87f43555-e038-403f-942a-01a4b44e03e1 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja N                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2743-647/2011 pagal ieÅ¡kovės J.

K. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Aplinkos ministerijai dėl priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir dėl nekilnojamojo turto perdavimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Bylos esmėIeÅ¡kovė J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:1) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu 2010-01-29 aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo - priėmimo aktÄ Nr. (51)-7.2 (S)-86;

2) pripažinti aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę ieÅ¡kovei J. K. ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas;3) pritaikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2006-07-05 dienos apskrities virÅ¡ininko įsakymais (duomenys neskelbtini), esantis 3 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) natÅ«ra buvo sugrÄ Å¾intas teisėtiems buvusiems savininkams, bei paveldėtojams. Å iai dienai Å¡io žemės sklypo savininkai yra ieÅ¡kovė J. K., kuriai priklauso 22000/30000 žemės sklypo dalis (2,2 ha), Z. S., kuriam priklauso 4000/30000 (0,4 ha) žemės sklypo dalis, A. S., kuriam priklauso 2000/30000 (0,2 ha) žemės sklypo dalis, bei J. S., kuriam priklauso 2000/30000 (0,2 ha) žemės sklypo dalis.

Visi minimi žemės savininkai žinojo, jog ant jų grÄ Å¾inamos žemės stovi administracinės paskirties pastatas. Å is faktas buvo nurodytas jiems grÄ Å¾inamos nuosavybės dokumentuose, tai yra buvo nurodyta 2006-07-05 apskrities virÅ¡ininko įsakymuose, jog bus nustatytas servitutas Å¡io pastato naudotojui prie jo privažiuoti ir naudotis. Remiantis Å¡iais dokumentais, buvo įregistruotas servitutas - teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype. Tačiau apie jokius kitus nekilnojamojo turto objektus dokumentuose nebuvo nurodyta, todėl savininkai pagrįstai tikėjosi ir žinojo, kad jų žemės sklype stovi tik pastatas ir daugiau nėra jokių nekilnojamojo turto objektų.

Po kurio laiko Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė privatizavimo konkursÄ pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). PastatÄ nupirko ir sutartį Nr. A421-14(2.14.1.8-TR2) dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo 2009-12-24 pasirašė ieÅ¡kovė J. K.. IeÅ¡kovė minimÄ pastatÄ pirko, turėdama tikslÄ kartu su kitais giminaičiais bÅ«ti Å¡eimininke visame žemės sklype. Nuosavybės teisė į minimÄ administracinį pastatÄ ieÅ¡kovei J. K. perėjo 2010-01-07 dienÄ , pasiraÅ¡ius privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ po galutinio atsiskaitymo su Vilniaus miesto savivaldybe.

Tačiau vėliau, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi nuosavybės teisę į minimame žemės sklype esančius aikÅ¡telę ir tvorÄ , jų teisinis įregistravimo pagrindas yra 1998-07-13 ir 2009-03-09 dienos Vyriausybės nutarimai, bei 2010-01-29 dienos perdavimo priėmimo aktas Nr. (51)-7.2 (S)-86, kurio pagrindu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija perdavė Vilniaus miesto savivaldybei objektus su priklausiniais. Minėtas aktas yra niekinis ir negali bÅ«ti pripažintas galiojančiu, o jos žemėje esantis turtas neatlygintinai turi bÅ«ti perduotas, nes už jį yra sumokėta, perkant iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracinės paskirties pastatÄ .

Laikant minimÄ aktÄ teisėtu, žemės sklypo bendrasavininkams nelieka tiek žemės sklypo ploto, kiek yra nurodyta dokumentuose, kadangi ant jų žemės atsirado aikÅ¡telė ir tvora. IeÅ¡kovei neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu yra užkertamas kelias naudotis jai priklausančiu žemės sklypo plotu, kuris priklauso nuosavybės teise ir nėra jokiais kitais administraciniais teisės aktais apribotas. AikÅ¡telės plotas yra 2720 kv. m ir 500 kv. m, tai yra Å¡iuo žemės sklypo plotu bendrasavininkai negali naudotis, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė turi nuosavybės teisę į aikÅ¡telę.

Tvora yra 46,70 m ilgio. Kadastrinių matavimų byloje aikÅ¡telės ir tvoros statybos metai yra nurodyti 1988, tačiau Å¡ie nekilnojamojo turto objektai niekur iki 2010-01-29 dienos nebuvo užregistruoti, įtraukti į kokiÄ nors apskaitÄ ir pan. 1997-11-25 Vilniaus miesto Ekonomikos departamentas raÅ¡tu pažymėjo, kad specialios paskirties UAB „Verkių Å«kis“ įstatinio kapitalo struktÅ«roje yra Å¡ie pastatai: sandėliai ir slėptuvės - 570,7 kv. m ploto. AikÅ¡telė ir tvora nebuvo užregistruotos ir perduotos tuo metu turtÄ valdžiusiai bendrovei „Verkių Å«kis“. 1998-01-12 bendrovė „Verkių Å«kis" kreipėsi su praÅ¡ymu dėl Å¡io turto įregistravimo. 2001-02-12 turto perdavimo ir priėmimo aktu UAB „Verkių Å«kis“, perdavė Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamentui sandėlius, arkines slėptuves (LR CK 1.5 str., 1.81 str., 4.19 str. 1 d.).Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-08-19 nutartimi nutarė ieÅ¡kovės J.

K. praÅ¡ymÄ tenkinti ir reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, nuosavybės teise priklausančios aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CPK 148 str. 1 d.).Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas bylÄ dalyje dėl priėmimo-perdavimo akto panaikinimo nutraukti, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad privatizavo tik administracinės paskirties pastatÄ - ginčo objektai aikÅ¡telė ir tvora nėra minimo administracinės paskirties pastato priklausiniai. IeÅ¡kovė nepagrįstai mano, kad pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracinės paskirties pastatÄ kartu su aikÅ¡tele ir tvora, tačiau privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiÅ¡kiai apibrėžtas sutarties objektas - pastatas, kurio paskirtis administracinė, pažymėjimas plane lB2p, bendras plotas 570,7 kv. m.

IeÅ¡kovė 2009-11-16 pateikta paraiÅ¡ka prašė įregistruoti minėto administracinio pastato vieÅ¡o aukciono dalyve. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje aikÅ¡telė ir tvora nėra nurodytos kaip sutarties objektai, joje yra nurodyta tik administracinio pastato kaina ir nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi ir ginčo objektų kainÄ . Atsakovo įsitikinimu, aikÅ¡telė ir tvora yra savarankiÅ¡ki objektai. Siekiant, kad antraeilis daiktas liktų pirmo savininko nuosavybėje, tai turi bÅ«ti aptarta tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje (LR CK 4.47 str., 4.253 str.).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę J. K. pateikti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimÄ ir per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti 31820 Lt arba Å¡iai sumai pateikti banko garantijÄ . Nurodė, kad, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, yra suvaržyta atsakovo teisė disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, t.y. atsakovas negali planuoti organizuoti ginčo objektų privatizavimo proceso, nes yra suvaržyta teisė juos perleisti.

Ä®statymų leidėjas garantuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sÄ Å¾iningumÄ ir protingumÄ bei Å¡ių priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo tenkintas, neįvertinus, ar ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas, t.y. ar ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Atsakovas teigia, jog teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o nusprendus praÅ¡ymÄ tenkinti, pirmosios instancijos teismas turi užtikinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei pareikalauti, kad ieÅ¡kovė pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (LR CPK 146 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-25 nutartimi nutarė atsakovo praÅ¡ymÄ atmesti. Teismas nurodė, jog CPK 146 str. 1 d. numatyta, kad Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.

Å i teisės norma suteikia teismui teisę, tačiau nenustato pareigos reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimÄ . Teismas, taikydamas 2011-08-19 nutartimi atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones, nereikalavo, jog ieÅ¡kovas užtikrintų atsakovo galimų nuostolių atlyginimÄ , t.y. nagrinėjamoje byloje netaikė CPK 146 str. 1 d. nuostatų. Užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimÄ ieÅ¡kovas gali bÅ«ti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad yra galimybė tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir dėl kokių nors ieÅ¡kovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas.

Atsakovas praÅ¡yme tik įvardijo galimų nuostolių sumÄ , tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių Å¡iÄ sumÄ , jos susidarymo mechanizmÄ , prie praÅ¡ymo nepateikė. Teismas konstatavo, jog atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieÅ¡kovė negalėtų atlyginti atsiradusių nuostolių (ieÅ¡kovė yra finansiÅ¡kai nepajėgi jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Atsakovas yra pateikęs atskirÄ jį skundÄ dėl teismo 2011-08-19 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kadangi aukÅ¡tesnės instancijos teismas dar nėra iÅ¡nagrinėjęs Å¡io skundo, o nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra susijęs su teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas panaikinus galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas netektų prasmės (LR CPK 144 str., 145 str., 146 str. 1 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį, kuria atsakovo praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovę J.

K. pateikti atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo buvo atmestas, įpareigoti ieÅ¡kovę J. K. pateikti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ 31820 Lt sumai. Nurodė, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , teismas, skirdamas LR CPK 146 str. 1 d. nurodytas priemones, nebÅ«tinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1389/2010).

Pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali bÅ«ti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kuomet privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neiÅ¡vengiamumÄ ir tiksliai apskaičiuoti dydį. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-08-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1713/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir dėl jų pritaikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių užtikrinimas yra du skirtingi teisės normų institutai, kurių taikymo atveju yra nustatinėjamos skirtingo pobÅ«džio faktinės aplinkybės. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra nustatinėjama tokio pobÅ«džio nuostolių kilimo grėsmė bei vertinamos ieÅ¡kovo galimybės tokius nuostolius atlyginti (LR CPK 146 str.).

IeÅ¡kovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimÄ gali bÅ«ti įpareigojamas, kai pagal duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas. Realios grėsmės egzistavimÄ pagrindžia ir nuolatinės turto vertės kitimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 31820 Lt suma fiziniam asmeniui yra didelė ir atsiranda tikimybė, kad fizinis asmuo gali vengti atlyginti nuostolius, todėl Å¡ios aplinkybės įvertinimas yra svarus pagrindas užtikrinti atsakovo galinčius atsirasti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsisakius tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinimo, bus pažeisti proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principai. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, negali bÅ«ti paneigti kito asmens teisėti interesai, t.y. privalu atsižvelgti į abiejų Å¡alių interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iÅ¡ asmens, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva jos jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , garantuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyrÄ .

Netenkinus atsakovo praÅ¡ymo, teismas neužtikrino vieÅ¡ojo intereso apsaugos. Atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali parduoti turto, negauna mažiausiai 31820 biudžeto įplaukų (LR CPK 144 str. - 146 str.).IeÅ¡kovė J. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį. Nurodė, kad aplinkybių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra.

Atsakovas neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas - įraÅ¡as vieÅ¡ame registre neleidžiant perleisti turto, dėl kurio kyla ginčai, galėtų pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsakovo argumentai, kad Å¡is turtas bus privatizuotas ir bus gautos atitinkamos lėšos, yra neįrodyti leistinais įrodymais. Pagal vieÅ¡ojo registro duomenis atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objektų savininku yra įregistruotas daugiau nei 1,5 metų, ir per visÄ tÄ laikÄ nebuvo skelbiamas joks aukcionas, nebuvo mėginama turto privatizuoti.

Asmuo, praÅ¡antis pateikti galinčių atsirasti nuostolių užtikrinimÄ , turi įrodyti, jog nuostoliai tikrai gali atsirasti. Pirmosios instancijos teismas nurodė visus argumentus ir motyvus, kodėl atsisakė taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ (LR CPK 146 str.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Å alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo gali bÅ«ti ir banko garantija (CPK 146 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, praÅ¡ančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ .

Teismas pažymi, jog pareikalauti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti;

2) jų atlyginimas ateityje gali bÅ«ti apsunkintas arba neįmanomas. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , turi bÅ«ti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumÄ turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, kad, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, yra suvaržyta atsakovo teisė disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, t.y. atsakovas negali planuoti organizuoti ginčo objektų privatizavimo proceso, nes yra suvaržyta teisė juos perleisti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas nei su praÅ¡ymu dėl nuostolių užtikrinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimÄ realų 31820 Lt dydžio nuostolių atsiradimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Darytina iÅ¡vada, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė praÅ¡ymÄ taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 12 str., 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimÄ realių nuostolių atsiradimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog atsakovas tik įvardijo galimų nuostolių sumÄ , tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iÄ sumÄ , jos susidarymo mechanizmÄ , prie praÅ¡ymo nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieÅ¡kovė negalėtų atlyginti atsakovo nurodytų nuostolių 31820 Lt sumai.

Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Ä®prastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iÅ¡ asmens, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva Å¡ios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , garantuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ , kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali bÅ«ti nustatytas, atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant Å¡iÄ veiklÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Pažymėtina, kad galima užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimÄ , jei tik atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui ateityje iÅ¡ tiesų gali atsirasti nuostolių.

Teismui turi bÅ«ti aiÅ¡kus bei pagrįstas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas, t. y. priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju apeliantas tik konstatuoja, jog bÅ«tent 31820 Lt sumai gali atsirasti nuostoliai, tačiau nenurodė nuostolių atsiradimo mechanizmo, bei nepagrindė nurodytos sumos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iÅ¡ asmens, kuris prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva jos jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , garantuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyrÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pareigÄ taikyti nuostolių užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , neturėdamas įrodymų dėl nuostolių dydžio pagrindimo.

Atmestinas apelianto argumentas, jog netenkinus atsakovo praÅ¡ymo, teismas neužtikrino vieÅ¡ojo intereso apsaugos. Tai, kad savivaldybė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, nes atsakovas pagal įstatymÄ nėra atleistas nuo pareigos pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali realiai atsirasti ir jų atlyginimas ateityje gali bÅ«ti apsunkintas arba neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri iÅ¡ esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iÅ¡spręstas tinkamai (LR CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str., 144 str. - 148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a:Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Neringa Å vedienė