2018-03-28 Nr. AB-6417-3-61-3-04270-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1993-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04270-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. iš Marijampolės PN buvo etapuotas į Lukiškių TI-K. Iš Marijampolės PN išvežant buvo pamaitintas 7 val., o Lukiškių TI-K – 18 val. Atvykus į Lukiškių TI-K žodžiu prašė pamaitinti, tačiau niekas prašymo neišpildė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo priverstas būti nežmoniškomis sąlygomis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. su prašymais, pageidavimais ar skundais į korpuso vyresnįjį bei posto prižiūrėtoją nesikreipė. Be to, maisto davinys buvo pasiūlytas visiems 8 posto kamerose buvusiems asmenims. Iš kitų nuteistųjų irgi negauta panašaus turinio skundų.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, kad Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 31 punkte numatyta, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Nurodė, kad pareiškėjas iš Marijampolės PN išvyko tarp 10 val. 7 min. ir 10 val. 31 min. Laiko tarpas tarp paskutinio pareiškėjo maitinimo Marijampolės PN ir nuvykimo į Lukiškių TI-K nebuvo ilgesnis nei 6 val. kadangi kelionės laikas Vilnius – Marijampolė yra vidutiniškai apie 2 val. Todėl Marijampolės PN neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui sausą maisto davinį.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą maitinimą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN pusryčiavo 7 val. – 7 val. 45 min. ir iš Marijampolės PN išvyko 10 val. 31 min., į Lukiškių TI-K atvyko apie 13 val.

9. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 31 punkte numatyta, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Teismas pažymėjo, kad nuo pareiškėjo paskutinio maitinimo (7 val.) iki nuvykimo į Lukiškių TI-K (13 val.) praėjo apie 6 val. Marijampolės PN nepateikė tikslios informacijos, kada pareiškėjas valgė pusryčius. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio duomenys gali būti suapvalinti, kadangi duomenys nurodomi pernelyg abstrakčiai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo kelionė galėjo trukti ilgiau nei 6 val.

10. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintomis Lukiškių TI-K laikomų asmenų (suimtųjų, nuteistųjų), išvežamų į teismo posėdžius ar apklausas, maitinimo tvarkos 9 ir 10 punktais, asmenims, atvykusiems į įstaigą, papildomas pietų maisto dalinimas organizuojamas iki 15 val. Lukiškių TI-K tvirtina, jog maisto davinys buvo pasiūlytas visiems 8 posto kamerose esantiems asmenims. Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 3 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog V. M. su skundais, prašymais ar pareiškimais nesikreipė į prižiūrėtojus. Teismas nustatė, kad byloje nėra priešingų duomenų, todėl sprendė, kad šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, todėl atsižvelgęs į pažeidimo mastą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 12. Pareiškėjas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K pateikė abstrakčius duomenis apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. į įstaigą atvykę asmenys buvo pamaitinti iki 16 val., tačiau nepateikė duomenų, kokie konkrečiai asmenys buvo pamaitinti. Teigia, kad Marijampolės PN, neišduodama sauso maisto davinio, ir Lukiškių TI-K, nepamaitindama pareiškėjo, padarė pažeidimus, kurie sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, pažemino orumą bei sukėlė kitokius nepatogumus.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Lukiškių TI-K ir Marijampolės PN atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimą ir nurodo tik abstrakčius teiginius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atlyginimo pareiškėjui V. M..

16. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą maitinimą. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K taip pat pažeidė jo teisę į tinkamą maitinimą, todėl turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertinusi non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacijos instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja bei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. jį etapuojant iš Marijampolės PN į Lukiškių TI-K, jis nebuvo pamaitintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, kadangi pareiškėjo etapavimas truko ilgiau nei 6 val., jam Marijampolės PN turėjo išduoti maisto davinį.

21. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo taisyklės) 12 punkte nustatyta, kad intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos. Pagal Maitinimo taisyklių 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių; išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Pagal Maitinimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

22. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo atstovo Marijampolės PN paaiškinimų ir nuteistųjų maitinimo grafiko nustatyta, kad Marijampolės PN pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. pusryčiavo apie 7 val. 00 min. – 7 val. 45 min. (b. l. 45; 49). Iš Marijampolės PN paaiškinimų ir Įvažiuojančio (išvažiuojančio) į įstaigą transporto apskaitos žurnalo kopijos nustatyta, kad iš Marijampolės PN pareiškėjas konvojumi išvyko apie 10 val. 7 min. – 10 val. 31 min. (b. l. 45; 58). Lukiškių TI-K Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraštyje nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 13 val. 00 min. (b. l. 22). Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo kelionė galėjo trukti ilgiau kaip 6 val. nuo paskutinio maitinimo Marijampolės PN. Todėl Marijampolės PN, neišdavusi pareiškėjui maisto davinio, nesilaikė minėtų Maitinimo taisyklių 31 punkto reikalavimų.

23. Lukiškių TI-K pareigūno 2016 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 107 su kitu nuteistuoju, su prašymais ar skundais šie asmenys į pareigūną nesikreipė (b. l. 21). Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 14 d. rašte nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. maisto davinys buvo pasiūlytas visiems 8 posto, kuriame buvo laikomas ir pareiškėjas, kamerose buvusiems asmenims (b. l. 20). Taigi bylos duomenys rodo, kad pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 5 d. atvykus į Lukiškių TI-K, pietų davinys jam buvo išduotas.

24. Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016). Atsižvelgiant į ribotas kalinamų asmenų galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-28-602/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių nurodytą aplinkybę apie maisto negavimą Lukiškių TI-K iki 18 val. patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o atsakovo pateikti įrodymai iš esmės paneigia pareiškėjo argumentus. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dalinant maisto davinius Lukiškių TI-K 8 posto kamerose laikytiems asmenims, pareiškėjui jis nebuvo išduotas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti.

25. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

26. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino dėl negauto maisto davinio patyrė dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą bei kitus nepatogumus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl negauto maisto davinio pablogėjo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata. Pareiškėjas nepagrindė, kad dėl nustatyto pažeidimo jis patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 15 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus Marijampolės PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, jo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimą laikyti pakankama satisfakcija už nustatytus pažeidimus.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė