2015-10-16 Nr. AB-20053-3-61-3-00286-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1184-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00286-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) perkelti jį į Kauno tardymo izoliatorių, užtikrinant jo laikymą šioje suėmimo vykdymo vietoje iki baudžiamosios bylos Nr. 1-165-462/2014 išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme pabaigos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su reikalavimu, nepriskirtinu administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto – Kalėjimų departamento – priimtą administracinį aktą, t. y. 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-6549 ir pareiškėjo skundu reiškiamas reikalavimas dėl Kalėjimų departamento įpareigojimo atlikti veiksmus turėtų būti reiškiamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-6549. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nustačius pateikto skundo formalų neatitikimą ABTĮ 23 straipsnyje įtvirtinantiems reikalavimams (netinkamai suformuluotas skundo dalykas), tačiau iš teismui pateikto skundo ir jo priedų galint preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą, turėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas ir pareiškėjui siūloma šalinti teismo nustatytus skundo trūkumus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo N. T. skundą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką ginčą, administracinėje byloje AS-570-756/2015 patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, jog sprendžiant suimtojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą klausimą, kai dėl suimtojo laikymo tam tikroje pataisos įstaigoje yra nuspręsta Kalėjimų departamento nurodymu, ginčo teisiniuose santykiuose vyrauja baudžiamieji procesiniai santykiai, todėl tokio pobūdžio skundas, kuriuo suimtasis prašo jį perkelti į kitus pataisos namus, nepriskirtinas administraciniam teismui ir turi būti paduodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka. Teismas nutarė vadovautis nurodytoje administracinėje byloje padaryta išvada ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas N. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamento funkcija koordinuoti suimtų ir nuteistų asmenų paskyrimą į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas (Kalėjimų departamento nuostatų 8.5 p.) priskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl Kalėjimų departamento vykdant nurodytą funkciją priimtų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas administraciniame teisme. Pareiškėjas teigia, kad ginčo dalyku yra teisinis santykis, neturintis baudžiamojo proceso teisės elementų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas N. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes padarė išvadą, jog pareiškėjo reiškiamas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas BPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog Kalėjimų departamento funkcija koordinuoti suimtų ir nuteistų asmenų paskyrimą į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas priskirtina viešojo administravimo sričiai, todėl Kalėjimų departamento vykdant nurodytą funkciją priimtų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas administraciniame teisme.

Vadovaujantis ABTĮ, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Nustatyta, kad pareiškėją Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime suėmimo laikotarpiu nutarta laikyti Kalėjimų departamento 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (b. l. 25–26). Iš šio sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktu bei atsižvelgus į Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 38-S-1147 bei Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. LV-1675 nurodytas aplinkybes.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovė 2014 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir prašė pareiškėją perkelti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Kauno tardymo izoliatorių. Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 2S-6549 pareiškėjo atstovės prašymas buvo atmestas. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą perkelti pareiškėją į Kauno tardymo izoliatorių, užtikrinant jo laikymą šioje suėmimo vykdymo vietoje iki baudžiamosios bylos Nr. 1-165-462/2014 išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme pabaigos. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas administraciniame teisme iš esmės siekia inicijuoti ginčą dėl Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo atmestas jo prašymas skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, vykdyti Kauno tardymo izoliatoriuje, o ne Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pirmiausia pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau nagrinėjo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymu, teisėtumo bei pagrįstumo klausimą bei padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto – Kalėjimų departamento – priimtą administracinį aktą, t. y. 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-6549 ir pareiškėjo skundu reiškiamas reikalavimas dėl Kalėjimų departamento įpareigojimo atlikti veiksmus turėtų būti reiškiamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-6549. Tai reiškia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje jau buvo nurodęs, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ir tokie ginčai priskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teismas nutarė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-570-759/2015, padarytomis išvadomis ir nurodė, kad pareiškėjo skundas turi būti paduodamas BPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios BPK nuostatos, kuria vadovaudamasis pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nenurodytos konkrečios teisės normos, vadovaujantis kuriomis šioje byloje keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios, o ne administracinės kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad Kalėjimų departamento nuostatų 8.5 punkte nustatyta, jog Kalėjimų departamentas be kita ko koordinuoja suimtų ir nuteistų asmenų paskirstymą į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas. Taip pat nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skiriami į tokias priemones vykdančias įstaigas vadovaujantis Įsakymu. Įstatymo 1.1 punkte nustatytos taisyklės, vadovaujantis kuriomis suimti asmenys yra skiriami į konkrečią suėmimą vykdančią instituciją. Įstatymo 1.2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus arba jo pavaduotojo nurodymu asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, gali būti laikomi suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgiant į 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytą tvarką.

Tai, kad Kalėjimų departamento funkcija koordinuoti suimtų ir nuteistų asmenų paskyrimą į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas priskirtina viešojo administravimo sričiai ir ginčai dėl vykdant šią funkciją priimtų Kalėjimų departamento sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjami administraciniame teisme, patvirtina ietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A-2849-624/2015). Nurodytoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas iš esmės analogiškas ginčas ir buvo vertinamas Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo vadovaujantis Įsakymo 1.2 punktu nuspręsta, kad pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, turi būti vykdoma Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teisėtumas bei pagrįstumas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015 priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas buvo paskirtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą vadovaujantis Kalėjimų departamento sprendimu, priimtu vadovaujantis Įsakymo 1.2 punktu, todėl darytina išvada, kad paskirdamas pareiškėją į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą Kalėjimų departamentas įgyvendino Įsakymo 1.2 punktu suteiktą teisę neatsižvelgti į Įsakymo 1.1.1–1.1.4 punktuose nustatytas asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į tokias priemones vykdančias įstaigas, taisykles. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, jog Kalėjimų departamentas, spęsdamas asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė – suėmimas – paskyrimo į konkrečią įstaigą klausimą, vykdė viešąjį administravimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis naikinama. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo jo skundą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau akcentuotina, kad šiuo metu dar nėra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, kurį pagal ABTĮ 37 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartyje suformuluotus nurodymus dėl skundo reikalavimų patikslinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo N. T. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Dalia Višinskienė