Legislator Case Law & Legislation
87f22e7b-e7df-42cc-aa21-40578d91bea4 AI generated

87f22e7b-e7df-42cc-aa21-40578d91bea4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 87f22e7b-e7df-42cc-aa21-40578d91bea4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. S. ir J. S. pareiÅ¡kimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo termino atnaujinimo.

Legislator headnote

AI generated

87f22e7b-e7df-42cc-aa21-40578d91bea4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: S. ir J. S. pareiÅ¡kimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo termino atnaujinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-3736-809/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01913-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Â

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J. S., jo atstovei advokatei V. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei M. V. T.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. S. ir J. S. pareiÅ¡kimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo termino atnaujinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

nustatė:

PareiÅ¡kėjai R. S. ir J. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o atnaujinti terminÄ pateikti nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, atkuriant nuosavybės teises į V. P. turėtÄ Å¾emę, (duomenys neskelbtini).

Skunde pareiÅ¡kėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) E. S. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. P. valdytÄ Å¾emės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) - 5,41 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Å iame praÅ¡yme E. S. taip pat įrašė seserį S. S..

E. S. ir S. S. yra teisėtos pretendentės į tėvo V. P. žemę.

Nuosavybės teisę įrodantys dokumentai buvo pateikti buvusiam žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjas J. S. yra S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis. Paveldėjimo byla po S. S. buvo užvesta 2014 m. Pareiškėjas R. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis.

Pretendentės S. S. ir E. S. nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų: savo gimimo liudijimų ir santuokos liudijimų. Minėtos pretendentės buvo garbaus amžiaus, visiškai įsitikinusios, kad nuosavybės atkūrimo dokumentus jos sutvarkė tinkamai.

E. S. iki jos mirties ir po jos mirties nuosavybės teisė į žemę nebuvo atkurtos ir jokių praneÅ¡imų iki 2003 m. gruodžio 31 d. apie tai, kad bÅ«tina pateikti kokius nors papildomus dokumentus nei ji, nei jos įpėdiniai negavo. Po E. S. mirties niekas S. S. neinformavo apie trÅ«kstamus dokumentus: gimimo liudijimÄ ir santuokos liudijimÄ iki 2003 m. gruodžio 31 d. S. S. taip pat tikėjosi, kad visi dokumentai nuosavybės atkÅ«rimui pateikti tinkamai ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. negavo jokio praneÅ¡imo. Tik anÅ«kui K. S. pradėjus domėtis nuosavybės atkÅ«rimo procesu, 2013 gruodžio 11 d. buvo praneÅ¡ta, kad trÅ«ksta giminystės dokumentų.

Nurodo, jog pareiškėjas R. S. yra neįgalus, o iki neįgalumo nustatymo jo sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl nebuvo galimybės domėtis papildomai dėl nuosavybės atkūrimo procedūros. Be to, tikėjosi, kad mama E. S. visus dokumentus nuosavybės atkūrimui sutvarkė tinkamai.

J. S. ne iš karto pavyko surasti giminystę patvirtinančius dokumentus.

Pažymi, jog nuosavybės teisė į V. P. žemę dar neatkurta. Pateikus S. S. ir E. S. gimimo ir santuokos liudijimus, nebūtų kliūčių atkurti nuosavybės teisę į žemę.

PareiÅ¡kėjai akcentuoja, jog teismui atnaujinus terminÄ giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, pareiÅ¡kėjai turėtų galimybę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog (duomenys neskelbtini) E. S. (V. P. dukra) Ukmergės rajono Želvos apylinkės agrarinės reformos tarnybai (toliau – ir Agrarinė reformos tarnyba) pateikė praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui į buvusio savininko V. P. valdytÄ Å¾emės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) - 5,41 ha (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ydama savo seserį S. S..

Pretendentės nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl 1998 m. gegužės 12 d. E. S. (asmeniui, pildžiusiam praÅ¡ymÄ ) iÅ¡siųsta atmintinė Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atmintinė). Atmintinėje buvo nurodyta, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti piliečiai, norintys susigrÄ Å¾inti žemę, t. y. V. P. mirties liudijimo nuoraÅ¡Ä , E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuoraÅ¡us. PraÅ¡omi dokumentai pateikti nebuvo.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau - VAVA) žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius Želva 2002 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. 75 (priedas Nr. 2) informavo S. S., kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (toliau ir AtkÅ«rimo įstatymas) bei Žemės reformos įstatymų pataisas, nustatančias galutinį terminÄ dėl giminystės ryÅ¡ius įrodančių dokumentų pateikimo, pakartotinai praÅ¡ydamas pateikti dokumentus bei informuoti E. S.. E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuoraÅ¡ai iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nebuvo.

Pagal 1928 metais sudarytÄ (duomenys neskelbtini) dvaro su palivarkais žemės parceliacijos planÄ , V. P. (toliau - buvęs savininkas), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė 5,4100 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

B. P. (buvusio savininko anÅ«kei) 1992 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymu į buvusio savininko nuosavybės teise valdyto 5,4100 ha žemės dalį (1,8000 ha) 2011 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 47S- (14.47.3.)-100 pilietei B. P. atkurtos nuosavybės teisės suteikiant lygiavertį 0,98 ha žemės sklypÄ .

Žinių ar kam nors yra paliktas palikimas testamentu į turėtÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) skyrius neturi. PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindu pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkintinas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius mano, kad jei teismo nuomonė kitokia, tai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkintinas tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjai įrodys svarbias aplinkybes ir priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas J. S. ir jo atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Papildomai J. S. nurodė, jog po jo motinos S. S., mirties ((duomenys neskelbtini)), jis įgaliojo klausimÄ dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo tvarkyti savo anÅ«kui K. S., kuris 2015 m. iÅ¡vyko į AustralijÄ ir ilgÄ laikÄ nebuvo Lietuvoje. J. S. pats sodyboje surado santuokos liudijimÄ ir gimimo liudijimÄ . Nepamena, jog bÅ«tų buvę gauti, kokie nors laiÅ¡kai iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus ar NŽT, nes motina jam bÅ«tų parodžiusi gautus laiÅ¡kus.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Byloje spręstinas klausimas dėl pagrindo atnaujinti terminÄ pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjas J. S. yra S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjas R. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. S. S. ir E. S. buvo seserys, V. P. dukros.

(duomenys neskelbtini) E. S. Agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko V. P. valdytÄ Å¾emės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) - 5,41 ha, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini). E. S. į minėtÄ praÅ¡ymÄ Ä¯rašė ir savo seserį S. S..

Pretendentės nepateikė giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl 1998 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) E. S. (asmeniui, pildžiusiam praÅ¡ymÄ ) iÅ¡siuntė atmintinę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atmintinė). Atmintinėje buvo nurodyta, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti piliečiai, norintys susigrÄ Å¾inti žemę, t. y. V. P. mirties liudijimo nuoraÅ¡Ä , E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuoraÅ¡us, be to, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nepateikus minėtų dokumentų nebus galima sutvarkyti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. PraÅ¡omi dokumentai pateikti nebuvo.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus Želvos seniÅ«nija 2002 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. 75 informavo S. S., kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė AtkÅ«rimo įstatymo bei Žemės reformos įstatymo pataisas, nustatančias galutinį terminÄ dėl giminystės ryÅ¡ius įrodančių dokumentų pateikimo, pakartotinai praÅ¡ydamas pateikti dokumentus bei informuoti E. S.. E. S. ir S. S. gimimo ir santuokos liudijimų nuoraÅ¡ai iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nebuvo.

AtkÅ«rimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – Tvarka) nenurodytos priežastys, kurioms esant gali bÅ«ti atnaujinami terminai praÅ¡ymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams. Terminas praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir galimybę paduoti praÅ¡ymÄ , bet nerealizavo Å¡ios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), ne kartÄ , nagrinėdamas bylas dėl termino praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ paduoti yra pažymėjęs, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viena iÅ¡ bÅ«tinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ nesukuria. Tam, kad atsirastų Å¡i subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sÄ lygas. Kaip antai, pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , kad tokia subjektinė teisė jam bÅ«tų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt. Tokiu bÅ«du, minėtai subjektinei teisei atsirasti yra bÅ«tina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sÄ lygų įvykdymo visuma. Ir prieÅ¡ingai, nebuvimas bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų (prielaidų arba sÄ lygų), yra kliÅ«tis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, faktinės kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylÄ turi vertinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , o vertinant praleidimo priežastis vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais (LVAT administracinėse bylose Nr. A-438-1403/06, Nr. A-1607-552/2015, Nr. A-1558-858/2015, Nr. A-1557-525/2015).

Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ Ä¯statymo numatytÄ terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (LVAT administracinėse bylose Nr. A261-912/2008, A63-529/2009, Nr. A146-772/2009, Nr. A525-18/2010).

PareiÅ¡kėjai termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad tikėjosi, jog jų motinos buvo tinkamai sutvarkiusios reikalingus dokumentus. PareiÅ¡kėjas R. S. yra (duomenys neskelbtini), o ir iki (duomenys neskelbtini) nustatymo, jo sveikata buvo itin bloga, kas sutrukdė tinkamai domėtis nuosavybės atkÅ«rimo procesu. PareiÅ¡kėjas J. S. taip pat nurodė, jog ilgÄ laikÄ nerado dokumentų, be to, anÅ«kas K. S., kuris buvo įgaliotas padėti sutvarkyti Å¡iuos klausimus, ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡vykęs į AustralijÄ .

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog po E. S. (ir praÅ¡yme įraÅ¡ytos S. S.) kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pareiÅ¡kėjai nuo S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) ir E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdami atkurti nuosavybės teises. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas J. S. teismo posėdžio metu teigė, jog jo motina Atmintinės negavo, nes jei bÅ«tų gavusi, tai bÅ«tų jam parodžiusi, tačiau teismas laiko, jog pareiÅ¡kėjas tik spėlioja ir daro įvairias pasiteisinančias prielaidas dėl Atmintinės negavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog patys pareiÅ¡kėjai pripažįsta, jog apie trÅ«kstamus dokumentus pareiÅ¡kėjo J. S. anÅ«kas K. S. buvo informuotas dar 2013 m. gruodžio 11 d., tačiau ir nuo Å¡ios datos nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nesiėmė aktyvių veiksmų. Net vertinant faktÄ , jog pareiÅ¡kėjai sužinojo apie dokumentų nebuvimÄ tik 2013 m. gruodžio 11 d., tačiau net ir nuo to momento pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi po nepateisinamai ilgo laiko tarpo, t.y. po Å¡eÅ¡erių metų.

Pažymėtina, jog LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimo, ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmens, praÅ¡ančio atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ , sveikatos bÅ«klė, garbus amžius, iÅ¡silavinimo lygis ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos kartu su kitomis reikÅ¡mingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovÄ . Taip pat ne kartÄ buvo konstatuota, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali bÅ«ti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobÅ«džio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento suraÅ¡yti ir pasiųsti paÅ¡tu ar pasirÅ«pinti tinkamu savo teisių atstovavimu (LVAT 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 18 d. Nr. A556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. Nr. A146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. A261-1249/2010 ir kt.). Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, praleistas terminas pateikti dokumentams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo gali bÅ«ti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymu bei aktualia LVAT praktika, pareiÅ¡kėjų nurodomos priežastys nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, objektyviomis bei nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku realizuoti savo teisę pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams.

Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartÄ . Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotÄ asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių, užkertančių keliÄ pasiekti tikslÄ , Å¡iuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų aukščiau nurodytos termino praleidimo priežastys iÅ¡ esmės yra subjektyvaus pobÅ«džio. Jos yra susijusios su pareiÅ¡kėjų subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu bei savo Å¡eimos istorija ir buvusia turtine padėtimi). Aplinkybės - pareiÅ¡kėjų tikėjimas, jog jų motinos tinkamai pateikė reikalingus dokumentus, o pačių pareiÅ¡kėjų kaip įpėdinių visiÅ¡kai pasyvus elgesys ir nuosavybės teisės atkÅ«rimo procesu nesidomėjas labai ilgÄ laikÄ , - negali bÅ«ti traktuojamos kaip termino atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjai, įgyvendindama savo teises elgėsi rÅ«pestingai ir apdairiai, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjų R. S. ir J. S. skundÄ atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Saulius Jakaitis

Violeta Petkevičienė

Eglė Žulytė-Janulionienė