87f2d71b-8662-46d2-87a5-675d480f2ef1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-3192-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36645-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. U. smurtaudamas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį – sugyventinę. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: R. U. 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine D.

D. metu, stÅ«mė D. D., ji krito ant grindų ir susimušė galvÄ . Tokiais veiksmais R. U. sukėlė D. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo R. U. kaltė įrodyta raÅ¡ytine bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. U. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiÅ¡kino, kad su sugyventine D. D. gyvena kartu gyvena 10 metų, veda bendrÄ Å«kį. 2020 m. rugsėjo 12 d., nuo 10.00 val., namuose su D. D. vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis pastÅ«mė sugyventinę, ji griÅ«dama atsitrenkė galva į sienÄ , susiėmė rankomis už galvos.

Pastebėjo, kad jos galva kruvina, padavė rankÅ¡luostį, kad pridėtų prie galvos ir sustabdytų kraujavimÄ . Kiek atsimena, ji neverkė, tik pasakė, kad atsitrauktų. Jis nuėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Grįžus į namus atvyko policijos pareigÅ«nai. KÄ jo sugyventinė paaiÅ¡kino policijos pareigÅ«nams, neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Po D. D. pokalbio su policijos pareigÅ«nais, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigÄ . Maždaug prieÅ¡ 7 metus, kai gyveno (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu, jis buvo panaudojęs smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau nutrauktas.

Å iaip su D. D. gyvena taikiai. Dėl savo poelgio labai gailisi. Tokius jo veiksmus įtakojo alkoholio vartojimas (91, 81-82 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. D. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val., su sugyventiniu R. U. buvo namuose, jos sugyventinis sėdėjo kambaryje ant kėdės. Ji norėjo prisėsti Å¡alia, pasikalbėti, tačiau R. jai kažkÄ pasakė ir spyrė kėde į jÄ , kėdė kliudė jos kojÄ . Tuomet ji kažkÄ jam pasakė, kÄ pasakė, tiksliai nepasakys, neprisimena, ir paėmusi kėdės dalį, ant kurios reikia sėdėti ir kuri nusikelia, metė į savo sugyventinį.

Sėdimoji kėdės dalis kliudė jos sugyventinį ir pataikė į krÅ«tinės sritį. Agresyviai nusiteikęs R. staiga atsistojo ir labai stipriai jÄ pastÅ«mė. Nuo smÅ«gio ji nukrito ant žemės ir galva atsitrenkė į kambario sienÄ , pajuto stiprų fizinį skausmÄ . Dėl didelio skausmo ji ranka suėmė už galvos, sėdėjo ir verkė, sakė, kad jai labai skaudÄ galvÄ . Jos manymu, po įvykio sugyventinis iÅ¡sigando, jai iÅ¡ vonios kambario atnešė rankÅ¡luostį. Atitraukusi rankÄ nuo galvos pamatė, kad ant jos yra kraujo.

Ji atsistojo nuėjo į voniÄ , nusiplovė kraujÄ ir nuėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Po to savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu paskambino medikams dėl stipraus skausmo galvos srityje. Telefoninio pokalbio metu ji nurodė, kad policijos pareigÅ«nai nėra reikalingi. Netrukus pas juos į namus atvyko policijos pareigÅ«nai, ji pasakė, kas nutiko. PareigÅ«nai iÅ¡sivedė jos sugyventinį, po kelių minučių atvyko medikai, kurie jÄ apžiÅ«rėję pristatė į gydymo įstaigÄ (31-32 b. l.). 2020 m. spalio 1 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2829/2020 (01) ir 2020 spalio 6 d. – 2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2867/2020 (01) konstatuota, kad D. D. nustatyta galvos virÅ¡ugalvio srities žaizda, kuri tikėtina yra muÅ¡tinė ir padaryta kietu buku ar bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Galvos virÅ¡ugalvio srities žaizda savęs pačios žalojimui nebÅ«dinga; padaryta nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu ir pagal savo pobÅ«dį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (52, 53 b. l.). 2020 m. rugsėjo 12 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. Č. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi neblaivi D. D., kuri paaiÅ¡kino, kad konflikto tarp jos ir vyro metu, vyras stÅ«mė jÄ , dėl ko ji krito ir krisdama prasikirto galvÄ bei susižeidė pirÅ¡tÄ . Moteris nurodė, kad dėl tokių vyro veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ . GMP 0871 iÅ¡vežė moterį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

Smurtu įtariamas asmuo - R. U. sulaikytas. Užfiksuoti sužalojimai - kraujuojanti žaizda galvoje (1-2 b. l.). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėti 2020 m. rugsėjo 17 d. policijos patrulių vaizdo įraÅ¡ai, filmuoti bodycam, įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). IÅ¡ vaizdo įrašų apžiÅ«ros matyti, kad pareigÅ«nai bÅ«dami įvykio vietoje bendravo su moterimi, kuri policijos pareigÅ«nams pokalbio metu paaiÅ¡kino, kad jÄ stÅ«mė vyras ir ji susitrenkė galvÄ .

Taip pat užfiksuotas vyras, bendraujantis su pareigÅ«nas, kuris pripažino stÅ«męs moterį, dėl ko ji trenkusi galvÄ Ä¯ sienÄ ir taip susižalojusi. Atvykusiems medikams moteris nurodė, kad griÅ«dama trenkėsi galva į sienÄ ir susižalojo galvÄ (24-26 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, R. J. g. 5-36, Vilniuje (17-23 b. l.). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėti Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas moters, skambinančios į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, pokalbis.

Skambinanti moteris iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), prisistatanti D. D., nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), jÄ pastÅ«mė vyras, dėl ko ji griuvo ir prasiskėlė galvÄ (15-16 b. l.). Alkotesterio Alcotest 6810, rodmenų kvitas patvirtina, kad R. U. 2020 m. rugsėjo 12 d., 16.31 val., nustatytas 2,50 prom. girtumas. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis R.

U. konflikto metu stÅ«mė D. D., dėl ko pastaroji krito ant grindų ir susimušė galvÄ . 2020 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2829/2020 (01) ir 2020 spalio 6 d. – 2020 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2867/2020 (01) patvirtina, kad D. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kino veikos padarymo aplinkybes.

R. U. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios D. D. parodymai, kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad namuose, konflikto metu jos sugyventinis stÅ«mė jÄ , dėl ko ji trenkėsi į sienÄ ir susižalojo galvÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ bei į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

D. D. ir R. U. nėra sudarę santuokos, tačiau kaip nurodė apklausti ikiteisminio tyrimo metu jie kartu gyvena apie 10 metų, veda bendrÄ Å«kį, todėl jie teisingai pripažinti Å¡eimos nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės Kaltinamasis prieÅ¡taravimų, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neiÅ¡reiÅ¡kė. Skirdamas bausmę R. U., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinant aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ R. U. padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. U. dirba, neteistas, baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jo gydymÄ VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. U. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena R. U. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismo manymu, Å¡i bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į R. U. įvykdytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, R. U. įpareigotinas tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. R. U. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡eimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 722 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant visÄ Å¡ios programos kursÄ ) per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminÄ .

Kadangi R. U. prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, numatantis bausmės mažinimÄ vienu trečdaliu. Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų R. U. 2020 m. rugsėjo 12 d. 16.15 val., buvo laikinai sulaikytas, 2020 m. rugsėjo 13 d., 15.26 val., paleistas. Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamÄ bausmę įskaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinojo sulaikymo metu (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina. 2020 m. rugsėjo 12 d. nutarimu D. D. pripažinta nukentėjusiÄ ja. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepateiktas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu byloje pripažinta nukentėjusiÄ ja ir yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kurį R. U. ikiteisminio tyrimo metu atlygino.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso iÅ¡laidų nėra. CD-R su 2020 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo pagalbos centro ir policijos patrulių įvykio vietos vaizdo įraÅ¡ais (bodycam), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, R. U. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. U. paskirti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, R. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant visÄ Å¡ios programos kursÄ ) per laisvės apribojimo bausmės terminÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (vienÄ parÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. R. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

CD-R su 2020 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo pagalbos centro ir policijos patrulių įvykio vietos vaizdo įrašais (bodycam), palikti saugoti baudžiamojoje byloje. I. R. U., kad:

1. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

3. Padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje pagal gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Viktorija Šelmienė