87f778ea-ebb2-4831-bfec-04955769ca7d · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-635-198/2017                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05391-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.2.;    2.6.10.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 17 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-837/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio bÅ«stas”, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, M.

T., K. V., (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, valdantiems bendro naudojimo objektus pagal jungtinės veiklos sutartį, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 159,74 Eur žalos atlyginimÄ , 17,67 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. trÅ«kus bendro naudojimo vandens vamzdžiui buvo apgadintas draudėjui M.

T. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), - virtuvės sienoje iÅ¡pjauta skylė, apgadintos virtuvės sienos. Trečiojo asmens butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui iÅ¡mokėta 161,32 Eur draudimo iÅ¡moka. Reikalaujama priteisti suma, atsižvelgiant į nusidėvėjimÄ â€“ 1,58 Eur, sudaro 159,74 Eur.Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, todėl ji privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontÄ , techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus.

PalÅ«kanos paskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos ir sudaro 17,67 Eur (159,74 Eur (žalos dydis) × 0,06 proc. (palÅ«kanų dydis) ÷ 365 d. × 673 d. (pradelstos dienos)). Atsakovė UAB „Panevėžio bÅ«tas“ pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, teigė, kad ji yra netinkama atsakovė Å¡ioje byloje, o ieÅ¡kinys jos atžvilgiu pareikÅ¡tas nepagrįstai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB ,,Panevėžio bÅ«stas” 159,74 Eur žalos atlyginimÄ , 17,67 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 177,41 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 70,08 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, 23,30 Eur kelionės iÅ¡laidas bei 15 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovės AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai.

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės 21 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad nors atsakovė pateikė namo gyventojams statinio kasmetinės apžiÅ«ros aktus, kuriais juos informavo, kad yra susidėvėjęs karÅ¡to vandens vamzdynas ir reikia keisti vamzdžius tačiau nesiėmė jokių priemonių jiems pakeisti. Atsakovės kaip pastato administratorės veikla buvo formali, net septynis metus iki apdrausto buto užpylimo atsakovė tiktai konstatavo vandentiekio vamzdžių susidėvėjimÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų siÅ«liusi namo gyventojams kitus variantus, nei kaupiamųjų lėšų panaudojimas, vamzdžiams pakeisti.Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra profesionali pastatų administratorė, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vienai iÅ¡ Å¡alių prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

Atsakovė privalo prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo vandentiekio sistemÄ , organizuoti jos remontÄ , Å¡ių pareigų tinkamai neatliko, dėl ko įvyko vandentiekio avarija. Teismas sprendė, jog atsakovė savo pareigas atliko aplaidžiai. Dėl atsakovės, turinčios pareigÄ tinkamai eksploatuoti statinį, neveikimo, tinkamai neprižiÅ«rėjus daugiabučio namo vandentiekio sistemos ir trÅ«kus karÅ¡to vandens vamzdžiui, buvo apgadintas ieÅ¡kovės apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis butas.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo paneigta atsakovės kaltės prezumpcija. Todėl yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės aplaidaus neveikimo ir atsiradusių neigiamų pasekmių, t. y. žalos draudėjo turtui. Atsakovė yra už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę bÅ«klę atsakinga organizacija, todėl ji pagal CK 6.266 straipsnį taip pat yra atsakinga už žalÄ , padarytÄ dėl pastato trÅ«kumų, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Todėl ieÅ¡kovė, draudėjui atlyginusi žalÄ pagrįstai praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovės.Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė M. T. pagrįstai iÅ¡mokėjo 159,74 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę į tokio pat dydžio žalos atlyginimui. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas (CK 6.245 str. - 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Taip pat tenkintini ieÅ¡kovės reikalavimai dėl 17,67 Eur kompensacinių palÅ«kanų ir 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ Â nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2016 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Panevėžio bÅ«stas“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PraÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas. Be to, bylÄ iÅ¡nagrinėjo neįtraukęs į procesÄ atsakingų už žalÄ asmenų, nenustatė bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė bylos Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neiÅ¡dėstė iÅ¡vadų, kurios bÅ«tų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl atmeta atsakovės pateiktus argumentus, atsikirtimus ar įrodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio nuostatas neatskleidė bylos esmės.Teigia, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neįtraukęs į procesÄ atsakingų už žalÄ asmenų - daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų (viso 106 vnt.) savininkų, veikiančių pagal 2014 m. sausio 20 d.

„Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį“. Pažymi, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo suformulavusi savo procesinę pozicijÄ , jog ji nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas, teismas sprendime dėl Å¡ios pozicijos nepasisakė.Teigia, jog teismas netinkamai pritaikė CPK 45 straipsnio nuostatas. Teismas privalėjo nustatyti visus asmenų, sudariusių sÄ lygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus.

Bylos medžiaga, atsakovės, jos atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, jog M. T. turto, buto adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 9 d. užliejimo vandeniu priežastimi, dėl ko buvo padaryta žala galėjo būti ir kitų asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų (viso 106 vnt.) savininkų, bei savininkų įgaliotinio R. K. kalti veiksmai.Mano, kad teismas be teisinio pagrindo netaikė CK 4.75 - 4.76, 4.82 - 4.85 straipsnių nuostatų ir neatskleidė bylos esmės. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne atsakovė, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę.

Tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp atsakovės, kuri įgyvendina Å¡ių bendraturčių bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto iÅ¡oriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai turi disponavimo Å¡iais objektais teisę, ir Å¡iuo atveju yra atsakingi už atsiradusiÄ Å¾alÄ .Nesutinka su teismo nurodytais motyvais, kad atsakovės kaip pastato administratoriaus veikla buvo formali.

Pastato administratoriui yra taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastÄ jį turto administravimÄ . Todėl (duomenys neskelbtini) namo Å¡alto ir karÅ¡to vandens stovų disponavimo prasme CK 6.266 straipsnis taikytinas butų ir kitų patalpų savininkams, o ne atsakovei.Pažymi, kad savo pareigas vykdė tinkamai, atliko veiksmus pagal teisės aktų ir sutarties reikalavimus. Dar 2014 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr. 1 - 740 aiÅ¡kiai pabrėžė, jog daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), pastatų apžiÅ«ros aktuose nuo 2007 m. namo butų ir kt. patalpų savininkams yra rekomenduojama pakeisti karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų sistemÄ .

Daugiabučio pastato 2011 m. birželio 3 d. apžiÅ«ros aktas Nr. 6 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. apžiÅ«ros aktas buvo pristatyti daugiabučio namo savininkų susirinkimuose 2012 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. sausio 16 d., kuriuose daugiabučio namo savininkų nebuvo pritarta keisti Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdynų bei atlikti darbus defektams Å¡alinti.Teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas atsakovės atžvilgiu. Dėl ko padarė materialinės teisės normų pažeidimÄ ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009, nutartis civilinėje byloje 3K-3-489/2013, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 ir kt.).

Taip pat teigia, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas vertino tik ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, bei nepagrįstai jiems suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Teismas neįvertino atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - gyvenamojo namo gyventojų susirinkimų protokolų, gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalų, ataskaitų; trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl karÅ¡to ir Å¡alto vandens stovų bÅ«klės bei dėl bÅ«tinumo juos pakeisti namo gyventojams buvo žinomos (Å¡ių aplinkybių nebereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas), tačiau dėl lėšų stygiaus savininkai nepriėmė jokio sprendimo dėl stovų remonto (ar pakeitimo).Nurodo, kad teismas dėl atsakovės atsiliepime nurodytos pozicijos dėl CK 6.263 straipsnio taikymo nepasisakė, apsiribojo formaliomis iÅ¡vadomis.

Remiantis bylos medžiaga teigia, jog atsakovė nepažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos, tinkamai įgyvendino savo pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.Pažymi, jog ieÅ¡kovė atsakovės kaltės neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tik teigė jog atsakovė netinkamai vykdė pareigas. Reikalaujama atlyginti turtinė žala pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį negali bÅ«ti laikoma atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismas sprendimu tik konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkintinas, visiÅ¡kai nemotyvuodamas.Teigia, jog teismas atsakovei pritaikė civilinę atsakomybę, prieÅ¡ tai nenustatęs kaltei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, ir kad ji negali atsakyti pagal CK 6.266 straipsnį.Mano, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl kaltės perkėlė atsakovei. Yra įsitikinusi, jog įrodė savo nekaltumÄ dėl ieÅ¡kiniu reikalaujamos žalos. Teismo iÅ¡vados, jog atsakovė byloje neįrodė aplinkybių, jog žala trečiojo asmens butui atsirado ne dėl jos kaltės, priimtos pažeidus CPK 178, 185, 187 straipsnių nuostatas.Teigia, jog teismas nepagrįstai taikė CK 6.263 straipsnio nuostatÄ .

Å iuo atveju turėjo bÅ«ti taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta statinio savininko (valdytojo) griežtoji atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ , nes žala trečiojo asmens butui buvo padaryta dėl bendro naudojimo vamzdžio susidėvėjimo, t. y. dėl namo savininkų atsisakymo keisti susidėvėjusius vamzdynus. Pažymi, kad atsižvelgiant į CK 4.83 straipsnio 3 dalį, sprendimų priėmimas bendraturčių balsų dauguma, yra suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktÅ«ros racionalų funkcionavimÄ , preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų, ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007).Teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Kadangi dėl žalos atsiradimo yra butų ir kitų patalpų savininkų kaltė, todėl ieÅ¡kinys atsakovės atžvilgiu atmestinas, arba sumažintinas žalos dydis. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PraÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad skundžiamame sprendime dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta, todėl naikinti apeliantės skundžiamÄ sprendimÄ tokiais motyvais nėra pagrindo.

Pažymi, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, kad teismas sprendime detaliai neaptarė kiekvieno atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumento, kiekvieno jos pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo naikinti priimto teismo sprendimo. Nesutinka su apeliante, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Teismas, taikydamas materialinės teisės normas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė privalėjo įrodyti savo kaltės nebuvimÄ . Nurodo, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė, bÅ«dama savo srities profesionalė, kuriai taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, ėmėsi realių veiksmų tinkamai supažindinti su sistemų bÅ«kle bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkus, informavo apie reikalingas atliktų darbų apimtis ir jų kainas, teikė pasiÅ«lymus.

Mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatė visų bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ ir administravimÄ , civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl ko byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 159,74 Eur žalos atlyginimÄ , 17,67 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. trÅ«kus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo karÅ¡to vandens vamzdžiui buvo apgadintos draudėjui (trečiajam asmeniui) M. T. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės sienos. Remiantis su trečiuoju asmeniu M. T. sudaryta BÅ«sto draudimo sutartimi, ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ir kreipėsi į atsakovę, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorę, dėl iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo.

IeÅ¡kovė teigė, kad bÅ«tent atsakovė privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontÄ , tačiau savo pareigas vykdė netinkamai ir kilusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigė, kad ji yra netinkama atsakovė Å¡ioje byloje, prašė pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamais – daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkais. IeÅ¡kovė su atsakovo pakeitimu nesutiko.

Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas atsakovÄ renkasi ieÅ¡kovė, todėl nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad CPK 45 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje taikytos netinkamai. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, veikiantys pagal bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį, į bylÄ buvo įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo jų atstovas R.

K.. Dėl to, teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad byla iÅ¡nagrinėta neįtraukus į procesÄ visų galimai už žalÄ atsakingų asmenų, kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu M. T. 2013 m. gegužės 22 d. sudarė BÅ«sto draudimo sutartį TIA Nr. 244854842, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 30 d. iki 2014 m. birželio 29 d. buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 9 d. dėl virÅ¡ buto trÅ«kusio vandens bendrojo naudojimo stovo buvo užlietas vandeniu ir taip apgadintas ieÅ¡kovės apdraustas turtas.

Ä®vertinusi padarytÄ turtinę žalÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 161,32 Eur (557 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių, o taip pat ir įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė grindžia Å¡ias aplinkybes, byloje ginčo nėra.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas daugiabutį namÄ administruoja atsakovė su daugiabučio namo įgaliotiniu R. K., veikiančiu pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį, 2014 m. sausio 30 d. sudarytos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutarties Nr. 44 pagrindu.

Iki tol atsakovė administratore buvo paskirta savivaldybės. Daugiabutis namas, (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1977 m. Bendrojo naudojimo vandens vamzdžiai nuo namo pastatymo keisti nebuvo. Dar 2007 m. gruodžio 26 d. atsakovės surašytame Pastato apžiūros akte Nr. 2 užfiksuota, kad pastato, (duomenys neskelbtini), karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynai yra pažeisti korozijos, juos reikia pakeisti naujais. Tas pats konstatuota ir vėlesniuose 2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. birželio 10 d., 2010 m. birželio 15 d., 2011 m. birželio 3 d., 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 18 d., 2014 m. kovo 21 d. atsakovės aktuose.

Å ios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčijamos ir pagrindo joms nepritarti apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo ieÅ¡kinys atsakovei pareikÅ¡tas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu (pagal CK 6.1015 straipsnį) vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalÄ padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ .

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas gali reikÅ¡ti asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ . Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį, apeliaciniame skunde teigia, kad savo pareigas pagal sutartį, teisės aktus ji vykdė tinkamai - daugiabučio namo butų savininkai buvo informuoti apie bÅ«tinybę keisti namo vamzdynÄ , tačiau namo savininkų susirinkimuose 2012 m. gegužės 2 d, 2014 m. sausio 16 d. nepriimtas joks sprendimas dėl Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdynų keitimo.

Disponavimo bendrojo naudojimo objektais teisę turi butų ir kitų patalpų savininkai.Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kuriÄ bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vienoje iÅ¡ jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos.

Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015).Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2014 m. sausio 20 d. ir galioja neterminuotai.

Sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan. Kaip jau minėta, daugiabučio namo įgaliotinis R. K., veikdamas pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį, 2014 m. sausio 30 d. su atsakove sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr.

44. Pastarosios sutarties tikslas – daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiÅ«ra ir kitoks tvarkymas. Pagal sutartį vykdytojas atsako už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės inžinierinės įrangos apžiÅ«rų organizavimÄ ir vykdymo kontrolę pagal pridedamÄ nuolatinių ir papildomų darbų sÄ raÅ¡Ä (sutarties priedas Nr. 1); Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ (aptarnavimÄ ), vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-10 patvirtintais aptarnavimo tarifais ir pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo atliekamų darbų tipiniu minimalių apimčių sÄ raÅ¡u (sutarties priedas Nr. 3); namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimÄ , informacijos, dokumentų teikimÄ Ä¯galiotiniui ir raÅ¡tu papraÅ¡ius patalpų savininkams (Sutarties 2.2. punktas).

Pagal sutartį vykdytojas, be kita ko, privalo: teikti savo veiklos ataskaitÄ ; užtikrinti kaupiamųjų ir kitų lėšų saugumÄ ir panaudojimÄ pagal paskirtį; parengti patalpų savininkų susirinkimo darbotvarkės dokumentus bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikių planų patvirtinimo ir kitais klausimais (Sutarties 2.4. punktas).Atsakovės pateiktame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkime buvo pristatytas 2013 m. rugsėjo 18 d. pastato apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodyta, kad karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynai pažeisti korozijos, rekomenduojama pakeisti naujais, tačiau, kaip matyti iÅ¡ susirinkimo protokolo turinio, daugiabučio namo savininkai diskutavo dėl rekomenduojamų darbų defektams Å¡alinti atlikimo, tačiau Å¡iuo klausimu sprendimo nepriėmė.

Kaip minėta, Å¡iuos karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų defektus Pastato apžiÅ«ros aktuose atsakovė fiksavo ir rekomendavo juos keisti naujais nuo 2007 metų. IÅ¡ 2012 m. gegužės 2 d. vykusio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų protokolo taip pat matyti, kad susirinkime dalyvavo ir atsakovės atstovai, namo savininkai supažindinti su namo stoviu pagal apžiÅ«ros aktÄ , tačiau sprendimas vamzdynų klausimu priimtas nebuvo.Bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutarties prieduose iÅ¡dėstyti atsakovės (vykdytojo) atliekami darbai, prie kurių priskiriami: namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«rų organizavimas ir vykdymo kontrolė, remonto darbų planų rengimas, namo konstrukcijų nuolatinės techninės priežiÅ«ros kontrolė, namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas; atskirų vamzdynų vietų smulkus remontas; avarijų lokalizavimas ir likvidavimas.

Analizuojant sutarties sÄ lygas ir sutarties prieduose iÅ¡dėstytų darbų sÄ raÅ¡us, vykdymo praktikÄ , pagal, kuriÄ butų savininkų susirinkimas duodavo pritarimÄ ir dėl smulkių darbų (Å¡viesduobių uždengimo, laiptinių langokraščių apdažymo) atlikimo bei kaupiamųjų lėšų panaudojimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų visos priežiÅ«ros organizavimo ir vykdymo pareigos yra perduotos atsakovei.

Organizacinius sprendimus dėl namo priežiÅ«ros ir remonto darbų atlikimo, namo defektų paÅ¡alinimo priima namo butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovė teikia informacijÄ dėl namo bÅ«klės, siÅ«lo iÅ¡eitis ir laukia savininkų sprendimų ir užsakymų dėl tam tikrų darbų atlikimo, namo defektų Å¡alinimo. Atsakovė, atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiÅ«ras, jų rezultatus ir iÅ¡vadas fiksuodama statybos apžiÅ«ros aktuose, gautus duomenis praneÅ¡davo namo bendraturčiams ir kėlė klausimÄ dėl Å¡alto ir karÅ¡to vandens stovų keitimo nuo 2007 metų.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovės kaip pastato administratorės veikla buvo formali. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis atsakovė užtikrino tinkamÄ Bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutarties vykdymÄ ir atliko jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bÅ«tų informuoti apie susidariusiÄ padėtį ir galimus neveikimo padarinius. Disponavimo bendrojo naudojimo objektais, prie kurių priskiriami vandentiekio ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynai, teisė pagal sutartį atsakovei perduota nebuvo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio, kuris reglamentuoja pastato savininko arba valdytojo atsakomybę už žalÄ padarytÄ tretiesiems asmenims, nuostatas atsakovės atžvilgiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , administratorius pagal sutartį gali bÅ«ti atsakingas už bendraturčiui padarytÄ Å¾alÄ dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016).PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovė neįrodė Bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutarties netinkamo vykdymo ir kokie atsakovės neteisėti veiksmai (ar neveikimas) sudarė sÄ lygas žalos atsiradimui (CPK 176-179 straipsniai).

IeÅ¡kovei neįrodžius vienos iÅ¡ atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakovė nelaikytina atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ . Dėl to, teisėjų kolegija ieÅ¡kinį laiko nepagrįstu ir atmeta.Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į butų ir kitų patalpų savininkų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, jos administravimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutarties nuostatas, kasacinio teismo praktikÄ , todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ ir turi pareigÄ jÄ atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Panevėžio bÅ«stas“ atmesti.Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ keičiamas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 750 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , atstovimÄ pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos priteistinos apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai). IÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteistinos 24 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Atmesti ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Panevėžio bÅ«stas“.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 765 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės UAB „Panevėžio bÅ«stas“, įmonės kodas 147146333, naudai.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 24 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                                                 Ramunė Čeknienė                                                                                   Eigirdas Činka                                                                                             Birutė Jonaitienė