokios aplinkybės nenustatytos. Nors kaltinamojo teigimu, jis įvykio metu buvo su akiniais, iÅ¡ byloje apklaustų kitų asmenų paaiÅ¡kinimų, taip pat kitų byloje esančių įrodymų (tarp jų vaizdo įraÅ¡o bei jo apžiÅ«ros protokolo) tokios iÅ¡vados daryti nėra pagrindo.

Nei vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys, nei kitų asmenų paaiÅ¡kinimai kategoriÅ¡kai nepatvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo su akiniais. Be to, kaltinamojo gynėjas bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė klausimÄ dėl kaltinamojo pakaltinamumo, t. y. iÅ¡kėlė versijÄ , jog kaltinamasis dėl savo bÅ«klės įvykio metu nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Dėl to teisme buvo apklaustas teismo psichiatras M. J., atliktos dvi – ambulatorinė ir stacionari teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės, kurių metu konstatuota, jog A.

G. tiek veikos padarymo metu, tiek Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; riboto pakaltinamumo kriterijų nenustatyta; psichikos įtaka jo elgesiui, t. y. alkoholio vartojimui įvykio metu, nenustatyta; įvykio metu jis buvo paprasto alkoholinio girtumo bÅ«senoje (nustatytos 0,99 promilės); be to, A. G. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fizliologinio afekto ir kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai (t. 2, b. l. 59-63, 103-108). Esant minėtiems duomenims byloje, teismas sprendžia, kad nurodyta gynėjo versija byloje yra paneigta.

Teismo vertinimu, kaltinamojo atliktų veiksmų trukmė, intensyvumas bei pobÅ«dis ir kiti byloje esantys įrodymai (tarp jų teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizių duomenys) patvirtina, jog kaltinamasis A. G. nagrinėjamo įvykio metu veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , suprato, jog smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris yra garbaus amžiaus, 30 metų vyresnis už kaltinamÄ jį, sukels pasekmes jo sveikatai ir to norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Teismas neatmeta galimybės, kad kaltinamasis taip pasielgė dėl to, kad nesuvaldė savo emocijų ar dėl tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo atsiradusios įtampos (esant konfliktinei situacijai tarp jų), tačiau tai nepateisina kaltinamojo smurtinių veiksmų ir nepaneigia jo baudžiamosios atsakomybės. Be to, tai, jog nukentėjusysis konflikto pradžioje filmavo kaltinamÄ jį, Å¡iuo konkrečiu atveju nelaikytina provokuojančiu ar rizikingu nukentėjusiojo elgesiu pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ .

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. G. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2018 m. balandžio 16 d., apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklype, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,99 promilės), kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, tyčia galva trenkė per nukentėjusiojo D. P. laikytÄ telefonÄ , po ko kumščiu sudavė į veidÄ atbulam nuo kaltinamojo einančiam nukentėjusiajam D.

P., dėl ko nukentėjusysis D. P. parkrito ant žemės; tuomet A. G. ant žemės gulinčiam D. P. spyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais A. G. mažiausiais Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam D. P. padarė kairiojo stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, 7,8,9-o deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame žaste, krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniajame paakyje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inės plaÅ¡takos trečiame pirÅ¡te, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D.

P. sveikatÄ , t. y. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas vakare, faktiÅ¡kai nukentėjusiojo namų sklypo teritorijoje, kaltinamajam kilusio konflikto metu panaudojus smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta garbaus amžiaus nukentėjusiojo sveikata, o sveikatai sukeltos pasekmės jaučiamos iki Å¡iol), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,99 promilės) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.);

į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis nuolatinė gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbantis, iÅ¡siskyręs, nepilnamečių vaikų neturintis, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 73-75), įskaitant ir dėl nusižengimo, kurį įvykdė bÅ«damas neblaivus, paskirtos baudos sumokėtos, neteistas (t. 1, b. l. 72); teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-105/2019 duomenimis, objektyvių duomenų, kad A. G. veikos padarymo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nėra, po veikos jam iÅ¡sivystė bei Å¡iuo metu nustatomi adaptacijos sutrikimai, jis tiek veikos padarymo metu, tiek Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas (t. 2, b. l. 103-108).

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam Å¡velniausiÄ , t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimÄ vidurkiui. Taigi kaltinamajam A. G. paskirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamÄ jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ;

3) tęsti darbÄ ;

4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų);

5) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 41 str. 2 d.; 48 str. 1-3 d., 6 d. 1-2 p., 7 d.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei Å¡ia nusikalstama veika sukeltas pasekmes, jo psichikos sveikatos bÅ«klę (kaltinamasis yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, po nusikalstamos veikos įvykdymo jam iÅ¡sivystė bei Å¡iuo metu nustatomi (duomenys neskelbtini) sutrikimai, tačiau kaltinamasis pas specialistus nesilanko, medikamentų nevartoja, terapijoje nedalyvauja), kaltinamajam tikslinga skirti tokius įpareigojimus, kad bÅ«tų galima stebėti, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį bei bÅ«tų sudarytos galimybės atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , t. y. kompensuoti nukentėjusiojo ir valstybės institucijos patirtas iÅ¡laidas.

Prokuroro pasiÅ«lytas įpareigojimas – neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo nuomone netikslingas, kadangi kaltinamasis bausmės atlikimo metu turi dėti visas pastangas atlyginti jo veika padarytÄ Å¾alÄ bei koreguoti savo elgesį (požiÅ«rį, mÄ stymÄ ) taip, kad daugiau nenusikalstų. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 16 d., 21.40 val. iki 2018 m. balandžio 17 d., 15.52 val. (1 parÄ ) (t. 1, b. l. 55, 62).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, Å¡is laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ , prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 161,67 Eur civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45-46).

Ä® Å¡iÄ sumÄ yra įskaičiuota patirta žala, suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam dėl jam nustatytų stipinkaulio apatinės dalies ir kitų dauginių lūžių. Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam D. P. nustatytų sužalojimų, kurie buvo gydomi ir kurių gydymo iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai yra pateikti kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu, yra kaltas kaltinamasis A. G., Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ kaltinamojo civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 161,67 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.;

CPK 12 str., 178-179 str.). Dėl nukentėjusiojo D. P. civilinio ieÅ¡kinio Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 308,07 Eur turtinės žalos, 100 000 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimo (1 t., b. l. 152-154; t. 2, b. l. 5-12, 146, 148). BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį. Ä®vertinus BPK 7 straipsnyje nurodytÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieÅ¡kovo teises bei pareigas, darytina iÅ¡vada kad ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis.

Be to, BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigÄ , yra nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis D. P. nurodė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ sudaro jo iÅ¡laidos vaistams, kitiems medikamentams (iÅ¡ viso 171,28 Eur) bei kurui kelionėms į gydymo įstaigas (76,79 Eur + 60 Eur). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , tarp jų ne tik nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimus, bet ir į bylÄ pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ nukentėjusiojo D. P. medicinos dokumentų, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam padarytų sužalojimų jis ne kartÄ turėjo vykti į gydymo įstaigas vizitams pas gydytojus, taip pat į reabilitacijos procedÅ«ras, patyrė iÅ¡laidas vykdamas į teismo posėdžius.

Taigi toks jo reikalavimas yra teisėtas. Grįsdamas savo reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų kelionėms į gydymo įstaigas, nukentėjusysis pateikė du kvitus: 2018 m. liepos 30 d. AB „Ventus – Nafta“ 76,79 Eur sumos kvitÄ (t. 2, b. l.

9) ir 2020 m. sausio 16 d. UAB „Neste Lietuva“ 60,00 Eur sumos kvitÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad apmokėta už benzinÄ â€“ už 58,80 l ir 48,78 l (t. 2, b. l. 146). Teismas sprendžia, jog į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog pateiktuose kvituose užfiksuotos iÅ¡laidos kurui yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo vykimu į gydymo įstaigas dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo arba reabilitacijos ar vykimu į ikiteisminio tyrimo institucijÄ bei teismÄ .

Nukentėjusysis, byloje atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam yra žinomos įrodinėjimo taisyklės, nei kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu ir jo patikslinimu, nei kartu su kitais į bylÄ pateiktais dokumentais nepateikė paaiÅ¡kinimo bei paskaičiavimo (pvz. lentelės), kiek kartų, kokiu atstumu ir kada tiksliai vyko į minėtas įstaigas. Ä® bylÄ netgi nėra pateikta įrodymų, kokiu automobiliu nukentėjusysis važiavo į gydymo įstaigas, ikiteisminio tyrimo institucijÄ ar teismÄ , nėra duomenų apie techninius Å¡io automobilio parametrus (netgi koks kuras naudojamas).

Nesant Å¡ių duomenų, apskaičiuoti realiai nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ dėl iÅ¡laidų kurui nėra galimybės. Pastebėtina, jog teismas ne kartÄ siÅ«lė nukentėjusiajam bei jo atstovui pateikti civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos pagrindžiančius dokumentus, tačiau minėti įrodymai pateikti nebuvo. Nors nukentėjusysis teismui užduodant klausimus apibendrintai nurodė, kiek maždaug kartų jis vyko į gydymo įstaigas, jo abstraktÅ«s paaiÅ¡kinimai teisme, nesant tai pagrindžiančių tikslių paskaičiavimų, nelaikytini tinkamu įrodymu pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos, patirtos iÅ¡laidoms už kurÄ , atlyginimo yra nepagrįsta ir atmestina (CPK 12, 178, 185 str.; BPK 113 str. 2 d.). KitÄ dalį civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl 171,28 Eur sumos atlyginimo) nukentėjusysis D. P. grindė prie patikslinto civilinio ieÅ¡kinio pridėtomis kvitų ir iÅ¡rašų iÅ¡ nukentėjusiojo medicinos dokumentų kopijomis.

Nukentėjusysis tvirtina, kad visos prekės, nurodytos pateiktuose kvituose, yra susiję tik su nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Kaltinamojo gynėjas teisme ginčijo pateiktus dokumentus, teigdamas, jog dalis kvituose nurodytų išlaidų nesusiję su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, buvo patirtos praėjus pernelyg daug laiko po įvykio, nepagrįstai didelės. Esant ginčui dėl paminėto reikalavimo, teismas išsamiai nagrinėja pateiktus įrodymus. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dalis teismui pateiktų kvitų kopijų yra sunkiai įskaitomos arba neįskaitomos, o teismui pareikalavus pateikti kvitų originalus, nukentėjusiojo atstovas paskutinio teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kvitų originalai yra neišsaugoti ir prašė vadovautis tais įrodymais, kurie pateikti teismui kartu su civiliniu ieškiniu.

Pateikti kvitai: 1) 2018 m. spalio 30 d. – 47,34 Eur: dalis įsigytų prekių (Valsacor, 5,13 Eur – hipertenzijai gydyti, Humaloh KuikPen, 4,27 Eur – diabetui gydyti, MoxonidinHexal, 2,49 Eur – vartojamas didelio kraujospÅ«džio gydymui, Amlodipine, 3,27 Eur – aukÅ¡to kraujospÅ«džio gydymui, Abasaglar, 00,00 Eur – diabetui gydyti, Atoris, 2,37 Eur – lipidų (cholesterolio) kiekiui kraujyje mažinti, Trifas, suma neįskaitoma, - didinantis Å¡lapimo iÅ¡siskyrimÄ iÅ¡ organizmo ir mažinantis kraujospÅ«dį), teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, ir esant ginčui nukentėjusysis neįrodė, kad Å¡ie medikamentai buvo skirti minėtam gydymui, todėl Å¡alinti iÅ¡ atlygintinos sumos.

Teismas sprendžia, kad iš šiame kvite nurodytos 47,34 Eur sumos medikamentai, kurie susiję su nagrinėjamo įvykio metu patirtais sužalojimais ir jų gydymu, sudaro 24,62 Eur (10,18+0,43+3,54+0,65+9,82). 2) 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 16,00 Eur. Iš pateikto kvito neįmanoma įskaityti, kokia prekė ir iš kokios įmonės įsigyta. Teismas sprendžia, kad šis kvitas neįrodo patirtos 16 Eur turtinės žalos dalies. 3) 2018 m. lapkričio 3 d. – 29,95 Eur: „Warm massager“ – nukentėjusysis paaiškino, kad tai šildantis kompresas, rekomenduota įsigyti gydytojo dėl lūžusių šonkaulių patiriamo skausmo.

Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ši reikalavimo dalis pagrįsta. 4) 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 4,39 Eur: preparatas Smecta. Teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, ir nukentėjusysis neįrodė, kad šis medikamentas buvo skirtas minėtam gydymui, todėl šalintina iš atlygintinos sumos. 5) 2018 m. liepos 24 d. – 36,00 Eur: kompresas ir kamuoliukas reabilitacijai. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ši reikalavimo dalis pagrįsta (2 t., b. l. 8). 6) 2018 m. rugpjūčio 15 d.

– 11,72 Eur: dalis įsigytų prekių (Oculoheel Gtt – akių laÅ¡ai), teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, ir nukentėjusysis neįrodė, kad Å¡is medikamentas buvo skirtas minėtam gydymui, todėl Å¡alintina iÅ¡ atlygintinos sumos. Teismo vertinimu, pagrįstas reikalavimas pagal šį kvitÄ dėl 9,20 Eur reikalavimo. 7) 2018 m. rugsėjo 19 d. – 9 Eur: Valsacombt – padeda kontroliuoti didelį kraujospÅ«dį. Teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, ir nukentėjusysis neįrodė, kad Å¡is medikamentas buvo skirtas minėtam gydymui, todėl Å¡alintina iÅ¡ atlygintinos sumos (2 t., b. l. 9). 8) 2018 m. vasario 21 d.

– suma neįskaitoma, „Benu vaistinė“ – išlaidos iki nagrinėjamo įvykio, taigi nepagrįstos. 9) 2018 m. liepos 30 d. – 14,02 Eur, „Benu vaistinė“. Iš pateikto kvito neįmanoma įskaityti, kokios prekės įsigytos. Teismas sprendžia, kad šis kvitas neįrodo patirtos 14,02 Eur turtinės žalos dalies (2 t., b. l. 10).

10) Kiti kvitai neįskaitomi. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog byloje įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė iÅ¡ viso 99,77 Eur turtinės žalos, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįsta. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis D. P. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad kaltinamasis prieÅ¡ jį nukentėjusiojo namų kieme įvykdė tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , nukentėjusįjį sužalojęs daugybiniais smÅ«giais rankomis ir kojomis, sulaužė kairės rankos stipinkaulį, sukėlė fizinį skausmÄ , be to, po įvykio ir iki Å¡iol skausmas malÅ¡inamas tik vaistų pagalba, likę judėjimo apsunkinantys liekamieji reiÅ¡kiniai, po įvykio nukentėjusysis jautė didelę baimę, įtampÄ , jam buvo skirti psichotropiniai vaistai; dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir kÅ«no sužalojimų buvo apsunkintas bendravimas su kitais asmenimis.

Teisme nukentėjusysis bei jo sutuoktinė paaiÅ¡kino, kad po įvykio nukentėjusysis du mėnesius turėjo sveikti, negalėjo judėti, visÄ laikÄ gulėjo namuose, jam netgi buvo iÅ¡raÅ¡yti raminamieji vaistai, kurių anksčiau nevartojo; apie 1,5 mėnesio praleido lovoje, po to jau galėjo judėti po kiemÄ su lazdele, važinėjo į reabilitacijÄ dėl stipinkaulio lūžio; iki Å¡iol eina naudodamasis lazdele, prieÅ¡ įvykį tokios pagalbos vaikÅ¡tant nereikėjo, po nagrinėjamo įvykio gėrė vaistus nuo skausmo, iki Å¡iol juos vartoja, skauda lūžusių Å¡onkaulių srityje, rankoje dėl lūžusio rieÅ¡o stipinkaulio iki Å¡iol nėra jėgos, ranka silpna.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų nukentėjusiojo medicinos dokumentų iÅ¡rašų ir kitų įrodymų matyti, kad nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam nagrinėjamo įvykio metu buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, 7,8,9-o deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame žaste, krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniajame paakyje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inės plaÅ¡takos trečiame pirÅ¡te, dėl ko nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio buvo pristatytas į ligoninę, kur atlikta stipinkaulio imobilizacija – 1,5 mėnesio laikotarpiui uždėta gipso langetė, vėliau taikytas reabilitacinis gydymas 2018 m. rugpjūčio 8-28 d., pažymimas iÅ¡likęs skausmas ir silpnumas kairiame rieÅ¡e; reabilitacijos metu atsiradus skausmingumui deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje, nustatyti Å¡onkaulių lūžiai, kurie nesugiję; iki Å¡iol iÅ¡likęs Å¡ios srities skausmingumas; be to, nukentėjusiajam diagnozuotas neramumas ir susijaudinimas; jis skundžiasi prastu miegu, padidėjusiu nerimu.

Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis dėl nagrinėjamo įvykio metu kaltinamojo jam padarytų sužalojimų patyrė iÅ¡gÄ sti, stresÄ , nerimÄ , fizinį skausmÄ , mažiausiai du mėnesius negalėjo gyventi įprasto savo gyvenimo, iki Å¡iol jaučia pasekmes savo sveikatai (sumažėjusi kairės rankos distalinė jėga, skausmas lūžusių Å¡onkaulių srityje, apribotos judėjimo galimybės, nerimas, sutrikęs miegas), be to, dėl kaltinamojo veiksmų jis turėjo ne kartÄ lankytis gydymo įstaigose, pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus bei teisme, t. y. patyrė laiko sÄ naudas, negalėjo tęsti įprasto savo gyvenimo.

Ä®vertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ , kilusias liekamÄ sias pasekmes nukentėjusiojo D. P. sveikatai, kurios jaučiamos iki Å¡iol, kaltinamojo finansinę padėtį (nuolat dirbantis, gaunantis stabilias, tačiau nedideles – vidutiniÅ¡kai apie 600 Eur/mėnesį pajamas, neturintis įsipareigojimų, bÅ«stÄ nuomojasi (moka 200 Eur/mėnesį)), taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobÅ«džio sužalojimams, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo D.

P. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir iÅ¡ kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nukentėjusiojo reikalaujama 100 000 Eur dydžio piniginė suma yra neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat atsižvelgtina, kokiose vietose, kokio pobÅ«džio sužalojimai buvo padaryti, kiek užsitęsė gydymas. Atkreiptinas dėmesys, kad didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės bÅ«na tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta neįgalumo grupė ir pan. Svarbu ir tai, kad dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiÅ¡kai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Bylos duomenimis, nukentėjusysis advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 200 Eur, į bylÄ pateikti tai patvirtinantys įrodymai (2 t., b. l. 11). Teismas sprendžia, kad pagrįstas nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl jo iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iÅ¡ kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.). Nors civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, įvertinus nukentėjusiojo atstovo laiko sÄ naudos, atstovaujant jį teisme, ne tik suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį, priteistina visa praÅ¡oma suma.

Dėl kitų klausimų Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomų ne byloje, nėra. Vaizdo įraÅ¡as, įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ (1 t., b. l. 155), paliktinas saugoti byloje. Gydymo įstaigų atsiųsti kaltinamojo A. G. medicinos dokumentai (VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ asmens sveikatos istorija (2 vnt.; 2 t., b. l.

28) ir VÅ¡Ä® „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ pateikta gydymosi stacionare istorija (2 t., b. l. 29)), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti juos pateikusioms įstaigoms. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant nuteistÄ jį:

1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ;

3) tęsti darbÄ ;

4) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų);

5) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. balandžio 16 d., 21.40 val. iki 2018 m. balandžio 17 d., 15.52 val. (1 parÄ ), prilyginant jÄ 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Patenkinti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ A. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 161,67 eurus (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis centus) turtinės žalos atlyginimo (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už D. P. gydymÄ ). IÅ¡ dalies patenkinti civilinio ieÅ¡kovo D.

P. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ A. G. D. P. naudai 99,77 eurus (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus septyniasdeÅ¡imt septynis centus) turtinės žalos atlyginimo, 3 000 eurų (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 200 eurų (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ytÄ Ä¯ kompaktinį diskÄ , palikti saugoti byloje. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gydymo įstaigų atsiųstus A.

G. medicinos dokumentus (VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ asmens sveikatos istorijas (2 vnt.) ir VÅ¡Ä® „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ pateiktÄ gydymosi stacionare istorijÄ ), grÄ Å¾inti juos pateikusioms įstaigoms. IÅ¡aiÅ¡kinti A. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė