Legislator Case Law & Legislation
87f2fcb8-a6a2-4d04-9495-187d7d160547 AI generated

87f2fcb8-a6a2-4d04-9495-187d7d160547 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 87f2fcb8-a6a2-4d04-9495-187d7d160547
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas K. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) antstolės V. M. 2022 m. gegužės 22 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-17-4-17825 (ieÅ¡kinyje neteisingai nurodyta turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo data ir numeris – turėtų bÅ«ti 2022 m. gegužės 20 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas Nr. S-22-15-12162) ir taikyti restitucijÄ , priteisti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ : 1) butÄ su bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini), su 267/27950 dalimi žemės sklypo iÅ¡ 0,4472 ha ploto (duomenys neskelbtini); 2) butÄ su bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini), su 267/27950 dalimi žemės sklypo iÅ¡ 0,4472 ha ploto (duomenys neskelbtini); 3) 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (automobilio stovėjimo vieta Nr. 23) ir 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (automobilio stovėjimo vieta Nr. 24) (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

87f2fcb8-a6a2-4d04-9495-187d7d160547 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovas nurodė, kad antstolė V. M. 2022 m. gegužės 20 d. priėmė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-22-15-12162, kuriame nurodyta, jog 2022 m. vasario 10 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 221180 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Augus“ už 248 332 Eur parduotas ieÅ¡kovo nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ antstolė nustatė vadovaudamasi nekilnojamojo turto teismo eksperto V. S. 2021 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-644-790/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00756-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.7; 3.5.2; 3.3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovėms antstolei V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Augus“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi kredito unija Centro taupomoji kasa.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas K. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) antstolės V. M. 2022 m. gegužės 22 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-17-4-17825 (ieÅ¡kinyje neteisingai nurodyta turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo data ir numeris – turėtų bÅ«ti 2022 m. gegužės 20 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas Nr. S-22-15-12162) ir taikyti restitucijÄ , priteisti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ : 1) butÄ su bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini), su 267/27950 dalimi žemės sklypo iÅ¡ 0,4472 ha ploto (duomenys neskelbtini); 2) butÄ su bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini), su 267/27950 dalimi žemės sklypo iÅ¡ 0,4472 ha ploto (duomenys neskelbtini); 3) 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (automobilio stovėjimo vieta Nr. 23) ir 1/92 dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (automobilio stovėjimo vieta Nr. 24) (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad antstolė V. M. 2022 m. gegužės 20 d. priėmė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-22-15-12162, kuriame nurodyta, jog 2022 m. vasario 10 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 221180 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Augus“ už 248 332 Eur parduotas ieÅ¡kovo nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ antstolė nustatė vadovaudamasi nekilnojamojo turto teismo eksperto V. S. 2021 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte.

3. IeÅ¡kovo nuomone, nekilnojamasis turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainÄ . Teismo ekspertas V. S. neturi specialių statinio projekto ir statinio statybos darbų ekspertizei atlikti bÅ«tinų žinių, kurios jam leistų padaryti iÅ¡vadas apie nekilnojamojo turto objektų techninę bÅ«klę. Ekspertizės akte pateikta teisiÅ¡kai nepagrįsta iÅ¡vada, kad vertinami nekilnojamojo turto objektai yra faktiÅ¡kai sujungti tarpusavyje ir funkciÅ¡kai naudojami kaip vienas ir vientisas turtinis vienetas. Nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti parduotas kaip atskiri turto vienetai. Turto, kaip vieno turtinio vieneto, vertinimas sumažino jo vertę. Vieno buto pardavimo pakaktų iÅ¡ieÅ¡komai skolai padengti. IeÅ¡kovas akcentavo, kad tai vienintelis turimas jo gyvenamasis turtas. IeÅ¡kovas kartu su kita skolininke (jo motina) D. R. ir kreditorius iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl atskirų, savarankiÅ¡kų hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eiliÅ¡kumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, patenkino atsakovės UAB „Augus“ ir trečiojo asmens praÅ¡ymus ir skyrė ieÅ¡kovui 4 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, po ketvirtadalį Å¡ios sumos (po 1 000 Eur) paskiriant atsakovės UAB „Augus“ ir trečiojo asmens bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) Centro taupomosios kasos naudai.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtÄ pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus BKU Centro taupomosios kasos praÅ¡ymÄ Nr. 7254 dėl 131 327,42 Eur skolos, 2 350,21 Eur palÅ«kanų, 7 616,99 Eur delspinigių, 330,38 Eur vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iÅ¡laidų ir 5 102,39 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų D. R. ir K. R. iÅ¡ieÅ¡kotojo trečiojo asmens naudai. IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutarties bei 2020 m. gegužės 27 d. susitarimo dėl sutartinės hipotekos pakeitimo (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) teismas nustatė, kad skolininkai yra D. R. ir ieÅ¡kovas, kreditorius – trečiasis asmuo, įkaito davėjas – ieÅ¡kovas, įkeisti daiktai: 1) patalpa-butas (duomenys neskelbtini), apraÅ¡ymas: su bendro naudojimo patalpa (žemės sklypo kadastro Nr. duomenys neskelbtini)); 2) patalpa-butas (duomenys neskelbtini), apraÅ¡ymas: su bendro naudojimo patalpa (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įkeičiama 534/27950 dalis; 4) kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), įkeičiamos 2/92 dalys.

6. Nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S., atlikęs antstolės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. 3-21-15-15088 paskirtÄ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, 2021 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akte Nr. VS-2021/12-1 (toliau – Ekspertizės aktas) nustatė, kad bendra areÅ¡tuoto turto vertė yra 289 000 Eur, iÅ¡skiriant Å¡ias vertes: 1) 40,92 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpa, esančio (duomenys neskelbtini), ir su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 100 000 Eur; 2) 64,53 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpa, esančio (duomenys neskelbtini), ir su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 165 000 Eur; 3) 2/92 dalies automobilių stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 24 000 Eur (vienos automobilio stovėjimo vietos rinkos vertė 12 000 Eur). 2021 m. gruodžio 13 d. antstolė priėmė patvarkymÄ Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo, kuriuo nusprendė parduoti skolininkams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ; nekilnojamojo turto kaina nustatyta remiantis Ekspertizės akte pateikta bendra areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto rinkos verte – 289 000 Eur. Antstolė patvarkymu informavo, kad 2022 m. sausio 11 d. bus skelbiamos pirmosios varžytynės. 2022 m. gegužės 20 d. antstolė priėmė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-22-15-12162.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje ginčija turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022 atmetė pareiÅ¡kėjų D. R. ir K. R. skundÄ dėl antstolės 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymo Nr. S-21-15-25142, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto vertė ir nuspręsta jį parduoti, ir antstolės 2022 m. sausio 11 d. patvarkymo Nr. S-22-15-803, kuriuo paskelbtos pirmosios skolininkų nekilnojamojo turto varžytynės Nr. 221180, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022 netenkino D. R. ir K. R. atskirojo skundo ir paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022 nustatytos aplinkybės bei padarytos iÅ¡vados turi prejudicinę galiÄ nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , dėl to teismas nutarė jomis remtis, priimdamas procesinį sprendimÄ Å¡ioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalis).

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad jam priklausę butai turėjo bÅ«ti parduoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022, vertindamas Ekspertizės aktÄ , nurodė, kad Ekspertizės aktas patvirtina, jog sutartinės hipotekos sutartyje apraÅ¡yti butai yra sujungti tarpusavyje ir funkciÅ¡kai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas – 110,18 kv. m bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Eksperto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai apraÅ¡yta faktinė butų bÅ«klė – faktiÅ¡kai 40,92 kv. m bendro ploto bute įrengta tik virtuvė, jame nėra įrengti nei sanitariniai mazgai, nei gyvenamoji erdvė. Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ konstatuojant butų sujungimÄ , Ekspertizės akte apraÅ¡yti ir apibÅ«dinti visi hipotekos kreditorei įkeisti nekilnojamieji daiktai, taip pat nurodyta konkreti kiekvieno jų vertė. Nors K. R. ir D. R. teigė, kad butai buvo sujungti tik laikinai, tačiau faktinė turtinių vienetų bÅ«klė ir Ekspertizės aktas patvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes. IÅ¡ Ekspertizės akte pateiktų turto nuotraukų teismas nustatė, kad abiejų butų vidaus apdaila atlikta ilgalaikiam butų, kaip vieno buto, naudojimui, objekto vidaus apdaila ir jo suplanavimas neleidžia daryti iÅ¡vadų apie ketinimÄ artimiausiu metu sujungtus butus padalyti į du atskirus butus. Be to, vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad K. R. ir D. R. bÅ«tų ėmęsi konkrečių veiksmų atidalyti butus į du savarankiÅ¡kus turto vienetus arba kreipęsi į antstolę, praÅ¡ydami suteikti jiems terminÄ tokiems veiksmams atlikti, taip pat kad bÅ«tų pasiÅ«lę savo pirkėjÄ ar ėmęsi kitų aktyvių veiksmų įgyvendindami jiems vykdymo procese suteiktas teises.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad eksperto iÅ¡vada pagrįsta Ekspertizės akte pateiktais buto planais ir nuotraukomis, iÅ¡ kurių nustatyta, jog įrengtas vienas įėjimas į abu butus. Mažesnio ploto butas, naudojamas kaip svetainė su virtuvės zona, jame nėra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas įrengtas didesnio ploto bute, kuris, be kita ko, padalytas į tris atskirus kambarius. Teismas pažymėjo, kad sutartinė hipoteka su trečiuoju asmeniu buvo įregistruota visiems nekilnojamojo turto objektams (abiem butams su bendro naudojimo patalpa ir su žemės sklypo dalimi, automobilių stovėjimo vietoms), t. y. bendra, todėl pagrindo turtinius vienetus parduoti atskirai antstolė neturėjo. Kad ieÅ¡kovui priklausantys butai yra funkciÅ¡kai pritaikyti naudoti kaip vienas butas, patvirtina ir tai, jog pats ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigoti jam bei jo Å¡eimos nariams iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo naudotis nekilnojamuoju turtu, prašė leisti jam naudotis ne vienu iÅ¡ turimų butų, o jais abiem. Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad butai yra sujungti (nors ir neįregistruoti kaip vienas turtinis vienetas), ir pagrindo parduoti juos kaip atskirus turtinius vienetus antstolė neturėjo.

10. Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės teismas nurodė, kad Ekspertizės akte nustatyta ne tik bendra hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto objektų kaina (289 000 Eur), bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡skirta kiekvieno buto su žemės sklypo dalimis vertė (100 000 Eur ir 165 000 Eur) bei abiejų automobilių stovėjimo vietų vertė (po 12 000 Eur). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų pagrįsti argumentus, jog eksperto atliktas vertinimas sumažino nekilnojamojo turto vertę. Teismo eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vertė, kuri netinka ieÅ¡kovui, nepateikiant jokių įrodymų dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės, kuriÄ atliko specialių žinių turintis turto vertintojas, teisėtumu bei pagrįstumu.

11. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad, pardavus butus kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, bÅ«tų gauta didesnė pajamų suma, kurios pakaktų iÅ¡ieÅ¡komai sumai padengti. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194 straipsnio 2 dalį skola iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. IÅ¡ skolininkų iÅ¡ieÅ¡koma suma kinta dėl skaičiuojamų palÅ«kanų, vykdymo iÅ¡laidų. PirmÄ ja eile realizuotinas įkeistas turtas (64,53 kv. m bendro ploto butas su bendra patalpa ir žemės sklypo dalimi, 1/92 dalis automobilio stovėjimo vietos) įkainotas 177 000 Eur, pradinė pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina bÅ«tų 141 600 Eur (177 000 Eur × 80 proc.). Taigi pirmÄ ja eile iÅ¡ realizuotino nekilnojamojo turto gauta suma nepadengtų net be eilės iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos, todėl nėra pagrindo nuspręsti dėl ieÅ¡kovo akcentuojamo parduotinų daiktų eilės nustatymo pažeidimo. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022.

12. Teismas nurodė, kad Ekspertizės aktÄ parengė ir ekspertizę atliko teismo ekspertas, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas V. S., kuriam 2007 m. vasario 28 d. iÅ¡duotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000383. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad turto vertintojo kvalifikacija buvo tinkama ir abejoti ja nėra pakankamo pagrindo, tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nesutinka su eksperto atlikta turto vertinimo ekspertize, savaime nereiÅ¡kia, jog ekspertizė atlikta netinkamai.

13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir Å¡alių argumentus, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto. Nenustatęs pagrindų panaikinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, teismas netenkino ir iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

14. Dėl atsakovės UAB „Augus“ ir trečiojo asmens praÅ¡ymų skirti ieÅ¡kovui baudÄ teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl antstolės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto panaikinimo, žinodamas, jog Å¡io akto teisėtumas jau buvo patikrintas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. IeÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje nenurodo kitų argumentų, ieÅ¡kinį grindžia analogiÅ¡kais argumentais, kurie jau iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas vilkina nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procesÄ . Dėl to teismas, įvertinęs tokį ieÅ¡kovo elgesį, nusprendė, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir ginti galimai pažeistas savo teises, tačiau tokiomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis jis turi naudotis tinkamai. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesu, atsižvelgęs į piktnaudžiavimo pobÅ«dį, trukmę, poveikio mastÄ nagrinėjamos bylos operatyvumui ir ekonomiÅ¡kumui, paskyrė ieÅ¡kovui 4 000 Eur baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis), pusę Å¡ios sumos, t. y. 2 000 Eur, skyrė atsakovei UAB „Augus“ ir trečiajam asmeniui (kiekvienam juridiniam asmeniui po 1 000 Eur). Teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka pažeidimo pobÅ«dį ir griežtumu yra pakankama, kad bÅ«tų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, panaikinti arba sumažinti ieÅ¡kovui skirtÄ 4 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai Ekspertizės aktÄ laikė tinkamu įrodymu, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir tuo pagrindu priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . Nors teismo ekspertui V. S. yra suteikta teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis turi specialių žinių, reikalingų statinio projekto ir statinio statybos darbų ekspertizei atlikti. Teismo ekspertas Ekspertizės akte negalėjo pateikti iÅ¡vadų dėl nekilnojamojo turto objektų techninės bÅ«klės ir jų sujungimo, pateikti iÅ¡vadas, neatitinkančias Nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamojo turto objektus. Teismo eksperto iÅ¡vados, iÅ¡einančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikÅ¡mės. Teismas neįvertino Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų.

15.2. IeÅ¡kovui priklausę butai su bendromis patalpomis ir žemės sklypo dalimis, taip pat automobilių stovėjimo vietomis turėjo bÅ«ti parduoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro duomenis abu butai įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys jiems suteiktus unikalius numerius, ir tai sudaro pagrindÄ Å¡iuos objektus realizuoti kaip atskirus turtinius vienetus. Ekspertizės akte buvo nustatyta atskirų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė. Sutartinės hipotekos sutarties, kurios pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as bei pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, specialiųjų sÄ lygų 9 punkte skolininkai ir kreditorius iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl savarankiÅ¡kų hipotekos objektų (nekilnojamojo turto) pardavimo varžytynėse eiliÅ¡kumo, todėl tai sudaro pagrindÄ teigti, jog neatsižvelgdama į Å¡iÄ sutartinės hipotekos sutarties nuostatÄ antstolė pasirinko nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir skolininkų turtines teises bei teisėtus interesus pažeidžiantį atskirų nekilnojamojo turto objektų, kaip vieno turtinio vieneto, pardavimÄ . Be to, naujoji nekilnojamojo turto savininkė atsakovė UAB „Augus“ siekia parduoti Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus kaip atskirus objektus (interneto puslapio aruodas.lt duomenys). Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino.

15.3. Teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. IeÅ¡kovo vertinimu, praÅ¡ymo skirti ekspertizę patenkinimo atveju kvalifikuotas teismo ekspertas bÅ«tų įvertinęs klausimÄ , kuris yra esminis tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, ar butai galėjo bÅ«ti parduodami iÅ¡ varžytynių kaip atskiri turtiniai vienetai ir ar nekilnojamasis turtas galėjo bÅ«ti suskirstytas į du nekilnojamojo turto objektus.

15.4. Teismas nepasisakė dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo vykdymo procese. Antstolė, priimdama 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymÄ Nr. S-21-15-2542 dėl turto vertės nustatymo ir jo realizavimo, rėmėsi nepagrįstomis Ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kad butai funkciÅ¡kai sujungti į vienÄ turtinį vienetÄ ir tai, jog vertinant objektus kaip turtinį vienetÄ bendra Å¡io nekilnojamojo turto rinkos vertė sudaro 289 000 Eur. Tai lėmė, kad ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas kaip turtinis vienetas už žemesnę nei rinkos kainÄ ir taip buvo pažeistos ieÅ¡kovo turtinės teisės bei teisėti interesai. Antstolė turėjo vadovautis oficialiais Nekilnojamojo turto registre pateiktais duomenimis, taip pat laikytis nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse eiliÅ¡kumo.

15.5. Teismas, nuspręsdamas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CPK 95 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas klaidingai įvertino ieÅ¡kovo pasinaudojimÄ teise kreiptis į teismÄ kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir tuo pagrindu nepagrįstai paskyrė ieÅ¡kovui baudÄ . Viso bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai naudojosi CPK 42 straipsnyje nustatytomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Teismas, taikydamas CPK 95 straipsnio 2 dalį ir skirdamas ieÅ¡kovui baudÄ , apribojo ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ , kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Be to, paskirtas baudos dydis yra neproporcingai didelis. Maksimali ar artima maksimaliai dydžio bauda, nustatyta CPK 95 straipsnio 2 dalyje, skiriama tik už sistemingÄ piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, t. y. nevienkartinio pobÅ«džio veiksmus, kuriais tikslingai veikiama prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , taip pat už akivaizdų bylos iÅ¡nagrinėjimo vilkinimÄ arba kitus veiksmus, kuriais pažeidžiami CPK 7 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai. IeÅ¡kovo veiksmuose tokio pobÅ«džio piktnaudžiavimo procesu teismas nenustatė. Dėl to artima maksimaliam dydžiui bauda už pirmÄ kartÄ konstatuojamÄ pažeidimÄ yra neproporcinga ir neteisinga.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Augus“ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Apeliantas įgyvendino teisę ginčyti vykdymo procese nustatytÄ nekilnojamojo turto vertę, nekilnojamojo turto realizavimÄ ir antstolės veiksmų teisėtumÄ . Apelianto teiginiai buvo iÅ¡nagrinėti, o tokių teiginių nepagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (civilinėse bylose Nr. e2YT-7098-1154/2022 ir Nr. e2S-1137-565/2022).

16.2. TeisiÅ¡kai atskirų, tačiau faktiÅ¡kai naudojamų kaip vieno, butų Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas nepatenka į antstolių kompetencijÄ priverstinio vykdymo procese. Nėra abejonių dėl nekilnojamojo turto naudojimo negalimumo pagal paskirtį kaip dviejų atskirų objektų, neatlikus kapitalinio pertvarkymo. Butų realizavimas vykdymo procese atskirai nuo priklausinių ir esant teisiniam daiktų apsunkinimui (bendrai hipotekai abiem butams su priklausiniais) neįmanomas.

16.3. Apelianto nurodomi nesutikimo su bauda ir jos dydžiu argumentai nėra pagrįsti, kadangi teismas, skirdamas baudÄ , tinkamai pritaikė CPK 95 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į piktnaudžiavimo ir pažeidimo pobÅ«dį, trukmę. Atsakovės UAB „Augus“ nuosavybės teisės į įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registruotos 2022 m. gegužės 24 d., tačiau atsakovė nekilnojamuoju turtu negali naudotis iki Å¡iol, nes juo naudojasi apeliantas. Todėl atsakovė patiria didelius nuostolius.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė antstolė V. M. praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1. Apeliantas įgyvendino teisę ginčyti vykdymo procese nustatytÄ nekilnojamojo turto vertę, nekilnojamojo turto realizavimÄ ir antstolės vykdymo veiksmų teisėtumÄ . Apelianto teiginiai buvo iÅ¡nagrinėti, o tokių teiginių nepagrįstumas jau konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.

17.2. Apeliantas nuÅ¡alinimo teismo ekspertui nereiÅ¡kė, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Teismo ekspertas apžiÅ«rėjo, analizavo, individualizavo apžiÅ«rėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pateikė vertinamo turto techninę charakteristikÄ ir detalų apraÅ¡ymÄ , pridėjo ekspertizės objekto nuotraukas, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti nekilnojamojo turto bÅ«klė, jo įrengimas ir tai, kad butai faktiÅ¡kai tarpusavyje sujungti. Butų sujungimas (kadastro duomenų tikslinimas) nepriskirtas teismo eksperto kompetencijai. Teismo eksperto tikslas buvo nustatyti faktinę įkainojamo nekilnojamojo turto bÅ«klę, jis jÄ nustatė teisingai. Apeliantas, nors ir tvirtina, kad vieno buto pardavimas bÅ«tų pakankamas iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai padengti, tačiau pripažįsta, jog faktinė nekilnojamojo turto padėtis buvo ta, jog butai buvo faktiÅ¡kai tarpusavyje sujungti.

17.3. Turto rinkos vertė nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo metu. Jei turto vertę nustato ekspertas, tai areÅ¡tuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamasis turtas atsakovei UAB „Augus“ parduotas už 7,41 proc. didesnę kainÄ negu varžytynėse nustatyta pradinė nekilnojamojo turto kaina. Duomenų, kad nekilnojamasis turtas galėjo bÅ«ti parduotas už didesnę kainÄ , nei jis buvo parduotas, nėra. Aplinkybę, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta tinkamai, pagrindžia ir tai, jog varžytynėse niekas nepasiÅ«lė didesnės nekilnojamojo turto kainos.

17.4. Apelianto nurodomi nesutikimo su bauda ir jos dydžiu argumentai nėra pagrįsti, kadangi teismas, skirdamas baudÄ , tinkamai taikė CPK 95 straipsnio nuostatas.

18. Trečiasis asmuo BKU Centro taupomoji kasa, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. S., atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė, tačiau padavė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisako nuo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui baudÄ dalies, kuria praÅ¡oma baudÄ sumokėti trečiajam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir keliamo ginčo esmės

20. IÅ¡ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pridėta prie nagrinėjamos civilinės bylos, esančios 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutarties ir 2020 m. gegužės 27 d. susitarimo dėl sutartinės hipotekos pakeitimo (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad apeliantas, užtikrindamas jam ir D. R. suteiktos paskolos (su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais) vykdymÄ , įkeitė jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ du butus su bendro naudojimo patalpa, esančius (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – automobilių stovėjimo vietomis (2/92 dalys), esančiomis (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovė antstolė V. M. 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojos BKU Centro taupomosios kasos pateiktÄ Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro 2021 m. birželio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 131 327,42 Eur skolos, 7 616,99 Eur delspinigių, 2 350,21 Eur palÅ«kanų ir 330,38 Eur vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ skolininkų, apelianto K. R. ir D. R., iÅ¡ieÅ¡kojimo.

22. Antstolė A. S. 2022 m. sausio 19 d. patvarkymu dėl prisijungimo prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prie vykdomosios bylos prisijungė prie vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko K. R. turto ir lėšų, gautų realizavus nekilnojamÄ jį turtÄ , su Å¡iomis vykdomosiomis bylomis: 1) vykdomÄ ja byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2-1739-1101/2020 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 321 Eur skolos; 2) vykdomÄ ja byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-17039-1101/2020 A. G. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 13 547,54 Eur skolos ir 1 286,09 Eur palÅ«kanų; 3) vykdomÄ ja byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-18872-1099/2021 UAB „SERVICO“ iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 719,43 Eur skolos, 143 Eur žyminio mokesčio ir 23,06 Eur palÅ«kanų.

23. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo paskyrė ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti teismo ekspertui V. S.. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino vykdymo proceso Å¡alims teisę ne vėliau kaip per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ ekspertui.

24. Teismo ekspertas V. S., atlikęs antstolės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu paskirtÄ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, Ekspertizės akte nustatė bendrÄ areÅ¡tuoto turto (dviejų butų su bendro naudojimo patalpa ir su žemės sklypo dalimi, taip pat 2/92 automobilio stovėjimo vietomis) vertę – 289 000 Eur, taip pat atskirų turto vienetų vertes.

25. 2022 m. vasario 10 d. buvo paskelbtos nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės Nr. 221180 – varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pradinė kaina – 231 200 Eur. Ä®vykus varžytynėms, jų laimėtoja paskelbta atsakovė UAB „AUGUS“, kuri už parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pasiÅ«lė didžiausiÄ kainÄ â€“ 248 332 Eur. Už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „Augus“ visÄ sumÄ sumokėjo 2022 m. kovo 7 d.

26. Kadangi turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas iÅ¡ karto pasibaigus varžytynėms, nes skolininkai ieÅ¡kovas ir D. R. 2022 m. vasario 1 d. pateikė antstolei skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymÄ dėl turto vertės ir realizavimo bei 2022 m. sausio 11 d. patvarkymÄ , kuriuo paskelbtos pirmosios varžytynės, antstolė 2022 m. kovo 10 d. patvarkymu atidėjo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymÄ .

27. Antstolė 2022 m. vasario 4 d. patvarkymu, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo K. R. ir D. R. skundÄ , jo netenkino ir persiuntė skundÄ nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022 ieÅ¡kovo K. R. ir D. R. skundÄ dėl antstolės veiksmų atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022 paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį.

28. Antstolė 2022 m. gegužės 20 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. S-22-15-12162 pardavė ieÅ¡kovui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ varžytynių atsakovei UAB „Augus“ už 248 332 Eur.

29. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ginčija turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, ieÅ¡kovas neįrodė pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto. NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde grindžia tokiais esminiais motyvais: teismas netinkamai įvertino vykdomojoje byloje pateiktÄ Ekspertizės aktÄ bei jame nustatytÄ nekilnojamojo turto kainÄ , teismas netinkamai įvertino antstolės veiksmų teisėtumo klausimÄ , kadangi ji rėmėsi neteisėtomis Ekspertizės akto iÅ¡vadomis, butai negalėjo bÅ«ti parduoti kaip vienas turtinis vienetas, toks jų pardavimas sumažino jų vertę, pažeidė sutartinės hipotekos sutartyje nustatytÄ hipotekos objektų pardavimo eiliÅ¡kumÄ , teismas pažeidė proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakęs skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, pardavus butus kaip vienÄ turtinį vienetÄ buvo pažeistos skolininkų turtinės teisės ir teisėti interesai. Be to, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta 4 000 Eur bauda už piktnaudžiavimÄ procesu.

Dėl skundo argumentų, susijusių su varžytynių akto pripažinimu negaliojančiu

30. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

31. Kaip minėta Å¡ioje nutartyje, ieÅ¡kovas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ ginčijo CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punkte numatytais pagrindais. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ teismas gali pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , jeigu turto pardavimas iÅ¡ varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areÅ¡tuojamo turto įkainojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 23 punktas).

33. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones. PrieÅ¡ iÅ¡klausydamas skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo nuomones dėl areÅ¡tuojamo turto vertės, antstolis turi pareigÄ pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskrecijÄ pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins Å¡iÄ savo pareigÄ (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju areÅ¡tuojamÄ turtÄ jis turi įvertinti taip, kad nustatyta areÅ¡tuoto turto kaina bÅ«tų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020 27 punktas). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areÅ¡tuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

34. Tam, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedÅ«ros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi bÅ«ti formalus, prieÅ¡ingai, jis privalo turėti tiesioginę reikÅ¡mę kainos, kuri bÅ«tų iÅ¡ esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumÄ , gautos už turtÄ sumos proporcingumÄ to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindÄ konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo turto pardavimo aktÄ pripažinti negaliojančiu buvimÄ , nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 21 punktas).

35. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytÄ proceso teisės normÄ ne bet koks pažeidimas gali bÅ«ti pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ neteisėtu ir negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali bÅ«ti tik esminiai pažeidimai, dėl kurių pažeidžiamos ar suvaržomos suinteresuotų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kokie pažeidimai yra laikomi esminiais, CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nedetalizuota, todėl, ar buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

36. Kaip matyti iÅ¡ antstolės V. M., vykdžiusios iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto bei suraÅ¡iusios ginčijamÄ varžytynių aktÄ , į civilinę bylÄ pateiktos vykdomosios bylos medžiagos, antstolė 2021 m. rugpjūčio 3 d. priėmė patvarkymÄ dėl ekspertizės areÅ¡tuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrimo, o Å¡io patvarkymo pagrindu turto vertintojas V. S. atliko ieÅ¡kovui priklausiusio nekilnojamojo turto įvertinimÄ . Turto vertintojas padarė iÅ¡vadÄ , kad areÅ¡tuoto turto bendra rinkos vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu, vertinimo dienÄ (t. y. 2021 m. lapkričio 18 d.) yra 289 000 Eur, iÅ¡ jos iÅ¡skyrus: 1) 40,92 kv. m bendro ploto buto su bendro naudojimo patalpa ir su žemės sklypo dalimi 100 000 Eur vertę; 2) 64,53 kv. m bendro ploto buto su bendro naudojimo patalpa ir su žemės sklypo dalimi 165 000 Eur vertę; 3) dviejų automobilio vietų 24 000 Eur vertę (Ekspertizės akto l. 48–55). Ekspertizės akte apraÅ¡yta, kad 40,93 kv. m bendro ploto butas ir 64,53 kv. m bendro ploto butas buvo sujungti tarpusavyje ir funkciÅ¡kai naudojami kaip vientisas turtinis objektas – 110,18 kv. m bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Antstolė V. M. 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse, nustatė tokiÄ pačiÄ , kaip Ekspertizės akte, 289 000 Eur areÅ¡tuoto turto bendrÄ rinkos vertę ir nusprendė realizuoti turtÄ kaip vienÄ turtinį vienetÄ .

37. Apeliantas kartu su kita skolininke D. R. teikė skundÄ dėl antstolės 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymo Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo bei 2022 m. sausio 11 d. paskelbtų pirmųjų varžytynių, kuriose turtas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas buvo parduodamas už pradinę 231 200 Eur kainÄ , t. y. už kainÄ , sudarančiÄ 80 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis). Apeliantas kaip pagrindÄ panaikinti minėtus antstolės patvarkymus ginčijo vykdymo procese nustatytÄ nekilnojamojo turto vertę, nekilnojamojo turto realizavimo bÅ«dÄ (kaip vieno turtinio vieneto). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022 atmetė ieÅ¡kovo ir D. R. skundÄ dėl antstolės veiksmų kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022 paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas suraÅ¡ytas tik po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo.

38. Taigi, vykdomosios bylos procesinė eiga leidžia įsitikinti, kad ieÅ¡kovo, kaip skolininko, teisės vykdymo procese buvo tinkamai užtikrintos ir jis iÅ¡dėstė pozicijÄ dėl vykdymo procedÅ«rų, be kita ko, ir dėl turto įkainojimo bei turto pardavimo kaip vieno turtinio vieneto, kuri buvo įvertinta ir iÅ¡nagrinėta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi.

39. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo turtas varžytynėse buvo parduotas už adekvačiÄ , realiÄ ir labiausiai toje situacijoje vykdymo proceso dalyvių interesus atitikusiÄ kainÄ , o pažeidimų dėl turto įkainojimo procedÅ«ros ar varžytynių vedimo tvarkos nebuvo nustatyta. PagrindÄ tokiai iÅ¡vadai pirmiausia sudaro vykdomojoje byloje esantis turto vertės nustatymo Ekspertizės aktas. Nors apeliantas teigia, kad Ekspertizės aktas neatitinka jam teisės aktų keliamų reikalavimų, nes ekspertas neturi specialių statinio projekto ir statinio statybos darbų ekspertizės atlikimui bÅ«tinų žinių, kurios leistų daryti iÅ¡vadas apie butų sujungimÄ , tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neteikia pagrindo vertinti eksperto iÅ¡vados kaip nepatikimos įrodinėjimo priemonės bei ja nesivadovauti.

40. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis, o 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestÄ užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktuose nustatyta, kad teismo ekspertas turi vadovautis, be kita ko, profesionalumo principu, kuris reiÅ¡kia, jog teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetencijÄ , turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamÄ kvalifikacijÄ konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti bei sÄ Å¾iningumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų iÅ¡einančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo iÅ¡vadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis. IÅ¡ aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestÄ užduotį pagal kompetencijÄ , remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis, jeigu klausimai nepatenka į jo kompetencijos sritį, jis privalo atsisakyti atlikti užduotį.

41. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ekspertas V. S. yra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , jo kvalifikacijÄ atlikti turto vertės tyrimÄ patvirtina byloje pateiktas kvalifikacijos pažymėjimas, be to, ekspertas savo kompetencijÄ vykdomojoje byloje reikiamo pobÅ«džio ekspertizei atlikti patvirtino teikdamas sutikimÄ jÄ atlikti. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu paskirdama vykdomojoje byloje ekspertizę, pavedė ekspertui atsakyti į klausimÄ , kokia yra areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė. Ekspertizės akto turinys rodo, kad Å¡iam klausimui atsakyti ekspertui buvo pateikta visa reikalinga medžiaga, ekspertas nekilnojamÄ jį turtÄ apžiÅ«rėjo vietoje. Tyrimas, pateikiant atsakymÄ Ä¯ antstolės suformuluotÄ klausimÄ , atliktas iÅ¡samiai, apraÅ¡yti jo metu nustatyti duomenys: vertinami butai buvo įrengti (iÅ¡skyrus vienÄ patalpÄ Nr. 12-2, kuri buvo nebaigta įrengti), mažesnio ploto bute faktiÅ¡kai buvo įrengta svetainė su virtuvės zona, iÅ¡ kurios per koridorių (kuris suformuotas bendro naudojimo patalpoje) buvo patenkama į didesnio ploto butÄ , kuriame buvo įrengti trys kambariai ir sanitarinis mazgas. Ekspertas aplinkybes, kad 40,92 kv. m bendro ploto butas ir 64,53 kv. m bendro ploto butas yra tarpusavyje sujungti ir funkciÅ¡kai naudojami kaip vienas keturių kambarių butas su dviem balkonais, konstatavo, siekdamas detaliai apraÅ¡yti ekspertizės objektus, jų individualius požymius. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių konstatavimui specialių žinių, reikalingų statinio projekto ir statinio statybos darbų ekspertizei atlikti, nereikėjo. Be to, pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad butai buvo funkciÅ¡kai apjungti ir naudojami kaip vienas.

42. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neteikė jokių kitų argumentų dėl Ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų pagrįstumo, pavyzdžiui, pasirinkto netinkamo turto vertinimo metodo, netinkamai parinktų lyginamųjų objektų ar pan. Todėl nei antstolei atliekant vykdymo veiksmus, nei pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ginčijamo varžytynių akto teisėtumo klausimÄ nebuvo pagrindo nesivadovauti eksperto V. S. vykdomojoje byloje pateiktame Ekspertizės akte suformuluotomis iÅ¡vadomis. Taigi, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ekspertizės aktÄ laikė tinkamu įrodymu, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir tuo pagrindu priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad siekiant teisingo Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimo ir Å¡alių teisių tinkamo įgyvendinimo, byloje turėjo bÅ«ti paskirta teismo ekspertizė. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, jog tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014).

44. Kaip jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje, vykdymo proceso metu areÅ¡tuoto turto įkainojimui buvo paskirta ekspertizė. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti Ekspertizės akte padarytomis iÅ¡vadomis, nepateikė. Be to, ekspertas, surašęs Ekspertizės aktÄ , buvo apklaustas 2023 m. kovo 1 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau ieÅ¡kovo atstovas ekspertui neuždavė klausimų, susijusių su nustatytos nekilnojamojo turto vertės pagrįstumu, faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su butų funkciniu apjungimu, pasirinktais lyginamaisiais objektais ar pan. (2023 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 46 min. 20 sek. – 1 val. 52 min. 10 sek.). IeÅ¡kovas, dublike praÅ¡ydamas paskirti naujÄ ekspertizę, Å¡io praÅ¡ymo Ekspertizės akto trÅ«kumais negrindė, praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės motyvavo poreikiu atsakyti į klausimÄ , ar nekilnojamojo turto rinkos vertė galėjo bÅ«ti nustatyta vertinant butus kaip atskirus individualius nekilnojamojo turto vienetus, ar galėjo butai bÅ«ti parduoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Tačiau pažymėtina, kad Ekspertizės akte buvo nustatyta tiek abiejų butų bei kitų nekilnojamojo turto objektų vertė atskirai, tiek bendra jų vertė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir paskirti teismo ekspertizę, kai į ieÅ¡kovo keliamÄ klausimÄ dėl butų, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, vertės jau buvo atsakyta Ekspertizės akte. Tuo tarpu klausimas, ar nagrinėjamu atveju butai galėjo bÅ«ti parduoti kaip atskiri turtiniai vienetai, ar kaip vienas turtinis vienetas, yra teisinio pobÅ«džio ir atsakymo į jį turto vertės nustatymo ekspertas nebÅ«tų galėjęs pateikti.

45. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. IÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų apsaugos bei protingos jų pusiausvyros paieÅ¡kos vykdymo procese imperatyvai, kuriuos suponuoja CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžia teigti, kad atskirų objektų kaip vieno pardavimas antstolio patvarkymu yra galimas tik siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų derinimo aspektu. Pareiga įrodyti, kad toks dviejų atskirų objektų kaip vieno pardavimo bÅ«das atitinka maksimalaus ekonominio naudingumo kriterijų ir užtikrina visų iÅ¡ieÅ¡kotojo bei skolininko interesų apsaugÄ , kilus ginčui, tenka antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

46. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde keliami argumentai, susiję su antstolės pasirinktu turto pardavimo bÅ«du (parduoti butus kaip vienÄ turtinį vienetÄ ), buvo iÅ¡samiai įvertinti įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Palikdamas nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį dėl antstolės veiksmų Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog du butai yra įregistruoti kaip atskiri daiktai ir sutartinės hipotekos sutartyje Å¡ie duomenys taip pat perkelti atskirai, apraÅ¡ant ir įkainojant kiekvienÄ daiktÄ , konkrečiu atveju savaime nelemia iÅ¡vados, jog Å¡ie daiktai privalo bÅ«ti parduodami atskirai. Ekspertizės aktas patvirtina, kad sutartinės hipotekos sutartyje apraÅ¡yti du butai yra sujungti tarpusavyje ir funkciÅ¡kai naudojami kaip vienas. Ekspertizės akte apraÅ¡yti ir apibÅ«dinti visi hipotekos kreditoriui įkeisti nekilnojamieji daiktai, taip pat pateikta kiekvieno jų atskira vertė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad ieÅ¡kovas ir D. R. bÅ«tų ėmęsi konkrečių veiksmų atidalyti butus į du savarankiÅ¡kus turto vienetus arba kreipęsi į antstolę, praÅ¡ydami suteikti jiems terminÄ tokiems veiksmams atlikti, taip pat kad bÅ«tų pasiÅ«lę savo pirkėjÄ ar ėmęsi kitų aktyvių veiksmų įgyvendindami jiems vykdymo procese suteiktas teises. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkams, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės, kuriÄ atliko specialių žinių turintis turto vertintojas, teisėtumu bei pagrįstumu.

47. Pritardama nutarties 46 punkte aptartiems argumentams, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vieno iÅ¡ butų atskiras pardavimas varžytynėse nebÅ«tų užtikrinęs iÅ¡ieÅ¡kotojų interesų, nes bÅ«tų kilusi grėsmė, jog parduodant atskirai didesnį 64,53 kv. m bendro ploto butÄ su bendro naudojimo patalpa ir su žemės sklypo dalimi, kuris buvo įkainotas 165 000 Eur verte, gautų pardavimo lėšų nebÅ«tų pakakę iÅ¡ieÅ¡komai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia tai, kad pradinė minėto buto pardavimo kaina, remiantis CPK 718 straipsniu, bÅ«tų buvusi 132 000 Eur, tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ sudarė 173 028,12 Eur (tai matyti iÅ¡ antstolės 2022 m. gegužės 20 d. patvarkymo dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo, 4 t., b. l. 148–152, taip pat žr. Å¡ios nutarties 21–22 punktus).

48. Kita vertus, vienÄ iÅ¡ butų parduodant atskirai, nors abu butai faktiÅ¡kai sujungti ir funkciÅ¡kai naudojamas kaip vienas, bÅ«tų susiklosčiusi situacija, kai potencialus buto pirkėjas negalėtų buto naudoti neatlikęs reikiamų pertvarkymų, o tai potencialiai keltų grėsmę kainos sumažėjimui, mažesniam pirkėjų susidomėjimui. Kartu atkreiptinas dėmesys į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodytus argumentus, jog ieÅ¡kovas vykdymo proceso metu nesiėmė veiksmų atidalyti butus į du savarankiÅ¡kus turto vienetus, nesiÅ«lė buto pirkėjo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovė UAB „AUGUS“ butus ketina parduoti atskirai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Nustačius aplinkybę, kurios neneigia apeliantas, kad ieÅ¡kovui priklausę butai sujungti ir funkciÅ¡kai naudojami kaip vienas ir, nesant hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) prieÅ¡taravimų dėl antstolės patvarkymų realizuoti hipoteka įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ kaip vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl apelianto akcentuojamo parduotinų daiktų eilės nustatymo pažeidimo. Antstolė turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas bÅ«tų sklandus ir visi veiksmai bÅ«tų atlikti per protingus terminus. Realizavus ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ kaip vienÄ turtinį nekilnojamojo turto objektÄ vykdomosiose bylose buvo įvykdyti visi vykdomieji dokumentai.

50. Byloje nustatyta, kad varžytynės vyko interneto puslapyje evarzytynes.lt, jų dalyviai galėjo laisvai siÅ«lyti kainÄ . Nėra ginčo, kad turtas parduotas už didesnę kainÄ (248 332 Eur), negu buvo nustatyta pradinė (231 200 Eur). Varžytynėse dalyvavo daugiau nei vienas dalyvis, taigi, turtas parduotas už kainÄ , kuri buvo nustatyta potencialiems pirkėjams laisvai varžantis.

51. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindų, numatytų CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose, ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu – byloje nebuvo nustatyta, jog vykdymo proceso metu bÅ«tų padaryti pažeidimai dėl turto įkainojimo procedÅ«ros ar varžytynių vedimo tvarkos, taip pat nebuvo pateikta argumentų, įgalinančių abejoti Ekspertizės akto pagrindu nustatyta parduoto turto verte. Pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad Å¡iuo atveju turto kaina buvo esmingai mažesnė nei buvo tikroji Å¡io turto vertė, o turtas parduotas už neproporcingÄ to turto rinkos vertei sumÄ ir dėl to buvo apribotos apelianto nuosavybės teisės. Be to, teismui buvo pateikti įtikinami argumentai, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai abu butai faktiÅ¡kai sujungti ir funkciÅ¡kai naudojami kaip vienas, kartu įvertinus ir iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ , antstolės sprendimas turtÄ parduoti kaip vienÄ turtinį vienetÄ buvo pagrįstas tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų iÅ¡ieÅ¡kotojų ir skolininkų interesų derinimo aspektu.

Dėl skundo argumentų, susijusių su paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis

52. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės UAB „AUGUS“ ir trečiojo asmens praÅ¡ymus, paskyrė ieÅ¡kovui 4 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl antstolės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto panaikinimo, žinodamas, jog Å¡io akto teisėtumas jau buvo patikrintas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje nenurodė kitų argumentų, o ieÅ¡kinį grindė analogiÅ¡kais argumentais, kurie jau iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas vilkino nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procesÄ . Dėl to teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir, atsižvelgęs į piktnaudžiavimo pobÅ«dį, trukmę, poveikio mastÄ nagrinėjamos bylos operatyvumui ir ekonomiÅ¡kumui, paskyrė ieÅ¡kovui 4 000 Eur baudÄ (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam paskirta 4 000 Eur bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, teigia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje jis nepiktnaudžiavo civiliniu procesu.

53. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

55. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje negalima nuspręsti, jog ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kė elgdamasis akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, siekdamas vilkinti nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procesÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nebuvo patikrintas. IeÅ¡kovas ypatingosios teisenos tvarka ginčijo antstolės patvarkymus dėl turto vertės ir realizavimo bei dėl paskelbtų pirmųjų varžytynių. Tačiau skundas dėl antstolio veiksmų ir ieÅ¡kinys dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojimo – tai savarankiÅ¡ki galbÅ«t pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«dai. Ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡tiriamos aplinkybės, susijusios su turto pardavimo kaina, esminių suinteresuotų asmenų (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo, kaip skolininko) teisių užtikrinimu, todėl tokioje byloje įrodinėjimo dalykas yra platesnis nei byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

56. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius pagrindų panaikinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , nurodytų CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose, buvimÄ , teikė praÅ¡ymÄ paskirti naujÄ ekspertizę turto vertei nustatyti. Nors dalis ieÅ¡kovo argumentų, kuriais jis ginčijo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , sutampa su tais, kurių pagrindu jis prašė panaikinti antstolės patvarkymus, vien Å¡i aplinkybė savaime neįgalina konstatuoti akivaizdžiai nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo elgesio ir jo siekio užvilkinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procesÄ .

Dėl procesinės bylos baigties

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų įvertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 602 straipsnio nuostatas ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 95 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai paskyrė ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas, panaikinant tik teismo sprendimo dalį dėl baudos ieÅ¡kovui paskyrimo, o atsakovės UAB „AUGUS“ ir trečiojo asmens praÅ¡ymus dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrimo ieÅ¡kovui atmetant.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui K. R. paskirta 4 000 Eur bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augus“ ir trečiojo asmens bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos praÅ¡ymus dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrimo ieÅ¡kovui atmesti.

Teisėjai Marius Bajoras

Žilvinas Terebeiza

Tomas Venckus