2025-06-18 Nr. CB-3561-2-10-3-00017-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2036

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00017-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 26 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, K. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, tretieji asmenys J. B., K. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo V. J. patikslintą priešieškinį ieškovei K. G. prekybos įmonei, atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „OPPORTUNITY DEVELOPMENT INSTITUTE“, tretieji asmenys J. B., K. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovės K. G. prekybos įmonės ieškinys ir atsakovo V. J. priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuriomis buvo atmestas K. G. prekybos įmonės patikslintas ieškinys, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį. Likusioje bylos dalyje Plungės apylinkės teismo sprendimą ir Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistus.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai trijų pakopų naudojimosi tvarkos nustatymo metodą taikė kaip vienintelį galimą naudojimosi tvarkos nustatymo metodą, kaip vienintelį išimtinį galimą modelį, kadangi, pasak teismų, tokia yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nežiūrint to, šalia minimos iš viso trijose nutartyse nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl trijų pakopų metodo taikymo yra ir kita, gerokai ilgiau taikoma, kasacinio teismo praktika, kurios kontekste abi šios praktikos tampa nevienodos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimu.

2. Kasacinio teismo praktikoje universaliai pažymima, kad naudojimosi tvarkos nustatymas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai dispozityvumo principu. Tačiau vos vieno žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo metodo taikymas pagal trijų etapų metodo praktiką savaime prieštarauja šiai ilgametei praktikai, akcentuojančiai dispozityvumo principą, kaip pamatinį naudojimosi tvarkos nustatymo metodą. Nesuprantama, kaip gali dispozityviai būti vos vienas galimas ir privalomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo metodas, kai praktikoje gali būti pačių įvairiausių situacijų.

3. Trijų pakopų metodas yra vienas iš galimų metodų – tačiau ne vienintelis galimas, ne išimtinis, ne vienintelis privalomas naudojimosi tvarkos nustatymo metodas. Tokiu būdu būtų nustatytos tinkamos šio metodo taikymo ribos, nes šiuo metu žemesniųjų instancijų teismai šį metodą suabsoliutina ir taiko kaip vienintelį galimą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo būdą.

4. Kasacinio teismo praktikos vienodumas turėtų būti užtikrinamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinant, kad trijų pakopų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo metodas taikomas tada ir tik tada, jeigu tai ir individualiu atveju yra pagrįstas, racionalus ir protingas naudojimosi tvarkos nustatymo būdas.

5. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendro daikto naudojimo tvarka privalo visada būti tokia, kad užkirstų kelią konfliktams ateityje. Vis tik, taikant trijų pakopų žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo metodą antru etapu yra privalomai nustatomi bendrai naudojami žemės sklypo plotai. Tačiau tai savaime kelia galimų konfliktinių situacijų kilimą, kadangi, pabrėžtina, individualiais atvejais (kaip ir šios bylos atveju) yra galimi kiti naudojimosi tvarkos nustatymo metodai, pagal kuriuos nėra būtina išskirti bendrai naudojamų žemės sklypo plotų, tokiu būdu iš esmės užkertant kelią kilti konfliktinėms situacijoms ateityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, jos vienodinimo tikslais, turėtų būti išaiškinama, kad ir trijų pakopų (etapų) metodas taikomas dispozityviai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos individualumą, tokiu būdu tam tikrais atvejais netaikant vieno iš etapų.

6. Byla nagrinėjusių teismų požiūris priimant sprendimą ir nutartį, pagal kurį galimas vos vienas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo metodas, nepagrįstai susiaurina bendrosios nuosavybės objektų naudojimo tvarkos institutą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pirmiau nurodytais klausimais pagrįsti cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl bendro daikto naudojimosi tvarkos, bet teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos šiuo klausimu nevienodumas, nors tokiam argumentui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad už kitus ginčus mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo už pateiktą kasacinį skundą sumokėjo 111 Eur. Pažymėtina, kad kasacinio skundo pateikimo metu buvo taikomas 152,0 vartojimo kainų indeksas, todėl indeksuota žyminio mokesčio suma sudarė 114 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad trečiasis asmuo sumokėjo per mažai žyminio mokesčio.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti K. G. prekybos įmonei (duomenys neskelbtini) 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 26 d. AS „Citadele banka“, pažymos Nr. FT25146CQZ7Z, kodas ZO34734.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Egidija Tamošiūnienė

Agnė Tikniūtė