87f0f21b-7d80-4029-bdbb-cd4e2940ef45 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-574-945/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14275-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.; 2.1.5.2.; 2.5.10.; 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 3.2.6.1. (S)             KAUNO APYLINKĖS TEISMAS             SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei SinkevičiÅ«tei, Gedailei BalčiÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Vidai Gagienei ir Konstantinui Å umskui, atsakovės UAB „Agda“ atstovei advokato padėjėjai Simonai Balčiauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Agda“, trečiajam asmeniui UAB „Autodalys“ dėl žalos gamtai atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 4.230 Eur žalos gamtai atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, jog vykdydama darbus trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovė, neturėdama leidimo medžiams ir krÅ«mams kirsti, nukirto 2 saugotinus medžius, augusius sklype, ir 8 saugotinus medžius, augusius valstybinėje žemėje Å¡alia žemės sklypo. Atsakovės direktorius už nurodytus veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka, kaip pažeidęs ATPK 78 straipsnio 1 dalies, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų Å¡ių darbų vykdymo ir leidimo Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 punkto reikalavimus. Neteisėtai iÅ¡kirsti trys paprastieji kaÅ¡tonai, vienas paprastasis Ä Å¾uolas ir Å¡eÅ¡i karpotieji beržai. Žala, kurios atlyginimÄ praÅ¡oma priteisti, apskaičiuota pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. D1-269, 22 punktÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymÄ Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Atsakovei 2015 m. balandžio 14 d. buvo pareikÅ¡ta pretenzija, tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Atsiliepime nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotas tik medžių iÅ¡kirtimas trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, už kurių iÅ¡kirtimÄ , kaip numatytÄ projekte, žala neskaičiuota.

Valstybinėje žemėje darbų atsakovė nevykdė. Trečiajam asmeniui įsigijus žemės sklypÄ , Å¡alia esančioje valstybinėje žemėje medžių nebebuvo. Medžių buvimas įrodinėjamas 2012 m. daryta nuotrauka. Vienas iÅ¡ dviejų sklype turėjusių likti medžių buvo obelis, tuo tarpu kitas buvo ne aukÅ¡tesnis, nei 1 m., kas paneigia aplinkybę, jog buvo iÅ¡pjauti atitinkamai 22 cm ir 28 cm skersmens kaÅ¡tonai. Kadangi atsakovė nebuvo administracinio teisės pažeidimo bylos Å¡alimi, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios.

Ä®vykio vietoje nebuvo atlikti jokie matavimai, todėl neaiÅ¡ku, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Pabrėžtina, jog žala apskaičiuotina pagal medžio kamieno skersmenį 1,3 m aukÅ¡tyje. Kartu atsiliepime pateiktas praÅ¡ymas, konstatavus civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, priteistino žalos atlyginimo dydį mažinti vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, jog visi darbai buvo atliekami trečiajam asmeniui priklausančiame sklype pagal patvirtintÄ projektÄ .

Kadangi saugotinus medžius iÅ¡pjovė sklypo savininko įgaliotas asmuo, saugotinų medžių vertė neatlygintina. Dublike, palaikydamas savo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , ieÅ¡kovas papildomai nurodė, jog vykdant darbus nebuvo laikomasi sklypo ribų, medžiai buvo kertami ir žemės lyginamos beveik iki pat Lazdijų gatvės važiuojamosios dalies. Vykdant darbus iÅ¡kirsti 8 medžiai valstybinėje žemėje. Å iÄ aplinkybę patvirtino atsakovės direktorius administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sklype ir prie jo ribos augusių medžių neatitinka žemės sklypo plane nurodytų duomenų. Å alia trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo augę medžiai užfiksuoti ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje pateiktoje medžiagoje. Žala gamtai apskaičiuota laikantis teisės aktų reikalavimų. Triplike, palaikydama savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , atsakovė papildomai nurodė, jog į bylÄ pateiktose nuotraukose nematyti nei kelmų, nei duobių, kurie leistų spręsti, kad medžiai faktiÅ¡kai buvo iÅ¡kirsti.

Teikdamas paaiÅ¡kinimus administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės direktorius nepripažino medžių kirtimo valstybinėje žemėje fakto. Žemės sklypo plane nurodyti medžiai, esantys už trečiojo asmens sklypo ribos, nepažymėti numeriais, t.y. nesaugotini. Savivaldybės interneto svetainėje nurodytas medžių iÅ¡dėstymas neatitinka nurodytojo žemės sklypo plane. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigÄ tausoti, saugoti aplinkÄ bei gamtos iÅ¡teklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigÄ padarytÄ jÄ Å¾alÄ atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymas).

Asmeniui, padariusiam žalÄ gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ , privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

BÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Å«kio subjekto civilinė atsakomybė už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai, atsiradusiÄ dėl jo Å«kinės veiklos, neatsižvelgiant į kaltę, civilinį ieÅ¡kinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiÅ¡kiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sÄ lygų egzistavimo faktÄ .Kaip matyti iÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi darbai, nuosavybės teise nuo 2015 m. vasario 5 d. priklauso trečiajam asmeniui.

Byloje nekilo ginčo ir dėl to, jog darbus sklype su trečiuoju asmeniu sudarytos Pastato statybos rangos sutarties pagrindu vykdė atsakovė. Atsakovė neginčija ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog po to, kai 2015 m. vasario 7 d. žemės sklype buvo atlikti medžių ir krÅ«mo pjovimo darbai, žemės sklype liko du saugotini medžiai, tuo tarpu su trečiajam asmeniui priklausančiu sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje medžių nebeliko. Be to, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylÄ teisės aktuose nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti medžius.Nesutarimas kilo dėl to, kiek ir kokių medžių sklypuose buvo iki atsakovei atliekant darbus, taip pat, ar tie medžiai buvo saugotini.

Kaip teisingai ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovas, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų Å¡ių darbų vykdymo ir leidimo Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 punkte įtvirtinta taisyklė, pagal kuriÄ Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybės iÅ¡duotÄ leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krÅ«mų vertę, nurodytÄ leidime.

Atsakovės argumentas, jog Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma ApraÅ¡o 12.1 punkte įtvirtinta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų vertė neatlyginama, kai ApraÅ¡o 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, iÅ¡ vienos pusės, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija neatitinka nei vienos iÅ¡ ApraÅ¡o 4 punkte nurodytų sÄ lygų, iÅ¡ kitos pusės, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ApraÅ¡o 9 ir 12 punktus spręstina, jog ApraÅ¡o 12 punkte nurodytos iÅ¡imtys, net ir egzistuojant atitinkamoms sÄ lygoms, nepaneigia pareigos gauti leidimÄ kirtimo darbams vykdyti, tesukuria teisę kompetentingoms institucijoms iÅ¡duodant leidimÄ medžiams kirsti nenumatyti darbus atliekančio asmens pareigos atsodinti medžius, taip paÅ¡alinant gamtai padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nepaneigia atitinkamo subjekto pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ tuo atveju, jeigu darbai atliekami neturint tam teisės aktuose nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo.Vertinant Å¡alių argumentus dėl to, kiek ir kokių saugotinų medžių iÅ¡pjovė atsakovė, dėmesys atkreiptinas į kelias reikÅ¡mingas aplinkybes.

Vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o 3.7 punktu, saugotiniems priskirtini visi valstybinėje žemėje augantys medžiai. Privačioje žemėje augantys medžiai saugotinais pripažįstami vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. D1-716 patvirtintais kriterijais. Nagrinėjamu atveju duomenys apie trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augančius saugotinus medžius nurodyti į bylÄ pateiktame 2013 m. spalio 19 d. žemės sklypo plane. Sklype užfiksuota 16 saugotinų medžių, nurodyti jų pavadinimai ir matmenys. Kaip matyti iÅ¡ ant plano uždėto spaudo, duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis CK 4.262 straipsnio nuostatomis, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Nei Å¡ių duomenų nuginčijimo faktÄ , nei dėl to vykstančius teisminius procesus ar administracines procedÅ«ras patvirtinančių įrodymų atsakovė į bylÄ neteikė. AnalogiÅ¡ki duomenys nurodyti ir atsakovės į bylÄ pateiktame statybos projekte. Be to, atsakovės pateikto į bylÄ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 5.5 punkte nurodyta, kad sklype yra 16 saugotinų medžių, iÅ¡ kurių 12 (10 karpotųjų beržų ir 2 mažalapes liepas) reikia iÅ¡kirsti. AiÅ¡kinamojo raÅ¡to 5.1 punkte nurodyta, kad sklypo vakarinėje dalyje paliekama esama lapuočių medžių grupė.

Visi keturi medžiai, kurie turėjo bÅ«ti palikti neiÅ¡kirsti, aiÅ¡kiai matomi ir projektinėje schemoje. Pastarosios aplinkybės buvo užfiksuotos ir 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2015 m. vasario 19 d. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, kur už 14 saugotinų medžių iÅ¡kirtimÄ sklypo ribose ir 8 medžių už sklypo ribų neturint privalomo tokiems darbams atlikti leidimo, atsakovės direktoriui G. J. skirta 86 eurų bauda. Atsakovės direktorius, teikdamas paaiÅ¡kinimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, jog darbai buvo atliekami pagal suderintÄ techninį projektÄ , kuriame numatyta iÅ¡pjauti 12 sklype augusių saugotinų medžių, ir palikti keturis.

Direktorius akcentavo, jog du medžiai iÅ¡ tų, kurie turėjo bÅ«ti palikti, buvo pažeisti puvinio, todėl nuspręsta juos nupjauti. Administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės direktorius net netvirtino, jog vienas iÅ¡ dviejų nurodytų medžių buvo obelis, tuo tarpu kitas buvo vos 1 metro aukščio, kaip kad teigiama nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Kaip teisingai nurodė atsakovės atstovė, atsakovė nebuvo į administracinio teisės pažeidimo bylÄ Ä¯traukta dalyvaujančiu asmeniu, todėl nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

IÅ¡ kitos pusės, minėtoje byloje atsakovės direktorius pripažino pažeidimÄ , byloje užfiksuotos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos medžiagÄ ir jÄ papildo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog civiliniame procese tėra teikiama subjektyvi procesinė pozicija, priderinta prie susiklosčiusios situacijos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iÄ pozicijÄ atsakovė grindžia į bylÄ su tripliku pateikta informacija iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės interneto svetainės. Kaip patvirtino liudytojais apklausti Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai J.

G. ir O. P., nurodytoje interneto svetainėje pateikti duomenys nelaikytini oficialiais. Pabrėžtina, jog jie neatitinka ir su 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovo pateikta medžiaga esančioje inventorinėje kortelėje nurodytų duomenų, kuriuose aiškiai užfiksuoti duomenys apie medžius, iš kurių matyti, jog iš keturių medžių, kurie turėjo vykdant darbus būti palikti, buvo iškirsti du paprastieji kaštonai. Kartu kaip nepagrįstas vertintinas ir atsakovės atstovės argumentas, kad trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augęs medis, pažymėtas Nr. 4, inventorinėje kortelėje buvo nurodytas kaip nesaugotinas.

Sulyginus šios kortelės ir sklypo plano duomenis akivaizdu, jog kortelėje yra užfiksuota 19 medžių, iš kurių tris nurodyti kaip nesaugotini, t.y. saugotinų medžių yra būtent 16, kaip ir sklypo plane. Be to, įvertinus ir plane bei inventorinėje kortelėje nurodytas medžių rūšis ir matmenis akivaizdu, jog plane 3-4 numeriais įvardinti kaštonai atitinka nurodytuosius inventorinės kortelės 3 ir 5 punktuose. Šie medžiai, kaip saugotini, nurodyti tiek įregistruotame žemės sklypo plane, tiek ir darbams vykdyti skirtame projekte.

Pabrėžtina ir tai, jog objektyvesni duomenys, susiję su tuo, kiek ir kokių saugotinų medžių augo žemės sklype, į bylÄ nebuvo pateikti bÅ«tent dėl piktybiÅ¡kai teisės aktų nustatytų reikalavimų atžvilgiu besielgusių atsakovės darbuotojų kaltės. Papildomi duomenys bÅ«tų buvę užfiksuoti, jeigu atsakovė bÅ«tų kreipusis dėl leidimo kirsti medžius iÅ¡davimo. Be to, atsakovė pažeidinėjo ir projekte nustatytus įpareigojimus, niekaip neįformino ir neužfiksavo procedÅ«ros, kurios metu buvo nuspręsta iÅ¡kirsti du pagal projektinę dokumentacijÄ saugotiniems priskirtus medžius.

Liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai A. R. ir A. K. iÅ¡ esmės nepaneigė aplinkybės, jog medžiai buvo kertami neįsitikinus, jog jų iÅ¡kirtimas yra galimas. Kaip nurodė ieÅ¡kovo atstovas Konstantinas Å umskas, net ir jam atvykus į darbų atlikimo vietÄ ir pasidomėjus, ar atsakovė turi leidimus kirsti medžius, jam buvo pateikta klaidinga informacija, kad leidimai yra iÅ¡duoti. Liudytoju apklausiamas J. G. taip pat patvirtino, jog jis buvo atvykęs į žemės sklypÄ dar vykstant darbams 2015 m. vasario 9 d. vakare ir preliminariai įvertino padėtį (tiksliam įvertinimui buvo bÅ«tini duomenys apie sklypo ribas ir sklype bei Å¡alia jo esančioje valstybinėje žemėje augusius medžius), tuo tarpu atvykus prie sklypo sekančiÄ dienÄ visi kelmai jau buvo iÅ¡rauti ir žemės iÅ¡lygintos (nurodytos aplinkybės užfiksuotos nuotraukose), t.y. operatyviai atlikdami darbus pačios atsakovės darbuotojai ne tik neužfiksavo, kiek ir kokių medžių buvo iÅ¡kirsta, bet ir apribojo atsakingų institucijų atstovų galimybes užfiksuoti atitinkamus duomenis.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įvykdė jam tenkančiÄ pareigÄ Ä¯rodyti neteisėto medžių kirtimo žemės sklypo ribose faktÄ , tuo tarpu atsakovės pozicija aptariamu klausimu paremta prielaidomis, kurių patikrinti galimybės nėra dėl pačios atsakovės darbuotojų neteisėto, piktavaliÅ¡ko elgesio.AnalogiÅ¡kai vertintini ir į bylÄ pateikti duomenys dėl už trečiajam asmeniui priklausančio sklypo ribų esančioje valstybinėje žemėje augusių aÅ¡tuonių saugotinų medžių iÅ¡kirtimo.

Kaip matyti iÅ¡ žemės sklypo plano, 4 medžiai yra užfiksuoti augantys ties žemės sklypo riba tarp taÅ¡kų 7 ir 8, 2 medžiai pažymėti ties žemės sklypo riba tarp taÅ¡kų 1 ir 2, keturi medžiai užfiksuoti ties riba tarp taÅ¡kų 3 ir 4, iÅ¡ kurių mažiausiai du yra už sklypo ribos. Sklypo riba tarp taÅ¡kų 7-8 ir 3-4 aiÅ¡kiai matoma ir į bylÄ pateiktoje nuotraukoje iÅ¡ interneto svetainės Google.lt. Medžių kelmus nurodytose vietose matę nurodė ir posėdžio metu apklausti savivaldybės darbuotojai.

Ties sklypo riba augantys medžiai matomi ir su projektu pateiktoje situacijos schemoje. Iš kitos pusės, darbus vykdę asmenys tenurodė, jog ties sklypo riba augo medžiai. Nors A. R. ir nurodė, jog buvo atlikti sklypo ribos nustatymo darbai, kartu jis pripažino negalintis atsakyti, ar už ribos nebuvo medžių, pripažino, jog kirstini medžiai nebuvo niekaip pažymėti, tuo tarpu kirtimo darbus vykdęs A. K. tenurodė žinojęs, jog turi buto palikti keturi medžiai sklypo vakarinėje pusėje, bei visus kitus medžius pjovęs nesigilindamas, ar jie yra saugotini ir ar tokie darbai yra teisėti.

Be to, skirtingai nei nurodė atsakovės atstovė, ir administracinio teisės pažeidimo protokole yra ne tik užfiksuota, kad buvo iÅ¡kirsti 8 medžiai valstybinėje žemėje, bet ir nurodyta neteisėtais veiksmais gamtai padaryta žala (pabrėžtina, jog Å¡i suma yra ženkliai didesnė už tÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡oma priteisti, kadangi ieÅ¡kovas nusprendė civiline tvarka nereikÅ¡ti reikalavimo dėl žalos, padarytos iÅ¡kirtus žemės sklype augusius 12 medžių, kurių kirtimas buvo numatytas projekte).

Net ir teikdamas paaiÅ¡kinimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovės direktorius nurodė, jog 2014 m. kovo 19 d. plane matomi medžiai (prie sklypo ribos, netoli Lazdijų g.) nebuvo pažymėti techniniame projekte, tuo tarpu darbai buvo atliekami vadovaujantis projektu, o ne ankstesniais dokumentais. Dar kartÄ pabrėžtina, jog bÅ«tent skubÅ«s neteisėti atsakovės veiksmai ir nulėmė, jog objektyvesniais įrodymais užfiksuoti aptariamų aplinkybių nėra galimybės, t.y. atsakovė ne tik nepaneigė objektyvių ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų duomenų apie valstybinėje žemėje augusių medžių kiekį ir rūšį, bet ir pati rėmėsi prielaidomis, kurių tikrumo nėra galimybės patikrinti dėl to, kad atsakovė neužfiksavo darbų eigos ir sunaikino su darbų apimtimi susijusius įrodymus (iÅ¡rovė kelmus ir iÅ¡lygino žemes).

Tai, kas nurodyta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įvykdė jam tenkančiÄ pareigÄ Ä¯rodyti neteisėtų atsakovės veiksmų faktÄ . Å ie veiksmai tiesiogiai sÄ lygojo žalos aplinkai atsiradimÄ , t.y. žala aplinkai buvo padaryta bÅ«tent neteisėtai iÅ¡kertant 10 saugotinų medžių. Pastaroji aplinkybė leidžia spręsti egzistuojant ir dar vienai civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygai- priežastiniam ryÅ¡iui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Vertinant į bylÄ pateiktus duomenis, susijusius su žalos dydžio paskaičiavimu, dėmesys atkreiptinas į kelias reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kaip matyti tiek iš ieškinio turinio, prie jo pridėto žalos dydžio apskaičiavimo, tiek ir atsakingų Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnų teiktų skaičiavimų bei teismo posėdžio metu teiktų parodymų, žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, 22 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymÄ Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Atsakovė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad nurodyti teisės aktai nagrinėjamu atveju nebuvo taikomi tinkamai, į bylÄ neteikė. Atsakovės argumentas, jog kamieno skersmuo buvo matuojamas ties kelmu, o ne 1,3 metro aukÅ¡tyje, kaip kad nurodyta teisės akte, vertintinas atsižvelgiant į tai, jog, vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 punktu, nupjauto medžio skersmuo iÅ¡matuojamas kelme ir tuomet atliekami perskaičiavimai.

Santykis tarp medžio kamieno skersmens kelme ir 1,3 m aukštyje nurodytas Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 8.1 lentelėje. Pabrėžtina, jog nurodytoje lentelėje nėra pateikiami paprastojo kaštono duomenys, tačiau daugelio kitų medžių atveju 20-22 cm skersmuo kelme yra perskaičiuojamas į 16-18 cm skersmenį 1,3 m aukštyje, atitinkamai 26-30 cm kelme perskaičiuojami į 24 cm 1,3 m aukštyje.

Lyginant ieškovo pateiktus matavimų duomenis, jog kaštono Nr. 3 skersmuo- 22 cm, kaštono Nr. 4- 28 cm, su plane ir inventorinėje kortelėje nurodytais duomenimis, jog vieno medžio kamieno skersmuo- 16 cm, kito- 16-18 cm, liudytoju apklausiamam matavimus atlikusiam asmeniui nurodžius, jog buvo matuojamas skersmuo kelme ir nenurodžius, jog buvo atliekami kokie nors perskaičiavimai, ieškovei neįrodinėjus, jog duomenys galėjo ženkliai pasikeisti dėl medžio augimo proceso, akivaizdu, jog skaičiuojant žalos dydį turėjo būti laikomasi oficialiuose duomenyse nurodytos informacijos, bei taikomi atitinkamai 16 cm ir 17 cm (16 + 18 / 2) dydžiai.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu perskaičiuotini ir valstybinėje žemėje augusių medžių kamienų skersmenys. IeÅ¡kovui nurodžius, jog vieno augusio kaÅ¡tono skersmuo buvo 20 cm, taikant analogiÅ¡kÄ skaičiavimo principÄ konstatuotina, jog 1,3 m aukÅ¡tyje skersmuo turėjo bÅ«ti ne mažesnis, kaip 16 cm. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog buvo nupjautas vienas Ä Å¾uolas, kurio kamieno skersmuo apskaičiuotas taip: (9+17)/2= 13. Kaip matyti iÅ¡ lentelėje Nr. 8.1 nurodytų duomenų, 10,7 cm skersmuo kelme yra perskaičiuojamas į 8 cm skersmenį 1,3 m aukÅ¡tyje, atitinkamai 13,3 cm kelme perskaičiuojami į 10 cm 1,3 m aukÅ¡tyje.

Nurodyta aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog aptariamo medžio skersmuo 1,3 m. aukÅ¡tyje buvo ne mažesnis, kaip 9 cm. Lentelėje Nr. 8.1 taip pat pateikiami duomenys apie beržus, pagal kuriuos 31,9 cm skersmuo kelme yra perskaičiuojama į 24 cm skersmenį 1,3 m aukÅ¡tyje, atitinkamai 37 cm kelme perskaičiuojami į 28 cm 1,3 m aukÅ¡tyje, 41,6 cm kelme perskaičiuojami į 32 cm 1,3 m aukÅ¡tyje. Vadovaujantis nurodytais duomenimis spręstina, jog beržo, kurio skersmuo kelme nurodytas 35 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 26 cm (apskaičiuotina tokiu bÅ«du: (24 cm + 28 cm) / (31,9 cm +37 cm) * 35 cm = 26,42 cm), dviejų beržų, kurių skersmuo kelme nurodytas 36 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 27 cm (apskaičiuotina tokiu bÅ«du: (24 cm + 28 cm) / (31,9 cm +37 cm) * 36 cm = 27,17 cm), dviejų beržų , kurių skersmuo kelme nurodytas 40 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 30 cm (apskaičiuotina tokiu bÅ«du: (28 cm + 32 cm) / (37 cm +41,6 cm) * 40 cm = 30,53 cm), beržo, kurio skersmuo kelme nurodytas 41 cm, kamieno skersmuo 1,3 m aukÅ¡tyje turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 31 cm (apskaičiuotina tokiu bÅ«du: (28 cm + 32 cm) / (37 cm +41,6 cm) * 41 cm = 31,30 cm).

Apibendrinant konstatuotina, jog ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dviejų trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augusių kaÅ¡tonų kamieno skersmuo buvo ne mažesnis nei 16 cm ir 17 cm, valstybinėje žemėje augusių vieno kaÅ¡tono- 16 cm, Ä Å¾uolo- 9 cm, beržų- 26 cm, 27 cm, 27 cm, 30 cm, 30 cm ir 31 cm. KaÅ¡tonams ir Ä Å¾uolui taikant 9 Eur už centimetrÄ dydį, tuo tarpu beržams- 6 Eur, bei Å¡iuos dydžius dvigubinant, gaunama bendra suma apskaičiuotina taip: ((16 cm + 17 cm + 16 cm + 9 cm) * 9 Eur * 2) + ((26 cm + 27 cm + 27 cm + 30 cm + 30 cm + 31 cm) * 6 Eur * 2) = 1.044 Eur + 2.052 Eur = 3.096 Eur.

BÅ«tent tokio žalos aplinkai dydžio egzistavimÄ ieÅ¡kovas įrodė.Vertinant atsakovės praÅ¡ymÄ sumažinti priteistino žalos atlyginimo sumÄ , dėmesys atkreiptinas į tai, jog žala kilo dėl piktybiÅ¡ko atsakovės teisės aktų reikalavimų nesilaikymo (darbų atlikimo neturint tam bÅ«tino leidimo). Pabrėžtina ir tai, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino savo veiksmų neteisėtumo, dar darbų atlikimo metu ėmėsi veiksmų, dėl kurių buvo prarasta galimybė surinkti objektyvesnius duomenis apie faktines atsakovės veiksmų pasekmes.

Kartu pabrėžtina, jog atsakovė neteikė įrodymų, jog jai, kaip verslo subjektui, kuriam, beje, taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo standartai, Å¡ioje byloje nustatytas žalos dydis yra didelis, argumentÄ dėl žalos dydžio nepagrįstumo pareiÅ¡kė formaliai, neįvardindama jokių specifinių aplinkybių, kurios leistų abejoti atitinkamos prievolės pagrįstumu. Kartu pabrėžtina, jog ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti žalos atlyginimo už dalį medžių, kurie augo trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype ir kurių iÅ¡kirtimas buvo numatytas projekte, t.y. atsakovės atžvilgiu ir taip praÅ¡oma taikyti atsakomybę tik už dalį jos neteisėtai atliktų veiksmų.

Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3.096 Eur žalos gamtai atlyginimÄ . IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas už patenkintÄ ieÅ¡kinio dalį elektroninėje byloje mokėtinas žyminis mokestis- 70 Eur (3.096 Eur *3% * 75%) ir dalies teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas- 4,16 Eur (5,68 Eur / 4.230 Eur * 3.096 Eur = 4,16 Eur), viso- 74,16 Eur (CPK 96 str.).Vadovaudamasis CPK 259, 263-271 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Agda“, juridinio asmens kodas 302569626, 3.096 Eur (trijų tÅ«kstančių devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) padarytos žalos gamtai atlyginimÄ , įpareigojant priteistas lėšas pervesti į ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742290, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Agda“, juridinio asmens kodas 302569626, 74,16 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturių eurų 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjasMarius Bartninkas