87e3776c-7566-4636-950b-e5d0015d0929 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

                                                                   Civilinė byla Nr.2-11082-430/2012                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07745-2012-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 35.3.6; 35.5;42.9; 42.10. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieškovei N. P. ir jos atstovei advokatei Virginijai Žukienei,atsakovei M.

P. ir jos atstovei advokatei Evai Jankovskai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinį atsakovei M. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo n u s t a t ė: teisme priimtas ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinys atsakovei M. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, kuriame nurodyta, kad VÄ® Registrų centro duomenimis atsakovė 1987-09-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-01-27 sprendimu Nr. 2.4-01-2912 atsakovei buvo suformuotas 0,2362 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais. Atsakovė yra ieÅ¡kovės velionio vyro V. P., mirusio 2003-10-10, motina. IeÅ¡kovė ir atsakovės sÅ«nus 1987-10-23 sudarė santuokÄ , santuokoje gimė dukros. Atsakovė vieÅ¡ai visiems pranešė, kad nebaigtÄ Ä¯rengti gyvenamÄ jį namÄ dovanoja sÅ«nui ir jo Å¡eimai, kaip vestuvių dovanÄ . IeÅ¡kovė su Å¡eima pradėjo teisėtai valdyti atsakovės perduotÄ turtÄ .

Dovanojimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka liko neįforminta. IeÅ¡kovė su Å¡eima įsikėlė į dar nebaigtÄ Ä¯rengti namÄ ir jį įrengė, sutvarkė Å«kinius pastatus, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog namas bus perduotas jų nuosavybėn. Atsakovė gyveno Å¡alia gyvenamojo namo buvusiame pastate ir tik žiemos laikotarpiu gyveno kartu su ieÅ¡kove, nuo 2009 metų atsakovė dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės visÄ laikÄ gyveno kartu su ieÅ¡kovės Å¡eima. Gyvenamojo namo įrengimui ieÅ¡kovė su vyru panaudojo bendras ir asmenines lėšas, pinigus, gautus kaip vestuvinę dovanÄ (5000 rublių), savo jėgomis ir artimų giminaičių jėgomis.

Atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje ieÅ¡kovė su vyru pastatė garaÅ¾Ä . 2003-10-10 mirus atsakovės vyrui, atsakovė surašė testamentÄ , kuriuo gyvenamÄ jį namÄ paliko anÅ«kėms, ieÅ¡kovės dukroms. IeÅ¡kovė ir toliau tęsė namo įrengimo darbus. Visas iÅ¡laidas, susijusias su gyvenamojo namo įrengimu ir remontu, eksploatacinėmis iÅ¡laidomis mokėjo ieÅ¡kovės Å¡eima. 2011 metų gegužės mėnesį nepažįstamas vyras pasakė ieÅ¡kovei, kad namas yra parduotas ir jis yra naujas namo savininkas.

PaaiÅ¡kėjo, kad atsakovė 2011-05-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1346 pardavė gyvenamÄ jį namÄ su namų valdos žemės sklypu bei gretimai esantį sklypÄ K. C.. IeÅ¡kovė su dukromis neteko įrengto gyvenamojo bÅ«sto. Nesant teisinio pagrindo ieÅ¡kovės Å¡eima savo lėšomis įrengė nebaigtÄ Ä¯rengti gyvenamÄ jį namÄ atsakovės naudai, tokiais veiksmais iÅ¡ esmės pagerino atsakovės turtÄ , Å¡ių pagerinimų iÅ¡montuoti negalima, todėl atsakovė turi atlyginti atliktų pagerinimų vertę pinigais.

Namo įrengimui, įrangai patirtos tokios išlaidos: radiatoriai, vamzdžiai – 400 Lt; suvirinimo darbai, apdailos darbai – 240 Lt; elektros instaliacijos įrengimas – 1200 Lt; medžiagos metaliniam garažui – 1400 Lt; plastikiniai langai – 1830 Lt; langų statymo darbai – 200 Lt; grindys – 400 Lt; kambario sienų dailylentės – 1000 Lt; šulinio atnaujinimo darbai – 500 Lt; vandens siurblys su priedais – 475,70 Lt; vandentiekio įrengimo darbai – 300 Lt; santechnika – 373,89 Lt; plastikinės lentelės namų apkalimui – 8000 Lt; apkalimo išlaidos – 500 Lt; tvora ir tvoros aptvėrimo darbai – 300 Lt; tvoros dažai – 500 Lt; daržo žemės pagerinimas – 1200 Lt; obelys, kriaušės, vynuogės – 200 Lt; statybinės medžiagos – 208,36 Lt.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti dalį sumos, t.y. 20000,00 Lt, kadangi visų panaudotų lėšų namo įrengimui dokumentais ir liudytojų parodymais pagrįsti negali. Teismo praÅ¡o priteisti Å¡ atsakovės 20000,00 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, kviesti į posėdį liudytojus.Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį. Su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė pirkimo-padavimo sutarties pagrindu nuosavybėn įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais.

Å iame name atsakovė gyveno kartu su sÅ«numi V. P., o jam sudarius santuokÄ su ieÅ¡kove. Sutuoktiniai pradėjo gyventi pas atsakovę. Atsakovė įsigijo pilnai įrengtÄ namÄ , kuriame iÅ¡kart apsigyveno su sÅ«numi. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. IÅ¡ kadastrinių matavimų bylos matyti, kad visi statiniai pastatyti 1960-1970, metais, tik vienas Å«kinis statinys, kurio indeksas 121/ž buvo pastatytas 1999 metais. Atsakove niekada vieÅ¡ai visai Å¡eimai nereiÅ¡kė, kad gyvenamÄ jį namÄ dovanoja sÅ«nui ir jo Å¡eimai, ji leido sutuoktiniams gyventi jai priklausančiame name.

Jeigu atsakovė pageidautų perleisti namÄ sÅ«nui, ji bÅ«tų sudariusi dovanojimo sutartį. Atsakovės sÅ«nus turėjo III grupės invalidumo grupę, gyveno vien iÅ¡ socialinių iÅ¡mokų, dėl ko tam tikros iÅ¡laidos buvo apmokėtos atsakovės. Atsakovė prisidėdavo prie bendro Å«kio iÅ¡laidų. Atsakovė kartu su sÅ«numi įsigijo katilÄ , sumontavo radiatorius. IeÅ¡kovė, sužinojusi apie tai, kad gyvenamasis namas parduotas, katilÄ ir radiatorius iÅ¡montavo bei iÅ¡vežė. Metalinį garaÅ¾Ä pastatė V.

P.. Nauja namo savininkė siÅ«lė ieÅ¡kovei demontuoti garaÅ¾Ä ir jį iÅ¡vežti, taip pat ji pranešė ieÅ¡kovei, kad neturintis jokios vertės namas bus griaunamas ir kad ieÅ¡kovė pasiimtų visus savo daiktus, kÄ ieÅ¡kovė ir padarė. Atsakovė už naujus plastikinius langus sumokėjo 1000 Lt, langų keitimo iÅ¡laidas padengė atsakovės sÅ«nus. Atsakovės santykiai su ieÅ¡kove niekada nebuvo geri. Mirus sÅ«nui Å¡alių santykiai stipriai paÅ¡lijo. Vis blogėjant atsakovės sveikatai, ji nusprendė pakeisti bÅ«stÄ , t.y.

įsigyti butÄ su visais patogumais. Gyvenamasis namas su statiniais buvo įkainotas 10000,00 Lt. Namo apkalimas plastikinėmis lentelėmis ar tvoros nudažymas, atsakovės vertintini kaip ieÅ¡kovės savo nuožiÅ«ra atlikti darbai, tikslu pagerinti savo pačios gyvenimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovės nuostolių atlyginimo. Tarp Å¡alių buvo susiklostę nekilnojamojo turto panaudos santykiai. IeÅ¡kovė, iÅ¡sikraustydama iÅ¡ gyvenamojo namo, pasiėmė vandens siurblį, radiatorius, katilÄ , kambario sienų dailylentes.

IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad jai padarytos žalos dydis yra 20000,00 Lt. Teismo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.            Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais, paaiÅ¡kindama, kad su atsakove gyveno viename kieme, vedė bendrÄ Å«kį. NamÄ laikė savu, kadangi atsakovė buvo sakiusi, kad namÄ pirko sÅ«nui, tikėjosi, kad po atsakovės mirties namÄ paveldės anÅ«kės, ieÅ¡kovės dukterys.

Papildomai pasisakė, kad dalį daiktų, kurie buvo name, yra pasiėmusi, o likusius daiktus, nors naujasis namo savininkas ir sutinka juos atiduoti, neturi finansinių galimybių paimti.           Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais, papildomai paaiÅ¡kino, kad namÄ pirko sÅ«nui, visada kartu gyveno, matė vykdomus darbus ir jiems neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovės dėl namo pagerinimo, siekdama gauti pritarimÄ , į jÄ nesikreipė. IeÅ¡kovė jokių nuostolių nepatyrė, prieÅ¡ingai, ilgÄ laikÄ turėjo galimybę gyventi atsakovei priklausiusiame name.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais nustatyta, kad iki 2011-05-13 atsakovei nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 12,13). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad iki namo pardavimo buvo atlikusi namo pagerinimus (b.l.18-35). Byloje kilo ginčas dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita.

Å i teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose pasisakė, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį;

įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012.). Pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti bÅ«tinų iÅ¡laidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iÅ¡ tiesų buvo pagerintas. Byloje ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra, kadangi tai, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas, pakeičiant langus, jį apkalant dailylentėmis, padarant vandentiekio įvadÄ , atliekant vidaus apdailos darbus, pastatant tvorÄ ir kt., atsakovė pripažįsta.Viena bÅ«tinų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ .

Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes Å¡iuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Ä®statymas Å¡iam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali bÅ«ti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų.

Byloje nagrinėjamu atveju Å¡alys nebuvo sudarę raÅ¡ytinės sutarties dėl nuomos ar panaudos, nebuvo ir žodinio susitarimo. SpecifiÅ¡kumÄ lemai tai, kad kaip pripažino ir ne kartÄ akcentavo teismo posėdžio metu atsakovė, namÄ nupirko savo sÅ«nui, kuris 2003 metais mirė. Tačiau ir po sÅ«naus mirtis ieÅ¡kovė, kuri yra atsakovės marti, liko gyventi tame pačiame name iÅ¡ esmės nepasikeitusiomis sÄ lygomis. Taigi, laikytina, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.Å alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų (G.

P., H. R., M. Ž.) parodymais nustatyta, kad Å¡alys visÄ ginčo laikotarpį gyveno kartu viename kieme, atsakovė žiemÄ persikeldavo gyventi į namÄ kartu su ieÅ¡kove. Minėti liudytojai patvirtino ir tai, kad atsakovė žinojo apie ieÅ¡kovės vykdomus darbus. Tai, kad matė ir žinojo apie vykdomus darbus atsakovė neneigė ir teismo posėdžio metu, pasisakė, jog ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl remonto darbų, nepareikalavo nutraukti Å¡iuos darbus, neprašė ieÅ¡kovės iÅ¡sikelti.

Taigi, atsakovė žinojo ir sutiko, jog ieÅ¡kovė atliktų namo pagerinimo darbus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad namo pagerinimo darbai buvo atlikti suderinta Å¡alių valia.Daikto pagerinimo iÅ¡laidas civilinėje teisėje apibÅ«dina trys požymiai:

1) realumas;

2) būtinumas;

3) protingumas. Realumo požymis reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidomis pripažįstamos iÅ¡ tikrųjų iÅ¡leistos lėšos. ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sÄ naudas ar kaÅ¡tus, o iÅ¡ tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad namo įrengimui bei įrangai turėjo iÅ¡laidų, kurių bendra suma – 20000 Lt, dalį iÅ¡laidų patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, o kitÄ dalį – įrodinės liudytojų parodymais.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų, siurblio su hidroforu, plastikinių gaminių, langų pirkimÄ (b.l. 18-34). Tai, kad statybinės medžiagos nebuvo panaudotos atsakovė nepaneigė. Taigi, laikytina, kad ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina dalies iÅ¡laidų (5879,82 Lt), susijusių su namo pagerinimu, turėjimÄ (CPK 178 str.). Tuo tarpu liudytojų parodymais ieÅ¡kovė neįrodė iÅ¡laidų namo pagerinimui turėjimÄ , kadangi liudytojai G.

P., H. R., V. K. patvirtino tik tai, kad buvo pirktos medžiagos ir kad darbai buvo atliekami Å«kio bÅ«du, o ne konkrečių iÅ¡laidų dydį.IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad yra nustatytos kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ir įstatyme įvardintos sÄ lygos: ieÅ¡kovė pagerino naudotÄ neatlygintinai neatkilnojamÄ jį daiktÄ ; ieÅ¡kovė turėjo atsakovės leidimÄ daryti nekilnojamojo daikto pagerinimus; ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡laidų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, svarbu įvertinti, ar įstatymų, ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių.Apskaičiuodama ieÅ¡kinio sumÄ , ieÅ¡kovė detalizavo daiktus ir jų vertę, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad dalį daiktų, kurie nurodyti ieÅ¡kinyje, tokių kaip: katilÄ , 4 radiatorius, virtuvės lenteles, vandens siurblį iÅ¡ namo pasiėmė (b.l. 104).

Dėl likusių daiktų tarėsi su naujuoju namo savininku, tačiau, jam vėliau neleidus, daiktai liko name. GyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijęs I. C. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė gali paimti ne tik tuos daiktus, kuriais pagerino namÄ , bet ir visÄ namÄ nusikelti (b.l. 118,119). Po teismo posėdžio atsakovės atstovė siuntė ieÅ¡kovei 2012-09-21 praneÅ¡imÄ , informuodama apie namo griovimo datÄ bei galimybę iÅ¡montuoti plastikines lenteles, kuriomis apkaltas namas, kitus daiktus ir medžiagas, esančius name ir Å«kiniuose statiniuose (b.l. 124).

IeÅ¡kovė, paimdama iÅ¡ namo dalį daiktų (katilÄ , 4 radiatorius, virtuvės lenteles, vandens siurblį), savo veiksmais pripažino, kad toks atlyginimas jai yra tinkamas, kitus daiktus ji neatsiėmė tik dėl to, kad naujasis savininkas neleido, tačiau pasikeitus aplinkybėms, t.y. esant savininko sutikimui, ji galėjo pasinaudoti suteikta galimybe paimti viskÄ , kas jos vertinimu jai priklauso, ir net gi daugiau – iÅ¡montuoti visas medžiagas, esančias mane ir Å«kiniuose statiniuose. Pažymėtina ir tai, kad, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė gyvena sename, reikalingame remonto name, kuriame gali panaudoti tiek medžiagas, tiek atskirus daiktus.

Taigi, pasiimant viskÄ kuo daiktas buvo pagerintas, ieÅ¡kovei atlyginamos daikto pagerinimo iÅ¡laidos, tokia daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka neprieÅ¡tarauja įstatymo nuostatoms bei užtikrina abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovė galėtų nepagrįstai praturtėti, t.y. paimti tiek daiktus iÅ¡ naujojo savininko, tiek gauti iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės. Tai, kad kaip aiÅ¡kino ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, ji neturi finansinių lėšų paimti siÅ«lomus daiktus, neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, ieÅ¡kinys atmetamas.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-04 nutartimi ieÅ¡kovei atidėtas 498,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 46,47).

IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 498,00 Lt (CPK 96 str. 2 d.). Vadovaujantis LR CPK 92 str., iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 14,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.             Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:            ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,00 Lt (keturiolika Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 498,00 Lt (keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt) žyminio mokesčio, kurie yra mokami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.           Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                         Loreta Braždienė