87f8b5fb-bd4b-448a-8d91-8308e7b1ef4d · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-495-651/2014                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05119-2013-5                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4 (S)                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. liepos 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.

R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo,  n u s t a t ė: 2013-11-30 J. R. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 25 d., apie 17 val., ties Naujojo Uosto g. 10 A namu, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Vairuotoja apie įvykį policijai nepranešė iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Tuo J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-22 nutarimu J. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė nuobaudÄ â€“ 100 Lt baudÄ , pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė nuobaudÄ â€“ 3 000 Lt baudÄ atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 3 000 Lt baudÄ atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Nors J. R. neprisipažino padariusi teisės pažeidimus ir nurodė, kad 2013-11-25 buvo pastačiusi automobilį adresu Naujoji Uosto g. 10 A, tačiau eismo įvykio nepadarė, o automobilį sustabdė tik dėl to, kad iÅ¡girdo dūžtant stiklÄ , tačiau pasižiÅ«rėjusi, kad garsÄ sukėlė automobilyje buvęs stiklainis – nuvažiavo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie J.

R. paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai – liudytojo A. D. paaiÅ¡kinimas, PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pakvitavimas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atlygindama nukentėjusiajai D. P. padarytÄ Å¾alÄ , pripažino savo veiksmų neteisėtumÄ . Ä®vertinęs bylos duomenis teismas darė iÅ¡vadÄ , jog J. R. negalėjo negirdėti ir nesuvokti, jog padarė eismo įvykį, todėl konstatavo, kad J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir tokia jos veika atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalis sudėtis.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J.

R. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jai nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad liudytojas A. D. painiojasi savo parodymuose, jis savo pirminiame paaiÅ¡kinime nenurodė tokių konkrečių aplinkybių kaip teismo posėdyje praėjus penkiems mėnesiams po tariamo įvykio. Apeliantės manymu, tarp A. D. ir D.

P. yra susitarimas, tik jie nesusiderino pozicijų, kurioje vietoje bÅ«damas A. D. tarsi matė tariamÄ Ä¯vykį, tai esminis skirtumas. Apeliantė nurodo, jog D. P. jai prasitarė, kad ji davė A. D. 200 Lt už paliudijimÄ . Teigia, kad A. D. ir D. P. iÅ¡ anksto susitarę jÄ apkalbėjo. Pažymi, jog į jos užduotÄ klausimÄ teismo posėdyje A. D. atsakė, kad susidarė vaizdÄ , kad Å¡i atsitrenkė, nes tos maÅ¡inos signalizacija ėmė blyksėti. Apeliantės manymu, susidaręs vaizdÄ A. D. savo vaizduotėje lengvai sukÅ«rė avarijos situacijÄ .Apeliaciniame skunde J.

R. atkreipia dėmesį, jog kelių policijos specialistas, apžiÅ«rėjęs jos automobilį, nufotografavo jo galÄ ir vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatavo „Neapgadinta“. Pagal atliktus matavimus nustatyta, jog ji automobilio kabliu negali kliudyti D. P. automobilio. Apeliantė teigia, kad D. P. nupirko automobilio buferį ir davė 500 Lt, nes to reikalavo D. P., o ji nemokėjo paaiÅ¡kinti D. P., kad jos reikalavimas nepagrįstas. Ji tik vėliau suprato D. P. norÄ pasipelnyti. Tačiau teisėja jos pasiraÅ¡ytÄ lapelį dėl 500 Lt sumokėjimo konstatavo kaip jos kaltės įrodymÄ .Apeliantė nurodo, kad jos kaltė nėra įrodyta, nebuvo neteisėto ir tyčinio pasiÅ¡alinimo, nes ji autoįvykio nepadarė, ji gerai suvokė, kad avarijos nepadarė.

Teigia, kad yra visiÅ¡kai pažeistos jos teisės, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, byla iÅ¡nagrinėta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nutarimas nepagrįstas neginčijamais įrodymais, neteisingas, neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas, todėl neteisėtas ir naikintinas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o netenkinti J. R. apeliacinio skundo reikalavimų ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutarimÄ . Teigia, kad J.

R. kaltė yra visiškai įrodyta, o apeliaciniu skundu ji siekia išvengti atsakomybės.Apeliacinis skundas atmestinas.  Remiantis bylos medžiaga matyti, jog skundžiamu nutarimu teismas pripažino, kad             J. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jos kaltė neįrodyta padarius minimus pažeidimus.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu padarė iÅ¡vadÄ , jog administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė visiÅ¡kai įrodyta liudytojo parodymais bei kita bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad liudytojas A. D. painiojasi savo parodymais ir yra akivaizdus jo ir nukentėjusiosios D. P. susitarimas, tačiau tokie apeliantės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir paneigti bylos medžiaga. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 25 d., apie 17 val., ties Naujojo Uosto g. namu 10 A, Klaipėdoje, buvo apgadintas D.

P. priklausantis automobilis „Opel Vectra“. D. P. eismo įvykio nematė, tačiau atėjusi prie automobilio rado užkiÅ¡tÄ raÅ¡telį, kuriame buvo nurodyta, jog į jos maÅ¡inos deÅ¡inį kampÄ Ä¯važiavo sidabrinės spalvos automobilis „Opel“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Ant minimo raÅ¡telio buvo užraÅ¡ytas telefono numeris, kuris priklauso liudytojui A. D.. KitÄ dienÄ liudytojas policijos komisariatui pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodė, jog bÅ«damas darbovietėje, adresu Naujojo Uosto g. 8, iÅ¡girdo garsÄ , panašų į automobilių susidÅ«rimÄ , ir pažiÅ«rėjęs pro langÄ pamatė, kaip iÅ¡ „Opel“ markės automobilio, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipęs vairuotojas apžiÅ«ri kito, gale stovėjusio automobilio („Opel“ tamsiai raudonas) priekinį deÅ¡inį kraÅ¡tÄ . Maždaug po 10 sekundžių „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (b. l. 11). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas davė ir teismo posėdžio metu, t. y. jis patvirtino, kad girdėjo garsÄ ir matė, kaip sidabrinės spalvos „Opel“ markės automobilio vairuotojas buvo iÅ¡lipęs apžiÅ«rėti kito automobilio, be to, nurodė, kad matė, kaip mirksėjo signalizacija tos maÅ¡inos, į kuriÄ buvo įsirėžęs „Opel“ markės automobilis.

Taip pat liudytojas parodė, jog jis iÅ¡ karto užsirašė nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius (b. l. 60). Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, liudytojo parodymai buvo nuoseklÅ«s nuo pat pradžių ir nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas iÅ¡ karto po įvykio paliko raÅ¡telį prie nukentėjusios automobilio, įvykio vietoje pačios nukentėjusios nebuvo, todėl apeliantės teiginiai, kad tarp liudytojo ir nukentėjusiosios yra susitarimas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki.

Apeliantė teigia, kad jų susitarimas pasireiÅ¡kia tuo, jog jie skirtingai nurodė, iÅ¡ kurios tiksliai vietos liudytojas matė įvykį, nes nukentėjusioji 2013-11-25 paaiÅ¡kinime nurodė, kad liudininkas pastebėjo įvykį pro savo namų langÄ , o liudytojas, kad darbe pro langÄ stebėjo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tai nėra esminės aplinkybės, pro kokį langÄ â€“ namų ar darbovietės – liudytojas matė įvykį, ir tai negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti nukentėjusiosios ir liudytojos kokį nors susitarimÄ .

Juo labiau, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas iÅ¡ karto po įvykio davė paaiÅ¡kinimus ir jie nepasikeitė bylÄ nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog liudytojo A. D. parodymai visiÅ¡kai įrodo, jog J. R. suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau iÅ¡ jo sÄ moningai pasiÅ¡alino. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, jos kaltę patvirtina ir Kelių policijos specialisto atlikta          J. R. automobilio apžiÅ«ra. Kelių policijos specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

7) nurodoma, jog eismo įvykio metu apgadintas tik stovintis automobilis „Opel Vectra“ (D. P. automobilis), tačiau iÅ¡ J. R. automobilio fotolentelės aiÅ¡kiai matyti, jog yra užfiksuota automobilių susidÅ«rimo kontakto vieta (b. l. 13), kuri atitinka nukentėjusiosios automobilio apgadinimÄ (b. l. 12). Todėl apeliantės teiginiai, jog pagal atliktus matavimus jos automobilis negalėjo kliudyti kito automobilio, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, J. R. atlygino nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ (b. l. 24–26), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino kaip dar vienÄ Ä¯rodymÄ , patvirtinantį administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltės įrodymÄ .

Pažymėtina, kad nors apeliantė skunde teigia, kad D. P. reikalavo iÅ¡ jos pinigų ir ji negalėjo D. P. paaiÅ¡kinti, kad jos reikalavimas yra nepagrįstas, tokie apeliantės teiginiai yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. Apeliantė yra suaugęs žmogus ir jei ji nuo pat pradžių buvo įsitikinusi, kad ji jokio eismo įvykio nepadarė, niekam nesukėlė žalos, tai jai tikrai nebuvo jokio reikalo atlyginti nukentėjusiajai žalÄ . Be to, pažymėtina, kad žalÄ apeliantė nukentėjusiajai atlygino praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad per tiek laiko apeliantė galėjo įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir jei ji manė, kad yra nekalta dėl eismo įvykio, nebÅ«tų dengusi žalos, už kuriÄ nėra atsakinga.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantės teiginiai, jog nukentėjusioji norėjo pasipelnyti, reikalavo iÅ¡ jos pinigų, yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog, apeliantės manymu, skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais ir pažymi, jog priimdamas procesinį sprendimÄ , teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas.

Be to, pažymėtina, kad apeliantė nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė teismo Å¡aliÅ¡kumas ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, nes kaip matyti, iÅ¡ bylos duomenų, apeliantei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos teisės bei suteiktos visos galimybės jomis naudotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei apeliantė abejojo teismo Å¡aliÅ¡kumu, galėjo pareikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ , tačiau tokia teise nepasinaudojo.   Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                                 n u t a r i a: palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarimÄ ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                     Dalia Kursevičienė                                 Â