87f099ee-68c5-4e5e-ae00-e845cbf0e173 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-099147-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S) 2.4.6.4.4 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam A.

M., jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. ir civilinės atsakovės - draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini0“ filialÄ Lietuvoje apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ A. M. konfiskuotas – darant nusikalstamÄ veikÄ panaudotas daiktas – automobilis „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn. IÅ¡ civilinės atsakovės – draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje priteista 1000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai M.

G., 1000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai V. G., 3000 Eur neturtinės žalos ir 1197 Eurų turtinės žalos nukentėjusiajai V. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini) ribose, vairuodamas automobilį „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo J. link M. S., 15-tame km pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, tai yra sunkaus girtumo laipsnio, kraujyje rasta 2.52 promilės etilo alkoholio, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę ir vietovės reljefÄ , dėl ko kelio vingyje į kairę, žvyruotoje kelio dangoje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę pusę ir vertėsi, dėl to mirtinai sužalojo automobilio keleivį E. G., bei keleiviui T.

G. padarė sužalojimÄ sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , keleivei V. G. padarė sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , keleiviai M. G. padarė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymus.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų visuma, nukentėjusiųjų V. G., V. G. ir M. G. duoti parodymai teisme, patvirtina aplinkybę, kad A. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apylinkės teismas nesivadovavo nukentėjusiosios M. G. parodymais susijusiais su rankinio stabdžio užtraukimu, nes nukentėjusioji apie Å¡iÄ aplinkybę nurodė ne pirmoje savo apklausoje be to, jos parodymų teisingumui turėjo įtakos ir jos neblaivumas. Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai V. G. turtinę žalÄ konstatavo, kad nukentėjusiosios 1197 Eur civilinis ieÅ¡kinys yra pilnai įrodytas, todėl turi bÅ«ti priteista iÅ¡ draudimo bendrovės, kuri Å¡ioje byloje pripažinta civiline atsakove.

3. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jį pagal BK 281 straipsnio 6 dalį iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis įrodymais, kurie nesuformavo teismo vidinio įsitikinimo dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK 281 straipsnio 6 dalį. Å i iÅ¡vada pagrindžiama tuo, jog teismas vieniems byloje esantiems įrodymams suteikė nemotyvuotÄ prioritetÄ prieÅ¡ kitus, o taip pat, kad kai kuriuos bylos duomenis, turinčius esminės reikÅ¡mės teismingam veiksmų kvalifikavimui, visiÅ¡kai nevertino ir jų nemotyvuotai nepripažino įrodymais.

Teismui padarė patį didžiausiÄ poveikį 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo atmestas jo kasacinis skundas, o tuo pačiu paliktas galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo buvo iÅ¡teisintas T. G.. 3.2. Apeliantas nurodo, kad teismas nepateikė įrodymų ir jų analizės, kuriais bÅ«tų įrodyta, jog jo neblaivumas buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio kilimu ir jo metu atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas savo baigiamajame procesiniame dokumente nepasisakė dėl kelio, autoįvykio vietoje, bÅ«klės, reljefo ypatumų, koks saugus ir priimtinas greitis turėjo bÅ«ti pasirinktas atsižvelgus į teismo nurodytus kelio ypatumus ir t. t.

Taip pat teismas nuosprendyje nepagrindė bylos duomenimis, kuo yra ypatingas šis kelio vingis, kuriame įvyko eismo įvykis ir kodėl vairuotojui privalu būti ypatingai atidžiam automobiliu važiuojant šiuo vingiu. Kadangi teismas nuosprendyje šiuos skunde aptariamo kaltinimo elementus neįrodė bylos duomenimis, todėl jie iš kaltinimo turi būti pašalinti, kaip nepasitvirtinę, neįrodyti. 3.3. Apeliantas pažymi, kad vienintelės, kurios teismui davė reikšmingus parodymus apie važiavimo automobiliu ir autoįvykio kilimo aplinkybes yra Vaida ir M.

G., ir jų parodymais nenustatyta ir nepatvirtinamas jam pareikštas kaltinimas, kad jis nesaugiai vairavo automobilį, kad važiavo greičiau nei leistinas šiame kelyje važiavimo greitis, kad šioje vietoje buvo labai bloga kelio būklė, kad kelias eina kalnuota vietove, kad būtų buvęs labai staigus kelio posūkis (vingis į kairę, vingis į dešinę), kad dėl nesaugaus vairavimo nesuvaldė automobilio ir dėl to nuvažiavo nuo kelio ir t. t. 3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. G. buvo apklausta du kartus, tačiau tyrėjas jos nepaklausė ar prieš autoįvykį kas nors iš važiavusių automobilyje užtraukė rankinį stabdį, o jeigu buvo užtrauktas stabdis, tai gal ji matė, kas užtraukė rankinį stabdį. 2019 m. gegužės 8 d.

M. G. teisiamojo posėdžio metu, nenorėdama suklysti, pareiškė, kad jos 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. lapkričio 11 d. parodymai dėl rankinio stabdžio užtraukimo yra teisingi ir prašė jais vadovautis. V. G. parodymai duoti dėl rankinio stabdžio užtraukimo, yra išvestiniai iš M. G. parodymų, t. y. netiesioginiai įrodymai. Nukentėjusioji V. G. parodė, kad tai, jog automobilio rankinis stabdis yra užtrauktas, ji matė išlipdama iš automobilio po eismo įvykio. 3.5. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas M.

G. parodymus, buvo nenuoseklus ir juos įvertino selektyviai. V. G. parodymais teismas negalėjo paneigti M. G. parodymus, kurie yra nuoseklÅ«s ir kategoriÅ¡ki per visÄ ikiteisminį tyrimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ , toje dalyje, kurioje nurodo, kad, jam vairuojant automobilį, rankinį stabdį užtraukė T. G.. Dėl Å¡ios priežasties teismas V. G. tikėtinais, prielaidų lygio parodymais negalėjo paneigti M. G. Å¡ios dalies parodymų, juo labiau, kad teismas BPK numatytomis priemonėmis nepatikrino V.

G. parodymų, o dar ir dėl to, kad V. G. parodymai nepatvirtinami kitais bylos duomenimis, įrodymais. 3.6. Apeliantas skunde teigia, kad M. G. parodymus, kad važiuojant automobiliui buvo užtrauktas rankinis stabdis patvirtina ir kiti bylos objektyvūs duomenys. Iš byloje esančių fotonuotraukų, pridėtų prie 2015 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio vietos schemos, matosi, kad jose yra keturių ratų slydimo ant žvyruotos kelio dalies ir nuograndoje į griovį, nors schemoje nurodytos tik dvi automobilių slydimo žymės. Teismas taip pat nevertino, aukščiau nurodytų bylos duomenų kontekste, šių liudytojų E. S., I.

B., A. P. parodymų, kurie patvirtina nukentėjusiosios M. G. parodymus dėl automobilio užstabdymo rankinio stabdžio pagalba, o taip pat jie patvirtinami objektyvia foto nuotrauka, esančia prie eismo įvykio vietos schemos, kurioje matosi keturių ratų slydimas link Å¡alikelės. 3.7. Skundo autorius pažymi, kad teismas, nemotyvuotai atmesdamas V. M. ekspertinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. MV 2018-30, o byloje vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktu Nr. 11-49884-15, neatkreipė dėmesio į tai, kad abu ekspertai savo 2019 m. gegužės 31 d. paaiÅ¡kinimuose teisme, o ekspertas V.

M. dar ir savo akte (2 puslapio paskutinė pastraipa) pripažino, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir prie jo esanti schema suraÅ¡yti labai nekvalifikuotai, kad, esant tik tokiems duomenims, kurie nurodyti protokole ir schemoje į kai kuriuos užduotus klausimus negalima atsakyti. IÅ¡ eksperto V. M. suraÅ¡yto akto formuluočių matosi, kad jis, atlikdamas tyrimÄ , vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo užfiksuoti tik dviejuose bylos dokumentuose, t. y. eismo įvykio apžiÅ«ros protokole ir schemoje prie jo; kad jis nesusipažino su visa bylos medžiaga, jÄ neiÅ¡tyrė ir jos duomenų nepanaudojo padarant iÅ¡vadas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvada padaryta neatlikus net elementaraus ekspertinio tyrimo, kurį privalo atlikti profesionalus ekspertas. Išvados pagrįstos ne matematinių skaičiavimų, kompiuterinių programinių skaičiavimų išdavoje, o pagrįstos tik eksperto manymu, jo prielaidomis, kad buvo taip, kaip jis nurodo, o taip pat kaip nurodoma prokuroro pareikštame įtarime dėl nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. M. ekspertinio akto trūkumai leidžia imperatyviai teigti, jog šio akto išvados neatitinka faktinės autoįvykio situacijos ir išvada dėl autoįvykio priežasties yra neteisinga, t. y. liečiamumo požiūriu ši išvada negalėjo būti priimtina ir ja vadovaujamasi kaip vieninteliu įrodymu, grindžiančiu jo kaltę.

Dėl Å¡ios priežasties teismas negalėjo Å¡ia iÅ¡vada grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes ji nepatvirtinama kitais bylos faktiniais duomenimis.

4. Civilinė atsakovė – draudimo kompanija AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikianti per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ , Lietuvoje, apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai V. G. priteistos turtinės žalos ir priteistÄ turtinę žalÄ sumažinti iki 893 Eur. 4.1. Skunde nurodo, kad ieÅ¡kovės V. G. pareikÅ¡tas 1 197 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas dviem iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais: 480,00 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“ užeigos „P. S.“ Pinigų priėmimo kvitas (už maitinimo paslaugas gedulingų pietų metu) bei 717 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) (laidojimo iÅ¡laidos). 4.2.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors ieÅ¡kinyje V. G. nenurodė, kad jai buvo iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa, tačiau posėdžio metu Å¡is faktas jos buvo patvirtintas žodžiu. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atžyma: „Banko pavedimas Socialinė paÅ¡alpa - 304 Eur. Taip pat ir kitame, iÅ¡laidas patvirtinančiame dokumente: Užsakyme - Sutartyje dėl laidojimo paslaugų yra prieraÅ¡as: „Socialinė paÅ¡aipa - 304 Eur, likutis - 473 eurai.

Šių įrašų turinys akivaizdžiai patvirtina, kad dalis laidojimo išlaidų buvo apmokėta iš socialinės pašalpos. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes nukentėjusios ir civilinės ieškovės V. G. reikalavimas turėjo būti sumažintas 304,00 Eur suma ir iš apeliantės priteista 893 Eur.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas Romaldas Brilius prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti, o civilinės atsakovės draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ , Lietuvoje, apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas, civilinės atsakovės - draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje, apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. M. manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje.

7. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Vien tai, kad nuteistasis turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo A. M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

9. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

10. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nukentėjusios M. G. parodymus susijusius su automobilio rankinio stabdžio užtraukimu, kad būtent T. G. jam nežinant užtraukė rankinį stabdį dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir įvyko eismo įvykis su kilusiomis pasekmėmis. Taip pat apeliantas nesutinka ir su tuo, kad jam inkriminuotų Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 127 punkto reikalavimų pažeidimas buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje 6 dalyje numatytus padarinius, priežastis.

Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, todėl jo atžvilgiu ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nors apeliaciniame skunde su apylinkės teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , su nuteistojo A.

M. apeliacinio skundo argumentais sutikti negali. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, sprendžiant A. M. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

11. Baudžiamojo byloje neabejotinai nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini) ribose, A. M. vairuodamas automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo J. link M. S., 15-tame kilometre, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi. Eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas automobilio keleivis E. G., bei keleiviams T. G., V. G. ir M. G. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Taip pat tiek rašytiniais bylos duomenimis, tiek paties apelianto, nukentėjusiųjų T. G., V. G. ir M. G. parodymais nustatyta, kad automobilį „VW Polo“ vairavo A. M. bei, tai, jog automobilio vairuotojas ir jo keleiviai buvo neblaivūs. Šios aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniame skunde.

12. IÅ¡ byloje esančių nukentėjusiosios M. G. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teismuose akivaizdu, kad jos priminiai parodymai skiriasi nuo vėlesnių jos parodymų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nesivadovavo nukentėjusios M. G. parodymais, jog važiuojant automobiliu T. G., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, užtraukė rankinį stabdį, po ko įvykio eismo įvykis. Teisėjų kolegija įvertinus visus nukentėjusiosios M.

G. parodymus bei bylos esančius kitus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios M. G. parodymų vertinimo yra pagrįstos. 12.1. Bylos duomenys patvirtina, kad M. G. pirmÄ kartÄ buvo apklausta 2015 m. lapkričio 24 d., tai yra nuo eismo įvykio praėjus daugiau nei dviem mėnesiams (1 t., b. l. 122). Å ios apklausos metu duodama parodymus apie eismo įvykio priežastis, parodė, kad ji automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės viduryje. Važiavo žvyrkeliu, tačiau kokiomis aplinkybėmis pateko į eismo įvykį neatsiminė, nes prarado sÄ monę. 2016 m. gegužės 11 d. apklausos metu M.

G., duodama parodymus apie eismo įvykio priežastis, jau nurodė skirtingas aplinkybes nei 2015 m. lapkričio 24 d. apklausos metu. Ji parodė, kad kai važiavo žvyrkeliu, jai yra iÅ¡likęs vaizdas kaip T. G. užtraukia rankinį stabdį. Tuo metu jokių kalbų automobilyje ar kitokių veiksmų iki to momento ir po jo visiÅ¡kai neatsimena (1 t., b. l. 180). 2016 m. lapkričio 14 d. ir lapkričio 24 d. vykusių teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusioji M. G. parodė, kad buvo stipriai neblaivi, kalbų apie „saulės pieÅ¡imÄ â€œ automobilyje neatsimena.

Važiuojant automobiliu, priekyje, keleivio sėdynėje sėdėjęs T. G. kaire ranka užtraukė rankinį stabdį, po ko automobilis vertėsi. Dėl kokių priežasčių pirmosios apklausos metu nenurodė aplinkybės susijusios su rankinio stabdžio užtraukimo įtikinamai paaiškinti negalėjo, parodė, kad buvo susijaudinusi dėl brolio žūties (2 t., b. l. 145–147, 166). Taip pat 2019 m. gegužės 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. G. parodė, kad neatsimena automobilio virtimo momento, tačiau jos atmintyje išlikęs vaizdas kaip T.

G. užtraukia rankinį stabdį. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. vykusios apklausos metu ji davė teisingus parodymus (4 t., b. l. 149). 12.2. Iš aptartų nukentėjusiosios M. G. parodymų matyti, kad jos parodymai visose proceso stadijose nebuvo nuoseklūs. M. G. nenurodė įtikinamų priežasčių dėl ko 2015 m. lapkričio 24 d. vykusios apklausos metu nenurodė aplinkybės, kad prieš įvykstant eismo įvykiui, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs T.

G. užtraukė rankinį stabdį. Vėliau apklausiama teisiamojo posėdžio metu, M. G. parodė, kad pirmosios apklausos metu buvo susijaudinusi dėl brolio žūties, todėl gal pamiršo paminėti aplinkybę apie T. G. veiksmus užtraukiant rankinį stabdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios M. G. apklausa vyko ne iš karto po įvykio, o praėjus daugiau nei dviem mėnesiams. Be to, M. G. parodymų pakeitimo priežastimi ir teiginiu, kad buvo susijaudinusi, verčia abejoti ir tai, kad 2015 m. m. lapkričio 28 d., tai yra praėjus vos keturioms dienoms, po pirmosios M.

G. apklausos, LRT rodė laidÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kurioje M. G. duodama interviu žurnalistams, nurodė, kad Å¡alia vairuotojo sėdėjęs Tomas užtraukė rankinį stabdį, daugiau apie įvykį neatsimena (1 t., b. l. 179). Taip pat iÅ¡ V. G. parodymų duotų 2015 m. lapkričio 24 d. matyti, kad jai nei viena iÅ¡ dukrų po įvykio nenurodė aplinkybės dėl rankinio stabdžio užtraukimo (1 t., b. l. 117). 12.3. Taip pat nukentėjusiosios M. G. parodymų, apie tai, kad T. G. užtraukė rankinį stabdį nepatvirtina ir automobilyje kartu važiavusios nukentėjusios V.

G. parodymai. 2015 m. rugsėjo 6 d. liudytoja apklausta V. G. parodė, kad kai važiavo žvyrkeliu, automobilį vairuojantis A. M. pasakė, kad reikia „išpjauti saulę“ ir staiga užtempė rankinį stabdį, po ko automobilį sumėtė ir jis kelis kartus apsivertė (1 t., b. l. 112–113). 2016 m. gegužės 11 d. apklausos metu parodė, kad paties rankinio stabdžio užtraukimo momento nematė, tačiau iš A. M. pasakytos frazės „reikia išpjauti saulę“ suprato, kad jis užtraukė rankinį stabdį.

Jos nuomone, sesuo Monika duodama parodymus supainiojo A. M. ir T. G. balsus, kadangi buvo neblaivi ir po patirtos traumos visko gerai neatsimena (1 t., b. l. 181). 2016 m. lapkričio 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad visas įvykio aplinkybes geriau atsiminė iš karto po įvykio, perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino (2 t., b. l. 145). 2019 m. gegužės 8 d. vykusios apklausos metu, nukentėjusioji V. G. neatsiminė kokius veiksmus, vairuodamas automobilį, atliko A.

M. (4 t., b. l. 148). 12.4. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nukentėjusiųjų M. G. ir V. G. parodymus, susijusius su automobilio „VW Polo“ rankinio stabdžio užtraukimo aplinkybėmis bei, tai, kad rankinį stabdį užtraukė T. G., negalima neatsižvelgti ir į 2017 m. balandžio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs bei buvo patikrintas tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek kasacinės instancijos teismo. Būtent minėtame nuosprendyje buvo vertinami T.

G. veiksmai, susiję su automobilio „VW Polo“, kurį vairavo A. M., rankinio stabdžio užtraukimu. Å iuo nuosprendžiu T. G. pagal BK 282 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 2 dalį buvo iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. 12.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę apie rankinio stabdžio užtraukimÄ , paneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktas (4 t., b. l. 20–23), ir šį ekspertizės aktÄ pateikusios eksperto V.

M. paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 165–167). Minėtame ekspertizės akte konstatuota, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks: A. M. kelio kairiame vingyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio „VW Polo“. Praradęs judesio stabilumÄ automobilis slydo deÅ¡iniuoju Å¡onu į priekį, į deÅ¡inę nuo kelio. Nuslydęs nuo kelio automobilis „VW Polo“ virto per deÅ¡inį Å¡onÄ . Automobilis judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki kol sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje.

Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad kelio vingyje A. M. nesuvaldė savo vairuojamo automobilio „VW Polo“, dėl ko Å¡is nuslydo nuo kelio į deÅ¡inę ir apvirto. Negalima apskaičiuoti automobilio „VW Polo“ greičio prieÅ¡ eismo įvykį. Automobilio „VW Polo“ vairuotojas A. M. važiuodamas kelio važiuojamÄ ja dalimi, privalėjo kuo arčiau jo deÅ¡iniojo kraÅ¡to tokiu greičiu, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti savo vairuojamÄ transporto priemonę, bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio kilimo.

IÅ¡ įvykio vietoje užfiksuotų duomenų nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilis „VW Polo“ judesio stabilumÄ prarado dėl užstabdytų, užtraukiant rankinį (stovėjimo) stabdį, jo užpakalinių ratų. Rankinio (stovėjimo) stabdžio svirties užtraukimas gali sÄ lygoti techniÅ¡kai tvarkingo užpakalinių ratų blokavimÄ . Užstabdžius važiuojančio lengvojo automobilio ratus, jis gali prarasti stabilų judėjimÄ . Šį ekspertizės aktÄ ekspertas V. M. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje bei davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus tiek dėl netinkamai užfiksuoto eismo įvykio vietos, tiek ir dėl rankinio stabdžio užtraukimo. 12.6.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad ekspertas V. M. pripažino, kad rankinio stabdžio svirties užtraukimas gali sÄ lygoti automobilio stabilumo praradimÄ . Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ , pažymima, kad ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio svirties užtraukimas gali sÄ lygoti techniÅ¡kai tvarkingo užpakalinių ratų blokavimÄ , užstabdžius važiuojančio lengvojo automobilio ratus, jis gali prarasti stabilų judėjimÄ , tačiau ekspertas buvo kategoriÅ¡kas, jog Å¡iuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų konstatuoti, kad buvo užtraukta rankinio stabdžio svirtis.

Kadangi buvo užfiksuoti tik vienos pusės ratų pėdsakai, todėl jokio pagrindo teigti, kad automobilis judėjimo stabilumÄ prarado bÅ«tent užtraukus rankinį stabdį, dėl ko bÅ«tų užstabdyti abu užpakaliniai ratai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių eksperto paaiÅ¡kinimų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų E. S., I. B., A. P. parodymai. Pažymima ir tai, kad ekspertui V. M. buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga. 12.7. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, dėl privataus eksperto V.

M. atlikto tyrimo, kuris pavadintas eksperto iÅ¡vada MV-2018-30, vertinimo. Privatus ekspertas V. M. padarė iÅ¡vadÄ , kad techniniu požiÅ«riu pagrįsta eismo įvykio, užregistruoto 2015 m. rugsėjo 6 d. 13.40 val. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)15 km, kurio metu nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi automobilis „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., eiga detalizuota tiriamosios dalies 2.5 p. ir apibendrinta 2.6 p. Techniniu pobÅ«džiu pilnai pagrindžiama, kad automobilyje „VW Polo“, staigiai užtraukus stovėjimo stabdį, vien dėl to Å¡is automobilis tampa nevaldomas ir nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies ties tiriamojo eismo įvykio vieta, kad prasidėjus Å¡io automobilio Å¡oniniam slydimui, jo vairuotojas jau neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio.

Bylos medžiagoje užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys, taipogi Å¡io tyrimo rezultatai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog techniniu požiÅ«riu nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas A. M. veiksmai turėjo įtakos tiriamojo eismo įvykio kilimui (3 t., b. l. 137–155). 12.8. Teisėjų kolegija, pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo suraÅ¡yti panaudojant specialiÄ sias žinias, laikomi konsultacinėmis iÅ¡vadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, 2K-525/2010).

Šios išvados yra kitos rūšies įrodymai nei BPK nustatyta tvarka gautos specialisto išvados ar ekspertizės aktai. Konsultacinės išvados turi būti tiriamos teismo posėdyje, tačiau remiantis vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-507/2016). 12.9. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokato iniciatyva gauta konsultacinė išvada buvo tinkamai patikrinta pirmosios instancijos teisme, nes V.

M. buvo apklaustas kaip specialistas ir davė paaiÅ¡kinimus teisme, kaip ir ekspertas V. M.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. M. kaltės, pagrįstai nepripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto V. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. konsultacinės iÅ¡vados vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, o vertino pastarÄ jį dokumentÄ , atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, nors nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas.

Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu. Tuo tarpu priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Ekspertizės akto iÅ¡vados yra techninio pobÅ«džio iÅ¡vados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Ekspertizės iÅ¡vada teismo turi bÅ«ti vertinama kaip vienas iÅ¡ įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimÄ , ir tai yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis A. M. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus 14, 127 punkte, t. y. vairavo automobilį neblaivus (jam nustatytas sunkus 2,52 promilių neblaivumo laipsnis), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę ir vietovės reljefÄ , dėl ko kelio vingyje į kairę, žvyruotoje kelio dangoje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę pusę ir vertėsi, kas Å¡iuo atveju neabejotinai buvo pagrindinė ir bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo priežastis.

Dėl minėtų nuteistojo A. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo E. G., o keleiviams T. G., M. G. ir V. G. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Nors byloje nėra nustatyta kokiu greičiu važiavo A. M. ir kaltinime nenurodyta aplinkybė, jog jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog leistinas greitis dar nereiÅ¡kia, kad jis yra saugus, nes Kelių eismo taisyklių 127 punktas, kurio pažeidimas ir yra inkriminuotas apeliantui, įpareigoja vairuotojus, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl A. M. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su A.

M. apeliacinio skundo motyvais ir jo pagrindu naikinti/keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl A. M. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl civilinės atsakovės - draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje, apeliacinio skundo 15. Civilinė atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajai V. G. priteistu turtinės žalos dydžiu bei nurodo, kad iÅ¡ praÅ¡omos priteisti turtinės žalos sumos turėjo bÅ«ti atimta nukentėjusiajai iÅ¡mokėta 304 Eur laidojimo paÅ¡alpa. 15.1.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. G. buvo pareiÅ¡kusi 1197 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro laidojimo iÅ¡laidos – 717 Eur ir 480 Eur gedulingi pietÅ«s (2 t., b. l. 91–92, 4 t., b. l. 160). Šį civilinį ieÅ¡kinį V. G. palaikė ir pirmosios instancijos teisme. 15.2. Nors skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiosios V. G. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas, tačiau nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį neįvertino tai, jog nukentėjusioji V.

G. gavo 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ . Nukentėjusiosios V. G. parodymai patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytos turtinės žalos nebuvo atimta gauta 304 Eur laidojimo paÅ¡alpa.

16. Esant Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡ civilinio atsakovės - draudimo kompanijos AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje, turi bÅ«ti priteista 893 Eur turtinės žalos nukentėjusiosios V. G. naudai. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A.

M. apeliacinį skundÄ atmesti, civilinės atsakovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti ir iÅ¡ civilinės atsakovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje, nukentėjusiajai V. G. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 893 (aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt trijų) eurų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis