87ed6cee-4eef-4450-bfdb-98893c852184 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B

Pranešėja D. Burbulienė                                               Kopija

Teisėja I. Narbutienė                                               Civilinė

byla Nr. 2A-563-267/2010

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00248-2009-9

                                                                     Â

            Procesinio sprendimo kategorija 30.3.;

 (S)

121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 23 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų: Birutė Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovės E. T. įstatyminei atstovės R. T. advokatui Kęstučiui Virkečiui, viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. J. ir atsakovės E. T. įstatyminės

atstovės R. T. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo

J. J. ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį ir papildomÄ ieÅ¡kinį

atsakovams E. T., atstovaujamai įstatyminės atstovės R. T., Raseinių rajono savivaldybei, Valstybinei teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, D. J. dėl akto panaikinimo, nuosavybės teisės nuginčijimo, valdymo fakto patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas J. J. ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu ir papildomu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-08-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos komisijos 2004-02-04 Å«kio pastato (rÅ«sio) (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti E.

T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę į kiemo rÅ«sį (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) patvirtinti J. J. kiemo rÅ«sio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymo faktÄ ; 4) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės valdybos 2003-01-23 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti

bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas iÅ¡ M. B. nusipirko pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , dalį žemės sklypo ir įkÅ«rė

laidojimo namus. IeÅ¡kovo teigimu, kiemo rÅ«siu naudojosi to paties gyvenamo namo antro aukÅ¡to nuomininkė, ji turėjo raktus nuo rÅ«sio. IeÅ¡kovui nupirkus namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , savininkė jam perdavė ir rÅ«sio raktus. Nuo tos dienos ieÅ¡kovas naudojosi kiemo rÅ«siu, ten laikė vainikus, karstus. IeÅ¡kovas tikėjosi, kad galės iÅ¡sipirkti likusiÄ valstybinę žemę ir 2002 m. bei 2003 m. padavė savivaldybei praÅ¡ymus, jog jam bÅ«tų leista iÅ¡sipirkti laisvÄ valstybinę žemę. Tačiau ieÅ¡kovas gavo atsakymus, kad yra kliūčių žemei iÅ¡sipirkti, o rÅ«sį reikia inventorizuoti. IeÅ¡kovas 2004 m. kreipėsi į VÄ® Registrų centro Tauragės filialÄ ir gavo atsakymÄ , kad nėra galimybės nuosavybės teise registruoti kiemo rÅ«sio. PrieÅ¡ kelis metus ieÅ¡kovas sužinojo, kad T. turi kiemo rÅ«sio nuosavybės dokumentus. IeÅ¡kovo teigimu, jis pasijuto apgautas, nes sÄ Å¾iningai kreipėsi į valstybės institucijas, klausimo sprendimas buvo vilkinamas ir netikėtai atsirado savininkas. Todėl, ieÅ¡kovo manymu, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovo J.

J. ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį ir papildomÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 1) panaikino Raseinių rajono savivaldybės valdybos 2003-01-23 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančiu Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-08-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos komisijos 2004-02-04 Å«kinio pastato (rÅ«sio) (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikino E.

T. nuosavybės teisę į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atmetė ieškinį dalyje dėl kiemo rūsio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymo fakto. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovų E. T., Raseinių rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui J. J. po

325 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir po 138 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iÅ¡ atsakovų E. T., Raseinių rajono savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 37 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, jog Raseinių rajono savivaldybės valdybos 2003-01-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasiÅ«lyta įteisinti E. T. vardu (duomenys neskelbtini), esantį savavaliÅ¡kai kapitaliai atremontuotÄ kiemo rÅ«sį (duomenys neskelbtini) (užstatymo plotas – (duomenys neskelbtini) m2). Pažymėjo, jog komisija, paskirta Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-08-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-02-04 apžiÅ«rėjusi E.

T. rÅ«sį (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pagrindinės statinių konstrukcijos: pamatai – betono, sienos – plytos, perdangos – medinės, stogas – Å¡laitinis, pagrindiniai techniniai rodikliai užfiksuoti 1983-03-17 nekilnojamo turto kadastro matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog VÄ® Registrų centro Tauragės filialo 2009-05-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad techniniai rodikliai 1983-03-17 nekilnojamo turto kadastro matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neturi jokio ryÅ¡io su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylomis. Å iuo inventoriniu numeriu (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1949-09-20 suformuota kadastrinių matavimų byla adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojo M. Å . parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad neteisingai nurodyti nekilnojamojo turto duomenys – namų valdos techninės apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , laikytini esmine klaida. Pripažino, kad nekilnojamojo turto registre neregistruotam turtui (rÅ«siui) suteikti duomenys, neturintys jokio ryÅ¡io su ginčo rÅ«siu. Atsižvelgęs į byloje apklaustų liudytojų R. K.,

A. R., M. B. parodymus, teismas pripažino, kad J., nuosavybės teise įgydami gyvenamÄ jį namÄ , nuosavybės teisės į rÅ«sį neįgijo. Teismo vertinimu, analogiÅ¡kai nuosavybės teisės į rÅ«sį neįgijo ir atsakovė E. T.. Nustatė, kad valstybinėje žemėje esantis rÅ«sys nebuvo pripažintas beÅ¡eimininkiu, jo duomenys neįtraukti į apskaitÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad suraÅ¡ant 2004-02-04 Å«kinio pastato (rÅ«sio) (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nesilaikyta statybos techninio reglamento STR 1.11.016:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17 p. ir 22 p. reikalavimų. Teismo vertinimu, tai esminis pažeidimas, nes niekam nepriklausęs rÅ«sys buvo pripažintas tinkamu naudoti. Todėl teismas 2004-02-04 Å«kinio pastato (rÅ«sio) (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino neteisėtu ir panaikino. Nurodęs, jog Å¡iam aktui priimti pagrindÄ sudarė Raseinių rajono savivaldybės valdybos 2003-01-23 sprendimas Nr. (duomenys

neskelbtini), teismas panaikino ir šį sprendimÄ . Be to, teismas pažymėjo, kad R. T. savo vardu negalėjo pateikti praÅ¡ymus savivaldybei, nes

ji nebuvo nekilnojamojo turto savininke. Nustatęs, kad J. J. nepertraukiamai, teisėtai 10 metų rÅ«sio nevaldė, teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ patvirtinti ieÅ¡kovui kiemo rÅ«sio valdymo faktÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. J. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas patvirtinti J. J. kiemo rÅ«sio (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdymo faktÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Tuo pačiu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti jam nuosavybės teisės į kiemo rÅ«sį įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ (CK 4.68 str.). IeÅ¡kovo reikalavimas patvirtinti kiemo rÅ«sio (duomenys neskelbtini) valdymo faktÄ grindžiamas CK 4 knygos II dalies IV skyriaus nuostatomis, kadangi ieÅ¡kovas negali kitokiu bÅ«du įteisinti Å¡io kiemo rÅ«sio nuosavybės teisių, prieÅ¡ tai nepatvirtinus Å¡io daikto valdymo fakto teisme, neįregistravus valdymo vieÅ¡ame registre (CK 4.27 str. 2 d.) ir po to nenustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto (CK

4.68 str.).

2. CK

1.95 str. 1 d. nustato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas

negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), todėl laikytina, kad E. T. niekada nebuvo ginčo kiemo rūsio savininkė. Tokiu

atveju atmestinas kaip nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad nuo 2004 m. rÅ«sio savininke įregistravus E. T., J. rÅ«siu galėjo naudotis turėdami jos leidimÄ . Pažymėtina, kad tas faktas, jog nuo 2004 m. kiemo rÅ«sio nuosavybė buvo įregistruota atsakovės E. T. vardu ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo gerokai vėliau, o ir pati atsakovė per visÄ tÄ laikÄ iki bylos iÅ¡kėlimo teisme ieÅ¡kovui netrukdė naudotis kiemo rÅ«siu, kurį ieÅ¡kovas valdė atvirai ir nepertraukiamai nuo 1998 m. Užvaldydamas rÅ«sį, ieÅ¡kovas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į užvaldomÄ rÅ«sį nei ieÅ¡kovas, nes jo valdymÄ perėmė iÅ¡ ankstesnės gyvenamojo namo savininkės M. B..

           3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, ieÅ¡kovo atveju norint nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į kiemo rÅ«sį pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , yra bÅ«tinas teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų patvirtintas kiemo rÅ«sio valdymo faktas, nes ieÅ¡kovui pradėjus jį valdyti 1998 metais, iki 2003 m. liepos 1 d. CK 4.68 str. 1 d. nustatytas deÅ¡imties metų terminas nesuėjo. Tuo tikslu ieÅ¡kovas ir pareiÅ¡kė teismui reikalavimÄ patvirtinti ieÅ¡kovui kiemo rÅ«sio valdymo faktÄ , nes visos tokiam faktui nustatyti bÅ«tinos aplinkybės Å¡iuo atveju yra, kÄ iÅ¡ dalies teismas pripažino savo sprendimu. Byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyta, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai valdo kiemo rÅ«sį kaip savÄ , nes įdėjo į jį duris, pakabino spynÄ , laiko jame savo daiktus. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kinio reikalavimas patvirtinti kiemo rÅ«sio valdymo faktÄ turėjo bÅ«ti patenkintas.

Apeliaciniu skundu atsakovės E. T. įstatyminė atstovė R.

T. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimÄ dalyse, kuriose ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti, ir priimti

naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Tuo pačiu atsakovės E. T. įstatyminė atstovė R. T. praÅ¡o atitinkamai

perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas niekaip neargumentavo, kodėl nesutinka su liudytojo, M. Š. nuomone, kad įsivėlusi gramatinė klaida namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys

neskelbtini) yra neesminė, nes visi pagrindiniai duomenys apie rūsį yra teisingi ir niekam nekyla abejonė, jog

kalbama apie tÄ patį nekilnojamÄ daiktÄ . Svarbu pažymėti, kad ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡sakė savo pozicijÄ , jog 2004-02-04 Å«kinio pastato (rÅ«sio) (duomenys neskelbtini), pripažinimo naudoti tinkamu aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir juo remiantis buvo pagrindas užregistruoti nuosavybę į rÅ«sį E. T..

2. Kaip patvirtino visa eilė liudytojų, būtent E. T. įstatyminė atstovė R.

T. 2002 metais, o ne ieÅ¡kovas atliko kapitalinį kiemo rÅ«sio remontÄ . Po remonto E. T. įstatyminė atstovė R. T. kreipėsi su praÅ¡ymu į Raseinių rajono savivaldybę dėl kiemo rÅ«sio nuosavybės įteisinimo. Raseinių rajono savivaldybės valdyba 2003-01-23 priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavaliÅ¡kų statybų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė siÅ«lyti įteisinti E. T. vardu savavaliÅ¡kai kapitaliai suremontuotÄ kiemo rÅ«sį, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojančius įstatymus, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sudaryta komisija 2004-02-04 priėmė aktÄ , kuriuo kiemo rÅ«sį pripažino tinkamu

naudoti. Šio akto pagrindu 2004-11-08 VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota E. T. vardu nuosavybės teisė į kiemo rūsį. Apie jokius

dokumentų įforminimo trūkumus specialistai, dirbantys institucijose, į kurias kreipėsi E. T. įstatyminė

atstovė R. T., nenurodė, todėl taip buvo sukurti teisėti lūkesčiai, kad E. T. rūsys priklauso teisėtai ir pagrįstai.

           3. Teismas nurodė, kad E. T. jokio remonto neatliko bei visus dokumentus, susijusius su rÅ«siu tvarkė jos Å¡eima. Pažymėtina, kad E. T. yra nepilnametė, todėl viskÄ atliko jos įstatyminiai atstovai – tėvai. Tai, kad ne pati E. T. pateikė praÅ¡ymÄ , o jos motina, savivaldybei

neturėjo esminės įtakos vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principu, ypač kai eina kalba apie nuosavybės teisės gynimÄ .

Atsiliepimu į atsakovės E. T. įstatyminės atstovės R.

T. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. J. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad neteisingai nurodyti nekilnojamojo turto duomenys – namų valdos techninės apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , laikytina esmine klaida, yra teisinga, padaryta įvertinus tiek liudytojo

M. Š., tiek kitų liudytojų parodymus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus.

2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡sakė savo pozicijÄ , jog 2004-02-04 Å«kinio pastato (rÅ«sio) (duomenys neskelbtini), pripažinimo naudoti tinkamu aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir juo remiantis buvo pagrindas užregistruoti nuosavybę į rÅ«sį E. T.. Tačiau atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija savo pozicijÄ iÅ¡sakė raÅ¡ytiniame atsiliepime į ieÅ¡kinį, kur nurodė, kad Å¡iÄ savo pozicijÄ grindžia tuo, kad Å¡is aktas buvo suraÅ¡ytas, statytojai E. T. pateikus 1983-03-17 atliktų nekilnojamojo turto kadastro matavimų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Raseinių rajono savivaldybės valdybos 2003-01-23 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau teismui iÅ¡reikalavus nurodytÄ kadastro matavimų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios paaiÅ¡kėjo, kad Å¡i byla visiÅ¡kai nesusijusiu su ginčo kiemo rÅ«siu, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovė nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės nebedalyvavo ir atsiliepimuose iÅ¡sakytos pozicijos nebepalaikė. Â

3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad visa eilė liudytojų patvirtino ir ieškovas savo 2009-03-19 rašte pripažino, jog atsakovė 2002 m atliko kapitalinį kiemo rūsį. Pirma, nei vienas liudytojas nedavė parodymų, kad kiemo rūsys buvo kapitaliai remontuotas. Šiukšlių išvežimas ir aplinkos tvarkymas, medžių sodinimas tai nėra kapitalinis statinio remontas. Jokios laikančios statinio konstrukcijos nebuvo nei griaunamos nei keičiamos, todėl negali būti laikoma, kad kiemo rūsiui buvo atliktas kapitalinis remontas.

4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra pastatytas kiemo

rÅ«sys, yra iÅ¡nuomotas 50 metų atsakovei E. T.. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-02-09 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas Raseinių rajono apylinkės teismui „Dėl žemės aplink statinį“ patvirtina, kad žemės sklypas aplink pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį adresu (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Negali bÅ«ti iÅ¡nuomotas nekilnojamojo turto objektas, kuris nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 str.). Be to, apeliantė nepateikė nei nuomos sutarties, nei kvitų, patvirtinančių nuompinigių mokėjimo faktÄ .

5. Visiškai nepagristi apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės E. T. teisėtų lūkesčių, nes remiantis bendruoju teisės principu, kad iš „neteisės negimsta teisė“ negali būti laikoma, kad atsakovė įgijo teisėtus lūkesčius, neteisėtai įregistravusi nuosavybės teisę į kiemo rūsį.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo J. J. apeliacinį skundÄ atsakovės E. T. įstatyminė atstovė R. T. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimus, nes rėmėsi netinkamomis CK normomis yra nepagrįsti. Tiek remiantis CK 4 knygos II dalies IV skyriaus normomis, tiek remiantis V skyriaus trečiojo skirsnio normomis matyti,

kad vyrauja vienas bendras ir esminis reikalavimas, t. y. valdymo sÄ Å¾iningumas. Jis yra bÅ«tinas siekiant įrodyti

valdymo faktÄ . IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas nėra ir negalėjo bÅ«ti sÄ Å¾iningu valdytoju, taip pat valdyti kiemo rÅ«sio 12 metų.

Apeliantas neturi jokios teisės ar kompetencijos pripažinti arba nepripažinti vienus ar kitus asmenis valdytojais,

kaip ir savavaliÅ¡kai užkabinęs spynÄ teigti, kad tai įrodo jo valdymo teisėtumÄ ar patį valdymo faktÄ . Apelianto elgesys neatitinka CK 1.5 str. 1 d.

ir kitose teisės normose įtvirtintiems protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principams, kuomet jis piktybiÅ¡kai elgdamasis

savavaldžiauja ir siekia nepagrįstai praturtėti. Nepaisant to, kokias

teisės normas taikė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo pagrįstai atmestas apelianto reikalavimas, nes

neužtenka vien daikto turėjimo turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , turi bÅ«ti ir nepažeistas bÅ«tinas valdymui sÄ Å¾iningumo principas, todėl valdymo fakto nebuvo.

2. Apeliantas klaidina teismÄ , teigdamas, kad įgijo kiemo rÅ«sį kartu su gyvenamuoju namu. Kiemo rÅ«sio jis negalėjo įgyti kartu su gyvenamuoju namu, nes buvusiai savininkei kiemo rÅ«sys niekada nepriklausė, ji jo nestatė, niekaip nebuvo jo įteisinusi, net pati teigia, kad rÅ«sys buvo pastatytas ant kitų žmonių (G.) žemės.Â

3. Nepagrįstas apelianto teiginys jokiomis teisės normomis ir neatitinka faktinių aplinkybių, kad E. T. nelaikytina rūsio savininkė, nes vadovaujantis CK 1.95 str. 1 d. pripažintas sandoris negaliojančiu laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Tiek administraciniai aktai, kurių pagrindų buvo įteisinta nuosavybė, tiek dovanojimo sutartis yra galiojantys, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas dar yra neįsiteisėjęs.

4. Apelianto teikiamas apeliacinis skundas, kaip ir ieškinys pirmojoje instancijoje, yra turtinio pobūdžio, tačiau iš skundo teksto galima suprasti, kad žyminis mokestis yra nesumokėtas.

Atsiliepimu į ieškovo J. J. ir atsakovės E. T. įstatyminės atstovės R. T. apeliacinius skundus atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atmesti apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Byloje apklausti

liudytojai – R. K., A. R., M. B. – parodė, kad rūsys buvo valdiškas, nei vienam iš gyvenamųjų namų savininkų nepriklausė.

Tokiu bÅ«du J. nuosavybės teise įgydami gyvenamÄ jį namÄ , nuosavybės teisės į rÅ«sį neįgijo. Jiems buvo parodytas rÅ«sys ir leistÄ jį valdyti.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad analogiška situacija yra ir su E. T.. Ji 1999-11-26 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo

nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bet nuosavybės teisės į rÅ«sį neįgijo. Vadovaujantis CK 4.69 str. 3 d.,

įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (kaip ir yra ginčo atveju).

2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-02-04 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodyti nekilnojamojo turto duomenys – namų valdos

techninės apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra apie (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamÄ jį turtÄ , laikytini esmine

klaida. Kadangi E. T. nuosavybės teisė į ginčo rūsį buvo pripažinta pažeidžiant įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-02-04 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-02-04 pripažinimo tinkamu

naudoti aktui Nr. (duomenys neskelbtini) priimti pagrindÄ sudarė Raseinių rajono savivaldybės valdybos 2003-01-23

sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagrįstai panaikino ir šį administracinį aktÄ .Â

Apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovas J. J. ir jo atstovė advokatė Aida Martinaitienė palaikė pateiktÄ apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti, o E. T. atstovas advokatas Kęstutis Virketis prašė tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ ir atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

Apeliaciniai skundai atmestini.

               Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ginčo šalių pateiktų skundų faktiniu ir

teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo. BÅ«dinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyse dėl Raseinių rajono savivaldybės valdybos 2003-01-23

sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siūlyta įteisinti E. T. vardu valdoje (duomenys neskelbtini) esantį

savavaliÅ¡kai kapitaliai atremontuotÄ kiemo rÅ«sį (duomenys neskelbtini),  panaikinimo, dėl 2004-02-04 Å«kio pastato (rÅ«sio) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovės

E. T. nuosavybės teisių į kiemo rūsį (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės E. T. atstovas advokatas Kęstutis Virketis paprašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo pareikÅ¡tiems reikalavimams. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiÅ¡kiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimÄ (CPK 312 str., 314 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005). Å ių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina apeliacinėje instancijoje atsakovės atstovo pareikÅ¡to reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad

E. T. nuosavybės teisė į ginčo rÅ«sį pripažinta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes savavaliÅ¡kas statinio, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas CK 4.47 str. prasme negali bÅ«ti vertinamas kaip nuosavybės teisių į ginčo statinį įgijimo pagrindas. Be to, ginčo pastatas – kiemo rÅ«sys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (adresas pakeistas ir sklypo plotas nustatytas, be teisėto pagrindo, neparengus detaliųjų planų), kurio kadastro duomenys 2000-06-27 Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nenustatyti ir neįregistruoti vieÅ¡ajame registre 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Be to Å¡is statinys yra valstybės nuosavybės teise valdomoje žemėje. Žemės sklypas aplink šį statinį taip pat nėra suformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2004-02-04 Å«kinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad pagrindiniai techniniai rodikliai užfiksuoti 1983-03-17 nekilnojamojo turto kadastro matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybės įmonė Registrų centras pateikė teismui duomenis, kad nurodytoji kadastro matavimų byla neturi jokio ryÅ¡io su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylomis. Inventoriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1949-09-20 suformuota kadastrinių matavimų byla adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Å ias faktines aplinkybes patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų R. K., A. R., M. B., M. Å . ir kt. parodymai, kurie iÅ¡samiai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime. Todėl negalima sutikti su apeliantės E. T. teiginiais, kad namų valdos techninės apskaitos byloje yra įsivėlusi tik gramatinė klaida. Akivaizdu, kad Å«kinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyti neteisingi duomenys apie atliktus ginčo rÅ«sio kadastrinius matavimus, o Å¡io nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nebuvo parengta.  Â

Dėl Å¡ių aplinkybių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė E. T. įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės teisių į ginčo statinį, kuris nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas vieÅ¡ajame registre, neįgijo, dėl ko ginčijami administraciniai aktai turi bÅ«ti panaikinti, kaip neteisėti. Tai, kad apeliantei nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo suraÅ¡ymo stilius ir pateiktas įrodymų vertinimas, nereiÅ¡kia, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apelianto argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Â

Todėl, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir sutinka su J. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktais argumentais dėl atsakovės E. T. teisėtų lÅ«kesčių egzistavimo nagrinėjamu atveju. Â

Kadangi CK aiÅ¡kiai nurodoma, kad nuosavybės įgijimas įgyjamÄ ja senatimi galimas tik nustačius valdymo faktÄ , darytina iÅ¡vada, kad CPK XXXV skyriaus II skirsnyje įtvirtintas procesinis institutas yra skirtas vėlesniam procesui dėl įgyjamosios senaties sÄ lygų egzistavimo nustatymui palengvinti. Tam, kad asmuo, kuris teisėtai valdo daiktÄ , galėtų Å¡ia teise visaverčiai naudotis (taip pat ir prieÅ¡ trečiuosius asmenis), jis Å¡iÄ teisę turi įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo

11 str. 1 d. 3 p., 4 str.). Asmuo teisėtai valdantis daiktÄ , bet neturintis valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl valdymo fakto patvirtinimo.

Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Valdymas,

minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 str. 1 d., 4.37 str. 1 d.), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė

teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso.

Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad ieÅ¡kovas J. J. negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir sÄ Å¾iningu pageidaujamo įgyjamÄ ja

senatimi nuosavybėn įgyti pastato valdytoju. Žemės sklypas, kuriame yra pastatas – kiemo rÅ«sys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės nuosavybės teise valdomoje žemėje ir tik įėjimas į šį pastatÄ yra iÅ¡ ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo. Žemės sklypas aplink šį statinį nesuformuotas. J.

J. negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu pageidaujamų įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų valdytoju, dar ir dėl to, kad pagal CK 4.70 str. 1 d. asmuo, įgyjantis daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, privalo iÅ¡likti sÄ Å¾iningas valdytojas visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo nuo 1998-01-23 laidojimo biuro reikmėms naudojamas statinys – kiemo rÅ«sys pirmÄ kartÄ buvo inventorizuotas 1966-11-01 valdoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 29 t. 1). Liudytojas M. Å . parodė, kad ginčo pastato, kurio statybos metai – 1955, niekas nebuvo įregistravęs nuosavybės teise (b. l. 171,

172 t. 1). Liudytoja A. R. paaiškino teismui, kad gyvena Partizanų gatvėje nuo 1951 metų ir žino, kad kiemo rūsys „niekam nepriklausė, buvo valdiškas, jame ilgai gyveno žmonės, vėliau visi pylė šiukšles“. Liudytoja

R. K. parodė, kad ginčo rÅ«sys neįėjo į jai priklausančiÄ namų valdÄ , kuriÄ jį pardavė ieÅ¡kovui, ir ji nežinanti kokiu pagrindu ieÅ¡kovas siekia užvaldyti rÅ«sį (b. l. 172, 173 t. 3). Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia,  kad ginčo rÅ«sys buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė, o pagal CK 4.69 str. 3 d., kaip jau minėta, įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Tai, kad pagal VÄ® „Registrų centro“ duomenis Å¡is pastatas ir teisės į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas prieÅ¡ingai vertinti, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime ir Å¡ioje nutartyje nurodyti įrodymai paneigia ieÅ¡kovo valdymo atsiradimo teisėtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ , nes atsakovė E. T. prieÅ¡tarauja tokiam statinio naudojimui ir nurodo turinti daugiau teisių į šį pastatÄ (CK 4.26 str. 4 d., 4.36 str.). Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymÄ , valdyti tokį daiktÄ atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ ir ne mažiau kaip deÅ¡imt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (nagrinėjamu atveju galimai toks savininkas yra valstybė ar savivaldybė) įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , pavyzdžiui, reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovo valdymas neatitiko ir reikalavimo daiktÄ valdyti taip, kad daikto savininkas bÅ«tų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nebÅ«tų pasinaudojęs ja (CK 4.70 str., CPK 528 str. 1 – 3 dalys).

Be to, ieškinį dėl ginčo statinio valdymo fakto

nustatymo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kai vieÅ¡ajame registre buvo įregistruotos E. T. nuosavybės teisės į šį turtÄ , o tai neatitinka CK 4.23

str., 4.47 str., 4.26 str., 4.27 str., 4.69 str., 4.70 str. nuostatų.

Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo pageidaujamų įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybėn pastatų valdymas neatitiko CK 4.26 str. ir 4.68 str. 1 d. reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pagrįstai buvo atmestas ieÅ¡kinys reikalavimo dalyje dėl kiemo rÅ«sio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdymo fakto paliktinas galioti. Â

Kolegijos vertinimu, iš dalies teisus yra apeliantas J. J., apeliaciniame skunde nurodęs, kad pirmosios

instancijos teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatavęs, jog J. J. nepertraukiamai nuosavybės teisių į ginčo pastatÄ pagal

įgyjamÄ jÄ senatį neįgijo (CK 4.68 str.), netinkamai sprendė byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ patvirtinti kiemo rÅ«sio valdymo faktÄ , grindžiamÄ CK 4 knygos II dalies IV skyriaus nuostatomis. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ ir tinkamai suformuluotÄ teismo sprendimo rezoliucinę dalį, šį apelianto argumentÄ teismas vertina, kaip neleistinÄ siekimÄ formaliais pagrindais panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), nes daikto valdymas ir įgyjamoji senatis yra glaudžiai susiję materialinės ir procesinės teisės institutai, kai valdymo fakto patvirtinimas bÅ«tinas, siekiant įgyti nuosavybės teisę į valdomÄ daiktÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du (CPK 527 str., 531 str., CK 4.71 str.).

Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Tuo pačiu iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b. l. 72, t. 2).

Å iaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo J. J. praÅ¡ymÄ , byloje taikė laikinÄ sias apsaugos priemones (b. l. 67 – 69, t. 2). Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalimi, 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,  n u t a r i a :Â

               Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J. ir atsakovės E. T. į Valstybės biudžetÄ po 2,98 Lt (du litus ir 98 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Â

Kolegijos pirmininkė                                                               Danutė

Burbulienė

                  Â

Teisėjai                                                                        Birutė

Simonaitienė

                                                             Â

                   Vytautas Kursevičius

Â

Kopija tikra

Teisėja

Danutė Burbulienė