87f07aeb-908e-4f15-803a-d55b7cee0a95 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Violeta BalčiūnienėBaudž. byla Nr. 1A-474-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00027-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4; 2.1.15.1.; 2.4.6.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D i sLietuvos respublikos vardu 2012 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant išteisintajam G.

T.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui,nukentėjusiajam V. S.,nukentėjusiojo V. S. atstovui pagal įstatymÄ ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. S. atstovo pagal įstatymÄ ir civilinio ieÅ¡kovo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo V.

S. atstovo pagal įstatymÄ A. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: G. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-08-14, apie 23.30 val., Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prie vieÅ¡bučio „Linėja“, esančio Taikos g., su draugu pribėgęs prie nepilnamečių V. S. ir M. J., V. S. užkliuvus už Å¡aligatvio bordiÅ«ro ir parkritus, ėmė jį spardyti kojomis, apautomis kieta avalyne, V.

S. spardant buvo suduota į veidÄ , Å¡onkaulius, pilvÄ , po to nukentėjusiajam buvo liepta laikyti rankas už nugaros ir toliau buvo spardomas, kol atvyko policija. V. S. padaryti kÅ«no Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei deÅ¡inės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 nuosprendžiu G.

T. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymÄ ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti G. T. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ G. T. nepilnamečio V. S. naudai 1 500 Lt turtinės (bylinėjimosi iÅ¡laidos) ir 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo atlyginimui.

Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo  7 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nuosprendį grindė prieÅ¡taringais ir nenuosekliais įrodymais, prielaidomis bei tikrovės neatitinkančiais duomenimis.IÅ¡teisintasis G. T. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jam paskambinus į policijÄ , moteris paklausė, kiek yra triukÅ¡maujančių jaunuolių ir ar jie galėtų juos sulaikyti, kol atvyks policija. Tačiau, apelianto teigimu, byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių tokius G.

T. parodymus, taip pat moters, kuri atsiliepė telefonu G. T. paskambinus į policijÄ , nurodymÄ sulaikyti jaunuolius. Telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės byloje nepateiktos. Be to, 2010-09-09 liudytojo apklausos protokole G. T. nurodė, kad A. A. jo paprašė eiti į laukÄ ir sulaikyti jaunuolius, kol atvyks policija. Apelianto teigimu, iÅ¡teisintojo G. T. parodymai yra nenuoseklÅ«s, abejotini, dėl to vertintini kritiÅ¡kai.IÅ¡teisintasis G. T. parodė, kad pasigavo V. S. už rankos, pakiÅ¡o kojÄ ir užsukęs rankÄ paguldė veidu į žemę.

Jo teigimu, sulaikytųjų jis nemušė, V. S. galėjo susižaloti pats, krisdamas ant Å¡aligatvio betono bei besiprieÅ¡indamas sodinamas į pareigÅ«nų automobilį, galėjo susitrenkti galvÄ Ä¯ tarnybinio automobilio dureles. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. S., duodamas parodymus teisme, teigė, kad buvo spardomas, jam buvo liepta rankas sudėti už nugaros, jis buvo spardomas į veidÄ , Å¡onkaulius tol, kol atvažiavo policija. Kai jis nukrito, G. T. jį gulintį ant pilvo prispaudė prie žemės ir spyrė į pilvÄ bei veidÄ , gavo maždaug 20 smÅ«gių.

Spardė iÅ¡ jėgos, apsiavęs batais kietais padais. Kad buvo sumuÅ¡tas, V. S. paaiÅ¡kino ir Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare, tai pažymėta 2010-09-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1334/10 (03). Apeliantas pažymi, kad liudytojas D. R. teisme parodė, jog matė įvykį, t. y. atėjęs prie „Linėjos“ pamatė, kaip vyriÅ¡kis parvertė VladimirÄ ir jį mušė, spardė. V. S. rėkė, kad jo nemuÅ¡tų. Be to, liudytojas D. R. parodė, kad stebėdamas įvykį ir matydamas muÅ¡amus draugus, skambino į policijÄ , jam buvo praneÅ¡ta, kad policija iÅ¡kviesta jau 6 kartus.

Teismas nepagrįstai ignoravo liudytojo D. R. parodymus, dėl jų nepasisakė, netyrė, kokiu tikslu D. R. skambino į policijÄ . Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, suponuoja pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad liudytojas D. R. skambino į policijÄ praneÅ¡ti apie muÅ¡amÄ draugÄ V. S., tačiau Å¡ios aplinkybės ir liudytojo parodymai nebuvo tinkamai iÅ¡tirti, teismas šį faktÄ ignoravo.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi policijos pareigÅ«nų bei liudytojų teiginiais, jog galvÄ V.

S. galėjo susižeisti krisdamas ant asfalto, užkliuvęs už gatvės bordiÅ«ro, taip pat sodinamas į policijos pareigÅ«nų automobilį, atsitrenkęs galva į automobilio staktÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-09-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1334/10 (03) konstatuota, jog V. S. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei deÅ¡inės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas.

Pasak specialisto, sužalojimai gavosi sumuÅ¡us galvÄ bukais daiktais. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau abejojo nukentėjusiojo V. S. teiginiais, jog G. T. jam spyrė ne tik į galvÄ , bet ir į pilvÄ bei Å¡onkaulius iÅ¡ jėgos kietu batu, nes, pasak teismo, sužalojimų Å¡iose vietose specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta. Be to, teismo nuomone, sunku įsivaizduoti, ar įmanoma įspirti į pilvÄ , kai asmuo guli veidu į žemę. Teismas taip pat suabejojo, ar G.

T. vasaros metu, sėdėdamas balkone, galėjo avėti ne vasarinius, o kietais padais batus. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog sužalojimai galvoje ir veide, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje, galėjo atsirasti V. S. veidu nugriuvus ant asfaltuoto kelio, jam užkliuvus už gatvės bordiÅ«ro bei susitrenkus galvÄ Ä¯ policijos pareigÅ«nų automobilio staktÄ , kai jis prieÅ¡inosi sodinamas į tarnybinį automobilį. Tačiau, apelianto teigimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis ne konkrečiais faktiniais įrodymais, o abejonėmis ir prielaidomis.

Teismas netyrė, kas V. S. padarė sužalojimus deÅ¡inės akies vokuose, nepateikė neginčijamų įrodymų, jog galvos sutrenkimas į policijos automobilio durelių staktÄ , ar susižeidimas krentant ant asfalto užkliuvus už gatvės bordiÅ«ro, kaip nurodė teismas, galėjo suponuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ . Teismas padarė prielaidÄ , jog suduodant 20 smÅ«gių į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas koja, apauta kietu batu ir iÅ¡ jėgos, kaip teigė V. S., sužeidimai turėtų bÅ«ti žymiai sunkesni.

Tačiau Å¡iÄ prielaidÄ pagrindžiančių įrodymų teismas nenurodė. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis ar spėjimais bei prieÅ¡taringais parodymais ar subjektyvia teismo nuomone. Apeliantas nesutinka su teismo įrodymu vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis ir mano, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas priimdamas G. T. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK 20 straipsnio 1 dalis).

Apelianto nuomone, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė principÄ iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes ir įvertinti byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiojo V. S. parodymų dėl pastarajam padarytų kÅ«no sužalojimų.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog G. T. Nidos gyventojų yra iÅ¡rinktas seniÅ«naičiu ir įpareigotas spręsti gyventojų problemas, rÅ«pintis tvarka, todėl, jausdamas pareigÄ , triukÅ¡maujančius vaikinus per langÄ sudrausmino ir liepė eiti iÅ¡ kiemo., Vertindamas G.

T. elgesį teismas atsižvelgė į tai, jog Nidos gyventojai G. T. iÅ¡rinko seniÅ«naičiu bei nurodė, kad seniÅ«naitis – tai vietovės bendruomenės atstovas, kuris atstovauja seniÅ«naitijos gyventojų interesams seniÅ«nijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, skatina seniÅ«naitijos gyventojus prižiÅ«rėti gyvenamosios vietovės teritorijÄ , plėtoti ir organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultÅ«rinį ir sportinį gyvenimÄ (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, „V.

Ž., 2008 m. Nr. 113-490). Teismas pažymėjo, kad Å¡ios visuomeninės pareigos įpareigoja asmenį sÄ Å¾iningai ir atsakingai vykdyti savo pareigas, rÅ«pintis miestelio tvarka, bendruomenės gerove. Taigi vertindamas G. T. poelgį teismas konstatavo, jog jis, pasinaudodamas asmens teise, padėjo policijos pareigÅ«nams sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pažeidusį vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 straipsnis). Apelianto teigimu, tokie teismo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, teismas netinkamai motyvavo G.

T. poelgį bei neteisėtai rėmėsi duomenimis, jog kaltinamasis įvykio metu buvo iÅ¡rinktas Nidos gyventojų seniÅ«naičiu. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu „Dėl komisijos Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimams ir apklausai organizuoti ir sprendimams priimti sudarymo“ Nr. V13-373 sudarė komisijÄ Neringos savivaldybės, seniÅ«naičių rinkimams ir apklausai organizuoti ir sprendimams priimti.Neringos savivaldybė interneto svetainėje www.neringa.lt 2009-12-03 praneÅ¡imu informavo, jog Neringos savivaldybė ruoÅ¡iasi seniÅ«naičių rinkimams, kurie turėtų įvykti kitų metų pradžioje.Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d.

įsakymu „Dėl Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimų grafiko patvirtinimo“ Nr. VI3-509 patvirtintas Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimų grafikas. Pagal Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimų grafikÄ Nidos 1 (Taikos g.) kandidatų į seniÅ«naičius registravimo terminas – iki 2010 m. sausio 22 d. 15.00 val. Rinkimų data – 2010-02-01 15.00–18.00 val.Savivaldybė 2010-01-13 interneto portale informavo apie vasario mėnesį vyksiančius seniÅ«naičių rinkimus ir ragino siÅ«lyti kandidatus.2010-01-26 Neringos savivaldybė interneto svetainėje www.neringa.lt paskelbė kandidatų į Neringos savivaldybės Nidos 4 (Purvynės, Skruzdynės) seniÅ«naitijos seniÅ«naičius sÄ raÅ¡Ä bei informavo, kad į Neringos savivaldybės Nidos 1 (Taikos g.) ir kt. seniÅ«naitijų seniÅ«naičius kandidatai neužregistruoti.2010-02-02 Neringos savivaldybė interneto svetainėje www.neringa.lt praneÅ¡imu taip pat informavo, kad į Neringos savivaldybės Nidos 1 (Taikos g.) seniÅ«naitijų seniÅ«naičius kandidatai neužregistruoti.www.neringa.lt 2010-02-18 informavo, jog vasario 18 d.

Neringos savivaldybės tarybos posėdžio metu bus įteikti oficialÅ«s pažymėjimai iÅ¡rinktiems seniÅ«naičiams. Pažymėta, kad į kitas seniÅ«naitijas kandidatai nebuvo pasiÅ«lyti, dėl to rinkimai ir neįvyko.2010 m. spalio 6 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-358 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimų grafikas. Pagal 2010-10-06 Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimų grafikÄ Nidos 1 (Taikos g.) kandidatų į seniÅ«naičius registravimo terminas – iki 2010-10-29 15.00 val.

Rinkimų data – 2010-11-08 15.00 –18.00 val. Apie organizuojamus pakartotinius seniÅ«naičių rinkimus į Nidos (Taikos g.) ir kitas seniÅ«naitijas praneÅ¡ta www.neringa.lt 2010-10-07.Interneto svetainėje www.neringa.lt 2010-11-04 įdėtas praneÅ¡imas ir paskelbtas kandidatų į Neringos savivaldybės seniÅ«naitijų seniÅ«naičius sÄ raÅ¡as. IÅ¡ minėto praneÅ¡imo matyti, kad kandidatas į Nidos 1 (Taikos gatvė) – G. T. bei pažymėta, kad Nidos 1 seniÅ«naitijos seniÅ«naitis renkamas gyventojų apklausos bÅ«du, kuri įvyks 2010 m. lapkričio 8 d. nuo 15.00 val. iki 18.00 val.Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d.

įsakymu „Dėl Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimų rezultatų patvirtinimo“ Nr. V13-397 paskelbti Neringos savivaldybės seniÅ«naičių rinkimų rezultatai, ir G. T. paskelbtas Nidos 1 (Taikos g.) seniÅ«naitijos seniÅ«naičiu.Informacija apie iÅ¡rinktus seniÅ«naičius interneto svetainėje www.neringa.lt įdėta 2010-11-15.Atsižvelgiant į tai, kad V. S. buvo sumuÅ¡tas 2010 m. rugpjūčio 14 d., tuo tarpu G. T. Nidos 1 (Taikos g.) seniÅ«naitijos seniÅ«naičiu patvirtintas 2010 m. lapkričio 12 d., teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi anksčiau minėtais argumentais bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G.

T. elgesio teisėtumo, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad G. T., pasinaudodamas asmens teise, padėjo policijos pareigÅ«nams sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pažeidusį vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 straipsnis) arba padariusį administracinį teisės pažeidimÄ . Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad visuomeninės pareigos, įpareigojančios asmenį sÄ Å¾iningai ir atsakingai vykdyti pareigas, rÅ«pintis miestelio tvarka, bendruomenės gerove, kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisintajam G.

T. nebuvo suteiktos, todėl teisinio pagrindo nuosprendį grįsti šiais motyvais teismui nebuvo pagrindo. Taigi teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei vertindamas G. T. poelgį rėmėsi subjektyvia nuomone ir neteisingais G. T. parodymais, jog jis įvykio metu Nidos gyventojų buvo išrinktas seniūnaičiu. Tokie G. T. parodymai yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Įvykio metu, t. y. 2010-08-14 G. T. seniūnaičiu išrinktas nebuvo, todėl nebuvo įpareigotas spręsti gyventojų problemas, rūpintis tvarka ir pan.

Todėl argumentai ir motyvai, kuriais teismas rėmėsi vertindamas G. T. poelgį, pripažintini neteisingais ir nepagrįstais.Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , rėmėsi prielaidomis ir spėjimais, tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o ne konkrečiais įrodymais, dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡teisinti G. T.. Nuosprendyje turi bÅ«ti atlikta įrodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes. Teismas privalo paaiÅ¡kinti, kodėl vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne, nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Nusikalstamos veikos bÅ«das, kaltės forma, tikslas, motyvas ir padariniai turi bÅ«ti apraÅ¡omi tiksliai ir aiÅ¡kiai. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo nekaltumÄ , iÅ¡dėstomi ir prieÅ¡taraujantys duomenys, ir tik po to nurodomos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų. Motyvai dėl įrodymų turi bÅ«ti paremti argumentuota visų įrodymų analize, padarytas iÅ¡vadas bÅ«tina pagrįsti faktiniais duomenimis, iÅ¡tirtais teismo posėdyje. Teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo nekaltumo turi bÅ«ti pagrįstos ne prielaidomis ar spėjimais, o įrodymų viseto analize.

Apeliantas pažymi, jog teismas privalėjo atkreipti dėmesį į liudytojo D. R. bei kitų proceso dalyvių parodymus, kurie patvirtina G. T. neteisėtus veiksmus. Be to, G. T. sveikatai ar turtui jokia žala nebuvo padaryta, viešoji tvarka taip pat nebuvo pažeista, administracinės teisės pažeidimas nepadarytas, nes niekas atsakomybėn nepatrauktas. Be to, apelianto teigimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad G. T. pažinojo V. S., jam buvo žinoma, jog pastarasis yra nepilnametis, todėl darydamas nusikalstamus smurtinius veiksmus prieš nepilnametį, G.

T. veikė sÄ moningai bei virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo iÅ¡teisino G. T. ir nepagrįstai atmetė civilinį ieÅ¡kinį.Nukentėjusysis A. S. bei jo atstovai – atstovas pagal įstatymÄ V. S. ir advokatas V. Katėnas praÅ¡o nukentėjusiojo V. S. atstovo pagal įstatymÄ ir civilinio ieÅ¡kovo A. S. apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintasis G. T. bei jo gynėjas advokatas M. RepÅ¡as praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu.

Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis G.

T. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymÄ A. S. kaltino G. T. tuo, kad jis 2010-08-14, apie 23.30 val., Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prie vieÅ¡bučio „Linėja“, esančio Taikos g., su draugu pribėgęs prie nepilnamečių V. S. ir M. J., V. S. užkliuvus už Å¡aligatvio bordiÅ«ro ir parkritus, ėmė jį spardyti kojomis, apautomis kieta avalyne, spardant V.

S. buvo suduota į veidÄ , Å¡onkaulius, pilvÄ , po to nukentėjusiajam buvo liepta laikyti rankas už nugaros ir toliau buvo spardomas, kol atvyko policija. V. S. buvo padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei deÅ¡inės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis G.

T. nepadarė veikos, turinčios BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, ir dėl Å¡io nusikaltimo G. T. iÅ¡teisino. Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. T. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nurodė, kad jam kilo abejonių dėl nukentėjusiojo nepilnamečio V. S. parodymų objektyvumo, t. y. dėl pastarojo paaiÅ¡kinimų, jog bÅ«tent G.

T. sulaikymo metu jį sužalojo, muÅ¡damas jį gulintį ir iÅ¡ jėgos spardydamas kietu batu ne tik į galvÄ , bet ir į pilvÄ bei Å¡onkaulius, suduodant maždaug 20 smÅ«gių, nes pilvo ir Å¡onkaulių sužalojimai specialisto iÅ¡vadoje nekonstatuoti, be to, teismo nuomone, suduodant 20 smÅ«gių į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas koja, apauta kietu batu ir iÅ¡ jėgos, kaip teigė V. S., sužeidimai turėtų bÅ«ti žymiai sunkesni. Teismas pažymėjo, jog neįmanoma įspirti į pilvÄ , kai asmuo guli veidu į žemę, bei suabejojo, ar G.

T. vasaros metu, sėdėdamas balkone, galėjo avėti ne vasarinius, o kietais padais batus. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai V. S. veide ir galvoje, galėjo atsirasti pastarajam veidu nugriuvus ant asfaltuoto kelio, jam užkliuvus už gatvės bordiÅ«ro bei susitrenkus galvÄ Ä¯ policijos pareigÅ«nų automobilio staktÄ , kai jis prieÅ¡inosi sodinamas į tarnybinį automobilį. Apygardos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos.

Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepaisė ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų padarė neteisingas išvadas dėl bylos aplinkybių ir G. T. nepagrįstai išteisino pagal BK 140 straipsnio 1dalį.Teisėjų kolegija nustato, kad G. T. 2010-08-14, apie 23.30 val., Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prie viešbučio „Linėja“, esančio Taikos g., su draugu pribėgęs prie nepilnamečių V.

S. ir M. J., V. S. užkliuvus už Å¡aligatvio bordiÅ«ro ir parkritus, ėmė jį spardyti kojomis, apautomis kieta avalyne, V. S. spardant buvo suduota į veidÄ , Å¡onkaulius, pilvÄ , po to nukentėjusiajam buvo liepta laikyti rankas už nugaros ir toliau buvo spardomas, kol atvyko policija. V. S. buvo padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei deÅ¡inės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nukentėjusysis V.

S. nuosekliai parodė, kad sužalojimus 2010-08-14, prieÅ¡ vidurnaktį, jam padarė iÅ¡teisintasis G. T., t. y. paaiÅ¡kino, kad tuo metu jis, bÅ«damas iÅ¡gėręs, su draugais vaikščiojo po NidÄ . Gyvenamojo namo kieme, prie „Linėjos“ vieÅ¡bučio, gal kiek patriukÅ¡mavo, tačiau nieko neįžeidinėjo, Å¡viestuvų ir butelių nedaužė. Kažkokie vyrai rėkavo iÅ¡ balkono. Jiems iÅ¡einant iÅ¡ kiemo, iÅ¡ laiptinės išėjo trys vyrai ir ėmė juos gaudyti.

PirmÄ pagavo jo draugÄ M. J., pargriovė jį ant žemės ir laikė. Tuo metu jis stovėjo prie Å¡aligatvio bordiÅ«ro ir už jo užkliuvęs nugriuvo. Tada vyrai pasakė, jog ir „šitas girtas“ bei pradėjo jį gulintį spardyti, liepė rankas sudėti už nugaros ir spardė tol, kol atvažiavo policija. V. S. nurodė, kad jį pargriuvusį spardė G. T.. Spyrė į veidÄ , Å¡onkaulius, gavo apie 20 smÅ«gių, kas praskėlė galvÄ nežino. Suspardytas viena akimi nematė, negalėjo kvėpuoti. Atvykę policijos pareigÅ«nai pirmÄ Ä¯ tarnybinį automobilį nusivedė jo draugÄ MartynÄ .

Po to G. T. jam trenkė į pilvÄ ir taip pat pasodino į policijos automobilį. Sėdant į automobilį, kažkas dar Å¡Å«ktelėjo „galvÄ â€œ. Ä® policijos maÅ¡inÄ vedė pareigÅ«nas ir G. T., kitas pareigÅ«nas Å¡vietė prožektoriumi, po to kažkas jo galvÄ trenkė į automobilio dureles. Galva kraujavo po to, kai atsitrenkė į policijos maÅ¡inÄ . Įvykio metu buvo neblaivus, galėjo bÅ«ti iÅ¡gėręs 100 g. degtinės. Galėjo bÅ«ti iÅ¡gėręs ir 150–200 g., nes jam buvo nustatytas 1,2 promilių girtumas.

PareigÅ«nai juos atvežę į policijos komisariatÄ , pasodino į kamerÄ . Vėliau jam pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir jį iÅ¡vežė į ligoninę susiÅ«ti galvos žaizdÄ . Ligoninėje padarė rentgeno nuotraukÄ ir vėl parvežė į policijÄ .Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kartu su juo įvykio metu buvęs M. J. bei D. R., kuris, jo teigimu, buvo netoli įvykio vietos ir matė, kaip G. T. sumušė jo draugus V. S. ir M. J.. Be to, nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina paties kaltinamojo G.

T. bei liudytojo policijos pareigūno E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (dėl to bus pasisakyta vėliau).Liudytojas M. J. parodė, kad įvykio metu buvo kartu su V. S. ir šūkavo, dėl to gavo lupti. Juos iš nugaros pasiviję vyriškiai sumušė ir paguldė ant žemės. Gulėdamas ant žemės pagal kojas matė 4 žmones. Matė, kaip vyrai buvo apsupę ir mušė V. S.. Po to apspardė ir jį. Kadangi jis buvo išgėręs, neatsimena, kaip atsigulė ant žemės. Jis norėjo atsistoti, tačiau jam neleido, liepė gulėti, kol atvažiuos policijos pareigūnai.

Atvykę pareigÅ«nai iÅ¡vežė juos į komisariatÄ . Kaip jie buvo sumuÅ¡ti matė D. R., gyvenantis Nidoje. D. R. jam sakė, kad vienas vyriÅ¡kis jį pakėlė ir trenkė ant žemės, tačiau to jis nepamena. Be to, kažkas trenkė jam į veidÄ .Kaip liudytojas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklaustas D. R. teigė matęs įvykį. PaaiÅ¡kino, jog V. S. ir M. J. yra jo draugai, su jais buvo susitikęs dienÄ , alkoholio nevartojo, kartu buvo apie 4 valandas, po to iÅ¡siskyrė.

Vakare, kai jau buvo tamsu, telefonu jam paskambino V. S. ir M. J., su jais susitarė susitikti prie vieÅ¡bučio „Linėja“. Po 10 minučių, kai jam paskambino V. S., įvyko konfliktas. Atėjęs prie vieÅ¡bučio „Linėja“ pamatė, kaip vyriÅ¡kis parvertė MartynÄ , po to – VladimirÄ ir jį mušė. Matė, kaip V. S. atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , jį vienas vyriÅ¡kis parvartė ir ėmė spardyti. Ä®vykio vietoje buvo 3 ar 4 vyrai, jie mušė jo draugus. V. S. rėkė, kad jo nemuÅ¡tų.

Stovėdamas ant kalno, maždaug 50 m. atstumu įvykį matė gerai, nes degė viena gatvės apÅ¡vietimo lempa. Jis skambino į policijÄ , tačiau jam buvo praneÅ¡ta, kad policija jau iÅ¡kviesta 6 kartus. Po maždaug 4 minučių atvykę policijos pareigÅ«nai jo draugus iÅ¡sivežė, o jis pabėgo.IÅ¡teisintasis G. T. savo kaltės dėl V. S. muÅ¡imo nepripažino ir parodė, kad jis, Nidos gyventojų iÅ¡rinktas seniÅ«naičiu ir įpareigotas spręsti gyventojų problemas, rÅ«pintis tvarka, todėl jausdamas pareigÄ , triukÅ¡maujančius vaikinus per langÄ sudrausmino ir liepė eiti iÅ¡ kiemo, tačiau jam buvo atsakyta necenzÅ«riniais žodžiais.

Nors jis bei jo draugas A. A. siautėjančius vaikinus įspėjo, kad iÅ¡kvies policijÄ , tačiau jaunuoliai nesiliovė triukÅ¡mavę, todėl jis paskambino telefonu 112 ir atsiliepusiai moteriai paaiÅ¡kino, kad Taikos g. 10, 14 namo kiemuose siautėja jaunuoliai. G. T. teigimu, jam paskambinus į policijÄ , telefonu atsiliepusi moteris pranešė, kad jau gautas praneÅ¡imas apie tai, jog Taikos gatvėje, ties 10 ir 14 namais triukÅ¡mauja jaunuoliai bei spardo kieme esančius automobilius ir kad policijos ekipažas jau iÅ¡važiavo.

Moteris, kuri atsiliepė paskambinus į policijÄ , paklausė kiek jų yra ir ar jie galėtų sulaikyti tuos jaunuolius, kol atvyks policija. Tada jis dar kartÄ Ä¯spėjo jaunuolius iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, tačiau V. S., kurį jis pažinojo ir kuris, G. T. teigimu, buvo labai įsisiautėjęs, jam pasakė, kad „norėtų kam nors užvežti į galvÄ â€œ bei spyrė į žibinto stulpÄ , ir žibintas užgeso. Nusprendęs jaunuolius sulaikyti, su draugais išėjo į kiemÄ . Du vaikinai, pamatę ateinančius jo draugus, pradėjo bėgti ir atbėgo tiesiai į jį.

Vaikinai bėgo svirduliuodami, jiems pynėsi kojos, matėsi, kad yra gerokai iÅ¡gėrę. V. S. bėgdamas krito ir trenkėsi galva į bordiÅ«rÄ , atsistojęs ir ėmęs bėgti vėl trenkėsi į Å¡alia stovėjusį automobilį. Matėsi, kad V. S. buvo neblaivus, sunkai orientavosi aplinkoje. Nors jis bėgdamas užkliuvo už pakopos ir veidu trenkėsi į betonÄ , tačiau ant jo veido nesimatė jokių sužalojimų, kraujas nebėgo. Pribėgęs prie vaikinų pasakė, kad iÅ¡kviesta policija ir jie bus sulaikyti.

V. S. pasakė: „kÄ tu seni mums padarysi, „davai jam į galvÄ â€œ ir užsimojo ranka, tačiau jis nuo smÅ«gio iÅ¡sisuko, pasigavo jį už rankos, pakiÅ¡o kojÄ ir užsukęs rankÄ paguldė veidu į žemę. Kai atbėgo kitas jaunuolis jį taip pat paguldė ant žemės ir liepė gulėti, kol atvyks policijos pareigÅ«nai. Netrukus atbėgo jo draugai, kuriems nepavyko sulaikyti kitų jaunuolių, kuriuos vijosi. PareigÅ«nai atvyko maždaug po 3–4 minučių, jiems atvykus jaunuoliai gulėjo ant žemės. Jis padėjo policijos pareigÅ«nams susodinti jaunuolius į tarnybinį automobilį – pirmÄ nuvedė M.

J., po to grįžęs prie sėdinčio ant žemės V. S., padavė jam rankÄ , padėjo atsistoti ir perdavė pareigÅ«nams, kurie V. S. nusivedė į automobilį. Kadangi V. S. prieÅ¡inosi, pareigÅ«nai jam užsuko rankÄ . Sodinamas į pareigÅ«nų automobilį V. S. galva trenkėsi į automobilio staktÄ . G. T. teigimu, jis sulaikytų ir gulinčių V. S. ir M. J. nemušė ir nespardė, jo nuomone, V. S. galėjo susižaloti pats, krisdamas ant Å¡aligatvio betono, besiprieÅ¡indamas sodinamas į pareigÅ«nų automobilį, galvÄ galėjo susitrenkti į tarnybinio automobilio dureles.Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1334/10(03) patvirtina, kad V.

S. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei deÅ¡inės akies vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai atitinka nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , gavosi sumuÅ¡us galvÄ bukais daiktais. Padaryti galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog specialisto iÅ¡vadoje nurodyti V.

S. sužalojimai galėjo atsirasti pastarajam veidu nugriuvus ant asfaltuoto kelio, jam užkliuvus už gatvės bordiÅ«ro bei susitrenkus galvÄ Ä¯ policijos pareigÅ«nų automobilio staktÄ , kai jis prieÅ¡inosi sodinamas į tarnybinį automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir byloje esančius įrodymus vertina kitaip. Nors G. T. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kategoriÅ¡kai neigė mušęs nukentėjusįjį V. S., tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Juozo Syko 2010-11-17 nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir nukentėjusiojo V.

S. atstovui pagal įstatymÄ A. S. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl sÅ«naus sumuÅ¡imo jis gali kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, nurodyta, jog tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas G. T. parodė, jog atvykus policijos pareigÅ«nams, sudavė V. S. į pilvÄ , kad Å¡is apsiramintų (t. 1, b. l. 19–20). Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas E. P. parodė: „Vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių kurie sulaikė jaunuolius buvo Neringos gyventojas G. T., gyvenantis Taikos 14 name, Nidoje.

AÅ¡ paėmiau vaikinÄ vardu Martynas, jis yra Nidos gyventojas ir vedžiau į tarnybinį automobilį. Vedant jį į automobilį, iÅ¡girdau du smÅ«gius. Supratau, kad kažkas trenkė kitam jaunuoliui. Atsisukau ir pamačiau G. T. kuris buvo priėjęs prie sėdinčio jaunuolio. AÅ¡ jam pasakiau, kad liautusi mušęs, nes tie vaikinai yra nepilnamečiai. Giedrius pasakė, kad auga bloga karta ir juos reikia auklėti. Supratau, kad G. T. sudavė tuos smÅ«gius sėdinčiam jaunuoliui kaip nustatyta V.

S..“ (t. 1, b. l. 40). Taigi pacituoti paties iÅ¡teisintojo G. T. bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no E. P. parodymai patvirtina smurto vartojimo prieÅ¡ V. S. faktÄ .Nors apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis V. S. su draugu M. J. įvykio metu buvo iÅ¡gėrę 0,5 l degtinės, todėl, teismo nuomone, pastariesiems bėgant nuo juos sulaikyti bandžiusio G. T., jiems pynėsi kojos, jie griuvinėjo, todėl V. S. galėjo susižaloti veidu nugriuvęs ant asfaltuoto kelio, jam užkliuvus už gatvės bordiÅ«ro bei susitrenkus galvÄ Ä¯ policijos pareigÅ«nų automobilio staktÄ , kai jis prieÅ¡inosi sodinamas į tarnybinį automobilį, tačiau, apygardos teismo nuomone, tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta.

Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus V. S. kÅ«no sužalojimus, negalima daryti iÅ¡vados, jog visus specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus nukentėjusysis patyrė griÅ«damas ant žemės bei atsitrenkdamas galvÄ Ä¯ pareigÅ«nų automobilio staktÄ . Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyti daugybiniai V. S. galvos sužalojimai, t. y. ne tik muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, bet ir poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje bei deÅ¡inės akies vokuose, taip pat lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kurie, pasak specialisto, gavosi sumuÅ¡us galvÄ bukais daiktais.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti V. S. padaryti sužalojimai, jų pobÅ«dis, mastas bei lokalizacija akivaizdžiai rodo, jog jam buvo suduotas ne vienas ir ne du, o daugiau smÅ«gių į galvÄ ir veidÄ , ir visų Å¡ių sužalojimų jis pats griÅ«damas (Å¡io fakto nukentėjusysis neneigia) negalėjo patirti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados akivaizdu, jog V. S. užkliuvus už bordÅ«rio ir nukritus (Å¡io fakto nukentėjusysis neneigė) bei susitrenkus galvÄ Ä¯ policijos pareigÅ«nų automobilio staktÄ , nukentėjusysis negalėjo patirti visų specialisto iÅ¡vadoje nurodytų daugybinių sužalojimų.

Be to, nukentėjusysis V. S. kategoriÅ¡kai neigė pats susitrenkęs galvÄ sodinamas į policijos tarnybinio automobilio staktÄ , tvirtindamas, kad jo galvÄ kažkas trenkė į automobilio dureles. Kolegijos vertinimu, specialisto iÅ¡vados duomenys patvirtina ne iÅ¡teisintojo, bet nukentėjusiojo nurodytÄ jo sužalojimo mechanizmÄ . Dėl patirtų sužalojimų V. S. pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę susiÅ«ti galvos žaizdÄ . KitÄ dienÄ V. S. buvo iÅ¡vežtas ir gydėsi Klaipėdos ligoninėje, nes po galvos sutrenkimo jam pasidarė bloga.Teismas skundžiamame nuosprendyje suabejojo nukentėjusiojo V.

S. paaiÅ¡kinimais, jog G. T. jam spyrė ne tik į galvÄ , bet ir į pilvÄ bei Å¡onkaulius iÅ¡ jėgos kietu batu, pažymėdamas, kad sužalojimų Å¡iose vietose specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta, be to, teismo nuomone, neįmanoma įspirti į pilvÄ , kai asmuo guli veidu į žemę, o suduodant 20 smÅ«gių į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas koja, apauta kietu batu ir iÅ¡ jėgos, kaip teigė V. S., sužeidimai turėtų bÅ«ti žymiai sunkesni. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis ne konkrečiais faktiniais įrodymais, o abejonėmis ir prielaidomis.

Nors specialisto iÅ¡vadoje sužalojimai konstatuoti tik V. S. veide ir galvoje, tačiau pažymėtina, jog ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas remiantis medicininiais dokumentais – Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 10-6752. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad V. S. kitÄ dienÄ po įvykio atvykęs į Klaipėdos ligoninę skundėsi dėl galvos skausmų, svaigimo, pykinimo, taigi iÅ¡ esmės jis buvo gydomas bÅ«tent dėl galvos sužalojimų. Kadangi specialistas rėmėsi tik pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuose duomenų apie sužalojimus kitose nukentėjusiojo kÅ«no vietose neužfiksuota, todėl jie specialisto iÅ¡vadoje ir negalėjo bÅ«ti konstatuoti.

Kita vertus, kaip minėta, pats G. T. bei policijos pareigÅ«nas E. P., apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino faktÄ , jog G. T. sudavė smÅ«gius V. S. į pilvÄ , ir Å¡ie G. T. bei liudytojo E. P. parodymai sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl jam suduotų smÅ«gių ne tik į galvÄ , bet ir į pilvÄ . Todėl akivaizdu, kad V. S. buvo smÅ«giuojama ne tik į galvÄ , bet ir į kitas kÅ«no vietas, kuriose sužalojimai galėjo bÅ«ti ne tokie akivaizdÅ«s. Taigi Å¡iuo atveju faktas, kad specialisto iÅ¡vadoje sužalojimai konstatuoti tik nukentėjusiojo galvoje ir veide, nepaneigia nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių dėl jam suduotų smÅ«gių.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti ar abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina liudytojų M.

J. bei D. R. parodymai, taip pat iš dalies paties G. T. bei policijos pareigūno E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apklausus juos kaip liudytojus. Nors liudytojai M. J. bei D. R. yra nukentėjusiojo draugai, tačiau vien dėl to netikėti jų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, jog jie būti suinteresuoti apkalbėti G. T. ar neteisingai jį apkaltinti. Todėl kolegija, atsižvelgdama į specialisto išvadoje konstatuotus V. S. sužalojimus, įvertinusi liudytojo M. J. parodymus, tai pat ir tiesiogiai konflikte nedalyvavusio, bet įvykį mačiusio liudytojo D.

R. parodymus, kuriuos teismas be pagrindo ignoravo ir dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė, bei iÅ¡ dalies į paties G. T. bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtinančius G. T. smurto vartojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį faktÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus V. S. patyrė dėl G. T. smurtinių veiksmų.Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. T. elgesį, nurodė, jog Nidos gyventojai G. T. iÅ¡rinko seniÅ«naičiu bei pažymėjo, kad Å¡ios visuomeninės pareigos įpareigoja asmenį sÄ Å¾iningai ir atsakingai vykdyti savo pareigas, rÅ«pintis miestelio tvarka, bendruomenės gerove, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog G.

T., pasinaudodamas asmens teise, padėjo policijos pareigÅ«nams sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pažeidusį vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 straipsnis) arba padariusį administracinį teisės pažeidimÄ . Tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis ne objektyviais duomenimis, o G. T. parodymais, kuriuos paneigia byloje esantys duomenys. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-21 raÅ¡te Nr. (4.16)V15-2724 „Dėl G. T. charakteristikos“ nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 8–10 d.

įvykusiuose Neringos savivaldybės seniÅ«naitijų seniÅ«naičių rinkimuose G. T. iÅ¡rinktas Nidos 1 (Taikos) seniÅ«naitijos seniÅ«naičiu (t. 1, b.l. 144). Å ie bei kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikti duomenys patvirtina, jog 2010-08-14, t. y. įvykio metu G. T. seniÅ«naičiu iÅ¡rinktas nebuvo. Taigi įvykio metu G. T. nebuvo įpareigotas rÅ«pintis Nidos miestelio tvarka, spręsti gyventojų problemas ir pan. Kita vertus, kolegija sutinka, kad kiekvienas pilietis turi teisę atitinkamai reaguoti ir imtis priemonių užtikrinti kitų žmonių, visuomenės saugumÄ , reaguoti į vieÅ¡osios tvarkos ar kitokio pobÅ«džio pažeidimus ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju G.

T. veiksmai, pavartojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį nukentėjusįjį vien dėl to, kad jis, bÅ«damas neblaivus, elgėsi įžūliai – triukÅ¡mavo, Å¡Å«kavo, keiksėsi ir t. t., kolegijos vertinimu, buvo neproporcingi, sulaikant pastarÄ jį, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui.Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog G. T. kaltinime nurodytu metu ir bÅ«du, nukentėjusiajam V. S. užkliuvus už Å¡aligatvio bordiÅ«ro ir parkritus, spardydamas jį kojomis į veidÄ , Å¡onkaulius, pilvÄ , padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nurodytÄ kaltinime.

Å i G. T. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymÄ A. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 500 Lt turtinės bei 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymÄ nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina kai nepagrįsta.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje neabejotinai nustatyta, kad bÅ«tent dėl G. T. 2010-08-14 padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. S. patyrė neturtinę žalÄ dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, iÅ¡gyvenimų, streso, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nekyla abejonių, kad nepilnametis V. S., kuriam G. T. neteisėtais veiksmais buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai, patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas ligoninėje.

Tačiau nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Å¡is sveikatos sutrikdymas bÅ«tų sukėlęs didelių neigiamų pasekmių, liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusiojo sveikatai. Be to, įvertinus tiek paties nukentėjusiojo, tiek G. T. bei liudytojų parodymus matyti, jog konfliktas įvyko dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio ir tai buvo viena iÅ¡ sÄ lygų konfliktui kilti. Be to, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A. R. teisme patvirtino, jog dėl netinkamo nukentėjusiojo V.

S. elgesio ir anksčiau bÅ«ta incidentų, dėl to tiek pats nukentėjusysis V. S., tiek jo atstovas pagal įstatymÄ A. S. pareigÅ«nų ne kartÄ buvo įspėti. Pats nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymÄ A. S. teisme patvirtino, jog dėl netinkamo sÅ«naus elgesio anksčiau du kartus buvo kviestas į policijÄ ir pareigÅ«nų įspėtas už sÅ«naus nepriežiÅ«rÄ . Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nusikalstamiems G. T. veiksmams iÅ¡ dalies turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo nederamas elgesys.

Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), mano, jog visiÅ¡kai pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymÄ V. S. yra 1 000 Lt. Kita ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta. Skirdama bausmę kolegija atsižvelgia į tyčinį nusikaltimo prieÅ¡ nepilnametį asmenį pobÅ«dį, kaltinamojo G.

T. pavojingumo visuomenei laipsnį, jo asmenybę: anksčiau neteistas ir teisės pažeidimų nėra padaręs, charakterizuojamas teigiamai, nors byloje nėra oficialių duomenų apie jo darbÄ , tačiau G. T. charakteristikoje Neringos savivaldybės administracijos direktorius nurodė, jog G. T. vasaros sezono metu dirba pagal verslo liudijimÄ , o 2010 m. lapkričio 8–10 d. įvykusiuose Neringos savivaldybės seniÅ«naitijų seniÅ«naičių rinkimuose G. T. buvo iÅ¡rinktas Nidos 1 (Taikos) seniÅ«naitijos seniÅ«naičiu (t. 1, b. l. 144).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad įtakos konflikto kilimui turėjo ir netinkamas paties nukentėjusiojo elgesys. Esant nurodytoms aplinkybėms G. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Priteisti iÅ¡ G. T. V. S. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                     Eduardas MaÅ¡kevičius Rasa Valentinienė