2025-07-30 Nr. AB-12143-3-62-3-00056-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-9-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00056-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras), dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (33.205.E) R-3298 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (šiuo metu po reorganizavimo – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras) parengtą 4 042 kv. m žemės sklypo planą prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nuosavybės teisių atkūrimui.

2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja, pretendentė atkurti nuosavybės teises į T. M. priklausiusią žemę, siekė, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į visą likusią iki 1940 m. priklausiusią nacionalizuotą žemę. Atsakovui parengus ir patvirtinus Sklypo planą, 2017 m. sausio 9 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į dalį žemės. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašymą atsakovas kitą dalį Sklypo buvo pažymėjęs kaip preliminariai laisvą plotą ir net pavedęs valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (toliau – ir Fondas) parengti Sklypo planą, kuris vėliau ir buvo parengtas. Atsakovo 2020 m. gruodžio 16 d. raštu pareiškėjai pranešta, kad, išnagrinėjus tvirtinimui pateiktą Sklypo planą, nuspręsta jo netvirtinti, kadangi visa teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti. Minėtą raštą pareiškėja apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą, pripažinęs atsakovo argumentus nepagrįstais.

2.2. Pareiškėja skundžiamu Raštu buvo informuota, kad, išnagrinėjus Fondo tvirtinimui pateiktą Sklypo planą, nuspręsta jo Sklypo plano netvirtinti. Atsakovas pakartotinai nurodė, kad visa ginčo teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti. Pažymima, kad ginčo teritorijoje pagal detaliuosius planus yra suprojektuoti privažiavimai.

2.3. Pareiškėja akcentavo, kad Rašte nurodyti argumentai jau buvo pripažinti nepagrįstais įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjos įsitikinimu, po žeme nutiesti įvairūs tinklai nėra pripažįstami valstybės poreikiu išpirkti žemę iš pretendentų, ypač kai atitinkamų komunikacijų savininkai net neišreiškia poreikio atitinkamą žemę įsigyti. Atsakovo nurodytos atitinkamoje dalyje esančios komunikacijos yra tik inžineriniai tinklai, kurių eksploatacijai žemės sklypai nėra suteikiami ir neformuojami.

2.4. Atitinkamą kvalifikaciją ir atestatus turintis Fondas, pagal atsakovo pavedimą išnagrinėjęs visą faktinę situaciją, parengė planą nuosavybės teisių atkūrimui, patvirtindamas, jog atitinkama žemė gali būti suformuota kaip atskiras sklypas ir naudojama. Pareiškėjai nežinomos aplinkybės, kurios galėtų leisti abejoti parengto plano teisėtumu. Atsakovas nepagrįstai, be teisinio pagrindo nusprendė žemę pasilikti savo poreikiams. Atsakovas, neatkūręs nuosavybės teisių, neturi pagrindo planuoti šią žemę naudoti kitiems savo poreikiams.

2.5. Vien ginčijamo Rašto panaikinimas neapgins pareiškėjos teisių, nes atsakovas gali vėl surašyti naują analogišką raštą, tais pačiais motyvais. Todėl pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą patvirtinti Sklypo planą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Gavus NŽT Kauno miesto skyriaus prašymą, NŽT 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo informuota, jog nustatyta buvo galimai laisva (neužstatyta) žemė prie Sklypo, nurodyta, kad žemė patenka į verslo ir pramonės teritorijas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos 2013–2023 m. bendrąjį planą, galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, ir kad Sklype būtina nustatyti servitutus ir atsižvelgti į esamus detaliuosius planus. 2019 m. rugsėjo 17 d. NŽT atsakovo paprašius suprojektuoti natūra grąžintinos žemės sklypo planą, organizuoti sklypo kadastrinius matavimus ir parengtą planą patvirtinti, atsakovas kreipėsi į Fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrių dėl kadastrinių matavimų užsakymo, kuriuo buvo pateiktas užsakymas rengti preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės kadastrinius matavimus. Gavus pareiškėjos prašymą informuoti apie grąžinamos laisvos neužstatytos Sklypo projektavimo eigą, 2020 m. gruodžio 16 d. pareiškėja ir NŽT Kauno miesto skyrius buvo informuoti, jog visa Sklypo teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad tvirtinimui pateikta teritorija turi būti naudojama pagal paskirtį, ji yra paliekama savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.

3.2. Minėtą raštą pareiškėja apskundė teismui, kuris pareiškėjos skundą patenkino iš dalies –panaikino minėtą 2020 m. gruodžio 16 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą. Atsižvelgdamas į teismo sprendimą atsakovas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą ir Raštu nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra pageidaujamame žemės plote nėra galimas, nes: visa ginčo teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti; ginčo teritorijoje esantis pravažiavimo kelias (kurio vietoje ir yra pateiktas sklypo planas tvirtinimui) yra suplanuotas <...> detaliuoju planu, planuojant kitą žemės sklypą ir <...> žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypas suformuotas atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynų) teritorijai. Taip pat ginčo teritorijoje numatyti pravažiavimo keliai į žemės sklypus, projekto sudėtyje pateikta transporto schema, kurioje nurodyta, kad per valstybės žemę (t. y. ginčo dalies teritoriją, kurioje tvirtinimui pateiktas sklypo planas) patekimas ir išvažiavimas yra skirtas sunkiajam transportui. Sklypas (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas savivaldybės poreikiams, komunalinių atliekų tvarkymo veiklai vykdyti.

3.3. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neprivalėjo atlikti veiksmų, nurodytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 1061 punkte, tačiau nei įstatymas, nei teismas nenurodo, jog draudžiama persvarstyti priimtą sprendimą, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją. Atsakovas nusprendė, kad Sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams dėl objektyvių aplinkybių. Komunikacijų tinklai nedingo ir jie vis dar laikytini viena iš keleto aplinkybių, kodėl Sklypas negali būti naudojamas pagal Bendrajame plane numatytą paskirtį (verslo ir pramonės teritorijos, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos) ir natūra grąžintinas pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas Sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei.

3.4. NŽT 2021 m. sausio 5 d. rašte nurodė, kad nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkuriamos atlyginant pinigine kompensacija. Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją turėtų būti atlyginama minėto įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais, nebūtų pažeistos pareiškėjos teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.

3.5. Individualus administracinis teisės aktas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo negali prieštarauti Tvarkos 1061 punktui ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsniui. Atsakovas savo pareigas atliko tinkamai, išsamiai išnagrinėjo ginčo teritoriją, įvertino aktualias aplinkybes taikytinų teisės aktų kontekste.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra. NŽT nurodė, kad neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokios teisės suteiktos atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį NŽT pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Įstatymų leidėjas atskyrė asmens teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą jo nuosavybės teise valdomam pastatui eksploatuoti ir asmens teisę į nacionalizuotos žemės sklypo grąžinimą natūra.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Fondas nurodė, kad parengė Sklypo iki 1940 m. buvusios savininkės turėtoje žemės valdoje, kadastro duomenų bylą nuosavybės teisių atkūrimui. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. rugsėjo 15 d. patikrino Fondo parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir ją suderino bei patvirtino, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta tinkamai.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias aktualias aplinkybes:

7.1. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis, turto savininkė T. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,6100 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra 2001 m. balandžio 5 d. pateikė savininkės dukra – V. K.. Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į T. M. iki 1940 m. priklausiusią žemę po jos senelės mirties.

7.2. Pretendentei V. K. nuosavybės teisės atkurtos į priklausančios 2,8050 ha žemės dalį – 2,1698 ha, liko neatkurta 0,5352 ha.

7.3. Administracija 2019 m. liepos 26 d. gavo NŽT Kauno miesto skyriaus raštą, kuriuo buvo prašoma informuoti apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal teisės aktų nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

7.4. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo NŽT, kad išnagrinėjus medžiagą nustatyta laisva (neužstatyta) žemė (Sklypas). Taip pat nurodė, kad žemė patenka į verslo ir pramonės teritorijas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos 2013–2023 m. bendrąjį planą, galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Sklype būtina nustatyti servitutus ir atsižvelgti į esamus detaliuosius planus. Taip pat pridėjo minėtos preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės ploto (apie 4 300 kv. m) plano nagrinėjimo schemą tolesniam dokumentų nagrinėjimui.

7.5. NŽT 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakovui prašymą suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypo planą, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

7.6. Atsakovas 2019 m. spalio 24 d. Fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriui pateikė užsakymą rengti preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės kadastrinius matavimus.

7.7. Atsakovas 2020 m. lapkričio 25 d. gavo pareiškėjos prašymą informuoti apie Sklypo grąžinimo eigą.

7.8. Atsakovas 2020 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (33.205.E) R-3624 informavo pareiškėją ir NŽT Kauno miesto skyrių, kad išnagrinėjus tvirtinimui pateiktą sklypo planą nustatyta, jog visa teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad teritorija turi būti naudojama pagal paskirtį, tvirtinimui pateikta teritorija yra paliekama savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.

7.9. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. sausio 5 d. raštu informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į Administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (33.205.E) R-3624 pateiktą informaciją, pareiškėjai nuosavybės teisės į likusį 0,5352 ha žemės plotą bus atkuriamos atlyginant pinigine kompensacija.

7.10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu panaikino Administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (33.205.E) R-3624 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą.

7.11. Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, priėmė skundžiamą Raštą. Atsakovas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra pageidaujamame žemės plote nėra galimas, kadangi: 1) visa ginčo teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu ir nėra tinkama naudoti; 2) ginčo teritorijoje esantis pravažiavimo kelias (kurio vietoje ir yra pateiktas sklypo planas tvirtinimui) yra suplanuotas <...> detaliuoju planu, planuojant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir <...> žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypas suformuotas atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynų) teritorijai. Taip pat ginčo teritorijoje yra numatyti pravažiavimo keliai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), projekto sudėtyje pateikta transporto schema, kurioje nurodyta, kad per valstybės žemę (t. y. ginčo dalies teritoriją, kurioje tvirtinimui pateiktas sklypo planas) patekimas ir išvažiavimas yra skirtas sunkiajam transportui. Sklypas (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas savivaldybės poreikiams, komunalinių atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Konstatuota, kad ginčo teritorija, kurioje yra tvirtinimui pateikto sklypo plano ribos, yra būtina visuomenės poreikiams.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje Raštą (sprendimą) ginčija asmuo, siekiantis atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, bet ir savivaldybių administracijos.

9. Teismas pabrėžė, kad vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje).

10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuota, kokia miesto teritorijoje esanti žemė yra priskiriama valstybės išperkamos žemės, už kurią turi būti atlyginta pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, kategorijai – tai žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; <...> magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti <...> (3 p.). Ši įstatymo nuostata leidžia priskirti magistraliniais vamzdynais užimtas teritorijas prie valstybės išperkamų teritorijų.

11. Kaip ir buvo nurodyta Rašte, ginčo teritorijoje esantis pravažiavimo kelias (kurio vietoje ir yra pateiktas sklypo planas tvirtinimui) suplanuotas Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A-3558 patvirtintu detaliuoju planu, planuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A-1717 patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypui prie (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kuriuo žemės sklypas suformuotas atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynų) teritorijai. Ginčo teritorijoje yra numatyti pravažiavimo keliai į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Patekimas ir išvažiavimas į suformuotą sklypą sunkiajam transportui numatytas būtent per valstybės žemę, t. y. ginčo dalies teritoriją, kurioje tvirtinimui pateiktas sklypo planas.

12. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo nuostatas, nurodė, kad žemė, kuri apibrėžta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, paimama visuomenės poreikiams, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesams, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė priskiriama įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Teritorijų planavimo dokumentai yra bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Teismo vertinimu, visuomenės poreikis gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo plano, teritorijos specialiųjų planų ir pan.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, galiojantis teisinis reguliavimas patvirtina, kad šiuo atveju egzistavo pakankamas pagrindas Sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei teisės aktų numatyta tvarka, ir patvirtina, jog Rašte išdėstyti motyvai yra pagrįsti ir teisėti. Be to, NŽT 2021 m. sausio 5 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94) taip pat nurodė, kad nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkuriamos atlyginant pinigine kompensacija.

14. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bei pažymėjo, kad ginčo teritorija Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją turėtų būti atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Ši kompensacija neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais, nebūtų pažeistos jos teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.

15. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Formuojamas žemės sklypas, skirtas nuosavybės teisių atkūrimui, turi atitikti Tvarkos 1061 punkte keliamus reikalavimus, t. y. suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (verslo ir pramonės teritorijos, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos). Nagrinėjamu atveju siekiamas formuoti sklypas šių reikalavimų neatitiktų, todėl būtų pažeistas minėtas nuostatas. Šią išvadą, teismo teigimu, patvirtina Rašte nurodytos aplinkybės apie visame pareiškėjos pageidaujamame plote nutiestas požemines miesto inžinerines komunikacijas, tiek ginčo žemės naudojimas kaip pravažiavimo, tiek dėl egzistuojančio ir patvirtinto visuomenės poreikio į ją. Suformavus tokį žemės sklypą su esamais apribojimais jis negalėtų būti tinkamai naudojamas pagal bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (verslo ir pramonės teritorijos, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos).

16. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nenurodytas nė vienas iš administracinių aktų panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str.), todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Rašto.

17. Teismas vertino, kad reikalavimas įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti Fondo parengtą Sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl jo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Be to, administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, teismas neturi teisės spręsti dėl Sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui, nes tai yra išimtinai atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. teismas netinkamai išaiškino ir taikė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad šiuo atveju nėra sąlygų viseto, kai atitinkama žemė galėtų būti išperkama, o už ja atlyginama kitais įstatyme nustatytais būdais. Atsakovas tas pačias aplinkybes jau buvo įvertinęs ir nusprendęs, jog atitinkamos aplinkybės nėra kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui, o visuomenės poreikis gali būti užtikrintas numatant apsaugos zonas ir servitutus (Administracijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 70-2-2772). Tačiau Regionų apygardos administracinis teismo įsiteisėjusiu 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė šiuos teiginius bei konstatavo, kad, nesant atitinkamo žemėtvarkos skyriaus prašymo, atsakovas nebuvo kompetentingas kitaip vertinti anksčiau nustatytų faktų. Taip pat Fondo parengtas, tiek su atsakovu, tiek su NŽT suderintas Sklypo planas patvirtina, jog visuomenės poreikis į privažiavimus bei tinklus užtikrintas tiek plane numatytais servitutais, tiek ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Todėl teismo akcentuoti visuomenės poreikiai objektyviai gali būti patenkinti, net jei žemė būtų grąžinta natūra, dėl ko teismas nepagrįstai atitinkamą žemę priskyrė valstybės išperkamai. Byloje esantį planą parengė specialią šioje srityje kompetenciją turintys asmenys – matininkai.

19.2. Šiuo metu neegzistuoja joks teisėtai išreikštas valstybės poreikis, kuriuo remiantis atitinkama žemė turėtų būti išperkama. Po žeme nutiesti įvairūs tinklai nėra pripažįstami valstybės poreikiu išpirkti žemę iš pretendentų, nepaisant to, kad konkretus tinklas pavadintas magistraliniu, pabrėžiant, kad atitinkamų komunikacijų savininkai net neišreiškė poreikio ir net negali atitinkamą žemę įsigyti.

19.3. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė negali būti suteikiama naudotis (pirkti) statinių savininkams, kuriems priklauso tik inžineriniai tinklai. Šiuo atveju atsakovo nurodytos atitinkamoje dalyje esančios komunikacijos yra tik inžineriniai tinklai, kurių eksploatacijai žemės sklypai nėra suteikiami ir neformuojami. Pareiškėjos teigimu, teismas be pagrindo teritorijas, kuriuose nutiesti tinklai, priskyrė prie valstybės išperkamos žemės.

19.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sklypas negalės būti naudojamas pagal suplanuotą paskirtį. Šios teismo išvados prieštarauja Regionų apygardos administracinis teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendime nustatytoms aplinkybėms, jog tiek įvairios komunikacijos, tiek įvažiavimai, nepaneigia galimybės naudoti žemės sklypą pagal bendrajame plane nustatytą paskirtį. Nurodyti argumentai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad pagal Tvarkos 1061 punktą nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Ginčo Sklypo bendrajame plane numatytas žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, yra pakankamai platus. Šio naudojimo būdo žemės sklypai skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Įvairiais tinklais užstatytoje teritorijoje, net nesprendžiant klausimų dėl tinklų iškėlimo žemės sklypo savininko lėšomis, gali būti bent statomos transporto priemonės.

19.5. Vien šioje byloje Rašto panaikinimas neapgins pareiškėjos teisių, nes atsakovas ir vėl surašys naują raštą tais pačiais motyvais.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, teigia, kad magistraliniais vamzdynais užimtos teritorijos gali būti priskiriamos valstybės išperkamoms teritorijoms.

20.2. Atsakovas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad siekiamas formuoti Sklypas neatitiktų Tvarkos 1061 punkto reikalavimų, o šią išvadą patvirtina Rašte nurodytos aplinkybės. Suformavus Sklypą su esamais apribojimais jis negalėtų būti tinkamai naudojamas pagal bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

20.3. Raštas atitinka aktualių teisės aktų nuostatas, byloje taip pat nebuvo ginčo, kad atsakovui suteikta teisė priimti sprendimą, susijusį su informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teikimui NŽT, t. y. ar nagrinėjama teritorija priskirtina valstybės išperkamajai žemei.

20.4. Administracinėje byloje Nr. eI3-3586-505/2021 pateikti įrodymai skyrėsi nuo pateiktų į bylą pakartotinai ją nagrinėjant (papildomai pateiktos transporto priemonių judėjimo schema ir kita medžiaga).

20.5. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad Sklypą bus galima naudoti pagal paskirtį, ir pabrėžia, kad komunikaciniai tinklai ginčo teritorijoje yra tik viena iš aplinkybių, kodėl Sklypas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pareiškėja nesigilino ir neginčijo kitų Rašte nurodytų argumentų šiuo aspektu. Ginčo teritorijoje yra pravažiavimo kelias (kurio vietoje ir yra pateiktas Sklypo planas tvirtinimui), kuris suplanuotas detaliuoju planu, taip pat ginčo teritorijoje numatyti pravažiavimo keliai į kitus žemės sklypus. Patekimas ir išvažiavimas į formuotą žemės sklypą sunkiajam transportui numatytas būtent per valstybinę žemę, t. y. ginčo dalies teritoriją.

20.6. Atsižvelgus į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Konstitucinio Teismo praktiką, atsakovas vertina, kad ginčo teritorija Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priskirtina valstybės išperkamajai žemei ir už ją turėtų būti atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais.

20.7. Nesutinkamas su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti jį patvirtinti Sklypo planą atsakovas pabrėžia, kad administraciniams teismams nėra suteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šios išvados atsispindi ir anksčiau bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose. Atsakovas savo pareigas atliko tinkamai.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką ginčui aktualiu klausimu bei prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. NŽT taip pat pažymi, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą patvirtinti Sklypo planą negali būti tenkinamas, nes teismas neatlieka viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Rašto turinį, akcentuoja, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

26. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

27. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

29. Nagrinėjamu atveju Rašte yra apžvelgtos aktualios Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatos bei jas aiškinanti teismų praktika, pateikta informacija apie ginčo teritoriją (t. y. visa ginčo teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais), pravažiavimo keliu (keliais)), bei padaryta išvada, kad visa ginčo teritorija nėra tinkama naudoti, konkrečiau, – netinkama naudoti pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos 2013–2023 metų bendrajame plane nurodytą paskirtį (t. y. verslo ir pramonės teritorijos, kuriose galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; jose vyrauja verslo, prekybos, paslaugų, logistikos, sandėliavimo objektai bei pramonės įmonės), taip pat ši teritorija yra būtina visuomenės poreikiams, nes ji yra suplanuota detaliuoju planu, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, numatytos įvažos į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), be kita ko, tai yra vienas iš pagrindinių pravažiavimo kelių sunkiajam transportui į teritoriją, skirtą komunalinių atliekų tvarkymo veiklai vykdyti, galiausiai visa ginčo teritorija yra užimta inžineriniais tinklais (magistraliniais vandentiekio tinklais, lietaus nuotekų, skirstomojo dujotiekio, elektros ir ryšių tinklais).

30. Siūlomas suprojektuoti žemės sklypas yra 4 042 kv. m (0,4024 ha) ploto, jame siūloma numatyti kelio servitutus. Žemės sklypo plane M 1:1000 yra aptarti siūlomi kelio servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos (elektros tinklų, skirstomųjų dujotiekių, viešųjų ryšių tinklų ir kt. apsaugos zonos), taip pat pažymėtos teritorijos, kuriose yra pieva.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas neatitinka anksčiau aptartų reikalavimų administracinio sprendimo (individualaus administracinio akto) turiniui. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėja, Rašte nėra paaiškinta (motyvuota), kodėl gretimų žemės sklypų naudotojų teisės ir teisėti interesai negalėtų būti užtikrinami ginčo teritorijoje nustatant apsaugos zonas ir kelio servitutus, ir kodėl ginčo teritorija negali būti naudojama pagal bendrajame plane numatytą žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, kuris gali būti įgyvendinamas įvairiais būdais, įskaitant vietų automobiliams statyti įrengimą, nepagrįstas pakankamas pagrindas Sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei teisės aktų numatyta tvarka. Nurodyti Rašto trūkumai yra esminiai, nes jie sudaro kliūtis pareiškėjai suprasti jai nepalankaus administracinio sprendimo pagrindus ir, nustačius būtinybę, efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Taigi, Raštas yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti VĮ Valstybės žemės fondo parengtą 4 042 kv. m žemės sklypo planą prie (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui, negali būti patenkintas nenustačius visų tam reikšmingų aplinkybių. Kadangi raštas naikinamas kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas negali atlikti išimtinai atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirtos funkcijos (Tvarkos 1061 p.) ir atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Rašto turinį (motyvavimo aspektu) ir todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

34. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra iš esmės palankus pareiškėjai, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nenustatė, kad pareiškėja teikė teismui duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmestinas, nes jis yra abstraktus ir nepagrįstas įrodymais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos I. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (33.205.E) R-3298 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. prašymą.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė