87e8472b-bbfb-4b51-a643-342218edde45 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-166-910/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01362-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. J. (toliau – ir ieÅ¡kovas) pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡ atsakovo A. J. (toliau – ir atsakovas) priteisti 148 011,04 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 33 080,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, skaičiuotinas už penkerius metus iki 2021 m. lapkričio 26 d., 2 528,52 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d., 4 181 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas nuo apskaičiuotų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už penkerius metus iki 2021 m. lapkričio 26 d., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas yra jo brolis. Atsakovo praÅ¡ymu, ieÅ¡kovas nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., atlikdamas mokėjimus iÅ¡ savo atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), paskolino atsakovui iÅ¡ viso 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt) sumÄ . Paskolos sumos perdavimo faktÄ patvirtina ieÅ¡kovo atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. Be to, visos paskolos sumos gavimo ir paskolos teisinių santykių buvimo faktÄ atsakovas patvirtino 2014 m. birželio 18 d. ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eN2-1706-859/2015).

Atsakovas teismui nurodė, kad 2013 metais ieÅ¡kovas jam paskolino 500 000 Lt sumÄ , kuriÄ atsakovas panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti. Å alys nebuvo aptarusios paskolos sumos grÄ Å¾inimo termino, todėl 2021 m. birželio 25 d. el. paÅ¡tu ir registruotais laiÅ¡kais iÅ¡siųstu reikalavimu ieÅ¡kovas pareikalavo, kad atsakovas per trisdeÅ¡imt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grÄ Å¾intų ieÅ¡kovui į jo nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ visÄ atsakovui iki 2013 m. gruodžio 30 d. suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ su palÅ«kanomis.

3. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2003 metais su ieÅ¡kovu nutarė vykdyti antstolių kontoros veiklÄ â€“ ieÅ¡kovas tapo antstoliu, o atsakovas – jo padėjėju. Å alys susitarė, kad kontoroje gautÄ pelnÄ dalysis per pusę ir iÅ¡ esmės tai darė daug metų (nuo 2003 iki 2018 metų). Siekdamos optimizuoti mokesčius, Å¡alys nuo veiklos pradžios susitarė, kad atsakovas kontoroje gaus minimalų darbo užmokestį, o savo pelno dalį gaus kaip dovanÄ (dovanos tarp artimųjų giminaičių neapmokestinamos). Nuo 2003 metų ieÅ¡kovas atsakovui kasmet pervesdavo dideles pinigų sumas, o atsakovas jas deklaravo kaip dovanas ir Å¡ias lėšas naudojo iÅ¡imtinai savo reikmėms. Visų ieÅ¡kovo pavedimų atsakovui paskirtyse nurodoma „pavedimas“ arba „sÄ skaitos papildymas“, tai rodo, kad Å¡ie pervedami pinigai nebuvo paskolos.

4. Atsakovo teigimu, 2014 metais vyko jo ir sutuoktinės J. J. santuokos nutraukimo procesas, kurio metu atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė itin konfliktavo. Atsakovas, siekdamas apsaugoti savo turtÄ nuo sutuoktinės nesÄ Å¾iningų ketinimų jį pasisavinti bei tikėdamasis buvusiÄ sutuoktinę su jų dukterimis sulaikyti Lietuvoje, taip pat paskatintas ieÅ¡kovo, 2014 m. birželio 18 d. ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės nurodė, kad: „Vien 2013 metais mano brolis yra man paskolinęs 500 000,00 Lt, kurių didesnė dalis panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu patvirtino atsakovo ir J. J. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, apie kuriÄ buvo informuotas bei jai pritarė ir ieÅ¡kovas. Å iame sprendime yra nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės J. J. pripažino, jog 2006 metais pasirašė povedybinę sutartį su atsakovu, abu sutuoktiniai patvirtino, kad jokių prievolių D. J. neturi: „Sutuoktiniai patvirtina, kad vienintelė santuokoje prisiimta jų prievolė yra AB DNB bankui, kildinama iÅ¡ Kreditavimo sutarties“.

Taigi buvo sugalvota tokia atsakovo gynybinė pozicija, siekiant apsisaugoti nuo nesÄ Å¾iningų buvusios sutuoktinės ketinimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovo D. J. atsakovui A. J. priteisė 6 367,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo paskolÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė daliniais mokėjimais laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. Ä® teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas kreipėsi 2021 m. lapkričio 29 d. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio dalis mokėjimų, atliktų nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. (2011 m. rugsėjo 27 d. – 5 500 Lt, 2011 m. rugsėjo 27 d. – 10 000 Lt, 2011 m. spalio 10 d. – 14 000 Lt, 2011 m. spalio 25 d. – 5 500 Lt, 2011 m. spalio 25 d. – 6 300 Lt, 2011 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Lt), yra pateikta praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tai yra pagrindas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog Å¡alys bÅ«tų sudariusios raÅ¡ytinę paskolos sutartį. Byloje nėra ginčo dėl pinigų perdavimo fakto, ieÅ¡kovas pinigus atsakovui perdavė atlikdamas banko pavedimus laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. iÅ¡ savo atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau banko mokėjimo pavedimas savaime nebÅ«tinai patvirtina paskolos teisinius santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas vienos sutarties Å¡alies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalykÄ paskolos gavėjui egzistavimas.

8. Teismo vertinimu, nesant duomenų, kuriais bÅ«tų užfiksuotas bÅ«tent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ar iÅ¡reikÅ¡ta suderinta paskolos sutarties Å¡alių valia, yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas neįrodė esminių paskolos sutarties sÄ lygų – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, atlikdamas pavedimus atsakovui, laukelyje „mokėjimo paskirtis“ įraÅ¡ydavo „sÄ skaitos papildymas“ arba „pavedimas“. Taigi iÅ¡ pavedimų nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie pavedimai buvo paskolos suteikimas, ar dėl kitų priežasčių atliekami mokėjimai.

9. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. eN2-1706-859/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu patvirtino atsakovo ir J. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, apie kuriÄ buvo informuotas bei jai pritarė ir ieÅ¡kovas. Å iame sprendime nurodyta, jog abu sutuoktiniai patvirtino, kad vienintelė santuokoje prisiimta jų prievolė yra akcinei bendrovei (toliau – AB) DNB bankui, atsiradusi iÅ¡ kreditavimo sutarties. Tai rodo, jog atsakovas su buvusia sutuoktine patvirtino, kad neturėjo skolos ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas buvo įtrauktas dalyvauti nurodytoje civilinėje byloje, tokiam teismo sprendimui pritarė, jo neskundė. Santuokos nutraukimo byloje ieÅ¡kovas neteikė jokių dokumentų apie neva asmeninės paskolos atsakovui suteikimÄ , nereikalavo, kad tokia paskola bÅ«tų nurodyta teismo sprendime. Å ios aplinkybės patvirtina, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovo santuokos nutraukimo byloje nurodytas teiginys apie paskolos gavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo iÅ¡galvotas, siekiant apsaugoti atsakovo turtÄ nuo dalybų su buvusia sutuoktine, ir Å¡i aplinkybė neįrodo, kad ieÅ¡kovas atsakovui buvo suteikęs paskolÄ .

10. Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022, kurioje ieÅ¡kovas D. J. reikalavo iÅ¡ atsakovo A. J. priteisti 408 555,91 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas, padarytas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas nuolat pervesdavo įvairias pinigų sumas atsakovui, dovanodavo savo uždirbtÄ pelnÄ ir nereiÅ¡kė atsakovui jokių turtinių pretenzijų. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nagrinėtas ir vertintas kitas laikotarpis nei nagrinėjamoje byloje ir kiti Å¡alių sudaryti sandoriai bei pinigų pavedimai, tačiau, teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo padarytos iÅ¡vados apie ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejusius santykius, pasitikėjimÄ vienas kitu, elgesį su pinigais yra reikÅ¡mingos ir Å¡ioje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; nusprendus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo nepanaikinti, iÅ¡ Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies (19 punkto) paÅ¡alinti teiginį: „Atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui padovanojo butÄ , o ieÅ¡kovas už gautÄ butÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡mokėti atsakovo likusiÄ 140 000 eurų dydžio paskolÄ bankui“; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas daliai ieÅ¡kovo reikalavimų nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento. ReikalavimÄ Ä¯vykdyti paskolos sutartį (grÄ Å¾inti paskolos sumÄ ir sumokėti palÅ«kanas) atsakovas gavo 2021 m. birželio 25 d. Tad terminas paskolos sumai grÄ Å¾inti ir palÅ«kanoms sumokėti suėjo 2021 m. liepos 26 d. 11.2.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4.1 punkte atsakovo ir jo sutuoktinės pateiktas patvirtinimas tik apie jų bendrai santuokos metu įgytas pinigines prievoles. Tuo tarpu santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4.7 punkte atsakovas ir jo sutuoktinė nurodė tokias atsakovo asmenines prievoles, po santuokos nutraukimo likusias atsakovo asmeninėmis prievolėmis: (i) prievolės AB DNB bankui, kylančios iš 2003 m. liepos 16 d. kredito sutarties Nr. 03-021950FA; (ii) prievolės ieškovui.

Taigi, įvertinus ieÅ¡kovo teismui pateiktus mokėjimo nurodymus, patvirtinančius ieÅ¡kinyje įvardytos pinigų sumos pervedimÄ atsakovui, 2014 m. birželio 18 d. atsakovo ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, pripažintinas įrodytu faktas, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui bÅ«tent pagal paskolos sandorius. 11.3. Kai atsakovas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje teikė teismui melagingus paaiÅ¡kinimus, atsakovo paaiÅ¡kinimai nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti teismo pripažinti nepatikimais ir teismas jais negalėjo grįsti sprendimo. 11.4.

Atsižvelgiant į artimÄ Å¡alių giminystės ryšį, teismas neturėjo teikti itin didelės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo mokėjimų nurodymuose nurodytai mokėjimo paskirčiai. Suabsoliutindamas pinigų mokėjimų nurodymuose ieÅ¡kovo įvardintÄ mokėjimų paskirtį, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011) ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimÄ . 11.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022 konstatavo faktÄ , kad ieÅ¡kovas pervesdavo atsakovui įvairias pinigų sumas.

Tačiau vien tai per se (savaime) nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti paskolos suma atsakovui nebuvo suteikta. 11.6. Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022 konstatuotų ir Å¡iai bylai reikÅ¡mingų prejudicinių faktų, sprendimo 19 punkte nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui padovanojo butÄ , o ieÅ¡kovas už gautÄ butÄ Ä¯sipareigojo sumokėti likusiÄ atsakovo 140 000 Eur dydžio paskolÄ bankui.

Å is teismo teiginys neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė fakto, kad už padovanotÄ butÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti bankui atsakovo likusiÄ negrÄ Å¾intÄ 140 000 Eur dydžio kredito dalį. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buto perleidimo dienÄ (2017 m. rugsėjo 21 d.) Å¡alys patvirtino, jog dėl buto viena kitai nebus skolingos, o atsakovas ir toliau liko banko skolininkas pagal kredito sutartį.

12. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 12.1. IeÅ¡kinio senatis apelianto reikalavimams pareikÅ¡ti pradėta skaičiuoti nuo to momento, kai apeliantas sužinojo arba turėjo sužinoti (subjektyvus momentas), kad atsakovas jam neva yra skolingas. Tai neabejotinai įvyko tada, kai buvo atlikti pinigų pervedimai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos. 12.2. Apeliantas teigia, kad sprendime dėl santuokos nutraukimo buvo patvirtinta, jog atsakovo asmeninės prievolės ieÅ¡kovui ir lieka jo asmeninėmis prievolėmis, todėl neva tai įrodo, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui 500 000 Lt.

Tačiau neaiÅ¡ku, kokios atsakovo asmeninės prievolės liko apeliantui, nes santuokos nutraukimo byloje atsakovas niekuomet neteigė, kad turi asmeninių prievolių apeliantui, o ir apeliantas, bÅ«damas tos bylos Å¡alimi, to neįrodinėjo. PrieÅ¡ingai, atsakovas teigė, kad vien 2013 metais ieÅ¡kovas jo Å¡eimos reikmėms neva paskolino 500 000 Lt, tačiau sprendime dėl santuokos nutraukimo vienintele atsakovo ir jo sutuoktinės Å¡eimos prievole pripažinta prievolė AB DNB bankui. 12.3. IeÅ¡kovas ir atsakovas, bendrai vykdydami veiklÄ , dalijosi gaunamÄ pelnÄ , tačiau tam, kad bÅ«tų optimizuoti mokesčiai, atsakovas savo pelno dalį gaudavo kaip dovanas iÅ¡ ieÅ¡kovo, t. y. ieÅ¡kovas, kaip individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo, sumokėdavo visus valstybei mokėtinus mokesčius, o atsakovo pelno dalį jam pervesdavo kaip dovanÄ .

Å ios aplinkybės patvirtintos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022. Atsakovas visas iÅ¡ apelianto gautas pajamas, tarp jų – ir gautas 2011-2013 metų laikotarpiu, yra deklaravęs kaip dovanas. 12.4. Aplinkybės, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo susitarę, kad ieÅ¡kovas nuo 2017 metų toliau vienas mokės banko paskolÄ už atsakovÄ , yra nagrinėjamos ir dėl jų nuspręs Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-363-905/2022.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo, neįrodžius paskolos teisinių santykių buvimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl esminių faktinių aplinkybių 16. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. (imtinai), atlikdamas mokėjimus iÅ¡ savo atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė atsakovui iÅ¡ viso 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt) sumÄ .

17. IeÅ¡kovas 2021 m. birželio 25 d. pateikė atsakovui reikalavimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ su palÅ«kanomis. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakyme ieÅ¡kovui nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja paskolos grÄ Å¾inimo, nes jam ieÅ¡kovas nesuteikė paskolos.

18. IeÅ¡kovas 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 148 011,04 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 33 080,47 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, skaičiuotinas už penkerius metus iki 2021 m. lapkričio 26 d., 2 528,52 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d., 4 181 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo apskaičiuotų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už penkerius metus iki 2021 m. lapkričio 26 d., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priėjęs prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinio dalis dėl mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., pateikta praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir tai yra pagrindas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti, o dėl kitos ieÅ¡kinio dalies, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos gavėjo (atsakovo) įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 20.

Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo paskolÄ , kuriÄ suteikė daliniais mokėjimais laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.; ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2021 m. lapkričio 29 d.; tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio dalis dėl mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. (2011 m. rugsėjo 27 d. – 5 500 Lt, 2011 m. rugsėjo 27 d. – 10 000 Lt, 2011 m. spalio 10 d.

– 14 000 Lt, 2011 m. spalio 25 d. – 5 500 Lt, 2011 m. spalio 25 d. – 6 300 Lt, 2011 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 22 d. – 5 000 Lt), yra pateikta praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , dėl to Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina.

21. Apeliantas (ieÅ¡kovas), nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį; ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento; reikalavimÄ Ä¯vykdyti paskolos sutartį (grÄ Å¾inti paskolos sumÄ ir sumokėti palÅ«kanas) atsakovas gavo 2021 m. birželio 25 d., todėl terminas paskolos sumai grÄ Å¾inti ir palÅ«kanoms sumokėti suėjo 2021 m. liepos 26 d.

22. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 straipsnis).

23. Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

25. Taigi teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jeigu kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs Å¡alies praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiÅ¡kiamiems reikalavimams taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga.

26. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).

27. Nutarties 26 punkte aptarta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieÅ¡kinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikÅ¡ti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , pagal jį ir turi bÅ«ti nustatoma ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

Kai įstatymai ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, neturi įtakos ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 46 punktas).

28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatytina pagal subjektyvųjį momentÄ , t. y. nuo tada, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsakovas jam yra skolingas (nuo piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo momento). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

29. Å iuo atveju Å¡alių ginčas kilęs dėl sutartinės prievolės vykdymo. Byloje nustatyta, kad Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės paskolos sutarties, terminas piniginei prievolei įvykdyti nebuvo nustatytas. Pagal CK 1.127 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento. BÅ«tent Å¡i teisės norma taikytina nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl paskolos grÄ Å¾inimo pareikÅ¡ti pradžios.

30. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ ir sumokėti palÅ«kanas atsakovui pateikė 2021 m. birželio 25 d., nustatydamas 30 dienų terminÄ . Atsakovui Å¡io įpareigojimo per nustatytÄ terminÄ (iki 2021 m. liepos 25 d.) neįvykdžius, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl pinigų grÄ Å¾inimo pareikÅ¡ti prasidėjo 2021 m. liepos 26 d. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ 2021 m. lapkričio 29 d., nepraleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino.

31. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., remdamasis tuo, jog Å¡ie reikalavimai pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl paskolos teisinių santykių (ne)buvimo 32. Paskolos sutarties sampratÄ reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 33 punktas).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bÅ«tinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų. Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad atsirado Å¡alių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014) 34. Ä®rodyti pinigų perdavimÄ ir gavusio asmens įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti turi paskolos santykių egzistavimÄ nurodantis asmuo (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi ginčo piniginių lėšų perdavimo metu). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pavyzdžiui, raÅ¡ytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pavyzdžiui, bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

37. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu. BÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

38. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ spręsti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje (atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 37 punktÄ ).

40. Nagrinėjamu atveju pinigų paskolinimo atsakovui faktui įrodyti ieÅ¡kovas pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. iÅ¡ savo atsiskaitomosios sÄ skaitos į atsakovo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas pervedė įvairias pinigų sumas, iÅ¡ viso – 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt) sumÄ . IÅ¡ nurodytų sÄ skaitos iÅ¡rašų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas, atlikdamas mokėjimus atsakovui, į laukelį „mokėjimo paskirtis“ įraÅ¡ydavo „sÄ skaitos papildymas“ arba „pavedimas“, o ne „paskola“.

Atsakovas Å¡iuo atveju neneigia, kad gavo ieÅ¡kovo pervestus pinigus, tačiau nesutinka su tuo, jog gavo Å¡iuos kaip paskolÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovas, neigdamas, kad jį ir ieÅ¡kovÄ sieja paskolos teisiniai santykiai, savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė tuo, jog kartu su ieÅ¡kovu vykdė antstolių kontoros veiklÄ , t. y. ieÅ¡kovas buvo antstolis, o atsakovas – jo padėjėjas; vykdydami Å¡iÄ veiklÄ , jie susitarė, kad kontoroje gautÄ pelnÄ dalysis per pusę; siekdami optimizuoti mokesčius, nuo veiklos pradžios susitarė, jog atsakovas kontoroje gaus minimalų darbo užmokestį, o savo pelno dalį jis gaus kaip dovanÄ (dovanos tarp artimųjų giminaičių neapmokestinamos); ieÅ¡kovas atsakovui kasmet pervesdavo kaip dovanas dideles pinigų sumas, o atsakovas jas deklaravo kaip dovanas bei Å¡ias lėšas naudojo iÅ¡imtinai savo reikmėms.

41. Byloje esanti 2003 m. vasario 4 d. darbo sutartis Nr. 4 patvirtina, kad atsakovas dirbo antstolio D. J. (ieÅ¡kovo) kontoroje nuo 2003 m. vasario 5 d., atsakovui buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis (2 t., b. l. 32-39). IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o (1 t., b. l. 112-125) duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2003 iki 2019 metų pervedinėjo atsakovui įvairias (gana nemažas) pinigų sumas, t. y. ne tik tas, kurias praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kinyje, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas“, „sÄ skaitos papildymas“, „papildymas“, „paskirstymas“, „paskolos grÄ Å¾inimas pagal kreditavimo sutartį Nr. 6/2006-1-16“ ir pan.

Jau nurodyta, kad ieÅ¡kovas, atlikdamas atsakovui ginčo mokėjimus (t. y. tuos, pagal kuriuos ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti skolÄ ), laukelyje „mokėjimo paskirtis“ įrašė „sÄ skaitos papildymas“ arba „pavedimas“, bet ne „paskola“. IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs 2010-2011 metais su atsakovu sudarytas dovanojimo sutartis (2 t., b. l. 40-134), iÅ¡ kurių matyti, kad nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovas padovanojo atsakovui įvairias (gana nemažas) pinigų sumas. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas 2014-2018 metais metinėse savo pajamų deklaracijose (1 t., b. l. 80-90) deklaravo dovanas, gautas iÅ¡ juridinių asmenų bei kitų gyventojų.

Atsakovas į bylÄ taip pat yra pateikęs 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (1 t., b. l. 59-70), kuriuose yra užfiksuoti el. laiÅ¡kai bei SMS žinutės, kuriose ieÅ¡kovo darbuotoja (antstolio padėjėja) L. L. (M.) siuntė ieÅ¡kovui ir atsakovui el. paÅ¡tu duomenis apie antstolio kontoros pajamas bei iÅ¡laidas, taip pat informacijÄ apie atliekamus atitinkamo dydžio mokėjimus į ieÅ¡kovo ir atsakovo banko sÄ skaitas.

42. IÅ¡ byloje esančios 2020 m. gruodžio 8 d. ieÅ¡kovo sudarytos ir į civilinę bylÄ Nr. e2-18-258/2021 teiktos suvestinės apie atsakovui iÅ¡mokėtas ir dovanotas pinigų sumas matyti, kad, neįskaitant ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu reikalaujamos iÅ¡ atsakovo priteisti pinigų sumos (408 555,91 Eur), kuriÄ ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pervedė į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (skirtÄ bÅ«sto kreditui aptarnauti), laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovas atsakovui papildomai sumokėjo tokias pinigų sumas: iÅ¡ ieÅ¡kovo atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)į atsakovo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso – 109 400 Lt, t. y. 31 684,43 Eur; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai – 147 861,12 Eur ir 2 400 796 Lt, t. y. 695 318,58 Eur, iÅ¡ viso – 843 179,70 Eur.

IÅ¡ atsakovo teismui pateiktų dovanojimo sutarčių turinio matyti, kad pagal nurodytas sutartis ieÅ¡kovas atsakovui padovanojo iÅ¡ viso 632 400 Lt, t. y. 183 155,70 Eur sumÄ . IÅ¡ atsakovo teismui pateiktos 2017 m. rugsėjo 21 d. sutarties turinio matyti, kad ieÅ¡kovas atleido atsakovÄ nuo prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovui suteiktÄ 140 000 Eur dydžio paskolÄ . Taigi ieÅ¡kovas atsakovui laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra pervedęs gerokai didesnę pinigų sumÄ , nei praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kiniu Å¡ioje civilinėje byloje kaip suteiktÄ paskolÄ .

Ieškovas neatskleidė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu atsakovui buvo pervestos kitos piniginės lėšos, nei prašomos priteisti ieškiniu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

43. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022, kurioje ieÅ¡kovas D. J. reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. 408 555,91 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, nurodė, kad „<...> visÄ ginčui aktualų laikotarpį atsakovas dirbo apeliantui priklausančiame antstolio biure – ėjo antstolio padėjėjo, o vėliau juristo pareigas, jam buvo patikėtas disponavimas kontoros finansais. Iki Å¡ioje byloje kilusio ginčo Å¡alis siejo ne tik artimos giminystės ryÅ¡iai (broliai), bet ir draugystės bei tarpusavio pasitikėjimo santykiai.

TÄ patvirtina tiek pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, pagal kuriuos kiekviena iÅ¡ Å¡alių didžiÄ jÄ savo turto dalį testamentu buvo palikusi viena kitai, atsakovui net buvo sudaryta galimybė naudotis apelianto vardu iÅ¡duota banko kortele, kurios kopijÄ atsakovas pateikė į bylÄ . Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apelianto pervestos lėšos buvo dovanos ir (ar) apelianto gauto pelno pasidalinimas su broliu (atsakovu), kuris jam dirbo.

TÄ Ä¯rodo ir kai kuriuose mokėjimo pavedimuose nurodytos paskirtys („dovana“, „D. su geriausiais linkėjimais“, „paskirstymas“, „sÄ skaitos papildymas“), taip pat antstolio kontoros darbuotojos L. L. (M.) elektroniniai laiÅ¡kai, siųsti Å¡alims, kad kontoros pelnas, atskaičius iÅ¡laidas, buvo padalintas jiems pusiau bei pervestas į Å¡alių sÄ skaitas. Juolab kad ir pats apeliantas pripažįsta, jog per Å¡iek tiek ilgesnį nei ginčo laikotarpis su praÅ¡omomis priteisti sumomis atsakovui yra pervedęs iÅ¡ viso daugiau kaip 1 000 000 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks faktas labiau tikėtinai patvirtina atsakovo įrodinėtas aplinkybes, kad apeliantas iÅ¡ tiesų su atsakovu dalijosi antstolių kontoros uždirbamu pelnu, dovanojo pinigus. Kitaip tariant, ir 268 555,91 Eur, kuriÄ praÅ¡oma priteisti nagrinėjamoje byloje kaip kildinamÄ iÅ¡ paskolos teisinių santykių, ir kuri nėra siejama su nekilnojamojo turto įgijimu, apeliantas atsakovui pervedė turėdamas aiÅ¡kų pagrindÄ ir motyvÄ â€“ dalintis dalimi antstolio kontoros uždirbamo (arba sutaupyto, galbÅ«t mokant mažesnius mokesčius) pelno dėl juos siejusių itin artimų santykių“.

44. Nors pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nagrinėtas ir vertintas kitas laikotarpis ir kiti Å¡alių sudaryti sandoriai bei pinigų pavedimai, tačiau apeliacinės instancijos teismo kitoje tų pačių Å¡alių byloje nustatytos aplinkybės apie ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejusius santykius, pasitikėjimÄ vienas kitu, bendrai vykdytÄ veiklÄ , elgesį su pinigais (kad ieÅ¡kovas nuolat pervesdavo įvairias pinigų sumas atsakovui, dovanodavo savo uždirbtÄ pelnÄ ir nereiÅ¡kė atsakovui jokių turtinių pretenzijų) turi reikÅ¡mės ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

45. Apeliantas (ieÅ¡kovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡alis gali sieti ne tik vienas konkretus, o keli skirtingi sutartiniai teisiniai santykiai; jeigu ieÅ¡kovas dovanojo atsakovui pinigų sumas, tai nereiÅ¡kia, kad negalėjo suteikti ir nesuteikė atsakovui paskolos. Tačiau atsakovas Å¡iuo atveju pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų buvęs skolingas ieÅ¡kovui 500 000 Lt, ieÅ¡kovas nebÅ«tų mokėjęs bÅ«sto paskolos įmokų už atsakovÄ , taip pat nebÅ«tų ir toliau pervedinėjęs didelių sumų atsakovui (juolab jų dovanojęs).

46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje patvirtino, jog Å¡alys nebuvo aptarusios paskolos sumos grÄ Å¾inimo termino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas tik 2021 m. birželio 25 d. iÅ¡siųstu raÅ¡tu pareikalavo, jog atsakovas per trisdeÅ¡imt dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grÄ Å¾intų ieÅ¡kovui į jo nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ visÄ atsakovui iki 2013 m. gruodžio 30 d. suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ su palÅ«kanomis. Taigi ieÅ¡kovas nuo 2011 m. rugsėjo mėn. (pirmojo pavedimo pagal ieÅ¡kinį atlikimo) nereiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovui ir nereikalavo grÄ Å¾inti perduotas pinigines lėšas, mokėti palÅ«kanas, o su nagrinėjamu teisiniu santykiu susiję reikalavimai teisme pareikÅ¡ti praėjus daugiau kaip 10 metų.

47. Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo 2021 m. birželio 24 d. reikalavime atsakovui dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų sumokėjimo nurodyta, jog ieÅ¡kovas dar 2013 metais paskolino atsakovui 500 000 Lt (144 810 Eur) dydžio pinigų sumÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas jau nurodo kitokias aplinkybes, t. y. kad paskola buvo suteikta laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. (imtinai), paskolinant atsakovui iÅ¡ viso 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt) dydžio sumÄ .

48. Apeliantas (ieÅ¡kovas) paskolos teisinius santykius su atsakovu, be kita ko, grindė aplinkybėmis, kad atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame 2014 m. birželio 18 d. ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. eN2-1706-859/2015) patvirtino, jog 2013 metais ieÅ¡kovas jam paskolino 500 000 Lt sumÄ , kuriÄ atsakovas panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovo santuokos nutraukimo byloje nurodytas teiginys dėl paskolos gavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo iÅ¡galvotas, siekiant apsaugoti atsakovo turtÄ nuo dalybų su buvusia sutuoktine, ir Å¡i aplinkybė neįrodo, kad ieÅ¡kovas atsakovui buvo suteikęs paskolÄ .

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu patvirtino atsakovo ir J. J. sudarytÄ santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, apie kuriÄ buvo informuotas bei jai pritarė ir ieÅ¡kovas; sprendime abu sutuoktiniai patvirtino, kad vienintelė santuokoje prisiimta jų prievolė yra AB DNB bankui iÅ¡ kreditavimo sutarties, o tai rodo, jog atsakovas su buvusia sutuoktine patvirtino, kad neturėjo skolos ieÅ¡kovui; ieÅ¡kovas buvo įtrauktas dalyvauti toje civilinėje byloje, tokiam teismo sprendimui pritarė, jo neskundė; santuokos nutraukimo byloje ieÅ¡kovas neteikė jokių dokumentų apie neva asmeninės paskolos atsakovui suteikimÄ .

49. Apeliantas (ieškovas), kvestionuodamas tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde nurodo, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4.1 punkte yra atsakovo ir jo sutuoktinės patvirtinimas tik apie jų bendrai santuokos metu įgytas pinigines prievoles, tuo tarpu šios sutarties 4.7 punkte atsakovas ir jo sutuoktinė nurodė atsakovo asmenines prievoles, po santuokos nutraukimo likusias atsakovo asmeninėmis prievolėmis, tarp jų – prievoles ieškovui. Taigi, apelianto vertinimu, faktas, kad atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovui būtent pagal paskolos sandorius, laikytinas įrodytu.

50. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto skundo argumentams, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1706-859/2015, kuriuo patvirtinta atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, 4.1 punkte sutuoktiniai patvirtino, jog vienintelė santuokoje prisiimta jų prievolė yra AB DNB bankui, kilusi iš kreditavimo sutarties, t. y. sutuoktiniai patvirtino, kad ši jų prievolė yra bendra. Tuo tarpu 4.7 punkte atsakovas patvirtino, kad jo prievolės, kildinamos iš 2003 m. liepos 16 d. kredito sutarties Nr. 03-021950FA, kuria AB „Swedbank“ suteikė A.

J. 28 962 Eur dydžio paskolÄ , taip pat A. J. prievolės broliui D. J. yra iÅ¡imtinai asmeninės A. J. prievolės ir tokiomis lieka. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo 4.7 punkto nuostata neįrodo, kad ginčo Å¡alis (ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ ) siejo paskolos teisiniai santykiai, atsiradę laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kovo atsakovui atliktų mokėjimų, kurių bendra suma – 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt), pagrindu.

51. Visų pirma, pažymėtina tai, kad atsakovas A. J. civilinėje byloje Nr. eN2-1706-859/2015 pateiktame ieškinyje nurodė, kad: „Vien 2013 metais mano brolis yra man paskolinęs 500 000,00 Lt, kurių didesnė dalis panaudota šeimos poreikių tenkinimui“. Taigi ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovas vien per 2013 metus paskolino atsakovo šeimai (šeimos poreikiams tenkinti) 500 000 Lt, o tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl 148 011,04 Eur (511 052,50 Lt) dydžio skolos pagal mokėjimo pavedimus, atliktus laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., priteisimo.

52. Antra, civilinė byla Nr. eN2-1706-859/2015 buvo iÅ¡nagrinėta ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka, atsakovui ir buvusiai jo sutuoktinei ginÄÄ iÅ¡sprendus taikiai ir pateikus teismui tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Teismas nenustatinėjo (nesiaiÅ¡kino) nei kokio dydžio buvo atsakovo asmeninė prievolė broliui D. J., nei kokių teisinių santykių pagrindu ji atsirado ir pan. Å ios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o Å¡alims nusprendus ginÄÄ baigti taikiai buvo patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Pastebėtina tai, kad nei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendime nėra nurodytas prievolės suinteresuotam asmeniui D. J. dydis. IeÅ¡kovas D. J. civilinėje byloje Nr. eN2-1706-859/2015 dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, tačiau neteikė į bylÄ jokių duomenų apie paskolos atsakovui suteikimÄ , nereikalavo, kad teismo sprendime bÅ«tų nurodytas skolos dydis, pagrindas (kokiu teisiniu pagrindu atsirado skola ir pan.), neskundė teismo sprendimo.

53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog atsakovo santuokos nutraukimo byloje 2014 m. birželio 18 d. pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė dėl 500 000 Lt ieÅ¡kovo suteiktos paskolos buvo tik atsakovo sugalvota gynybinė pozicija, siekiant apsaugoti savo turtÄ nuo dalybų su buvusia sutuoktine, ir neįrodo, kad ieÅ¡kovas atsakovui buvo suteikęs tokio dydžio paskolÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartų duomenų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisiÅ¡kai pagrįstos iÅ¡vados, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimÄ gautas lėšas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų. Bylos duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pinigines lėšas, praÅ¡omas priteisti Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovas atsakovui pervedė turėdamas aiÅ¡kų pagrindÄ ir motyvÄ â€“ pasidalinti (padovanoti) dalį antstolio kontoros uždirbto pelno dėl juos siejusių artimų (giminystės) ryÅ¡ių. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo piniginės lėšos atsakovui perduotos sutartinių paskolos teisinių santykių pagrindu.

55. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui padovanojo butÄ , o ieÅ¡kovas už gautÄ butÄ Ä¯sipareigojo sumokėti 140 000 Eur dydžio atsakovo likusiÄ grÄ Å¾inti bankui paskolÄ . Apelianto (ieÅ¡kovo) vertinimu, Å¡is teismo teiginys neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022 turinio, nes apeliacinis teismas nenustatė fakto, jog už padovanotÄ butÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti bankui atsakovo likusiÄ negrÄ Å¾intÄ 140 000 Eur dydžio kredito dalį, o konstatavo, kad buto perleidimo dienÄ (2017 m. rugsėjo 21 d.) Å¡alys patvirtino, jog dėl buto viena kitai nebus skolingos, tuo tarpu atsakovas ir toliau liko banko skolininkas pagal kredito sutartį.

Remdamasis Å¡iais argumentais, apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o tuo atveju, jeigu apskųstas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimas nebus panaikintas, iÅ¡ Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies (19 punkto) paÅ¡alinti teiginį: „Atsakovas 2017 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovui padovanojo butÄ , o ieÅ¡kovas už gautÄ butÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡mokėti atsakovo likusiÄ 140 000 Eur dydžio paskolÄ bankui“.

56. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022 nustatė, kad: „<...> laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2018 m. spalio 31 d. su Å¡ia paskirtimi atsakovui buvo pervesta iÅ¡ viso 132 668,51 Eur, t. y. suma, kuri iÅ¡ esmės atitiko kredito dalį, už kuriÄ buvo įgyti butas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodyta aplinkybė bei tokie faktai, kad atsakovas tik 2017 m. rugsėjo 21 d. padovanojo atsakovui nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kad Å¡alys tÄ pačiÄ dienÄ sudarė sutartį, kuria apeliantas atsisakė visų reikalavimo teisių į laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. bankiniais pavedimais atsakovui paskolintÄ , t. y. pervestÄ , 140 000 Eur sumÄ , patvirtina skundžiamame teismo sprendime padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog tik Å¡ios su konkrečia mokėjimo paskirtimi apelianto atsakovui pervestos lėšos, kurių reikalavimo teisės apeliantas ir siekė atsisakyti minėta 2017 m. rugsėjo 21 d. sutartimi, buvo susijusios su nekilnojamojo turto kaina, kuri šį turtÄ atsakovui įsigyjant buvo apmokėta banko lėšomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tarp Å¡alių sudarytas susitarimas pagal savo turinį ir faktinę situacijÄ iÅ¡ esmės atliko pakvitavimo funkcijÄ , t. y. tokiu bÅ«du Å¡alys patvirtino, kad už perleistÄ turtÄ jos yra atsiskaičiusios. Apeliantas bankiniais mokėjimais pinigus, skirtus įmokoms pagal kreditavimo sutartį sumokėti, kurias atsakovas iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos bankui mokėjo nuo 2006 metų, pervedė atsakovui kaip nekilnojamojo turto vertę atitinkančiÄ kainÄ , ir jau 2017 m. rugsėjo 21 d. (t. y. turto perleidimo dienÄ ) Å¡alys susitarė, kad dėl perleidžiamo nekilnojamojo turto viena kitai nebus skolingos.

Atsakovas, perleidęs nekilnojamÄ jį turtÄ apeliantui, ir toliau liko banko skolininku pagal kreditavimo sutartį (byloje duomenų apie kreditavimo sutarties pakeitimÄ nėra)“.

57. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-242-464/2022 nustatė, jog ieÅ¡kovas pinigus, skirtus įmokoms pagal kreditavimo sutartį sumokėti (laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), pervedė atsakovui kaip nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertę atitinkančiÄ kainÄ , ir jau 2017 m. rugsėjo 21 d. Å¡alys susitarė, kad dėl perleidžiamo nekilnojamojo turto viena kitai nebus skolingos, t. y. buvo iÅ¡spręstas Å¡alių tarpusavio atsiskaitymo klausimas.

Tačiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nebuvo spręstas klausimas dėl tolesnio šalių prievolės bankui vykdymo. Šalių prievolės bankui vykdymas po 2017 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutarties sudarymo nebuvo ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina tai, kad nurodytos aplinkybės yra nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-134-905/2023, kurioje 2023 m. sausio 26 d. priimtas teismo sprendimas, tačiau jis dar nėra įsiteisėjęs (paduotas apeliacinis skundas).

58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alių prievolės bankui tolesnis vykdymas nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, o pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pasisakydamas dėl Å¡ios aplinkybės išėjo už ieÅ¡kinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alina argumentÄ dėl ieÅ¡kovo įsipareigojimo už gautÄ butÄ (duomenys neskelbtini) sumokėti atsakovo likusiÄ 140 000 Eur dydžio paskolÄ bankui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 59. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas, tik iÅ¡ jo motyvuojamosios dalies paÅ¡alintinas argumentas dėl ieÅ¡kovo įsipareigojimo už gautÄ butÄ (duomenys neskelbtini) sumokėti atsakovo likusiÄ 140 000 Eur dydžio paskolÄ bankui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

62. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 4 663,04 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

63. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡oma atlyginti 4 663,04 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ suma virÅ¡ija maksimalų pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotÄ dydį, kuris nagrinėjamu atveju bÅ«tų 2 338,70 Eur (1,3 x 1 799 Eur).

64. Pažymėtina tai, kad, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįsta atsakovo iÅ¡laidų, virÅ¡ijančių maksimalų atlygintinÄ tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų dydį, dalį. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundÄ parengtas atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavusios advokatės, vedusios Å¡iÄ bylÄ nuo pat proceso pradžios, taigi Å¡iam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sÄ naudų (advokatei buvo gerai žinomos Å¡alių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys).

65. Ä®vertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta ir atsakovui atlygintina pripažįsta 2 338,70 Eur dydžio iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumÄ , kuri priteistina iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Dėl atskirosios nutarties priėmimo 66. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ padaro iÅ¡vadÄ , jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirÄ jÄ nutartį ir nusiunčia jÄ atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams, informuodamas juos apie pažeidimus.

67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas nuo 2003 metų bendrai vykdė antstolių kontoros veiklÄ , t. y. ieÅ¡kovas buvo antstolis, o atsakovas – jo padėjėjas; siekdami optimizuoti mokesčius, ieÅ¡kovas ir atsakovas nuo veiklos pradžios susitarė, kad atsakovas kontoroje gaus minimalų darbo užmokestį, o savo pelno dalį, t. y. pusę kontoroje gauto pelno, gaus kaip dovanÄ , nes dovanos tarp artimųjų giminaičių neapmokestinamos; ieÅ¡kovas atsakovui bankiniais pavedimais nuo 2003 iki 2018 metų pervedinėjo dideles pinigų sumas, kurias atsakovas deklaravo kaip dovanas. Å alims veikiant tokiu bÅ«du, galbÅ«t buvo vengiama privalomų mokesčių į valstybės biudžetÄ mokėjimo.

68. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, prieina prie iÅ¡vados, kad yra tikslinga priimti byloje atskirÄ jÄ nutartį ir nusiųsti jÄ atitinkamoms institucijoms (Antstolių rÅ«mams ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), informuojant jas apie vykdant antstolio kontoros veiklÄ galbÅ«t padarytus pažeidimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a  :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ jo motyvuojamosios dalies argumentÄ dėl ieÅ¡kovo D. J. įsipareigojimo už gautÄ butÄ (duomenys neskelbtini) sumokėti atsakovo A. J. likusiÄ 140 000 Eur dydžio paskolÄ bankui. Priteisti atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 338,70 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė Tomas Venckus