87f1906e-5234-48ef-ba50-bc0d42e4a384 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-492-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06443-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 23 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

L. ieÅ¡kinį atsakovui S. N. dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė:

1) pripažinti jai teisę Valstybės įmonės Registrų centre įregistruoti pasikeitusius pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , kadastro duomenų nustatymo data 2021-09-03, pagal kuriÄ bendras pastato-gyvenamojo namo plotas yra 301,06 kv. m., S. N. dalis 14520/30106, A. L. dalis 15586/30106, be bendraturčio S. N. sutikimo;

2) pakeisti 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-21 parengtÄ Nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , kurio sudėtinė dalis yra 2021-10-21 pastato dalių paskaičiavimo projektas: S. N. atskirai naudotis skirti rÅ«sio patalpose: patalpomis R1 (17,04 kv. m), R2 (7,56 kv. m), R3 (13,55 kv. m), R4 (11,77 kv. m), viso 49,92 kv. m; pirmame aukÅ¡te patalpomis: 1-1 (2,26 kv. m), 1-2 (6,21 kv. m), 1-3 (17,31 kv. m), 1-4 (7,73 kv. m), 1-5 (10,17 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (1,87 kv. m), viso 47,25 kv. m; antrame aukÅ¡te patalpomis: 1-15 (2,52 kv. m), 1-16 (12,19 kv. m), 1-17 (2,54 kv. m), 1-18 (4,94 kv. m), 1-19 (17,65 kv. m), 1-20 (8,19 kv. m), viso 48,03 kv. m.

S. N. viso atskirai naudotis skirti 145,20 kv. m. bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra įregistruoti viešame registre S. N. nuosavybės teise 14520/30106 dalis; A. L. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis G1 (17,18 kv. m), R5 (7,53 kv. m), R6 (12,26 kv. m), R7 (13,31 kv. m), viso 50,28 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-8 (2,86 kv. m), 1-9 (2,16 kv. m), 1-10 (3,61 kv. m), 1-11 (6,13 kv. m), 1-12 (11,24 kv. m), 1-13 (11,63 kv. m), 1-14 (15,98 kv. m), viso 53,61 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-21 (4,78 kv. m), 1-22 (11,63 kv. m), 1-23 (12,83 kv. m), 1-24 (1,56 kv. m), 1-25 (3,15 kv. m), 1-26 (5,03 kv. m), 1-27 (12,19 kv. m), 1-28 (0,80 kv. m), viso 51,97 kv. m.

A. L. viso atskirai naudotis skirti 155,86 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra įregistruoti viešame registre A. L. nuosavybės teise 15586/30106 dalis;

3) pakeisti 2008-05-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 4001 nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininkės E. P., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-29 parengtÄ 3058 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ : S. N. atskirai naudotis skirti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu II - mėlyna spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m.; A. L. atskirai naudotis skirti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu I - raudona spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m.; S. N. ir A. ir L. bendrai naudotis skirti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu III, kiekvienam bendraturčiui po 130 kv. m.;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: pripažino ieÅ¡kovei A. L. teisę Valstybės įmonės Registrų centre įregistruoti pasikeitusius pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ (kadastro duomenų nustatymo data 2021-09-03) be bendraturčio S. N. sutikimo; pakeitė 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G.

M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-21 parengtÄ Nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , kurio sudėtinė dalis yra 2021-10-21 pastato dalių paskaičiavimo projektas, naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : S. N. skirti atskirai naudotis rÅ«sio patalpose: patalpomis R1 (17,04 kv. m), R2 (7,56 kv. m), R3 (13,55 kv. m), R4 (11,77 kv. m), viso 49,92 kv. m; pirmame aukÅ¡te patalpomis: 1-1 (2,26 kv. m), 1-2 (6,21 kv. m), 1-3 (17,31 kv. m), 1-4 (7,73 kv. m), 1-5 (10,17 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (1,87 kv. m), viso 47,25 kv. m; antrame aukÅ¡te patalpomis: 1-15 (2,52 kv. m), 1-16 (12,19 kv. m), 1-17 (2,54 kv. m), 1-18 (4,94 kv. m), 1-19 (17,65 kv. m), 1-20 (8,19 kv. m), viso 48,03 kv. m.

S. N. viso atskirai naudotis skirti 145,20 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, kas sudaro 14520/30106 dalis pastato-gyvenamojo namo; A. L. skirti atskirai naudotis rūsio patalpose: patalpomis G1 (17,18 kv. m), R5 (7,53 kv. m), R6 (12,26 kv. m), R7 (13,31 kv. m), viso 50,28 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-8 (2,86 kv. m), 1-9 (2,16 kv. m), 1-10 (3,61 kv. m), 1-11 (6,13 kv. m), 1-12 (11,24 kv. m), 1-13 (11,63 kv. m), 1-14 (15,98 kv. m), viso 53,61 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-21 (4,78 kv. m), 1-22 (11,63 kv. m), 1-23 (12,83 kv. m), 1-24 (1,56 kv. m), 1-25 (3,15 kv. m), 1-26 (5,03 kv. m), 1-27 (12,19 kv. m), 1-28 (0,80 kv. m), viso 51,97 kv. m.

A. L. viso atskirai naudotis skirti 155,86 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, kas sudaro 15586/30106 dalis pastato-gyvenamojo namo; pakeitė 2008-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininkės E. P., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-29 parengtÄ 3058 kv. m žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

S. N. skirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu II - mėlyna spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m; A. L. skirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu I - raudona spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m; S. N. ir A. L. skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu III, kiekvienam bendraturčiui po 130 kv. m. Priteisė ieškovei A. L. iš atsakovo S. N. 1755,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas sprendė, jog, nors atsakovas ginčijo, nurodydamas, jog neaišku, kada remontas atliktas, kad jis atliktas vėliau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, ekspertizės dėl to, kokios apimties ir kada atliktas remontas, skirti neprašė, todėl minėta aplinkybė nėra paneigta, o jo argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas.

4. Teismas vertino, jog, nusprendus balkonÄ prijungti prie gyvenamojo ploto, o tai traktuojama kaip pastato iÅ¡vaizdos keitimas pagal Statybos reglamentÄ , bÅ«tina pasirÅ«pinti valstybės įgalioto tarnautojo raÅ¡ytiniu leidimu, tačiau tik mieste, tai netaikoma net sodininkų bendrijų teritorijoms, o ginčo namas yra kaimo vietovėje - (duomenys neskelbtini), todėl jame atliekant paprastÄ jį remontÄ leidimo, t. y., savivaldybės įgalioto atstovo raÅ¡ytinio pritarimo, nereikia.

5. Teismas pažymėjo, kad raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iÅ¡ Å¡iuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Todėl bendraturtės R. V. raÅ¡ytinis sutikimas nėra privalomas, nes pretenzijų iÅ¡ jos per minėtÄ terminÄ gauta nebuvo, todėl ir Å¡is atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Teismas pažymėjo, kad teisės norma – jog atlikus statybos užbaigimo procedÅ«ras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Ä¯registravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ – taikoma ne atlikus paprastÄ jį remontÄ pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimui, o atlikus statybos užbaigimo procedÅ«ras, registruojant naujÄ statinį ir daiktines teises į jį.

Å iuo nagrinėjamu atveju nebuvo pastatytas naujas statinys ar atlikta statyba, o tik atliktas paprastasis remontas, be to, minėtas terminas niekaip nesusijęs su atsakovo sutikimo davimu dėl pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimo vieÅ¡ame registre, jis net negali bÅ«ti taikomas nagrinėjamu atveju, nes minėtoje normoje kalbama apie sutikimÄ statybai, o ne sutikimÄ Ä¯registruoti kadastrinių duomenų pakeitimus vieÅ¡ame registre, atsakovo sutikimui Å¡is terminas netaikomas, todėl atsakovo ir Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kadastrinių duomenų įregistravimo, nes byloje esantys įrodymai, t. y. atlikti ginčo pastato patalpų kadastriniai matavimai, patvirtinti VÄ® Registrų centro spaudu, pagrindžia neatitikimÄ tarp ginčo pastato patalpų įregistruoto bendro ploto ir faktiÅ¡kai esančio ginčo pastato patalpų ploto bei bendro ploto, patalpų skaičiaus, nes jau seniai niekas neatliko ginčo namo kadastrinių matavimų, juos bÅ«tina patikslinti. Nurodė, jog Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ Ä¯registruoti atliktus ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės siūloma naudojimosi namu tvarka yra proporcinga bendraturčių turimoms dalims, ieškovės nežymiai didesnė dėl jos balkonų ploto prijungimo prie gyvenamųjų patalpų, bet tai atsakovo teisių niekaip nepažeidžia. Šalys bendrų patalpų ar įėjimų neturi, todėl ši tvarka nepažeidžia niekieno interesų, o tik įteisina šalių valdomas patalpas, kurių kadastriniai duomenys patikslinti. Siūloma naudojimosi tvarka yra patogi abiem bendraturčiams ir buvo naudojama iki šiol, dar iki atsakovui įgyjant namo dalį.

9. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju nuosavybės dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, nes dėl ieÅ¡kovės atlikto balkonų plotų prijungimo prie gyvenamojo ploto jos valdomoje namo dalyje jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje Å¡iai dienai yra padidėjusi, pagal pastato dalių paskaičiavimo projektÄ ieÅ¡kovei priklauso 15586/30106 dalys pastato, o atsakovui – 14520/30106 dalys pastato, bet už jos padidėjusiÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovui kompensacija negali bÅ«ti mokama, nes jos gyvenamasis plotas padidėjo jai priklausančių balkonų ploto sÄ skaita, kÄ gali padaryti atitinkamai ir atsakovas savo gyvenamojoje namo dalyje, be to, jis kompensacijos priteisti ir neprašė.

10. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis negu buvo nustatyta anksčiau, labiau atitinka abiejų Å¡alių interesus ir iÅ¡laiko jų interesų pusiausvyrÄ , nes Å¡alys galės naudotis jiems priklausančiu namu, garažais, tvartais ir dalimi kiemo statinių bei tokia žemės sklypo dalimi, kuriÄ yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn ir kuri yra Å¡alia jų statinių ar statinių dalių. Be to, anksčiau Å¡alims buvo skirta naudotis nelygiomis žemės sklypo dalimis (ieÅ¡kovei - 1461 kv. m., atsakovui - 1371 kv. m., taip nurodyta visuose planuose), o dabar jos naudosis lygiomis dalimis tiek atskirai (po 1399 kv. m. kiekvienam), tiek bendrai (130 kv. m.), kas labiau atitinka Å¡alių valdomas nuosavybės teise žemės sklypo dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. N. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo S. N. naudai jo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas sprendime nepateikė motyvų, kodėl nesivadovaujama VÄ® Registrų centre įregistruota žemės sklypo plane nurodyta naudojimosi tvarka - R.

V. atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalimi, pažymėtÄ indeksu „II“, D. K. – indeksu „I“, bendrai naudotis – indeksu „III“. 11.2. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, pagal VÄ® Registrų centre įregistruotÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ prie žemės sklypo 2008-05-21 pirkimo sutarties Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtame žemės sklypo plane, kurį pasirašė abu tuo metu sklypÄ valdę bendrasavininkai R. V. ir D. K., R. V. atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „II“, D.

K. – indeksu „I“, bendrai naudotis – indeksu „III“. Apelianto nuosavybėn perėję priklausiniai 4I1p ir 5G1p yra žemės sklypo dalyje pagal naudojimosi tvarkÄ pažymėtoje indeksu II, todėl nustatytÄ tvarkÄ nėra pagrindo keisti. 11.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl prieÅ¡taravimo tarp žemės sklypo 2008-05-21 pirkimo sutarties Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 15 punkte apraÅ¡ytos naudojimosi tvarkos ir prie sutarties pridėto žemės sklypo pasidalinimo plano su abiejų bendrasavininkių paraÅ¡ais kolizijos.

Esant prieÅ¡taravimui, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas sklypo pasidalinimo planui su abiejų bendrasavininkių paraÅ¡ais. 11.4. NelogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, jog R. V. bei D. K., bÅ«damos bendrasavininkės ir gera valia suderinusios ir susitariusios dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, bÅ«tų siekusios ir įregistravusios tokiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ R. V. į jai, pasak ieÅ¡kovės, priskirtÄ naudotis gyv. namo dalį (butÄ Nr. 1), patektų per D. K. priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį ir atvirkščiai. 11.5.

Pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka - žemės sklypo planas - yra be sklype esančių pastatų kampų (kerčių) koordinačių, nors privalu pateikti kiekvieno pastato trijų kerčių koordinates. Šis reikalavimas nustatytas 2020 m. gegužės 12 d. Žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo nustatytos planų parengimo taisyklių nuostatos (35 - 40 punktuose), nurodančios koordinačių lentelės sudarymo taisykles.

Nepateiktos vidinių sklypo posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės, todėl pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama. Nesant visų sklypo posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių, nėra galimybės nei nustatyti posÅ«kio taÅ¡kų vietÄ Å¾emės sklype, nei apskaičiuoti sklypo dalių plotus, todėl pasiÅ«lyta nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka dėl netinkamai parengto plano turi bÅ«ti laikoma netinkama ir Å¡iuo pagrindu reikalavimas nustatyti naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ dalyje turėjo bÅ«ti atmestas. 11.6.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl bendraturčių nesutarimo ir/ar jo atsisakymo svarstyti klausimÄ dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadastrinių duomenų keitimo. Realiai jis negalėjo patikrinti naujai sudarytos kadastrinių matavimų bylos, nes nebuvo kviečiamas dalyvauti kadastriniuose matavimuose, net nebuvo praneÅ¡ta apie kadastrinių matavimų vykdymÄ ir kadastriniai matavimai atlikti jam priklausančiose patalpose be jo sutikimo, nes buvusi savininkė R.

V. neperdavė man patalpų. 11.7. Nustatant naujÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , pažeidžiamas teisėtų lÅ«kesčių principas, kadangi turiu teisę gauti vieÅ¡ose varžytynėse įsigytas patalpas pagal vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intÄ priklausomybę, t. y. butÄ Nr. 2 (antrÄ ). 11.8. Teismas nenustatė, kokia naudojimosi tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre ir ar įregistruota tvarka yra ydinga, ar yra pagrindas įregistruotÄ jÄ keisti, nes įregistruotoji vieÅ¡ame registre tvarka yra privaloma vėliau tÄ turtÄ Ä¯sigijusiems asmenims.

Teismas pažeidė apelianto teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , nes 2021-07-16 įsigytu turtu negali naudotis dėl negalėjimo daryti įtakÄ Ä¯sigytam turtui dėl realaus jo neperdavimo. 11.9. Teismas netinkamai įvertino faktinę gyvenamojo namo naudojimo tvarkÄ ir 1996-12-11 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ir 5 straipsnio prieÅ¡taringumus, dėl ko, tinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus esamus duomenis, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka turėjo bÅ«ti pripažinta netinkama ir ydinga ir ieÅ¡kinys toje dalyje atmestas. 11.10.

Sudaryta ir VÄ® Registrų centre registruojama naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka galėjo bÅ«ti sudaryta tik tarp E. M. bei O. Z. G.. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog minima 1996-12-11 pirkimo - pardavimo sutartyje vieÅ¡ame registre įregistruota 2007-09-20 naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu yra privaloma ir vėliau turtÄ Ä¯sigijusiems savininkams. Vėliau turtÄ Ä¯sigijusius savininkus negali įpareigoti pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp ne bendraturčių. 11.11. Apeliantas, įsigydamas nekilnojamojo turto dalį iÅ¡ varžytinių, susipažino su vieÅ¡ai prieinamais ir antstolės pateiktais duomenimis ir buvo įsitikinęs, jog įsigyjamas butas Nr. 2, (1/2 dalis gyv. namo), kuriame faktiÅ¡kai Å¡iuo metu gyvena R.

V., tačiau, pasak ieÅ¡kovės, yra paskirta jai naudotis Å¡iomis patalpomis. PrieÅ¡ingu atveju nekilnojamojo turto jis nebÅ«tų įsigijęs, taip pat įvertinus ir tÄ aplinkybę, jog kiti statiniai faktiÅ¡kai yra nugriauti. 11.12. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , pasak kurios bendraturtės R. V. raÅ¡ytinis sutikimas nėra privalomas, nes pretenzijų iÅ¡ jos per minėtÄ terminÄ gauta nebuvo. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovės pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog remonto pradžios ir pabaigos metai yra 2010 m.

Ankstesnėje Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-12-05 iki 2010-09-30, teismo nurodytos nuostatos (Statybos įstatymo 23 str. 25 dalies) nebuvo, todėl Statybos įstatymo išimtis netaikoma. 11.13. Teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo atliktas paprastasis remontas, kadangi iš atliktų darbų pobūdžio toks remontas laikytinas rekonstrukcija, nes be kitų paprastajam remontui priskiriamų darbų atlikti ir kiti statybos darbai-prie pastato pristatytas naujas statinys- priestatas 1A1/p, iš esmės pakeista fasadų išvaizda, tai yra apšiltinti pusės pastato fasadai ir pakeistas fasadų spalvinis suskaidymas, tokiu atveju atlikti statinio rekonstravimo darbai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. 622 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.08:2002. Statinio statybos rÅ«Å¡ys 9 punkte iÅ¡vardintus statybos darbus.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A. L. praÅ¡o 2022 m. gegužės 18 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto S. N. bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nė vienas iÅ¡ buvusių gyvenamojo namo bendraturčių nesinaudojo gyvenamojo namo patalpomis kitaip, nei nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pateikta naudojimosi tvarka, o dėl jos pakeitimo ieÅ¡kovė kreipėsi dėl atlikto paprastojo remonto, ko pasėkoje pasikeitė 1996-12-03 vieÅ¡ajame registre įregistruoti kadastriniai duomenys, neženkliai padidėjo jos atskirai naudojamas plotas. 12.2.

Apelianto argumentas „seserys susitarė ir susikeitė“ yra tik jo paties iÅ¡galvotas ir jokiais įrodymais neparemtas argumentas subjektyviai pozicijai pagrįsti. Apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo ir netgi motyvuoto argumento, kodėl ir kada seserims reikėjo „susikeisti“ ir kokie duomenys įrodo, kad bendraturčiai kada nors naudojosi kitaip. 12.3. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kadangi apeliantas interpretuoja vieÅ¡ajame registre įregistruotus juridinius faktus jam palankia linkme pagal subjektyvų supratimÄ ir dėl tos priežasties, kad apeliantas kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, nurodo:

„Visgi teismas nenustatė, kokia naudojimosi tvarka įregistruota vieÅ¡ajame registre“. Byloje nė viena Å¡alis nereiÅ¡kė reikalavimo „nustatyti vieÅ¡ajame registre įregistruotÄ naudojimosi tvarkÄ â€œ. 12.4. Ta aplinkybė, kad neženkliai padidėjo ieÅ¡kovės atskirai naudojamas gyvenamojo namo plotas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė atliko, kaip nurodo apeliaciniame skunde apeliantas, „savavaliÅ¡kÄ statybÄ â€œ. 12.5. Apeliantas painioja žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS94 ir T124 su naudojimosi tvarkos plano sudarymu.

Dėl tos priežasties apeliantas ginčija ieÅ¡kovės samdytos VÄ® Registrų centro matininkės E. P., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-29 parengtÄ 3058 kv. m. žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planÄ . 12.6. Apeliacinio skundo argumentas: „Teismas nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso du priklausiniai (nugriauti, tačiau neiÅ¡registruoti, nors antstolės Vaivos Å imkienės paskirtos ekspertizės akte nurodyti kaip egzistuojantys ir realiai įvertinti statiniai)“, apskritai nesusijęs su bylos dalyku, nes ginčas dėl priklausinių byloje nebuvo sprendžiamas. 12.7.

Apelianto argumentas, jog „namo dalies remontas nėra pakankamas pagrindas keisti nustatytÄ tvarkÄ â€œ taip pat prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams bylos įrodymams, kadangi ieÅ¡kovei savo lėšomis jos atskirai naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atlikus paprastÄ jį remontus, yra pasikeitę gyvenamojo namo kadastro duomenys ir idealiosios dalys. 12.8. Kadangi pasikeitę gyvenamojo namo kadastro duomenys, nustatyti 2021-09-03 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, vieÅ¡ajame registre registruojami pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , o ne pagal tÄ , kuris galiojo 2010 metais, kai buvo atliktas paprastasis remontas.

Skundžiamu sprendimu ieškovei suteikta teisė įregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo kadastro duomenis be apelianto sutikimo reiškia tai, kad teismas nustatė, jog duomenys yra pasikeitę ir apelianto interesai dėl to nėra pažeidžiami. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu pakeitimo. Dėl naujų įrodymų 15. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 1996-12-11 Detalizuoto pažymėjimo įkeitimo sandoriui kopijÄ . Apeliantas nurodo, kad Å¡io papildomo įrodymo pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik teismui priėmus byloje sprendimÄ .

16. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymÄ ) arba kai Å¡alis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Ä®rodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimÄ si (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

18. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad Å¡io papildomo įrodymo pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik teismui priėmus byloje sprendimÄ , tačiau nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šį įrodymÄ pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡omas priimti naujas įrodymas neturi esminės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti priimtas apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apelianto pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Faktinės bylos aplinkybės 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. L. ir atsakovas S. N. yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis valdantys nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei A. L. nuosavybės teise priklauso 1529/3058 dalys 0,3058 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Atsakovui S. N. nuosavybės teise priklauso 1529/3058 dalys 0,3058 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

20. A. K. 1992-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurį 1995-07-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido E. M., kuri 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtÄ turtÄ perleido R.

P.. R. P. 2008-01-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamÄ jį turtÄ Â½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleido R. V., o 2021-07-16 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jį įgijo atsakovas S. N..

21. NekilnojamÄ jį turtÄ Â½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1992-06-05 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo O. Z. G., kuriai mirus, minėtas turtas pagal 2008-01-10 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko D.

K., kuri 2008-07-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtÄ turtÄ pardavė ieÅ¡kovei A. L.. 1529/3058 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė įsigijo 2012-07-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovui 1529/3058 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybėn perėjo pagal 2021-07-16 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 22. 1996-12-11 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėja E. M. pardavė R. P. plytų tvartÄ , plane pažymėtÄ 4I1p, plytų garaÅ¾Ä , plane pažymėtÄ 5G1p, ir ½ gyvenamojo namo. R. P., remiantis sutarties 5 punktu, „nuolatiniam naudojimuisi perėjo patalpos, plane pažymėtos indeksais: namo pirmame aukÅ¡te: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; antrame aukÅ¡te: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 su dalimi kiemo statinių. Bendram naudojimuisi: kiemas. (Pagrindas: 1996 12 11 bendrasavininkės pareiÅ¡kimas, patvirtintas Å iaulių m.

I notarų biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini))“. R. P. turto dalys 2008-01-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo R. V. nuosavybėn, o varžytynių akto pagrindu – atsakovo nuosavybėn pagal įregistruotÄ vieÅ¡ajame registre naudojimosi tvarkÄ . 2008-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka.

Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 15 punkte nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: „R. V. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1371 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi“. Dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo 23. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

25. IeÅ¡kovė siekia Valstybės įmonės Registrų centre įregistruoti pasikeitusius pastato-gyvenamojo namo kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M. parengtÄ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , kadastro duomenų nustatymo data 2021-09-03, pagal kuriÄ bendras pastato-gyvenamojo namo plotas yra 301,06 kv. m., S. N. dalis 14520/30106, A. L. dalis 15586/30106, be bendraturčio S. N. sutikimo. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog duomenis apie remontÄ ieÅ¡kovė turėjo įregistruoti per tris mėnesius nuo remonto pabaigos, tačiau to nepadarė.

Nėra savivaldybės iÅ¡duoto statybos leidimo remontui atlikti. Sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar atsakovo nesutikimas įteisinti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors bÅ«du pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti teisinę registracijÄ , tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ kadastrinių matavimų darbų.

Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimÄ , teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

26. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas būtų laikomas pagrįstu.

27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , pasak kurios, bendraturtės R. V. raÅ¡ytinis sutikimas nėra privalomas, nes pretenzijų iÅ¡ jos per minėtÄ terminÄ gauta nebuvo. Pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog remonto pradžios ir pabaigos metai yra 2010 m. Teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo atliktas paprastasis remontas, kadangi iÅ¡ atliktų darbų pobÅ«džio, toks remontas laikytinas rekonstrukcija, nes be kitų paprastajam remontui priskiriamų darbų atlikti ir kiti statybos darbai-prie pastato pristatytas naujas statinys- priestatas 1A1/p, iÅ¡ esmės pakeista fasadų iÅ¡vaizda, tai yra apÅ¡iltinti pusės pastato fasadai ir pakeistas fasadų spalvinis suskaidymas, tokiu atveju atlikti statinio rekonstravimo darbai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. 622 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.08:2002. Statinio statybos rÅ«Å¡ys 9 punkte iÅ¡vardintus statybos darbus. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2010 metais savo lėšomis savo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atliko paprastÄ jį remontÄ , dėl ko neženkliai, bet padidėjo jos atskirai naudojamas gyvenamojo namo plotas, iÅ¡ esmės dėl panaikintų balkonų ir tų plotų prijungimo prie jos atskirai naudojamo gyvenamojo namo ploto.

29. Pagal CK 4.77 straipsnį gali būti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vertė, tačiau kad atsirastų jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi išlikti daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005).

30. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis numato, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atliko balkonų prijungimÄ prie gyvenamojo ploto, tai pagal norminius teisės aktus laikytina paprastuoju remontu.

31. Remiantis statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimÄ reglamentavusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedu „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, raÅ¡ytiniai pritarimai paprastojo remonto apraÅ¡ui privalomi mieste (iÅ¡skyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje atliekant Å¡iuos ypatingo ar neypatingo statinio paprastojo remonto darbus (6.1 punktas): 6.1.1. keičiant pastato fasado ar Å¡laitinio stogo dangÄ ; 6.1.2. pastato fasade iÅ¡ gatvės pusės užtaisant esamus langus, duris, kitas angas; 6.1.3.

įstiklinant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato balkonus, lodžijas; 6.1.4. keičiant pastato fasado elementus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, nusprendus balkonÄ prijungti prie gyvenamojo ploto, reikėjo valstybės įgalioto tarnautojo raÅ¡ytinio leidimo, tačiau tik mieste, tai netaikoma net sodininkų bendrijų teritorijoms, o ginčo namas yra kaimo vietovėje – (duomenys neskelbtini), todėl jame atliekant paprastÄ jį remontÄ leidimo, t. y., savivaldybės įgalioto atstovo raÅ¡ytinio pritarimo, nereikėjo.

32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendraturtės R. V. raÅ¡ytinis sutikimas nebuvo privalomas, nes pretenzijų iÅ¡ jos per minėtÄ terminÄ gauta nebuvo. Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė Statybos įstatymo iÅ¡imtį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis), kuri Å¡ioje byloje apskritai negalėjo bÅ«ti taikoma. Neįsitikinta ir nevertinta, kada buvo tiksliai pradėti ir pabaigti remonto darbai. Teismas neiÅ¡analizavo visų faktinių aplinkybių ir nepaÅ¡alino abejonių, ar negalima laikyti, jog remonto darbai yra savavaliÅ¡ka statyba (nes nebuvo gautas bendrasavininkės sutikimas). Statybos įstatymo iÅ¡imtis įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.

33. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-12-05 iki 2010-09-30, teismo nurodytos nuostatos (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies) nebuvo. Tačiau pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad paprasto remonto darbai pradėti 2010 m. ir pabaigos metai – 2010 m. Tiksliai mėnesiu ir dienomis nėra nurodyta. Todėl taikytina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01, pagal kurios 23 straipsnio 25 dalį rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog Å¡iuo atveju Statybos įstatymo iÅ¡imtis netaikoma, vertintinas nepagrįstu. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad bendraturtės R. V. raÅ¡ytinis sutikimas nebuvo privalomas, nes pretenzijų iÅ¡ jos per minėtÄ terminÄ gauta nebuvo. Pažymėtina, kad apeliantas į bylÄ nepateikė įrodymų, kada tiksliai atliktas remontas. Taip pat ekspertizės dėl to, kokios apimties ir kada atliktas remontas, skirti neprašė.

34. IeÅ¡kovė byloje teigia, jog buvo gautas žodinis bendraturtės sutikimas. Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23).

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, jog, netikėtina visų faktinių bylos aplinkybių kontekste, kad ieÅ¡kovė neturėjo tuometinės bendraturtės savo sesers R. V. sutikimo esamus balkonus prijungti prie gyvenamosios dalies.

35. Taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog prie pastato pristatytas naujas statinys – priestatas. Kaip matyti iÅ¡ 2021-09-03 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, iÅ¡ buvusios atviros laiptinės, įstatydama duris ir langÄ , ieÅ¡kovė pasidarė uždarÄ patekimÄ Ä¯ jos atskirai naudojamÄ gyvenamojo namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , taip atsirado patalpa 1-8 (2,86 kv. m). Bendras gyvenamojo namo plotas, patikslinus kadastrinius matavimus, nepadidėjo, o sumažėjo (nuo 305,21 kv. m iki 301,06 kv. m), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė pasistatė priestatÄ .

36. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepagrįstai ginčija ieÅ¡kovės, kaip bendraturtės, teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, dėl ko toks atsakovo elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieÅ¡koti bendraturčiams priimtiniausio sprendimo bÅ«do. Atsakovas nepateikė pagrįstų savo nesutikimo motyvų. IeÅ¡kovė bandė gauti iÅ¡ atsakovo sutikimÄ Ä¯registruoti pasikeitusius kadastro duomenis, tačiau tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme, gauti nepavyko, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininko sutikimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstu ir tenkino.

Dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos pakeitimo 37. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė siekia užvaldyti jam priklausančiÄ dalį gyvenamojo namo, jog seserys susitarė ir susikeitė gyvenamosiomis patalpomis, todėl jam turi priklausyti ieÅ¡kovei skiriamos naudoti gyvenamosios patalpos.

38. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta 1996-12-11 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 1996-12-03 kadastro duomenų byla. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka įregistruota viešajame registre, įrašas galioja nuo 2007-09-20. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 27-28 punktuose tiksliai konstatavo ieÅ¡kovės ir atsakovo ginčo turto įsigijimo eigÄ , todėl teisėjų kolegija pakartotinai to neapraÅ¡ys. Ä®vertinusi minėtuose punktuose nurodytÄ aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2021-07-16 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. V. patalpos nuosavybėn perėjo atsakovui S. N., jam nuosavybėn perėjo tos pačios patalpos, o ne ieÅ¡kovės valdomos gyvenamosios patalpos.

Atitinkamai šalims perėjo ir priklausiniai. Taip pat apelianto argumentas, jog jam priklauso konkretus butas atmestinas, nes viešajame registre gyvenamasis namas yra įregistruotas kaip vieno buto pastatas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo ir netgi motyvuoto argumento, kodėl ir kada seserims reikėjo „susikeisti“ ir kokie duomenys įrodo, kad bendraturčiai ginčo turtu kada nors naudojosi kitaip.

40. IeÅ¡kovė prašė pakeisti naudojimosi tvarkÄ ginčo gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), prašė atsakovui S. N. atskirai naudotis skirti rÅ«sio patalpose: patalpomis R1 (17,04 kv. m), R2 (7,56 kv. m), R3 (13,55 kv. m), R4 (11,77 kv. m), viso 49,92 kv. m; pirmame aukÅ¡te patalpomis: 1-1 (2,26 kv. m), 1-2 (6,21 kv. m), 1-3 (17,31 kv. m), 1-4 (7,73 kv. m), 1-5 (10,17 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (1,87 kv. m), viso 47,25 kv. m; antrame aukÅ¡te patalpomis: 1-15 (2,52 kv. m), 1-16 (12,19 kv. m), 1-17 (2,54 kv. m), 1-18 (4,94 kv. m), 1-19 (17,65 kv. m), 1-20 (8,19 kv. m), viso 48,03 kv. m., S. N. viso atskirai naudotis skirti 145,20 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra 14520/30106 dalis;

A. L. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis G1 (17,18 kv. m), R5 (7,53 kv. m), R6 (12,26 kv. m), R7 (13,31 kv. m), viso 50,28 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-8 (2,86 kv. m), 1-9 (2,16 kv. m), 1-10 (3,61 kv. m), 1-11 (6,13 kv. m), 1-12 (11,24 kv. m), 1-13 (11,63 kv. m), 1-14 (15,98 kv. m), viso 53,61 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-21 (4,78 kv. m), 1-22 (11,63 kv. m), 1-23 (12,83 kv. m), 1-24 (1,56 kv. m), 1-25 (3,15 kv. m), 1-26 (5,03 kv. m), 1-27 (12,19 kv. m), 1-28 (0,80 kv. m), viso 51,97 kv. m. A. L. viso atskirai naudotis skirti 155,86 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra 15586/30106 dalis.

41. Naudojimosi tvarka buvo įteisinta 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartimi. 1996-12-11 pirkimo-pradavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja E. M. pardavė R. P. du priklausinius (4I1p ir 5G1p) ir ½ gyvenamojo namo. Remiantis notarinės sutarties 5 punktu R. P. pagal 1996-12-03 VieÅ¡ajame registre įregistruotÄ gyvenamojo namo patalpų eksplikacijÄ , nuolatiniam naudojimuisi perėjo patalpos, plane pažymėtos indeksais pirmame gyvenamojo namo aukÅ¡te: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, antrame aukÅ¡te: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 su dalimi kiemo statinių.

R. P. turto dalys 2008-01-10 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo R. V. nuosavybėn, o apelianto nuosavybėn perėjo varžytinių akto pagrindu. Lyginant pagal 1996-12-03 vieÅ¡ajame registre įregistruotus gyvenamojo namo kadastro duomenis nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ su ieÅ¡kovės praÅ¡oma pakeisti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal 2021-09-03 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ ir jos pagrindu parengtÄ 2021-10-21 Naudojimosi tvarkos projektÄ matyti, kad patalpų iÅ¡dėstymas nepasikeitė, kaip ir nepasikeitė tarp bendraturčių nusistovėjusi faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ji atitinka proporcingumo principÄ , nepažeidžia kito bendraturčio – atsakovo, teisių ir teisėtų interesų bei sudaro prielaidas Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo 43. IeÅ¡kovė ir apeliantas lygiomis dalimis nuosavybės teise valdo 3058 kv. m.

žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 1529/3058 dalis žemės sklypo įsigijo 2012-07-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Apeliantui 1529/3058 dalys žemės sklypo nuosavybėn perėjo pagal varžytinių aktÄ . IeÅ¡kovei nuosavybės teise dar priklauso du priklausiniai, esantys žemės sklype: pastatas–tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, ir pastatas–garažas, unikalus daikto numeris, žymėjimas plane 3G1p, kuriuos ji įgijo iÅ¡ D.

K.. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso dar du priklausiniai, esantys žemės sklype: pastatas-tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir pastatas–garažas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5G1p, kuriuos E. M. pardavė R. P., ši - R. V., o vėliau jie atiteko atsakovui.

44. Viešajame registre įregistruota 2008-05-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai R. V. nusipirko pusę, tai yra 0,1529 ha, 0,3058 ha valstybinės žemės sklypo. Žemės pirkimo sutarties 15 punkte nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: „R. V. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1371 kv. m žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m žemės sklypo dalimi“.

Pagal nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – tvartas ir pastatas – garažas yra ieÅ¡kovei atskirai naudotis skirtame žemės sklypo plote, o ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys pagalbinio Å«kio statiniai yra atsakovui atskirai naudotis skirtame žemės sklypo plote. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta naudojimosi tvarka yra ydinga, todėl turi bÅ«ti pakeista.

Teisėjų kolegijos vertinimu tikslingiausia nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kad prie kiekvieno savininko pastatų jam bÅ«tų skirta naudotis jo žemės sklypo dalimi.

45. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ VÄ® Registrų centro matininkės E. P. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , atsakovui atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu II mėlyna spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m. IeÅ¡kovei atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu I raudona spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m. IeÅ¡kovei ir atsakovui bendrai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu III, kiekvienam bendraturčiui po 130 kv. m.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su VÄ® Registrų centro matininkės E. P. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis, negu buvo nustatyta anksčiau, labiau atitinka abiejų Å¡alių interesus ir iÅ¡laiko jų interesų pusiausvyrÄ , nes Å¡alys galės naudotis jiems priklausančiu namu, garažais, tvartais ir dalimi kiemo statinių bei tokia žemės sklypo dalimi, kuriÄ yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn ir kuri yra Å¡alia jų statinių ar statinių dalių.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ pakeitė ir jÄ nustatė pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ . 46. 2008-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 15 punkte nustatyta naudojimosi tvarka žemė sklypu, pasirašė R. V. ir bendrasavininkė – Lietuvos Respublikos valstybė. D. K. niekada nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė, ji buvo tik valstybinės žemės naudotoja, nes jai nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais tame žemės sklype.

D. K. naudotÄ valstybinės žemės dalį nusipirko ieÅ¡kovė 2012-07-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl prieÅ¡taravimo tarp žemės sklypo 2008-05-21 pirkimo sutarties Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 15 punkte apraÅ¡ytos naudojimosi tvarkos ir prie sutarties pridėto žemės sklypo pasidalinimo plano su abiejų bendrasavininkių paraÅ¡ais kolizijos, vertintinas nepagrįstu.

47. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 48. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo, teisingai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

50. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 1200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokatės teisinę pagalbÄ , pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 1200,00 Eur.

51. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Ä®vertinusi bylos apimtį, sudėtingumÄ , ieÅ¡kovės atstovės paruoÅ¡to dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sÄ naudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Apeliacinio skundo netenkinti. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei A. L. iÅ¡ atsakovo S. N. 1200,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė